Legislator Case Law & Legislation
a4e995ce-0448-4c96-ab10-0f8b123b59dc AI generated

a4e995ce-0448-4c96-ab10-0f8b123b59dc · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number a4e995ce-0448-4c96-ab10-0f8b123b59dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jo atstovei advokatei I. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus atstovei V. P., liudytojai M. V., J. G.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir,n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjas J.

Legislator headnote

AI generated

a4e995ce-0448-4c96-ab10-0f8b123b59dc · Å iaulių apylinkės teismas: Jo nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtins prie pareiÅ¡kimo pridėti dokumentai bei liudytojos M. V. ir J. G..              PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimÄ pareiÅ¡kime nurodytais motyvais.             Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo motina buvo iÅ¡vežta į tremtį, vaikai gyveno pas motinos tėvus (duomenys neskelbtini) B. ir M. B., vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas tėvo tėvus S. ir P. A..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                     Civilinė byla Nr.2-6509-291/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05381-2014-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 128.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Šiauliai              Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui J.

A. ir jo atstovei advokatei I. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus atstovei V. P., liudytojai M. V., J. G.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir,n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjas J.

A. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jis, gimęs (duomenys neskelbtini) J. ir M. A. Å¡eimoje, (duomenys neskelbtini), jo motinos M. A. įkalinimo metu, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl praÅ¡o teismo nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , patvirtinantį negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡eimoje be jo augo brolis A. A., gimęs 1940 m., miręs 2009-04-09.

Jų tėvai buvo valstiečiai, pokario metais palaikė ryÅ¡ius su laisvės gynėjais, teikė jiems paramÄ . Jo mama M. A., M., gimusi 1919 m., buvo neteisėtai represuota ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose Komi ATSR Salicharde, Archangesko srityje nuo 1952-01-27 iki 1956-05-24. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Ä®statymÄ â€žDėl asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atstatymo" ji buvo pripažinta nekalta Lietuvos Respublikai, buvo atstatytos visos jos teisės (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1990-06-06 pažymėjimo Nr. 8-6581/90 kopija).

Ä®kalinus mamÄ tėvas J. A., bijodamas, kad jo ir vaikų neiÅ¡tremtų, su vaikais iÅ¡vyko iÅ¡ Žvalgų kaimo, kuriame turėjo namus, Å«kį. VisÄ turtÄ paliko namuose, nes saugumo sumetimais negalėjo tėvas jo gabenti. Jie apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas mamos tėvus B. ir M. B., vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas tėvo tėvus S. ir P. A.. Abu kaimai buvo prie miÅ¡ko. Jie turėjo galimybę, bet kada, kuriam laikui pabėgti iÅ¡ naujosios gyvenamosios vietos ir apsigyventi miÅ¡ke, kÄ darė kelis kartus.

Slapstymosi laikotarpio pradžioje jis buvo keturių metų, o pabaigoje - aštuonerių. Taip besislapstant jo tėvui su vaikais, pavyko išvengti tremties. 1956-05-30 iš tremties grįžus mamai, jie grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Nori, kad jam būtų pripažintas tremtiniams prilyginto asmens statusas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-345 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys - tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Jis priklauso Å¡ios kategorijos asmenims. Ä® suinteresuotÄ asmenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ kreipėsi su praÅ¡ymu pripažinti tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusÄ . 2014-05-08 raÅ¡tu Nr. 38R-n-495 jam buvo atsakyta, kad reikalingas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. A. įkalinimo metu, jis, jos sÅ«nus, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktÄ .

Jo nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtins prie pareiÅ¡kimo pridėti dokumentai bei liudytojos M. V. ir J. G..              PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimÄ pareiÅ¡kime nurodytais motyvais.             Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo motina buvo iÅ¡vežta į tremtį, vaikai gyveno pas motinos tėvus (duomenys neskelbtini) B. ir M. B., vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas tėvo tėvus S. ir P. A..

Kai pareiÅ¡kėjo mamÄ iÅ¡trėmė, liko maži vaikai, tėvas su vaikais bijojo, kad jie nebÅ«tų iÅ¡tremti, todėl jiems teko slapstytis.             Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai iÅ¡trėmė pareiÅ¡kėjo motinÄ , tėvas su vaikai, t. y. pareiÅ¡kėju ir jo broliu, turėjo slapstytis, kad ir jų neiÅ¡vežtų. Tėvas su vaikais gyveno ir pas motinos tėvus (duomenys neskelbtini) B. ir M. B., ir pas tėvo tėvus S. ir P. A. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjui teko slapstytis ir pas kaimynus, ir pas gimines, kad tik jo nerastų. Pareiškėjo motinai grįžus iš tremties 1956 m., šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo motina buvo tremtinė, vaikams teko slapstytis. Pareiškėjui teko gyventi ir pas vienus senelius, ir pas kitus senelius, pareiškėjas negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Skyrius neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas jo motinos M. A. įkalinimo metu, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡trėmimo.Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

             PareiÅ¡kimas tenkintinas.             PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad J. A., gim. 1948-03-19 yra M. A. (B.) sÅ«nus (4 b. l.). IÅ¡ Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1990-06-06 pažymėjimo Nr. 8-6581/90 kopijos matyti, kad pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atstatymo" ji buvo pripažinta nekalta Lietuvos Respublikai bei atstatytos visos jos teisės (8 b. l.).

IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo mama, mirė 2005-01-12. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad J. A., pareiÅ¡kėjo tėvas, mirė 1979-12-11.Pažymėtina, jog pagal LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, taigi ir dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (pabėgo, pasislėpė ar kitaip iÅ¡vengė trėmimo, buvo įkalintas be teismo sprendimo, nukentėjo represinių ar baudžiamųjų akcijų metu ir kt.), kuris yra pagrindas pripažinti asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ .

Asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme (1997 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. VIII-342), o praÅ¡ymas teisme nagrinėtinas tik tada, jeigu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindÄ asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų (Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (1997 m. birželio 5 d.

įstatymo Nr. VIII-238, preambulė - 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1461 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) redakcija) 5 straipsnio 20 punktas, Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505 patvirtintų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų 6 punkto 20 dalis). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014-05-08 atsakymo Nr. 38R-n-495, konstatuota, jog nėra pakankamai duomenų patvirtinančių faktÄ , kad J.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu J. A. motinos M. A. įkalinimo metu, nuo 1952-01-27 iki 1956-05-24, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡trėmimo, todėl nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų (b.l. 6 ). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 1990-06-06 Pažymėjimas Nr. 8-6581/90 patvirtina pareiÅ¡kėjo motyvus, kad jis negali dokumentu patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Tuo tarpu įrodinėjimÄ teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡ie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis:

Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjai nereikėtų kreiptis į teismÄ (LR CPK 445 str.).

Teismo vertinimu, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas J. A., gim. 1948-03-19 kartu su tėvu J. A., motinos M. A., gim. 1919-11-30, įkalinimo metu, nuo 1952-01-27 iki 1956-05-24, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje, ir slapstėsi miÅ¡ke ir taip iÅ¡vengė trėmimo, neabejotinai patvirtina liudytojų M. V. ir J. G. parodymai bei raÅ¡ytinis įrodymas, t. y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 1990-06-06 Pažymėjimas Nr. 8-6581/90. Pagal įstatymÄ kaip įrodinėjimo priemonė liudytojas teisme yra faktinių duomenų Å¡altinis ir nagrinėjamoje byloje Å¡ių asmenų, kurie tuo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju gyveno toje pačioje vietovėje, parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo įrodinėjimo dalykÄ , t. y. kad prasidėjus trėmimams jis su tėvu apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas mamos tėvus B. ir M.

B., vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas tėvo tėvus S. ir P. A.. Abu kaimai buvo prie miÅ¡ko, todėl bet kada galėjo pabėgti iÅ¡ naujosios gyvenamosios vietos ir apsigyventi miÅ¡ke, kÄ darė kelis kartus. Taip besislapstant jo tėvui su vaikais, t. y. J. A., gim. 1948-03-19 ir A. P. A., gim. 1940-06-24, pavyko iÅ¡vengti tremties.             Įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , su tikslu, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pripažintas nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens teisinis statusas pagal 1997-06-30 įstatymo Nr.VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jis kartu su tėvu J.

A. motinos M. A. įkalinimo metu, nuo 1952-01-27 iki 1956-05-24, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡trėmimo, yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).             Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 str.str. teismas,-n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kimÄ patenkinti.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A., gim. 1948-03-19 kartu su tėvu J.

A., motinos M. A., gim. 1919-11-30, įkalinimo metu, nuo 1952-01-27 iki 1956-05-24, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡trėmimo.             Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas su tikslu J. A., gim. 1948-03-19 pripažinti nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusio – tremtiniams prilyginto asmens – statusui.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                          Vida Žostautienė