a4e8ca19-fe1b-4df1-a235-3ef0723eb8af · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I3-855-554/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02466-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 3.4;

(S)

15.8; 17.7; 24.7; 41; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. M.,

atsakovo – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. A.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Č.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. M. patikslintÄ skundÄ atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja 2019 m. gruodžio 2 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti 2019 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimÄ Nr. S2-1873 ,,Dėl skundo“;

2) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijÄ paÅ¡alinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros.

PareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 9-10) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad jos žemės sklypas ribojasi su sklypu, esančiu ŽirmÅ«nų g. 4, kuriame gyvena trečiasis suinteresuotas asmuo. PareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens santykiai yra blogi. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaiko įstatymų reikalavimų, tačiau dėl to nepagrįstai bando kaltinti pareiÅ¡kėjÄ . Prie pat pareiÅ¡kėjos žemės sklypo ribos, besiribojančios su trečiojo suinteresuoto asmens sklypu, nesilaikant nustatytų teisės normų (1 metro), trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 – 2014 metais, negavęs pareiÅ¡kėjos sutikimo, pasodino tujų medžius, kurių Å¡akos Å¡iuo metu yra virÅ¡ pareiÅ¡kėjos sklypo ir daro Å¡ešėlį pareiÅ¡kėjos augalams, kurie skursta negaudami saulės Å¡viesos.

Nurodė, kad antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame konstatavo, jog tujos yra susodintos 40-20 cm atstumu nuo sklypus skiriančio tvoros. Pagal Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles trečiojo suinteresuoto asmens pasodintos tujos yra neleistinu atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros, todėl turi bÅ«ti iÅ¡kastos.

Pabrėžė, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype yra didelė betvarkė, daug Å¡iukÅ¡lių, kurias vėjas atneÅ¡a į pareiÅ¡kėjos sklypÄ . Arti pareiÅ¡kėjos žemės sklypo ribos yra trečiojo suinteresuoto asmens avarinės bÅ«klės kaminas, kuris gali nugriÅ«ti ir sužaloti žmones. PareiÅ¡kėja eilę kartų prašė trečiojo suinteresuoto asmens perkelti savo medžius toliau nuo sklypo ribos, susitvarkyti aplinkÄ , tačiau jokie veiksmai nebuvo atliekami.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė skundÄ , kuriuo prašė imtis priemonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo perkeltų savo medžius toliau nuo sklypo ribos, taip pat nugriautų pavojingai stovintį kaminÄ ir susitvarkytų aplinkÄ . Nurodė, kad už teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų bÅ«ti nubaustas.

Akcentavo, kad atsakovas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S2-1875 atsisakė skundÄ patenkinti. Motyvavo, jog pareiÅ¡kėjos kaimynė nėra padariusi jokių įstatymų pažeidimų. Dėl to pareiÅ¡kėja mano, kad jos skundas buvo tirtas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, sprendime nėra nurodyta konkrečių tariamų pažeidėjų pavardžių, neapraÅ¡yti jų paaiÅ¡kinimai, neatliktas vietovės tyrimas, neapklausti su skundu susiję asmenys. Akivaizdu, kad skundas iÅ¡tirtas netinkamai ir jis turi bÅ«ti tiriamas iÅ¡ naujo, o atsakovo sprendimas panaikintas.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-33) nurodė, taip pat atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų 2007 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 priede „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be Å¡io sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raÅ¡tu“ nurodyta, jog sodinant gyvatvorę, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras. PareiÅ¡kėjos kaimynės (trečiojo suinteresuoto asmens) gyvatvorė (tujos) susodintos apie pusę metro nuo kaimyninio sklypo ribos. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad tujos sodintos maždaug prieÅ¡ septynerius metus ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pareiÅ¡kėja jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo sodindama tujas ir pažeidė Taisyklių reikalavimus, tačiau jai administracinio poveikio priemonių skirti negalima, kadangi praėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Atsakovo sprendime Nr. S2-1873 pareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta dėl jos pažeistų interesų kreiptis į teismÄ vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, kadangi skirti administracinės nuobaudos dėl netinkamai pasodintų tujų negalima, nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nurodė, kad tiriant pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundÄ buvo nuvykta į trečiojo suinteresuoto asmens sodybÄ ir fotonuotraukomis užfiksuota aplinka, paiimtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimas dėl skunde iÅ¡dėstytų kaltinimų ir nusiskundimų. ApžiÅ«rėjus sodybos aplinkÄ didelės betvarkės nustatyta nebuvo - tik vienoje vietoje, kur seniau stovėjo garažas, buvo likę keletas Å¡iukÅ¡lių, kurių vėjas negalėtų nuneÅ¡ti į pareiÅ¡kėjos sklypÄ , kadangi jos yra pakankamai sunkios, jog jas pakeltų vėjas (laidai, kabelių atraižos ir pan.). Trečiasis suinteresuotas asmuo žodžiu paaiÅ¡kino, kad ji turi negaliÄ - yra antros grupės invalidė ir tvarkosi pagal savo sveikatos bÅ«klę ir galimybes. ApžiÅ«rėjus likusį sklypÄ buvo nustatyta, kad sodybos teritorija yra pakankamai tvarkinga ir prižiÅ«rėta, sode nuÅ¡ienauta žolė, kiemas neapleistas.

Akcentavo, kad sklypo teritorijoje esančio Å«kinio pastato kaminas iÅ¡oriÅ¡kai neatrodo, jog bÅ«tų avarinės bÅ«klės. Vadovaujantis Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintu 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-748, ar Å«kinio pastato kaminas yra avarinės bÅ«klės, pagal kompetencijÄ turėtų nustatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tujų aukÅ¡tį reikia formuoti vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, taip pat buvo liepta surinkti prie Å«kinio pastato esančias Å¡iukÅ¡les. Apie tai ginčijamu raÅ¡tu buvo informuota ir pareiÅ¡kėja.

Pabrėžė, kad pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundas Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje ištirtas tinkamai ir pilnai: paimtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimas, užfiksuoti skunde nurodyti galimi pažeidimai, priimtas tinkamas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skunde nenurodyti kiti asmenys, galintys suteikti reikšmingos informacijos skundo tyrimui, kitų asmenų apklausta nebuvo. Taip pat 2019 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybės direktoriaus sprendime Nr. S2-1873 asmens duomenų nurodyta tiek, kiek tai neprieštarautų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams.

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra gretimų žemės sklypų savininkai, o žemės sklypus skiria tvora ir trečiojo suinteresuoto asmens pusėje prie pat sklypo ribos 2013 – 2014 metais pasodinti tujų želdiniai (ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nekilo). 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiÅ¡kėja atsakovui pateikė skundÄ (reg. Nr. S1-1737 (b. l. 34), kuriuo prašė imtis priemonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo perkeltų savo tujas toliau nuo pareiÅ¡kėjos sklypo ribos, taip pat nugriautų pavojingai stovintį lauko virtuvės kaminÄ , susitvarkytų aplinkÄ , jog Å¡iukÅ¡lės vėjo nebÅ«tų neÅ¡amos į pareiÅ¡kėjos kiemÄ . 2019 m. spalio 7 d. atsakovo atstovas nuvyko į įvykio vietÄ ir paėmė trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimÄ , aplinkÄ užfiksavo fotonuotraukose (b. l. 37-51).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovo atstovui paaiškino, kad tujas prie pat sklypo ribos pasodino maždaug prieš 7 metus, kurios šiuo metu yra apie 1,80 m aukščio, o iki 2019 metų pavasario pareiškėja jokių pretenzijų dėl tujų nereiškė. Atsakovo atstovo fotonuotraukose užfiksuota, kad tujos auga prie pat pareiškėjos sklypo ribos, yra apie 1,80 m aukščio. Trečiojo suinteresuoto asmens kiemas tvarkingas, lauko virtuvės kaminas vizualiai atrodo tvarkingas. 2019 m. spalio 11 d. ginčijamu raštu Nr. S2-1873 (b. l.

4) administracijos direktorius atsakė pareiÅ¡kėjai į jos 2019 m. rugsėjo 27 d. skundÄ . Ginčijamu raÅ¡tu atsakovas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad tujos pasodintos pažeidžiant Taisyklių reikalavimus (auga 40 – 50 cm nuo tvoros), tačiau patraukti administracinėn atsakomybėn trečiojo suinteresuoto asmens nėra galimybės, nes suėjo senaties terminai (2 metai). Atsakovas ginčijamame raÅ¡te pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai savo teises ginti savarankiÅ¡kai bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad sprendimus dėl statinio ar jo dalių grėsmės priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. PareiÅ¡kėja teismui taip pat pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir jo priedus (b. l. 11-17, 29), kuriame dalis faktinių aplinkybių (dėl tujų sodinukų) patvirtina atsakovo dokumentuose įtvirtintus duomenis.

Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos 2007 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 nuo 2008 metų reglamentuoja, kad tujos be gretimo sklypo savininko sutikimo turi bÅ«ti sodinamos ne mažesniu kaip vieno metro atstumu (teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėja davė sutikimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl tujų sodinimo arčiau negu 1 metras iki sklypo ribos). Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnis imperatyviai apibrėžia, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos (anksčiau Å¡is terminas buvo dar trumpesnis). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja neneigė, kad ji žinojo, jog tujos, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, buvo pasodintos dar 2013 – 2014 metais, todėl nuobauda negali bÅ«ti skiriama.

Teismas taip pat pažymi, kad STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-748, nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarkÄ , naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarkÄ . STR 1.03.01:2016 13 punktas numato, kad statinio naudotojas, vykdydamas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės bÅ«klės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), užsako statinio ekspertizę.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto 2016 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738, 6.3. papunktis reglamentuoja, kad bendroji statinio ekspertizė – tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes.

STR 1.04.04:2017 6.14 papunktyje taip pat nustatyta, kad statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – tai statybos inžinierius, kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasiraÅ¡o statinio ekspertizės aktÄ . IÅ¡ to seka pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 110-19-03 nėra tas poįstatyminiuose teisės aktuose apibrėžtas dokumentas, kurio pagrindu įmanoma konstatuoti lauko virtuvės avarijos (konkrečiai kamino) grėsmę.

Be to, antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, taip pat neužfiksavo trečiojo suinteresuoto asmens lauko virtuvės kamino avarinės bÅ«klės. Paminėtų padarinių vizualiai neužfiksavo ir atsakovo atstovai, kai lankėsi įvykio vietoje – trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad paminėtų klausimų kontrolė patenka į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijÄ .

Apie tai atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu informavo pareiÅ¡kėjÄ .

Ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo principinės nuostatos, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Taigi, vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiÅ¡kai kaip ir Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iÅ¡ jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007 m. gegužės 10 d. sprendimas SGL Carbon AG prieÅ¡ KomisijÄ , Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimas PrancÅ«zija prieÅ¡ TarybÄ , Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd prieÅ¡ Direttur, Nr. C-221/09).

Taigi, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo bÅ«ti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ).

Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl bÅ«tina reikalavimÄ ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiÅ¡kias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiÅ¡kumo reikalavimas).

Ä®vertinęs ginčijamÄ atsakovo 2019 m. spalio 11 d. byloje ginčijamÄ raÅ¡tÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis atitinka principines VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas. Jokių esminių Å¡io teisės akto pažeidimų, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ raÅ¡tÄ , teismas nenustatė. Ä® visus pareiÅ¡kėjos skundo argumentus buvo atsakyta iÅ¡samiai, motyvuotai ir iÅ¡ esmės nepažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatytų terminų, skundas patikrintas įvykio vietoje, iÅ¡vados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl administracinės atsakomybės taikymo negalimumo, jis pasiraÅ¡ytas kompetencijÄ turinčio valstybės tarnautojo, nurodyta teisės akto apskundimo tvarka. Dėl to panaikinti atsakovo sprendimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡vestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovÄ Kėdainių rajono savivaldybės administracijÄ paÅ¡alinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui teisės aktais nesuteikti administraciniai įgalinimai atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus – perkelti (iÅ¡kasti) trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės objektus (tujas), esančius privačios žemės valdoje. PareiÅ¡kėjai pagrįstai įtarus, kad trečiojo suinteresuoto asmens tujos auga pažeidžiant Taisyklių imperatyvias nuostatas, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ ir ginti savo teises Civilinio kodekso normų pagalba.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos G. M. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis

Algis Markevičius

Janina Vitunskienė