a4e9e9a2-43ea-4756-9373-e9885a98307f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešejas Valentinas JanonisPranešejas Valentinas Janonis                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-113/2010Teiseja Laimute Bukauskiene                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                                         1.2.14.1.1.;1.2.24.1.;1.1.6.3. (S)                                                                                                      KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsejo 16 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,teiseju Daliaus Jocio, Violetos Miliuvienes,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelenienei,S. G., jo gynejui advokatui Vaclovui Janušauskui,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes S. G. apeliacini skunda del Skuodo rajono apylinkes teismo 2010-06-30 nuosprendžio, kuriuo S. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d., susitaikius su nukentejusiaja, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Teiseju kolegijan u s t a t e: S. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už tai, kad 2010 m. vasario men., G. S. miško valdoje, kadastrinis Nr. 7501/0001:325, esancioje Skuodo girininkijos miške kv. Nr. 335, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisetai, neturedamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintu Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu 20 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 isakymo Nr. D1-386 3 p., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos istatymo 9 str., nupjove 143 vnt.

žaliu baltalksniu, tai yra G. S. priklausancios 1792,80 Lt vertes 17,928 m³ medienos, ja išveže, taip pagrobdamas, ir padare nedidele 860,54 Lt žala augmenijai.S. G. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su teismo nuosprendžiu del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes, jo nuomone, turejo buti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes jis buvo nepagristai apkaltintas. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nera nusikaltimo sudeties, nes jis neliepe savo pagalbininkams kirsti svetimo miško, nurode jiems, kur yra jo miško ribos, nepaisant to, jie iškirto dali svetimo miško, manydami, kad kerta jo miška.

Byloje nera nustatyta nukentejusiosios miško dislokacija, šis miškas yra isiterpes i jo miška, todel pagalbininkai, pradeje kirsti medžius jo žemeje, nepagalvojo, kad kerta medžius jau svetimame plote. Dirbusiems miške asmenims nebuvo užduoti klausimai apie tai, kokioje teritorijoje jis buvo nurodes kirsti medžius, ar jie kirto medžius savo iniciatyva, nežinodami apie sklypo ribas ir konfiguracija. Jis nukentejusiajai atlygino žala, nes privalejo tai padaryti noredamas išsaugoti kaimyniškus santykius ir išspresti konflikta.

S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkes teismo 2010-06-30 nuosprendi ir gražinti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybes S. G. ir jo gynejas prašo patenkinti apeliacini skunda, ji išteisinti, prokurore prašo skunda atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Teismo nuosprendis pagristas ir teisetas. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis nusikalstamu veiku nepadare ir buvo nepagristai kaltinamas, yra nepagristas. Baudžiamasis istatymas nustato baudžiamaja atsakomybe tam, kas pagrobe svetima turta ir kas pažeide teises aktu nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos ištekliu naudojimo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus irodymus, BPK 20 str. nuostatu nepažeide. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. G. kaltu prisipažino visiškai ir nenurode jokiu aplinkybiu, leidžianciu abejoti jam pareikštu kaltinimu pagristumu.Byloje nustatyta, kad S. G. neturejo leidimo kirsti medžius, t. y. juos kirto neteisetai. Tai leidžia teigti, kad S. G., pasitelkdamas pagalbininkus, medžiu kirtima organizavo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintu Privaciu mišku tvarkymo ir naudojimo nuostatu 20 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 isakymo Nr. D1-386 3 p., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos istatymo 9 str.

Minetos aplinkybes paneigia jo apeliacinio skundo argumentus, kad G. S. miško medžiai buvo iškirsti del apsirikimo. Tokius jo apeliacinio skundo argumentus paneigia ir paties S. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-76) ir teisme, kur jis nurode, kad medžius kirto malkoms jam žinomame miškelyje prie Latvijos sienos. Malkas ruoše ir nuveže dukrai jo pasamdyti žmones, kuriems jis nurode kirtimo vieta. Byloje nera duomenu, kad S. G. turejo savo miška, besiribojanti su G. S. mišku, todel jo skundo teiginys, jog jis neliepes samdytiems darbininkams kirsti svetima miška, o šie galejo suklysti, iškirsdami medžius svetimame plote, yra nieko nepagristas.

Tokiu apelianto nurodytu aplinkybiu nepatvirtina ir byloje apklausti liudytojai, teigdami, jog kirto medžius S. G. nurodytame plote, ir nežinodami, kad šio miško savininkas yra ne S. G., o kitas asmuo. Apklausiamas teisme liudytojas A. N. parode manes, kad kerta S. G. miška, nes S. G. sakes, kad miška, kuriame buvo kertami medžiai, išsinuomojo 99 metams. Šie bylos duomenys leidžia teigti, kad S. G. veike tycia.Taigi nustatytos aplinkybes leidžia teigti, kad S. G. žinojo ir suprato, kad neteisetai yra kertamas svetimas miškas.

Pažeidžiant aplinkos apsaugos taisykles gamtai buvo padaryta 860,54 Lt žala (b. l. 16-18). Ji pagristai buvo pripažinta nedidele. S. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 3 d., objektyviaja ir subjektyvine puses, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo nusikalstama veika.Bylos duomenys patvirtina, kad neteisetais veiksmais padarydamas žala gamtai, S. G. pasisavino svetima G. S. turta. Byloje nustatyta, kad miška kirte samdyti darbininkai nežinojo, kad kerta medžius ne S. G., o kito savininko – G.

S. miške, todel jie pagristai nera šioje byloje pripažinti nusikaltimo bendravykdžiais. Pirmosios instancijos teismas S. G., kaip tiesioginio nusikaltimo vykdytojo, veika teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. Iš bylos duomenu matyti, kad apeliantas S. G. kaltu prisipažino visiškai,             atlygino padaryta žala G. S. bei Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, su jais susitaike. Pažymetina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius yra ne kaltininko, o teismo teise taikyti šia istatymo nuostata, nes net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. nurodytoms salygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i tai ir, padares išvada, kad S. G. nedarys nauju nusikalstamu veiku, taike BK 38 str. nuostatas, atleido ji nuo baudžiamosios atsakomybes ir nutrauke baudžiamaja byla, vadovaudamasis BPK 303 str. 4 d.Naikinti nuosprendi apeliaciniame skunde ir teismo posedyje nurodytais pagrindais nera teisinio pagrindo. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:           S. G. apeliacini skunda atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                      Valentinas Janonis Teisejai                                                                                                             Violeta Miliuviene                                                                                                                            Dalius Jocys