a4e705e1-6400-4e44-8cce-3c0d52f19f7b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-2833-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02830-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui V.

M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. (toliau – ir Atsakovas) 227,47 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , esantį Plungės mieste, (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti patirtas 36,30 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 2,55 Eur iÅ¡laidas už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro iÅ¡rašų suformavimÄ . Nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168, patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų tvarkymÄ nuostatai, kuriais nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , galiojančiÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. PraÅ¡yme akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas yra TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (atsakovui įteiktas Å¡aukimas). Atsakovas atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, praÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus. Pagal Nuostatų 6 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 ir įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, iÅ¡skyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjas atsakovo pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų su vėlesniais pakeitimais ir Nuostatų naujos redakcijos, patvirtintos 2017 m. sausio 26 d.

Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. PareiÅ¡kėjas atsakovui vietinę rinkliavÄ apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kurio 2.1 punkte ir 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio Plungė, A. (duomenys neskelbtini), savininkas.

PareiÅ¡kėjas vietinę rinkliavÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., kai atsakovas dar nebuvo įvardijamo daikto savininku. IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro 2018 m. lapkričio 15 d. iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad buvusi daikto savininkė B. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos turtÄ priėmė V. M., kuriam iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.).

Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ akivaizdu, kad atsakovas palikimÄ priėmė po buvusios savininkės mirties (2012 m. balandžio 11 d.), vietinė rinkliava apskaičiuota nuo 2013 m. sausio 1 d., taigi vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra paveldėjimÄ priėmusio asmens įsiskolinimas. Kadangi atsakovas visu vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo daikto valdytojas, o iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimu tapo savininku, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

IÅ¡ teismui teikiamos pažymos apie skolÄ nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo ar bÅ«tų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalį ir objekto paskirtį.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ių iÅ¡laidų pagrindimui teikiamas 2017 m. gegužės 17 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. VP-170517-01 iÅ¡raÅ¡as, 2018 m. gruodžio 17 d. iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti specifikacija, 2018 m. gruodžio 17 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra serija SGKA Nr. 12970 ir 2018 m. gruodžio 19 d. vietinio mokėjimo nurodymas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketv. buvo 926,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.).

Taigi, ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 36,30 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistinas 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

BÅ«tent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡kose bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktikÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti visÄ praÅ¡ytÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau paminėtame sprendime priteisė iÅ¡ atsakovo visÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, plačiau nepasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentÄ , pakeičiantį anksčiau suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

PareiÅ¡kėjas taipogi praÅ¡o priteisti ir 2,55 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų iÅ¡rašų spausdinimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris pagal Nuostatų 7 punktÄ (2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų nuostatų redakcija), administruodamas vietinę rinkliavÄ vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitÄ pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sÄ lygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl praÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo V. M. pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 227,47 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas