a4e7e604-2940-4587-a19b-5dee1d3ec397 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-735-107/2012Teisėjas Valdas Alška                                              Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00233-2010-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                        1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. lapkričio 22 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam Ž.

P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., pritaikius BK 68 straipsnį, nuteistas ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus.

                          Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems (3) metams, įpareigojant nuteistÄ jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.             IÅ¡ Ž. P. priteista R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 750 Lt advokato pagalbai apmokėti, R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) – 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 750 Lt advokato pagalbai apmokėti, K.

B. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti bei dr. V. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 941,38 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.              IÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteista R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 11732, 67 Lt turtinei ir 8632 Lt neturtinei žaloms atlyginti, R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) – 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. B. – 15853 Lt turtinei ir 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

             Ž. P. nuteistas už tai, kad 2010-07-09, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) , kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 113, 161 punktų reikalavimus, t. y. sukdamas į kairę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Yamaha FSZ 1000“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo R. S., ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų mirė motociklo „Yamaha FSZ 1000“ vairuotojas R. S., motociklo keleivio K. B. sveikata sutrikdyta sunkiai.             Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. P. gynėjas advokatas D. Žiedas teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje apsiribojo duomenų iÅ¡vardijimu, nepagrįsdamas, kaip jie patvirtina kaltinimÄ ar paneigia bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, neįvertino liudytojų parodymų, nuosprendyje nutylėta dėl parodymų dalies, įrodančios nuteistojo nekaltumÄ .

Apelianto nuomone, nuosprendyje nurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ne tik nepatvirtina Ž. P. kaltumo dėl įvykusio eismo įvykio, prieÅ¡ingai, parodo, jog jo veika nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis.              Advokato nuomone, liudytojo Ž. P. parodymai patvirtina, kad „Ford Galaxy“ vairuotojas sustojo praleisti atvažiuojančių dviejų automobilių ir, kai pasirodė motociklas, jau kurį laikÄ stovėjo, į kitÄ eismo juostÄ neįvažiavo.

Liudytojas kategoriÅ¡kai patvirtino, jog kliÅ«tis sudaryta nebuvo, pro paliktÄ tarpÄ galėjo pravažiuoti ne tik motociklas, bet ir automobiliai.             Liudytoja G. P. (G. G.) parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį važiavo savo automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ jÄ važiavęs minivenas pradėjo stabdyti, rodė posÅ«kį į kairę ir, pasiruošęs suktis, sustojo. Ji sustojo už jo, maždaug už 5 metrų, ir laukė, kol jis pasisuks.

Pro savo automobilio Å¡onÄ matė atvažiuojančius iÅ¡ priekio du automobilius, jie buvo tolokai, bet ji suprato, kad miniveno vairuotojas laukia, kol jie pravažiuos. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) pusės pasirodė motociklas, jis važiavo dideliu greičiu, nes liudytoja pagalvojo, kad, jeigu važiuotų iÅ¡ Kretingos, jo greitį užfiksuotų greičio matuoklis. Motociklas lenkė tuos du važiuojančius automobilius, grįžo į savo eismo juostÄ , liudytoja pamatė, kaip minivenas Å¡oktelėjo.

To momento, kaip motociklas atsitrenkė į minivenÄ , liudytoja nematė. PrieÅ¡ smÅ«gį minivenas nejudėjo, jis stovėjo. Liudytoja matė, kad minivenas Å¡iek tiek kelio skiriamÄ jÄ juostÄ buvo kirtęs, tačiau nepravažiavęs. Automobilis buvo pasisukęs posÅ«kiui, liudytoja matė jo pasuktus ratus, priekinis ratas buvo ant aÅ¡inės linijos, bet labai nedaug. Tarpas pravažiavimui buvo labai didelis, galėjo pravažiuoti ir vilkikas. Liudytojos nuomone, dėl autoįvykio buvo kaltas motociklininkas.

             Apelianto nuomone, skirtingai nei Ž. P., kuris yra nuteistojo brolis, parodymai, G. G. parodymai jokiu bÅ«du negalėtų bÅ«ti įvertinti kaip subjektyvÅ«s, nes liudytoja niekuo nesusijusi nei su nuteistuoju, nei su nukentėjusiuoju. Liudytoja G. G. važiavo paskui „Ford Galaxy“ ir sustojusi matė iÅ¡ esmės tÄ patį vaizdÄ , kaip ir „Ford Galaxy“ vairuotojas, todėl jos liudijimas geriausiai apibÅ«dina situacijÄ kelyje prieÅ¡ autoavarijÄ . Vertinant tai, ar nuteistasis Ž.

P. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , G. G. parodymai svarbÅ«s tuo, jog ji patvirtino, kad prieÅ¡ais jÄ važiavęs automobilis sustojo ir stovėjo, turėdamas tikslÄ praleisti prieÅ¡ais atvažiuojančias transporto priemones. Apelianto nuomone, turėjo bÅ«ti nustatyta, ar automobilis „Ford Galaxy“ buvo kliÅ«tis motociklui. Buvusi arčiausiai įvykio vietos liudytoja teigė, kad pro likusiÄ kelio dalį galėjo pravažiuoti vilkikas, todėl automobilis „Ford Galaxy“ 0,76 m pločio motociklui kliÅ«timi kelyje nebuvo.             Liudytojas J.

V., važiavęs kaip keleivis krovininiu mikroautobusu „Mercedes“ kita kelio puse, parodė, kad jis sėdėjo Å¡alia vairuotojo. Jiems iÅ¡ priekio atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“ ir ruošėsi sukti į kairę. Staiga dideliu greičiu juos aplenkė motociklas ir iÅ¡kart trenkėsi į automobilį „Galaxy“. Nuo automobilio, kuriuo važiavo liudytojas, iki „Ford Galaxy“ buvo apie 150 metrų. Miniveno „Galaxy“ vairuotojas pasukti automobilio nespėjo, Å¡iek tiek pasuko, bet pamatė motociklÄ ir sustojo, viskas įvyko labai žaibiÅ¡kai.

Juos aplenkęs motociklas pradėjo stabdyti, vairuotojas motociklÄ paguldė ir rėžėsi į „Ford Galaxy“. Automobilis „Ford Galaxy“ buvo iÅ¡lindęs į kitÄ eismo juostÄ gal iki metro. Ar bÅ«tų buvę vietos pravažiuoti automobiliui, kuriuo važiavo liudytojas, liudytojas pasakyti negalėjo, nes mikroautobusas „Mercedes“ iÅ¡ karto sustojo kelkraÅ¡tyje.                           Liudytojas J. P., mikroautobuso „Mercedes“ vairuotojas, parodė, kad 2010 m. liepos 9 d. pavakary važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 75–80 km per val. greičiu.

Jį aplenkė motociklininkas ir iÅ¡kart, guldydamas motociklÄ ant Å¡ono, trenkėsi į automobilį „Ford Galaxy“. Liudytojas matė, kad automobilis „Ford“ norėjo sukti į kiemÄ . Ar jis sustojo, ar ne, liudytojas pasakyti negalėjo. Automobilis „Ford“ Å¡iek tiek buvo kirtęs aÅ¡inę linijÄ . Automobilis „Ford“ nuo liudytojo vairuojamo automobilio buvo už 100–150 m, todėl kiek tiksliai buvo kirsta aÅ¡inė linija, liudytojas pasakyti negalėjo, gal Å¡iek tiek buvo iÅ¡lindęs automobilio kėbulas, bet tiksliai nematė.

Liudytojo nuomone, kelio pravažiuoti pro automobilį „Galaxy“ liudytojo vairuojamam automobiliui bÅ«tų užtekę, gal bÅ«tų reikėję truputį pasukti į kelkraÅ¡tį. Motociklas gal ir galėjo pravažiuoti nekliudęs „Galaxy“ automobilio.             Nuteistojo gynėjo nuomone, nors Å¡ie liudytojai situacijos gerai ir neįsidėmėjo, tačiau patvirtino esmines aplinkybes, jog automobilis „Ford“ sustojo ir paliko pakankamÄ tarpÄ pravažiuoti ne tik motociklui, bet ir daug didesnių gabaritų mikroautobusui.             Apklaustas kaip kaltinamasis Ž.

P. parodė, kad 2010 m. vasarÄ su broliu automobiliu „Ford Galaxy“ važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) . Važiavo 60–70 km per val. greičiu, nes reikėjo sukti į sodybÄ . Paskui kaltinamojo vairuojamÄ automobilį važiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“. Iki posÅ«kio likus apie 20–30 metrų, pamatė prieÅ¡ais atvažiuojantį oranžinės spalvos automobilį. Sustojo, kad praleistų krovininį automobilį, automobilis „Mazda“ sustojo už jo automobilio.

Nuteistojo nuomone, jis aÅ¡inės linijos nekirto, blogiausiu atveju, Å¡iek tiek kirsti linijÄ galėjo automobilio ratas. Viskas įvyko labai greitai. IÅ¡niro motociklas, kuris, aplenkęs krovininį automobilį, grįžo į savo eismo juostÄ , gulėsi ant kairiojo Å¡ono ir slydo į kaltinamojo automobilio kairę pusę. Motociklas slydo vos ne sukdamasis, bet kaltinamasis suprato, kad slysta į jo automobilį. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad motociklas pravažiuoti pro stovintį nuteistojo automobilį galėjo laisvai, nes, sustojęs praleisti sunkvežimį, nuteistojo automobilis kliÅ«ties niekam nesudarė.

Motociklas lenkė oranžinį krovininį automobilį ir pradėjo mėtytis. Tada motociklas buvo guldomas ant Å¡ono ir slydo. Nuteistasis motociklÄ pamatė iÅ¡ jau sustabdyto automobilio.             Nukentėjusysis K. B. įvykio detalių paaiÅ¡kinti negalėjo, nes po traumos jų neprisiminė.              Apibendrindamas parodymus, nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis Ž. P. prieÅ¡ posÅ«kį į kairę vykdė KET reikalavimus ir sustojo praleisti prieÅ¡ jo vairuojamÄ transporto priemonę atvažiuojantį mikroautobusÄ .

Automobilis „Ford Galaxy“, nepaisant nevieningos liudytojų nuomonės, buvo tik užvažiavęs ant skiriamosios linijos arba kirtęs vidurio linijÄ , tačiau paliko daugiau nei 2 metrų tarpÄ (prieÅ¡prieÅ¡inės važiuojamosios eismo juostos plotis – 2,9 m), pakankamÄ pravažiuoti lengvajam automobiliui, kurio plotis nevirÅ¡ija 2 m, tuo labiau pakankamÄ motociklui, kurio plotis – 0,76 m. G. G. parodymais, likęs tarpas buvęs pakankamas pravažiuoti net vilkikui. Motociklininkas pasirodė po to, kai Ž.

P. sustabdė automobilį, kad praleistų prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį mikroautobusÄ , motociklas važiavo dideliu greičiu. Grįžęs į savo eismo juostÄ , motociklas griuvo arba buvo paguldytas, buvo prarastas jo valdymas. Gynėjo nuomone, liudytojų parodymai yra pakankami iÅ¡vadai, kad motociklo vairuotojas, nepraradęs motociklo valdymo, galėjo pravažiuoti pro automobilį „Ford Galaxy“ jo nekliudydamas.             Apelianto nuomone, pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas nuosprendį, buvo komisijinė eismo įvykio ekspertizė.

Nuosprendyje tik formaliai konstatuota, jog ji esÄ paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, buvo nepagrįstai atmesti kiti specialieji tyrimai ir įrodymai.             Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2010-09-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-270(10) tvirtinama, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo veiksmai – artėdamas prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ir vykdydamas posÅ«kio į kairę manevrÄ prieÅ¡ prieÅ¡inga kryptimi važiavusį motociklÄ â€žYamaha (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliÅ«tį motociklo judėjimui.

IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados matyti, kad, stabdydamas abiem ratais, iÅ¡vengti susidÅ«rimo motociklo vairuotojas galėjo.              2011 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11K-208(11), kaip ir specialisto iÅ¡vadoje, dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir pagrindinės sÄ lygos ekspertas liko tos pačios nuomonės (iÅ¡vadų 6 punktas).             Apeliantas nurodo, jog gynyba kreipėsi konsultacijos į V. M. įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., pateikė 2011 m. rugsėjo 9 d. specialisto iÅ¡vadÄ MV 2011-54. Ekspertas V. M. iÅ¡ surinktų duomenų nustatė transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ ir judėjimÄ . Jis konsultacinės iÅ¡vados 4 p. nurodė, jog susidariusioje situacijoje motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini) vairuotojas techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“ turėjo, kad techniniu požiÅ«riu automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo veiksmuose priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykio kilimu nebuvo, nes, motociklo vairuotojui suvaldžius motociklÄ , eismo įvykis nebÅ«tų kilęs (motociklui privažiavus susidÅ«rimo vietÄ , tarp transporto priemonių bÅ«tų buvęs ne mažesnis kaip 1,1 m Å¡oninis intervalas, kuris pakankamas saugiam prasilenkimui).

Pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo priežastis – motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, nes jis nesuvaldė motociklo ir apvirto ant Å¡ono, dėl to motociklo ir jo vairuotojas susidÅ«rė su automobiliu (iÅ¡vados 5 p.).             Nuteistojo gynėjo tvirtinimu, teisiamajame posėdyje ekspertas V. P. negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, taip pat ir į tai, kodėl nenustatė eismo įvykio mechanizmo. Tai motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta daugelis aplinkybių ir faktų, kuriuos vertindamas ekspertas galėtų atsakyti į konkrečius klausimus, galėtų nustatyti tikslų autoįvykio mechanizmÄ .

Teismo ekspertas V. M. teisme savo iÅ¡vadÄ apgynė ir suprantamai bei įtikinamai paaiÅ¡kino, kokiais duomenimis ir skaičiavimais remdamasis padarė pateiktas iÅ¡vadas.             Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai pateikė 2012 m. kovo 16 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11-2935(11). Atlikus komisijinę ekspertizę buvo nustatyta, kad motociklo vairuotojo R. S. greitis buvo apie 98 km per val., stabdymui sureaguota bÅ«nant apie 67 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos, važiuojant leistinu 90 km/h greičiu, sustojimo kelias – 74 m, kad tarp automobilio „Ford Galaxy“ ir kelkraščio motociklo važiavimo kryptimi buvo likęs 1,5 m tarpas.

Ekspertai, aptarę tik įbrėžimus asfalte, priskyrę juos vienai ar kitai motociklo detalei, nepasisakė, kodėl nevertino „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato pėdsako. Pasisakę dėl įbrėžimų, ekspertai nurodė, jog duomenys suvesti į programÄ â€žPC–Crash 8.0“, kuri nubraižė eismo įvykio planÄ , pagal kurį „Ford Galaxy“ stovėjo įvažiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ 1,4 m, palikdamas 1,5 m iki kelkraščio. Teismas praÅ¡ymo apklausti ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusius ekspertus netenkino, pažeidė BPK 270 straipsnio nuostatas, todėl iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų bylos duomenų ir įrodymu pripažinto ekspertizės akto.             Apylinkės teismas praÅ¡ymus į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kviesti ekspertizės aktÄ Nr. EG 601/09(04) suraÅ¡iusį medicinos ekspertÄ H.

D. arba paskirti papildomÄ teismo medicinos ekspertizę atmetė. Å ių veiksmų atlikimas bÅ«tų turėjęs reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų dydžiu, priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų nustatymui, bÅ«tų užtikrinta nukentėjusio asmens teisių apsauga.             Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė konsultacinę iÅ¡vadÄ ir rėmėsi komisijinės ekspertizės aktu.

Apelianto tvirtinimu, motyvuojant tuo, kad negalima nustatyti automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato pažeidimo pobÅ«džio ir lokalizavimo/iÅ¡sidėstymo vietos, komisijinės ekspertizės akte netiriami svarbÅ«s duomenys – automobilio priekinio kairiojo rato pėdsakas. Nors Å¡is pėdsakas nepažymėtas autoavarijos vietos plane, jis gerai matosi fotolentelėje ir vaizdo įraÅ¡e. Pagal šį pėdsakÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai teigtina, kad susidÅ«rimo metu automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas buvo arti kelio aÅ¡inės linijos – brÅ«kÅ¡ninės kelio ženklinimo linijos tęsinio (žr. konsultacinės iÅ¡vados 2.1.2 p.).

Bet kuriuo atveju automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas buvo ne toliau nei skysčio dėmė (fotonuotrauka Nr. 2), t. y. vizualiai vertinant – ne toliau kaip 0,3–0,4 m nuo aÅ¡inės linijos. Todėl, nors autoavarijos vietos plane automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato pėdsakas neužfiksuotas, pagal nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä vienareikÅ¡miÅ¡kai galima nustatyti, kad susidÅ«rimo metu automobilio priekinis kairysis kampas buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje iki 0,6 m nuo kelio aÅ¡inės linijos, t. y. 2,3 m ir toliau nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (konsultacinės iÅ¡vados 3 pav.).             Nuteistojo Ž.

P. gynėjas nurodo, kad komisijinės ekspertizės akte teigiama, jog „negalima nustatyti kokia motociklo dalis paliko geltonomis rodyklėmis pažymėtÄ pėdsakÄ , mėlyna rodykle pažymėtÄ pėdsakÄ paliko motociklo kuro bakas ir rėmas, brÅ«kÅ¡nine linija pažymėtas pėdsakas – paliktas motociklo priekiniu ratu, raudonomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai susidarė slystant motociklininkui.“              Gynėjas nurodo, kad Å¡ios prielaidos nepagrįstos, nes „brÅ«kÅ¡nine linija pažymėtas pėdsakas negalėjo susidaryti nuo priekinio motociklo rato, nes pagal sugadinimų pobÅ«dį (stipriai deformuota motociklo priekinė Å¡akė) – priekinis motociklo ratas kontaktavo su priekiniu kairiuoju automobilio „Ford Galaxy“ ratu, dėl to Å¡is ratas buvo iÅ¡muÅ¡tas.

Vadinasi, betarpiÅ¡kai prie Å¡io brÅ«kÅ¡nine linija pažymėto pėdsako turėtų bÅ«ti automobilio priekinio kairiojo rato pėdsako pradžia. Tuo tarpu, automobilio priekinis kairys ratas (ir Å¡alia esantis Å¡io rato pėdsakas) po eismo įvykio yra daugiau kaip už 1 m (kelio skersinių matmenų atžvilgiu) ir maždaug už 3 m (kelio iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu) nuo brÅ«kÅ¡nine linija pažymėto pėdsako.“ „Techniniu požiÅ«riu neįtikėtina, kad motociklui priekiniu ratu atsitrenkus į automobilio priekinį kairįjį ratÄ , automobilis bÅ«tų atblokÅ¡tas maždaug 3 m atgal ir 1 m skersai kelio, bÅ«tų iÅ¡muÅ¡tas automobilio priekinis kairysis ratas ir atblokÅ¡tam automobiliui judant ant kelio neiÅ¡liktų Å¡io iÅ¡muÅ¡to rato pėdsakas.

Todėl techniniu požiÅ«riu neįtikėtina, kad brÅ«kÅ¡nine linija pažymėtas pėdsakas susidarė nuo priekinio motociklo rato – jis galėjo susidaryti tik nuo motociklo galinio rato (žr. konsultacinės iÅ¡vados komentarus 2.1.1 p.). Mėlyna rodykle pažymėtas pėdsakas nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuojamas, t. y. nėra vienareikÅ¡miÅ¡kų požymių, kad jis susidarė slystant motociklo kuro bakui ir/arba rėmui. Motociklo nuotraukose matosi, kad pažeistas sėdynės korpuso Å¡oninis pavirÅ¡ius, todėl Å¡is pėdsakas galėjo susidaryti bÅ«tent dėl sėdynės kontakto su kelio pavirÅ¡iumi (žr. konsultacinės iÅ¡vados 3 pav., motociklo sėdynės lokalizavimas iÅ¡ esmės atitinka Å¡io pėdsako lokalizavimÄ ).

Geltonomis rodyklėmis pažymėtas pėdsakas galėjo susidaryti nuo lokalios iÅ¡sikiÅ¡ančios motociklo detalės – pvz., pakojos, svirtelės antgalio ir kt. Raudonomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai – mažai tikėtina, kad jie galėjo susidaryti slystant žuvusio motociklininko kÅ«nui. Pvz., vienas iÅ¡ Å¡ių pėdsakų pažymėtas konsultacinės iÅ¡vados 3 pav. baltomis rodyklėmis – matyti, kad pėdsakas yra labai siauras ir jis galėjo susidaryti tik kontaktuojant su kelio danga iÅ¡sikiÅ¡ančiai motociklo detalei – pvz., vairo rankenai (žr. konsultacinės iÅ¡vados 3 pav., Å¡io pėdsako lokalizavimÄ atitinka motociklo vairo padėtis).

Pateiktoje nuotraukoje juodomis rodyklėmis papildomai pažymėti pėdsakai, kurių negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuoti ir kurie galimai (pvz., iÅ¡ kairės esantis platus pėdsakas) visiÅ¡kai nesusiję su tiriamu eismo įvykiu. Konsultacinės iÅ¡vados 3 pav. vaizduoja motociklo padėtį susidÅ«rimo metu su automobiliu, kuri techniniu požiÅ«riu paaiÅ¡kina eismo įvykio vietoje visų aptartų (užfiksuotų ir matomų) pėdsakų susidarymÄ bei susidariusius transporto priemonių sugadinimus (žr. konsultacinės iÅ¡vados komentarus 2.1.1 ir 2.2 p.).“             „Kadangi LTEC ekspertai klaidingai priėmė susidÅ«rimo vietos lokalizavimÄ (pagal juos, susidÅ«rimo metu automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairys kampas turėjo bÅ«ti ties ekspertizės akto 4 pav. brÅ«kÅ¡nine linija pažymėtu pėdsaku – t. y., apie 1,6-1,8 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to), tuomet seka, kad transporto priemonės negalėjo saugiai prasilenkti, t. y. automobilio vairuotojas sudarė kliÅ«tį motociklo vairuotojui.

LTEC ekspertų teiginiai dėl to, kad automobilio vairuotojas sudarė kliÅ«tį motociklininkui ir, kad Å¡is negalėjo saugiau pravažiuoti pro automobilį bei, kad Å¡ie automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, neturi jokio faktinio pagrindo.“              Apelianto nuomone, teismas negalėjo vadovautis komisijinės ekspertizės aktu, bet privalėjo remtis konsultacine iÅ¡vada, nes joje nustatytos aplinkybės atitinka visus įvykio vietoje fiksuotus pėdsakus, transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ prieÅ¡ ir po eismo įvykio.             Skunde nurodoma, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. 27-1 pateikti apibendrinti kriterijai, kuriais remiantis yra remiamasi vertinant ekspertizės aktÄ . Teigiama, jog vertinama: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).“              Nuosprendžiu pripažinta, jog „Ž.

P. pažeidė KET 113 ir 161 p. reikalavimus ir Å¡ie pažeidimai sÄ lygojo autoįvykio kilimÄ . Teismo nuomone, motociklo vairuotojas R. S. pažeidė KET 133 p. reikalavimus, tačiau virÅ¡ytas leistinas greitis neturėjęs įtakos eismo įvykio kilimui, nes motociklo vairuotojas ir važiuodamas nevirÅ¡ydamas leistino greičio, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas, neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su motociklu.

Teismas konstatavo, jog nuteistojo KET 113 ir 161 p. reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir motociklo vairuotojo žūties, kadangi Ž. P. neįvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡ino eismo juostÄ , nebÅ«tų įvykęs susidÅ«rimas su prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta atvažiuojančiu motociklu.“             Apelianto nuomone, teismas neiÅ¡tyrė visų svarbių aplinkybių, reikalingų nustatyti bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį, suabsoliutino vienÄ Ä¯rodymÄ ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Nurodo, kad baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje naudojamasi bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisykle ir jos nustatymu. „BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme apraÅ¡yta, ar asmens padaryta veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, nustatymas. Keliamas klausimas, ar kiltų padarinių, jei vienas eismo dalyvių nepažeistų Kelių eismo taisyklių. BÅ«tinosios sÄ lygos taisyklė nustatoma eliminuojant iÅ¡ situacijos paeiliui kiekvienÄ galimÄ padarinių atsiradimo sÄ lygÄ , t. y. kiekvienÄ nustatytÄ pavojingÄ veikÄ , kuri iÅ¡ principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sÄ lygas“.

             „Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kuris baudžiamojoje teisėje suvokiamas kaip objektyvus ryÅ¡ys tarp reiÅ¡kinių, egzistuojantis mus supančioje tikrovėje, nepriklausomai nuo mÅ«sų valios ar mÅ«sų norų. Objektyvus priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog tam tikros veikos tam tikromis sÄ lygomis visada sukelia atitinkamus padarinius. Priežastinio ryÅ¡io samprata yra bendra visiems mokslams – tiek tiksliesiems, tiek ir humanitariniams.

Priežastinis ryÅ¡ys visada objektyvus – tai realiai egzistuojanti reiÅ¡kinių sÄ saja, o ne subjektyvus jos vertinimas (LAT 2011-12-12 nutartis Nr. 2K-521/2011).“              „Nuosprendyje teismas, nepaisydamas prieÅ¡taringų duomenų, remiasi iÅ¡imtinai komisijinės ekspertizės aktu, nepaaiÅ¡kindamas, kodėl nesivadovauja įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo nekaltumÄ . Priežastinis ryÅ¡io nustatymas taip pat paremtas iÅ¡imtinai komisijinės ekspertizės aktu.

Ekspertizės aktas BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (LAT 2009-03-31 tesimų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30).“             Skunde nurodoma, kad „teismui iÅ¡ esmės nekilo abejonių, kad Ž.

P. pažeidė 2009-09-30 redakcijos Kelių eismo taisyklių reikalavimus. KET 113 punktas yra XIII skyriuje, nustatančiame važiavimo pradžiÄ ir manevravimÄ , kuriame teigiama, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡ino eismo juostoje. Pagal KET 3 punktÄ važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus iÅ¡orinius susikertančių važiuojamųjų kelio dalių kraÅ¡tus.

Pagal 2010 m. liepos 9 d. planÄ â€“ autoavarijos vietos apžiÅ«ros protokolÄ , priedÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ ir ekspertizės aktus, „Ford Galxy“ nebuvo įvažiavęs į susikertančių važiuojamųjų kelio dalių plotÄ , o sustojo iki jo laukdamas kol pravažiuos automobiliai. KET 161 punktas yra XVII skyriuje, reglamentuojančiame važiavimÄ per sankryžas: sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Pagal KET 3 punkte pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų. Kaip žinoma iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, „Ford Galaxy“ vairuotojas sustojo, kad praleidęs prieÅ¡ais atvažiuojančias transporto priemones, įsuktų į sodybÄ . Ä®važiavimas į Å¡alia kelio esančiÄ teritorijÄ â€“ sodybÄ nėra sankryža, todėl, Ž.

P. negalėjo pažeisti KET 161 punkto reikalavimo, kadangi jis nereglamentuoja situacijos buvusios eismo įvykio vietoje.“             „Be to, kad eismo įvykio faktinės aplinkybės neatitinka inkriminuotų KET pažeidimų, iÅ¡samiau neanalizuoti motociklo vairuotojo veiksmai. Baudžiamojoje byloje nekelta arba netirta versija, jog be greičio virÅ¡ijimo (KET 133 p.), motociklininkas galėjo pažeisti KET 134, 140.4 punktų reikalavimus: atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; nepaisė draudimo staigiai stabdyti, kai tai nebÅ«tina eismo saugumui.“             „Jeigu automobilis „Ford Galaxy“ laikytas kliÅ«timi (nepaisant vienaprasmiÅ¡ko pagrindimo konsultacine iÅ¡vada, jog pro stovintį automobilį buvo galima pravažiuoti nekeičiant važiavimo greičio ir krypties), nesiaiÅ¡kinta, kada motociklo vairuotojas galėjo pastebėti stovinčiÄ transporto priemonę ir, ar turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo vykdydamas KET 134 p. reikalavimus.“             Apeliantas nurodo, kad „ekspertas V.

P. specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte daro prielaidÄ : „Tirti pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, iÅ¡ kurių galima nustatyti atstumÄ , kuriuo motociklas buvo neprivažiavęs susidÅ«rimo vietÄ automobilio vykdyto manevro metu sudarius realiÄ kliÅ«tį motociklo judėjimui. Tikėtina, kad prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje motociklo vairuotojo stabdymas buvo savalaikis (...). Byloje nerinkti duomenys apie matomumÄ kelyje ir galimybę reaguoti į kliÅ«tį. 2010 m. liepos 9 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta:

„Kelio kreivė – tiesus horizontalus ruožas“.“             „Liudytoja G. G. parodė, jog prieÅ¡ jÄ važiavęs automobilis „(...) pradėjo stabdyti, rodė posÅ«kį į kairę ir sustojo pasiruošęs suktis. (...) Pro savo automobilio Å¡onÄ mačiau atvažiuojančius iÅ¡ priekio du automobilius, tačiau jie buvo tolokai, bet supratau, kad „miniveno“ vairuotojas laukia kol jie pravažiuos. (...) prieÅ¡ smÅ«gį „mininvenas“ nejudėjo, jis buvo sustojęs“.

Nuteistasis Ž. P. parodė, jog sustojo praleisti krovininį automobilį, motociklÄ pamatė jau stovėdamas. Baigiamojoje kalboje patikslino, jog jei jo vairuota transporto priemonė bÅ«tų sudariusi kliÅ«tį, jis bÅ«tų pavažiavęs, kad nekliudyti prasilenkti.“             Gynėjo nuomone, „liudytojos ir nuteistojo parodymai leidžia teigti, jog automobilis „Ford Galaxy“, stovėjo kurį tai laiko tarpÄ laukdamas, kol pravažiuos prieÅ¡ais atvažiuojančios transporto priemonės, ir tik tuomet pasirodęs motociklas.“ Galima daryti tik prielaidas, „jog motociklo vairuotojas po lenkimo manevro ėmė staigiai stabdyti (nors tai visiÅ¡kai nebuvo reikalinga eismo saugumui) dėl motociklo valdymo patirties stokos arba dėl didelio greičio neadekvačiai įvertinęs situacijÄ .

Motociklo stabdymas darbinu režimu, neprarandant jo kontrolės, bÅ«tų leidęs sumažinti greitį ir įvertinti, jog daugiau nei 2 m tarpas iki kelkraščio yra visiÅ¡kai pakankamas saugiai pravažiuoti pro sustojusį automobilį. Pasitraukimas į kelkraÅ¡tį (deÅ¡inę pusę) taip pat bÅ«tų leidęs prasilenkti su stovinčiu automobiliu. IÅ¡ bylos duomenų galimos dvi alternatyvos dėl ko motociklas griuvo ir tapo nevaldomas: motociklininkas ekstremaliai stabdė ir prarado kontrolę arba motociklas buvo sÄ moningai „paguldytas“ (nukentėjusiojo K.

B. parodymai). Nei vienas, nei kitas veiksmas priimtinas nebuvo, kadangi motociklininkas prarado vairuojamos transporto priemonės kontrolę, dėl kurios Å¡i susidÅ«rė su stovinčiu automobiliu. Kita neįvertinta aplinkybė, jog tiesiame kelyje stovinti transporto priemonė buvo matoma mažiausiai iÅ¡ kelių Å¡imtų metrų atstumo.“ Bylos duomenimis, motociklininkas „lenkimo manevrÄ pradėjo, kai automobilis „Ford Galaxy“ jau stovėjo praleisdamas atvažiuojančius automobilius. Tai reiÅ¡kia, jog buvo galimybė pamatyti stovintį automobilį, praleidžianti prieÅ¡ais atvažiuojančias transporto priemones ir, vertinant jÄ kaip kliÅ«tį, atsisakyti lenkimo manevro arba pamažu, neprarandant valdymo, mažinti greitį bei manevruoti rikiuojantis arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Abiem atvejais buvo neabejotinos galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Atsisakius lenkimo manevro bÅ«tų pravažiuota su kitų transporto priemonių srautu, stabdant ir/arba manevruojant buvo galima sustoti toli iki susidÅ«rimo vietos arba mažesniu greičiu pasitraukus arčiau kelkraščio saugiai prasilenkti.“             Nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent motociklo vairuotojo nevykdymas Kelių eismo saugumo taisyklių sukėlė eismo įvykį ir Å¡i veika buvo kilusių pasekmių priežastimi, mano, kad „galimi pažeidimai ir jų eliminavimas yra: staigus nestabdymas (KET 140.4 p.) – neprarandama kontrolė ir prasilenkiama su automobiliu palikusiu mažiausiai 2,3 m kelio plotį; greičio sulėtinimas ir tariamos kliÅ«ties apvažiavimas (KET 134 p.) – leidžia pasitraukti arčiau kelkraščio ir saugiu greičiu prasilenkti su stovinčiu automobiliu, arba atsisakyti lenkimo manevro ar stabdyti motociklÄ pastebėjus stovinčiÄ transporto priemonę; važiavimas leistinu greičiu bÅ«tų leidęs suvokti ir adekvačiai įvertinti situacijÄ kelyje bei reaguoti nesiimant neteisingų veiksmų dėl kurių prarasta motociklo kontrolė.“ Gynėjo nuomone, motociklo vairuotojui vykdant bet kurį iÅ¡ anksčiau nurodytų KET reikalavimų, susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“ bÅ«tų iÅ¡vengta.

             Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas atsakomybės klausimÄ , atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis Ž. P. baustas 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ , nes jis, naudodamasis Å¡ia teise, padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri sukėlė sunkias pasekmes. Apeliantas tvirtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

IÅ¡ pažymos matyti, jog už paskutinį įvykdytÄ administracinį teisės pažeidimÄ 100 Lt bauda sumokėta 2009 m. gegužės 1 d. Vadinasi nuo 2010 m. gegužės 1 d. Ž. P. administracine tvarka laikomas nebaustu. Todėl „iÅ¡nykęs baustumas negalėjo turėti teisinės reikÅ¡mės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .“              Nuteistojo Ž. P. gynėjo nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas tada, kai, naudojantis Å¡ia specialia teise, „padaromas tyčinis, piktybinis nusikaltimas“, pvz., asmuo, bÅ«damas girtas, tyčia pažeidžia KET reikalavimus ir sukelia eismo įvykį, už kurį numatyta atsakomybė BK 281 str. 2, 4 ar 6 dalyse.

Neatsargaus nusikaltimo atveju teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, gali Å¡ios priemonės netaikyti. „Laikant Ž. P. kaltu neatsargiai sukėlus eismo įvykį, jam galėjo bÅ«ti netaikoma baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas.“              Nuteistojo Ž. P. gynėjas advokatas D. Žiedas praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.             Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A.

V. tvirtina, jog nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tokia apimtimi, kokia patenkinti skundžiamu nuosprendžiu, negali bÅ«ti tenkinami. Nurodo, jog draudimo bendrovė teismui pateiktuose dokumentuose buvo pažymėjusi, kad draudiko atsakomybė sutartinė ir kad draudikas neatsisako savo pareigos, jeigu eismo įvykio kaltininku pripažįstamas draudėjas, atlyginti žalÄ tretiesiems asmenims, tačiau draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ reglamentuoja įstatymai.

CK 6.988 str. 3 d. nurodyta, kad „privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai“. Å iuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007-05-17 Nr. X-1137) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (patvirtinta LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcijos). Apeliantas mano, jog teismas įstatymÄ taikė netinkamai.

             Apelianto tvirtinimu, draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 2500 eurų arba 8632 Lt apimties neturtinę žalÄ , tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. (2007-05-17 Nr. X-1137 redakcija). Neturtinės žalos suma yra skirta visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, patyrusiems neturtinę žalÄ dėl eismo įvykio. Draudimo iÅ¡mokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktÄ , priežastis ir kitais dokumentais.

Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos“.             2011-09-16 paaiškinime Nr. (06)-10.1/1841 ir 2011-10-18 paaiškinime Nr.       (06)- 10.1/2092 teismui draudimo bendrovė buvo pažymėjusi, jog, jeigu eismo įvykio kaltininku būtų pripažintas transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Ž.

P., neturtinei žalai atlyginti Ä®statyme nustatyta suma – 8632 Lt (2500 eurų) – bus paskirstyta visiems nukentėjusiesiems, atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ . Todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ draudimo bendrovės turi bÅ«ti keičiamas, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 8632 Lt (2500 eurų), ir Å¡i suma proporcingai paskirstoma trims nukentėjusiesiems: R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K.

B..              Apelianto teigimu, teismas priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai R. S. (g. (duomenys neskelbtini)) nustatė neteisingai. Nukentėjusiajai R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteista 11732,67 Lt turtinė žala – laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidoms atlyginti – turi būti mažinama iš valstybės gautos laidojimo pašalpos dydžiu, tai yra 1040 Lt, priteistinas turtinės žalos atlyginimo dydis sudarytų 10692,67 Lt. Šios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.290 str. 1 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 p.             Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A.

V. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, priteistÄ 25896 Lt sumÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 8632 Lt (2500 eurų) ir Å¡iÄ sumÄ proporcingai paskirstyti trims nukentėjusiesiems: R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B.. PriteistÄ R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 11732,67 Lt sumÄ turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10692,67 Lt. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A.

V. apeliacinį skundÄ patenkinti.              Nuteistojo Ž. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. V. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto turtinės ir neturtinės žalos klausimo (326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).             Teisiamajame posėdyje Ž. P. parodė, kad jis važiavo automobiliu „Ford Galaxy“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) , jam reikėjo sukti į sodybÄ , todėl važiavo 60–70 km per val. greičiu.

Iki posÅ«kio likus apie 20–30 metrų, jis pamatė prieÅ¡ais atvažiuojantį oranžinės spalvos krovininį automobilį, todėl sustojo jį praleisti. Už jo važiavęs automobilis „Mazda“ sustojo taip pat. Ž. P. manė, jog jo automobilis aÅ¡inės linijos nekirto, galbÅ«t linijÄ kirto automobilio ratas, tačiau jis kliÅ«ties niekam nesudarė. Tada iÅ¡niro motociklas. Aplenkęs krovininį automobilį grįždamas į savo eismo juostÄ , motociklininkas guldė motociklÄ ant kairiojo Å¡ono ir slydo į nuteistojo automobilio kairę pusę.

Ž. P. teigimu, motociklininkas važiavo dideliu greičiu. Ž. P. nuomone, motociklininkas galėjo pagalvoti, kad Ž. P. važiuoja, todėl motociklininkas iÅ¡sigando ir pradėjo stabdyti (t. 2, b. l. 85).              Nukentėjusysis K. B. sėdėjo ant motociklo galo, į keliÄ nežiÅ«rėjo, todėl įvykio aplinkybių neprisiminė, po įvykio buvo sutrikusi atmintis (t. 2, b. l. 85).             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K–270(10) specialistas V.

P. konstatavo, jog įvykio metu automobiliu „Ford Galaxy“ neprivažiuojant važiuojamųjų dalių sankirtos buvo vykdomas posÅ«kio į kairę manevras prieÅ¡ prieÅ¡inga kryptimi savo judėjimo krypties deÅ¡iniÄ ja kelio puse važiavusį motociklÄ â€žYamaha FSZ 1000“. Motociklas buvo ekstremaliai stabdomas ir paliko 19 m ilgio stabdymo pėdsakÄ , prasidedantį 1,20 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir pasibaigiantį – 0,80 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Tikėtina, kad stabdant motociklas prarado judėjimo stabilumÄ , tikėtina, apvirto ant kairiojo Å¡ono ir slysdamas važiuojamÄ ja dalimi atsitrenkė į jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę iÅ¡ dalies priekine dalimi įvažiavusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinės dalies kairiÄ jÄ pusę, priekinį kairįjį kampÄ , priekinį kairįjį ratÄ . Transporto priemonių susidÅ«rimas kelio iÅ¡ilgine kryptimi įvyko apie 3,7 m atstumu į priekį nuo po įvykio sustojusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato, motociklui esant jo slydimo važiuojamÄ ja dalimi pėdsakų krypties pasikeitimo vietoje, motociklo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusės (eismo juostos) kairėje pusėje, automobiliui į motociklo judėjimo kryties eismo juostÄ Ä¯važiavus per pusę jos pločio.

Veikiant susidÅ«rimo sÄ lyčio jėgoms motociklo judėjimo kryptis pasikeitė ir jis įstrižai į deÅ¡inę nuslydo į pakelę, į vietÄ , kurioje aptiktas po eismo įvykio, o automobilis artima jo iÅ¡ilginei aÅ¡iai kryptimi buvo atblokÅ¡tas atgal į vietÄ , kurioje aptiktas po eismo įvykio. PrieÅ¡ pat stabdymÄ motociklo „Yamaha FSZ 1000“ judėjimo greitis galėjo bÅ«ti nuo apie 69,4 km/val. iki apie 95 km/val. Techniniu požiÅ«riu tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž.

P. veiksmai, – artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posÅ«kio į kairę manevrÄ prieÅ¡ prieÅ¡inga kryptimi važiavusį motociklÄ â€žYamaha FSZ 1000“, iÅ¡ dalies iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliÅ«tį motociklo judėjimui (t. 1, b. l. 40–47).             Atsakydamas į klausimÄ dėl 2010-07-09 autoįvykio mechanizmo, ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) ekspertas V.

P. iÅ¡dėstė specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K–270(10) pareikÅ¡tÄ nuomonę.              KategoriÅ¡kos nuomonės dėl to, ar prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su motociklu „Yamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ar judėjo, o jeigu judėjo, tai kokiu konkrečiai greičiu, ekspertas neiÅ¡sakė, padarė prielaidÄ , kad tikėtina, jog prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Ford Galaxy“ galėjo bÅ«ti spėtas sustabdyti, o jeigu judėjo, tai jo greitis nebuvo didelis.

Ekspertas negalėjo kategoriÅ¡kai spręsti ir apie motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«tį jo judėjimui sudariusiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ekspertas iÅ¡dėstė tikėtinÄ versijÄ , kad „Techniniu požiÅ«riu, tikėtina, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Yamaha FZS 1000“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklÄ neprivažiuodamas susidÅ«rimo vietos ir negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“.“ Ekspertas nurodė, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje faktinių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti aplinkybę, dėl kurios motociklas „Yamaha FSZ 1000“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvirto, nėra. „Techniniu požiÅ«riu, tikėtina, kad tai galėjo įvykti vairuotojui nesuvaldžius motociklo ekstremalaus jo stabdymo metu naudojant priekinio rato stabdį, tikėtina, kad tai galėjo įvykti motociklo vairuotojui pačiam „paguldžius“ motociklÄ , tikėtina, kad tai galėjo įvykti dėl kokių nors kitokių priežasčių. Techniniu požiÅ«riu motociklo „Yamaha FSZ 1000“, valst. (duomenys neskelbtini), apvirtimas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. P. veiksmai, – artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posÅ«kio į kairę manevrÄ prieÅ¡ prieÅ¡inga kryptimi važiavusį motociklÄ â€žYamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dalinai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliÅ«tį motociklo judėjimui“ (t. 1, b. l. 213–219).

             Teisiamajame posėdyje ekspertas V. P. parodė, kad jis liudytojų ir kitų parodymų nevertino. Jei nustatyta, kad automobilis sustojo ir užėmė apie 50–60 cm kelio, o laisvo kelio liko 2,60 m, tam, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, motociklininkas turėjo stabdyti. „Jei kliÅ«tis užtveria keliÄ â€“ galimybė iÅ¡vengti susidÅ«rimo – sustoti.“ Ekspertas parodė, kad jeigu nustatyta, jog kliÅ«tis nejudėjo, reikalinga atlikti tyrimÄ iÅ¡ naujo (t. 2, b. l. 86–87).             Specialisto iÅ¡vadoje MV 2011–54 specialistas dr. V.

M. vadovavosi tuo, kad tiesiogiai prieÅ¡ eismo įvykį motociklas „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas R. S., važiavo, tikėtina, 88–105 km per val. greičiu. Automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliÅ«ties motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nesudarė, jei, sukant į kairę, buvo sustojęs įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ne trumpesniu laikotarpiu, kaip 2,6 s iki susidÅ«rimo su motociklu momento.

Jei automobilis „Ford Galaxy“ tiesiogiai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo iÅ¡ dalies prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta arba buvo sustojęs trumpesniu nei 2,5 s laikotarpiu iki susidÅ«rimo, tai jo veiksmai vertintini kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas (kliÅ«ties sudarymas). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju sudaryta kliÅ«tis nebuvo neiÅ¡vengiama, nes motociklininkui suvaldžius motociklÄ , transporto priemonės prasilenktų ir buvęs eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Specialistas padarė iÅ¡vadÄ , jog susidariusioje kelio situacijoje motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo. Specialisto nuomone, techniniu požiÅ«riu automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu nebuvo, nes, motociklo vairuotojui suvaldžius motociklÄ , buvęs eismo įvykis nebÅ«tų kilęs (motociklui privažiavus buvusio susidÅ«rimo vietÄ tarp transporto priemonių bÅ«tų buvęs ne mažesnis kaip 1,10 m Å¡oninis intervalas, kuris pakankamas saugiam prasilenkimui).

Todėl pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo priežastis, specialisto dr. V. M. nuomone, buvo motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. S. veiksmai, jis nesuvaldė vairuojamo motociklo ir apvirto ant Å¡ono, dėl to ir įvyko motociklo ir jo vairuotojo susidÅ«rimas su automobiliu „Ford Galaxy“  (t. 2, b. l. 52–64).             Teisiamajame posėdyje specialistas dr. V. M. parodė, kad užtenka iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ 60 cm, kad priekinis motociklo ratas siektų priekinį kairįjį automobilio ratÄ .

Po susidÅ«rimo automobilis buvo ne įstrižai, o pagal iÅ¡tisinę linijÄ . Automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ne daugiau kaip 60 cm. Važiuojant 90 km per val. greičiu, nuo motociklo vidurio iki deÅ¡inio kraÅ¡to atstumas turėjo bÅ«ti 1,10 m. Jei automobilis iÅ¡važiavo ir sustojo, liko 2,30 m plotis, todėl motociklininkas, nemažindamas greičio, pro sustojusį automobilį galėjo pravažiuoti. Jei tuo metu automobilis dar judėjo, motociklininkas turėjo imtis kitų veiksmų.

Jei motociklininkas bÅ«tų sumažinęs greitį, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengęs. Specialisto nuomone, automobilio vairuotojo veiksmuose priežastinio ryÅ¡io dėl autoįvykio nebuvo. Specialisto tvirtinimu, jei prieÅ¡prieÅ¡iais bÅ«tų atvažiavęs krovininis automobilis, tai „Ford“ automobilio iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bÅ«tų laikomas pažeidimu, tačiau, kadangi Å¡iuo atveju važiavo motociklas, tai jam kelio pravažiavimui užteko. Motociklininko greitis tiesiogiai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo apie 70 km per val.

Kai motociklas nukrito, motociklas judėjo, greitis turėjo bÅ«ti truputį mažesnis nei 70 km per val. Jei motociklininkas bÅ«tų stabdęs abiem ratais, bÅ«tų buvę efektyviau – greitis bÅ«tų lėtėjęs tris kartus greičiau (t. 2, b. l. 87–88).             Tam, kad panaikintų tarp specialistų iÅ¡vadų atsiradusius prieÅ¡taravimus, teismas paskyrė komisijinę eismo įvykio ekspertizę (t. 2, b. l. 89–90).             Ekspertizės akte Nr. 11–2935(11) ekspertai konstatavo, kad, „Nugriuvęs ant kairio Å¡ono motociklas slydo kelio važiuojamÄ ja dalimi apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį.

Motociklas priekiniu ratu atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinio bamperio kairį kampÄ ir priekinį kairį ratÄ .“ „SusidÅ«rimo metu buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, dehermetizuotas priekinis kairys ratas ir dalinai pažeista Å¡io rato pakaba. Taip pat susidÅ«rimo metu buvo deformuotas motociklo „Yamaha FSZ 1000“ priekinis ratas bei sugadintos priekinės Å¡akės. Nuo smÅ«gio automobilis buvo atblokÅ¡tas atgal, o motociklo judėjimo kryptis buvo pakeista į deÅ¡inę.

PrieÅ¡ eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., prieÅ¡ sukdamas į kairėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ sodybÄ , privalėjo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha FSZ1000“, vairuojamam R. S.. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , sudarė kliÅ«tį ta eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ1000“ judėjimui, t. y.

Å¡ių reikalavimų Ž. P. nevykdė. Neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengi susidÅ«rimo su motociklu „Yamaha FSZ 1000“. R. S. privalėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas didžiausio leistino įvykio vietoje 90 km/h greičio, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui – prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliu „Ford Galaxy“ įvažiavus į jo eismo juostÄ â€“ stabdyti savo vairuojamÄ motociklÄ â€žYamaha FSZ1000“ bei tinkamai jį valdyti.

Å ių iÅ¡vardintų reikalavimų R. S. neįvykdė. R. S., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km/h greičiu ir sureaguodamas stabdymui, bÅ«damas tuo pačiu atstumu iki susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“ vietos, nebÅ«tų turėjęs techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su paminėtu automobiliu. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž. P. veiksmai, – sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ sodybÄ , dalinai įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sustojo joje, taip sudarydamas kliÅ«tį ta eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ 1000“, vairuojamo R.

S. judėjimui, – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Motociklo „Yamaha FSZ1000“ vairuotojo R. S. veiksmai, – važiuodamas nustatytu apie 98 km/h greičiu, virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ 90 km/h greitį, – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž. P. veiksmai, – sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ sodybÄ , dalinai įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sustojo joje, taip sudarydamas kliÅ«tį ta eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ 1000“, vairuojamo R.

S. judėjimui, – techniniu požiÅ«riu ir buvo pagrindine Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga“ (t. 2, b. l. 92–100).             Ekspertizės akto Nr. 11–2935(11) iÅ¡vada iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoms Nr. 11K–270(10) bei ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) eksperto V. P. konstatuotai iÅ¡vadai, jog susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. P. veiksmai, nes artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posÅ«kio į kairę manevrÄ prieÅ¡ prieÅ¡inga kryptimi važiavusį motociklÄ â€žYamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P. iÅ¡ dalies iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliÅ«tį motociklo judėjimui. Kad Ž. P. buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , patvirtino ir liudytojai G.

G., Ž. P., J. V., J. P..              Teisiamajame posėdyje liudytoja G. G. parodė, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ jÄ važiavusio miniveno vairuotojas pradėjo stabdyti automobilį, parodė posÅ«kį į kairę ir, pasiruošęs suktis, sustojo. Liudytoja parodė, kad minivenas kelio skiriamÄ jÄ juostÄ buvo Å¡iek tiek kirtęs, priekinis jo ratas buvo užvažiavęs ant aÅ¡inės linijos, tačiau pro likusį tarpÄ galėjo pravažiuoti ir vilkikas (t. 2, b. l. 83).             Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž.

P. parodė, kad motociklininkas pasirodė staiga, aplenkęs du prieÅ¡ais važiavusius automobilius, iÅ¡važiavęs į savo eismo juostÄ , pradėjo blaÅ¡kytis, lyg ir slysti, motociklas ant asfalto virto Å¡onu, atsitrenkė į jo brolio automobilio kairės pusės priekinį ratÄ (t. 2, b. l. 83).              Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad įvykio metu jis važiavo krovininiame automobilyje „Mercedes“ kaip keleivis. IÅ¡ priekio atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“, kuris ruošėsi sukti į kairę.

Jų automobilį dideliu greičiu aplenkė motociklininkas ir iÅ¡kart trenkėsi į automobilį „Ford Galaxy“. Atstumas nuo liudytojo automobilio iki automobilio „Ford Galaxy“ buvo apie 150 metrų. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas automobilį buvo Å¡iek tiek pasukęs, pamatęs motociklininkÄ , sustojo (t. 2, b. l. 84).              Teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad įvykio metu vairavo krovininį automobilį „Mercedes“, važiavo 75–80 km per val. greičiu, kai jo automobilį aplenkė motociklininkas, kuris iÅ¡kart guldė motociklÄ ir trenkėsi į „Ford Galaxy“ automobilį.

Automobilis „Ford Galaxy“ nuo jo vairuojamo automobilio buvo už 100–150 metrų, jis aÅ¡inę linijÄ Å¡iek tiek buvo kirtęs. Motociklininkas guldė motociklÄ grįžęs į savo eismo juostÄ , nes tikriausiai pamatė kliÅ«tį. Automobilis „Ford Galaxy“ norėjo suktis, ar jis buvo sustojęs ar ne, liudytojas nematė, nes žiÅ«rėjo į motociklÄ . Motociklininkas slydo kelio viduriu. Liudytojas abejojo, ar motociklas bÅ«tų galėjęs pravažiuoti nekliudydamas automobilio „Ford Galaxy“ (t. 2, b. l. 84–85).             IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad motociklininkas, aplenkęs automobilius, buvo grįžęs į savo eismo juostÄ .

Liudytojos G. G. parodymai, jog tarpas pravažiavimui buvo labai didelis, galėjo pravažiuoti ir vilkikas, yra tik jos subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Krovininį automobilį „Mercedes“ vairavęs ir motociklininko kryptimi važiavęs liudytojas J. P. toks kategoriÅ¡kas nebuvo. Jo nuomone, ir jam, prasilenkiant su automobiliu „Ford Galaxy“, galėjo tekti Å¡iek tiek pasukti ir į kelkraÅ¡tį.              Aplinkybė, kad automobilis „Ford Galaxy“ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nustatyta neginčytinai.

Ne daugiau kaip 60 cm iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ teisiamajame posėdyje pripažino ir specialistas dr. V. M..              Apeliaciniame teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. M. ekspertizės akto iÅ¡vadÄ (akto Nr.11–2935(11), t. 2, b. l.

92) patvirtino ir parodė, jog esminis skirtumas tarp Å¡ios ir V. M. konsultacinės iÅ¡vados yra toks, kad skirtingai nurodoma automobilio „Ford Galaxy“ sustojimo prieÅ¡ įvykį vieta. Automobilio sustojimo vieta buvo nustatyta nustačius susidÅ«rimo vietÄ . SusidÅ«rimo vieta buvo nustatyta pagal eismo įvykio vietos fotografijose matomus duomenis, t. y. įvykio vietoje buvo užfiksuotas vienas gilus įbrėžimas – 1,2 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to motociklo važiavimo kryptimi, kairiau Å¡io įbrėžimo, apie 0,4 metro, buvo matomas kitas platus, Å¡viesus įbrėžimas ar kažkokia paÅ¡alinė medžiaga ant asfaltuotos kelio dangos.

Kairiau pastarojo įbrėžimo buvo matyti lanko formos plati juodos spalvos neaiÅ¡kios kilmės medžiagos žymė. Å i žymė yra lanko formos su nukrypimu, iÅ¡gaubimu į kairę pusę. Buvo nustatyta, kad Å¡iÄ Å¾ymę galėjo palikti tik motociklo, slystančio ant kairio Å¡ono, priekinio rato padanga. Tuomet buvo padaryta iÅ¡vada, kad minėtas platus įbrėžimas buvo paliktas Å¡io motociklo kuro bako. Nustačius tai ir, atsižvelgiant į automobilio „Ford Galaxy“ iÅ¡orinių sugadinimų pobÅ«dį ir apimtį, buvo nustatytas transporto priemonių iÅ¡sidėstymas ant kelio pločio.

Taip buvo padaryta iÅ¡vada, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas nuo važiuojamojo kelio dangos kraÅ¡to buvo nutolęs 1,5 metro atstumu. Ekspertas V. M. patvirtino ir tai, kad įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta nepakankamai gerai. Nebuvo užfiksuota daugelis paminėtų pėdsakų, kurie buvo matomi net fotografijose. Pagal iÅ¡siliejusius skysčius nustatyti, ar automobilis buvo iÅ¡lindęs toliau, negalima. Pirma susiformuoja pėdsakas, o skystis teka arba neteka arba teka visomis kryptimis.

Skysčiai iÅ¡teka per ilgesnį laiko tarpÄ , pasidaro didesnė bala, užkloja atitinkamai didesnį plotÄ . Galėjo bÅ«ti kilstelėtas automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas. Kadangi motociklas palindo po automobilio priekiniu kairiuoju kampu, motociklas buvo prispaustas, dėl to susiformavo ir paminėti pėdsakai, pagal kuriuos ir buvo nustatyta transporto priemonių susidÅ«rimo vieta. Automobilio „Ford Galaxy“ paliktas rato pėdsakas nėra informatyvus. Eksperto tvirtinimu, įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ savaime sukėlė grėsmę eismo saugumui, nes sudarė kliÅ«tį motociklo judėjimui.

Ar motociklininkas sureagavo tuo momentu, kai automobilis „Ford Galaxy“ jau buvo sustojęs, ar dar judėjo ir buvo sustabdytas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , ekspertinis tyrimas tokių aplinkybių nurodyti negali. Ekspertas nurodė, kad stabdymas yra tinkamas bÅ«das vengti eismo įvykio. Kaip motociklas buvo stabdomas, ar vienu ratu, ar dviem ratais, nenustatyta, nes nerasta stabdymo dviem ratais pėdsako. Tačiau, eksperto nuomone, jei pėdsako nebuvo, tai nereiÅ¡kia, kad nebuvo stabdoma kitu ratu, tiesiog tas ratas nebuvo užblokuotas.

Skaičiuojant motociklo greitį buvo laikoma, kad stabdymas vyko dviem ratais. Ekspertas patvirtino, jog buvo nustatyta, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio priekinis kairysis kampas nuo važiuojamosios dalies buvo nutolęs 1,5 metro. Tai, jog prieÅ¡prieÅ¡inių transporto priemonių pravažiavimui buvo paliktas 2,3 m tarpas, eksperto teigimu, prieÅ¡tarauja ekspertizės akto iÅ¡vadai. Per pravažiavimui paliktÄ tarpÄ motociklininkas pravažiuoti negalėjo, nebÅ«tų pravažiavę ir tie automobiliai, kuriuos motociklininkas aplenkė.

Pats mažiausias lengvasis automobilis yra 1,6 m pločio. Krovininiai automobiliai yra virÅ¡ dviejų metrų pločio. Susidarė žymiai mažesnis tarpas pravažiavimui ta kelio puse, kuria važiavo motociklininkas. Ekspertui nekilo jokių abejonių, kad transporto priemonės susidÅ«rė bÅ«tent dėl automobilio „Ford Galaxy“ iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Motociklo stabdymo pradžia buvo 1,2 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, motociklas stabdė įstrižai.

Automobilio vairuotojas neturėjo įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡ viso, o jeigu įvažiavo, turėjo eismo juostÄ atlaisvinti. Motociklo pėdsakas prasideda 1,2 m–1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to. Nėra jokio pagrindo teigti, kad motociklas lenkimo manevrÄ , jeigu toks manevras buvo, atliko prieÅ¡ pat stabdymÄ , motociklas buvo jau iÅ¡tiesintas, važiavo iÅ¡ esmės tiesiai. Po lenkimo motociklas spėjo grįžti į savo eismo juostÄ . Motociklo vairuotojas galėjo matyti, kad prieÅ¡inga kryptimi važiuojantis automobilis „Ford Galaxy“ įvažiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Ekspertas nurodė, kad, jeigu motociklo vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, jis motociklo iki susidÅ«rimo vietos vis tiek nebÅ«tų sustabdęs. Greičio virÅ¡ijimas nebuvo techniniu požiÅ«riu susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu.              Ekspertas V. M. konstatavo, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas nuo važiuojamojo kelio dangos kraÅ¡to į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ buvo nutolęs 1,5 m.

Motociklas buvo jau iÅ¡tiesintas, važiavo iÅ¡ esmės tiesiai, nes aplenkęs automobilius, spėjo grįžti į savo eismo juostÄ , tačiau pagal nustatytÄ automobilio padėtį prieÅ¡ eismo įvykį, per 1,5 m tarpÄ pravažiuoti motociklininkui buvo neįmanoma. Tai, jog motociklas važiavo jau savo eismo juostoje, patvirtino įvykį matę liudytojai G. G., Ž. P., J. P.. IÅ¡ ekspertizės akto Nr. 11–2935(11) bei eksperto paaiÅ¡kinimo matyti, kad motociklo greičio virÅ¡ijimas nebuvo techniniu požiÅ«riu susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Ekspertas patvirtino, kad įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ â€“ savaime keliÄ grėsmę eismo saugumui, nes taip buvo sudaryta kliÅ«tis motociklo judėjimui, todėl abejonių, kad transporto priemonės susidÅ«rė bÅ«tent dėl automobilio „Ford Galaxy“ iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , nekilo. Kad techniniu požiÅ«riu motociklo apvirtimas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Ford Galaxy“ nebuvo Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga, ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) patvirtino ir ekspertas V.

P..             Apeliaciniame teismo posėdyje specialistas dr. V. M. taip pat patvirtino, kad skirtumai iÅ¡vadose atsirado dėl to, kad skirtingai buvo interpretuota susidÅ«rimo vieta, skirtingai buvo nustatyta, kurioje vietoje buvo automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas susidÅ«rimo su motociklu metu. Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį yra pagrindas teigti, kad motociklas savo priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio priekinį kairįjį ratÄ . Motociklo buvo sulenktos priekinės Å¡akės, o automobilio priekinis ratas buvo iÅ¡verstas iÅ¡ karto po smÅ«gio, buvo pažeista pakaba, automobilis slydo atgal. 30 cm dėl dinaminio poveikio automobilis buvo atmetamas atgal, galbÅ«t jis Å¡iek tiek pasikėlė.

Automobilio priekis buvo apkrautas maksimaliai. Vadinasi, susidūrimas įvyko ties ta vieta, kur jo specialisto išvadoje 3 puslapyje (t. 2, b. l.

54) mėlynomis rodyklėmis kreiva linija yra pažymėtas pėdsakas, kurį jis priskyrė užpakaliniam motociklo ratui.             Specialistas dr. V. M. pakomentavo savo išvados 5 puslapyje (t. 2, b. l.

56) esančiÄ fotonuotraukÄ , kurioje matyti ryÅ¡kus pėdsakas, kuris yra nukreiptas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraÅ¡tui. Nuotraukoje, kur nematyti skysčio, yra patamsėjimas. Tas patamsėjimas yra ne priekinio motociklo rato, o užpakalinio rato pėdsakas. Pėdsakus paliko ir kairioji motociklo rankena. Automobilis stovėjo labiau įstrižai. Jeigu bÅ«tų kitaip, tai ir sugadinimai bÅ«tų ne tik kairėje pusėje, bet bÅ«tų ir viduryje, ir deÅ¡inėje pusėje. Kontaktas daugiausiai įvyko automobilio priekyje.

Motociklo ratas į automobilio ratÄ pataikė. Yra rimtų prieÅ¡taravimų, pėdsakai nesudaro loginės visumos. Niekaip negalima pagrįsti to, kad automobilis judėjo iÅ¡ vietos, ir joks pėdsakas nesusidarė. Å iuo atveju automobilio priekinis kairysis kampas yra maždaug 2,3 metro nuo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to. Važiuojant 90 km per val. greičiu, pro šį tarpÄ motociklas galėjo pravažiuoti saugiai. Visi įdrėskimai automobilyje yra nuo motociklo. Motociklas stabdė, ilgas pėdsakas yra užpakalinio rato blokavimo pėdsakas.

Po to dar 10 metrų motociklas slydo. Automobilis apie 1,5–2 metrus buvo atmuÅ¡tas atgal ir pasisuko, kadangi smÅ«gis buvo į kairę pusę. Ilgas 19 metrų pėdsakas parodo, kad buvo stabdyta užpakaliniu motociklo ratu. Ilgas pėdsakas paprastai susidaro tada, kai yra stabdoma vien užpakaliniu ratu, tai yra paraÅ¡yta specializuotoje literatÅ«roje. Stabdymas vien užpakaliniu ratu yra pavojingas dėl to, kad motociklas praranda judesio stabilumÄ . Viskas priklauso nuo motociklininko kvalifikacijos. Stabdant užpakaliniu ratu stabdymas ne toks efektyvus nei stabdant vien priekiniu ratu arba dviem ratais.

Stabdant tik priekiniu ratu, kyla pavojus verstis per galvÄ . Jeigu bÅ«tų buvę stabdoma abiem ratais, važiuojant leistinu 90 km per val. greičiu, iki susidÅ«rimo vietos bÅ«tų spėta sustoti. BÅ«tina važiuoti taip, kad visada bÅ«tų įmanoma suvaldyti transporto priemonę. Jeigu automobilis iÅ¡ dalies buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir prieÅ¡ pradedant motociklininkui stabdyti stovėjo, tai 2,30 m atstumo, važiuojant 90 km per val. greičiu, pravažiuoti motociklininkui pakako. Bet jeigu automobilis judėjo, tai Å¡iÄ aplinkybę motociklininkas turėjo įvertinti.

Jeigu jis išvažiavo ir sustojo, o motociklininkas paprasčiausiai pradėjo stabdyti, nesuvaldė motociklo ir nukrito, tai priežastinio ryšio šiuo atveju nėra, kadangi techniniu požiūriu nesudaryta kliūtis. Buvo įmanoma pravažiuoti tuo pačiu 90 km/val. greičiu nestabdant ir nemanevruojant.              Tiek ekspertizės akte Nr. 11–2935(11), tiek specialisto išvadoje MV 2011–54 nustatyta, kad automobilis nuo smūgio pajudėjo atgal. Ekspertas V. M. logiškai paaiškino, jog pagal išsiliejusius skysčius nustatyti, ar automobilis buvo išlindęs toliau, negalima.

Pirma susiformuoja pėdsakas, o skystis teka arba neteka arba teka visomis kryptimis. Skysčiai iÅ¡teka per ilgesnį laiko tarpÄ , pasidaro didesnė bala, užkloja atitinkamai didesnį plotÄ . Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ automobilis „Ford Galaxy“ buvo iÅ¡važiavęs. Imant už pagrindÄ specialisto dr. V. M. nuomonę, kad nuo motociklininko sureagavimo į susidariusiÄ situacijÄ iki susidÅ«rimo momento galėjo praeiti maždaug 2,5 sekundės, tokio laiko tinkamai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , kad galėtų iÅ¡vengti susidÅ«rimo, motociklininkui galėjo nepakakti.

Motociklo vairuotojui R. S. vairuotojo teisės buvo iÅ¡duotos 2008-07-08, tÄ dienÄ jis važiavo kitam nukentėjusiajam – K. B. – priklausančiu motociklu (t. 1, b. l. 111, 113). Matydamas, kad automobilis įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , motociklininkas galėjo nesuprasti, kad automobilis stovi ir ketina praleisti prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančias transporto priemones, galėjo pagalvoti, kad automobilis pasiskubins tęsti judėjimÄ ir atlaisvinti eismo juostÄ . Todėl nesutikti su ekspertizės akte Nr.   11–2935(11) duota ekspertų iÅ¡vada, kuri neprieÅ¡tarauja ir ekspertizės akto Nr. 11K–208(11) iÅ¡vadai, kad motociklininkas, „važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km per val. greičiu ir sureaguodamas stabdymui bÅ«damas tuo pačiu atstumu iki susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Galaxy“ vietos, nebÅ«tų turėjęs techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su paminėtu automobiliu,“ nėra pagrindo.

Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ sodybÄ , iÅ¡ dalies įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sustojo joje, taip sudarė kliÅ«tį ta eismo juosta prieÅ¡inga kryptimi važiavusio motociklo judėjimui, o tai techniniu požiÅ«riu ir buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga.             Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. Kelių eismo taisyklių 113 ir 161 punktų reikalavimus pažeidė.

Tie pažeidimai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine kilusio eismo įvykio priežastis, todėl Ž. P. pagal BK 281 str. 5 d. nuteistas pagrįstai.              Skirdamas bausmę pagal BK 281 str. 5 d., teismas Ž. P. paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė trejus metus vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių vaidmuo – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.), o BK 68 straipsnio 1 dalis reglamentuoja Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip pat pritarta teismų praktikai, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

             Kasacinėje byloje Nr. 2K-200/2010 atkreiptas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek).             Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž.

P. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, norėdamas sukti į kairę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , dėl to sudarė kliÅ«tį motociklininkui, kuris dėl sukelto eismo įvykio žuvo, o motociklo keleivis buvo sunkiai sužalotas. Nors pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas Ž. P. laikomas administracine tvarka nebaustu (t. 1, b. l. 129–130), tačiau negalima nepažymėti, jog jis administracine tvarka du kartus buvo baustas už Å¡iurkščius administracinius teisės pažeidimus, nuo 2008-08-30 iki 2009-03-01 jam pagal ATPK 124 str. 5 d. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, paskutinį kartÄ baustas 2009-04-30, bauda sumokėta 2009-05-01 (t. 1, b. l. 129–130).

             Ž. P. charakterizuojantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones – paskirta pagrįstai.              Apylinkės teismas iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteisė R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. B. po 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokį sprendimÄ AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo įgaliotas atstovas skundė pagrįstai.             Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137 redakcija) 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 eurų dėl neturtinės žalos.

Tuo vadovaujantis šioje baudžiamojoje byloje neturtinės žalos suma – 2 500 eurų, t. y. 8632 Lt, priteistina proporcingai visiems nukentėjusiesiems, t. y. po 2877,33 Lt. Likusios neturtinės žalos sumos, kurios buvo priteistos iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ – po 5754,67 Lt – kiekvienam paminėtam nukentėjusiam asmeniui priteistinos iš nuteistojo Ž. P. vadovaujantis tuo, kad civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais.

             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojančios dalies turinio matyti, kad žuvusiojo R. S. laidojimo iÅ¡laidos buvo įskaičiuotos į nukentėjusiajai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ atlyginti turtinę žalÄ â€“ į 11732,67 Lt. Nėra pagrindo nesutikti su civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. V. apeliacinio skundo argumentu, jog priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis turi bÅ«ti mažinamas iÅ¡ valstybės gautos laidojimo paÅ¡alpos dydžiu, tai yra 1040 Lt.

             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 55 punkte numatyta, kad „Socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus.“             Byloje duomenų, kad laidojimo paÅ¡alpa iÅ¡ priteistos R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) turtinės žalos dydžio yra iÅ¡skaičiuota, nėra, todėl R.

S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) priteistos 11732,67 Lt turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iš valstybės gautos laidojimo pašalpos dydžiu – 1040 Lt.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija                                                n u t a r i a :                          Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai R.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteista 11732,67 Lt turtinei žalai ir 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuria R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) priteista 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuria K. B. (B.) priteista 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo Ž. P. nukentėjusiajai R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) priteista 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteista 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. B. (B.) priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakeisti.             R.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteistÄ iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“ sumÄ turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10692, 67 Lt,              R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteistÄ iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2877,33 Lt,             R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteistÄ iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2877,33 Lt,              K.

B. (B.) priteistÄ iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2877,33 Lt.             Priteisti iÅ¡ Ž. P. R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 20754,67 Lt, R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 20754,67 Lt, K. B. (B.) 15754,67 Lt neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Nuteistojo Ž. P. gynėjo Dainiaus Žiedo apeliacinį skundÄ atmesti.                          Kolegijos pirmininkas                                                                 Stasys Valužis                         Teisėjai                                                                                 Linas Pauliukėnas                                                                                 Remigijus PreikÅ¡aitis