a4e633cf-51e8-4e9a-93b0-2f988d12d4bc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-603-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02494-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. A. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas J. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai), priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad į Marijampolės PN buvo pristatytas atlikti laisvės atėmimo bausmę 2018 metais ir Å¡ioje įstaigoje buvo 2019 m.

Atvykus į Pataisos namus buvo paskirtas į 1-ojo būrio 123 kambarį, o vėliau perkeltas į 1-ojo būrio 124 kambarį. Minėtuose kambariuose laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo apgyvendinti dar 11 – 12 nuteistųjų. Teigia, kad nurodyti gyvenamieji kambariai buvo perpildyti, juose buvo ankšta, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kiekvienam nuteistajam būtinas gyvenamasis plotas, todėl dėl vietos trūkumo nuolat kildavo konfliktinės situacijos su kitais nuteistaisiais.

Pabrėžia, jog dėl nuolatinių konfliktų su kitais nuteistaisiais jautė stresÄ , baimę, bijojo dėl savo sveikatos arba gyvybės. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Pataisos namuose esančio bendrojo naudojimo duÅ¡o patalpa buvo kritinės bÅ«klės, joje nuolat trÅ«ko inventoriaus, ilgÄ laikÄ nebuvo net veidrodžio, todėl neturėjo galimybės skųstis barzdos. Bendrojo naudojimo duÅ¡uose nebuvo užtikrinamas privatumas prausiantis po duÅ¡u, kadangi juose neįrengtos pertvaros. Tvirtina, jog minėtais pažeidimais buvo padaryta žala jo savigarbai ir orumui, patyrė diskomfortÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl laikosi pozicijos, kad jam priklauso neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas 1-ojo bÅ«rio 122 bei 124 kambariuose. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,1 kv. m.

PareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas svyravo nuo 2,77 kv. m. iki 5,12 kv. m. Neneigia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tekdavęs gyvenamasis plotas buvo mažesnis nei nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau laikosi pozicijos, kad Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir negalėjo jam sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tu galima vertinti kaip neturinę žalÄ .

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl didžiÄ jÄ dalį dienos galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ ir t.t. Pažymi, jog teisės aktai, reglamentuojantis pataisos įstaigų patalpų buitinį aprÅ«pinimÄ numato, jog duÅ¡o prieÅ¡kambario patalpose privalo bÅ«ti suolas, kilimėlis, veidrodis ir sieninė pakaba drabužiams, o duÅ¡o patalpa aprÅ«pinama duÅ¡o sieteliais lentynėle higienos priemonėms ir guminiais kilimėliais.

Teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti duÅ¡o patalpose pertvaras. Nepaisant to, pertvaros Marijampolės PN duÅ¡uose buvo įrengtos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų) ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamų neteisėtų Pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų ir patirtos žalos.

Marijampolės PN nuomone nesant įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais. Å ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J.

A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimÄ . Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, jog Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8-13) teigia, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN bausmę atliko nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl bylai aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) galiojusios iki 2020 m. sausio 22 d. Taisyklių 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus). Analizuojant atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktÄ informacijÄ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. spalio 16 d. buvo apgyvendintas Marijampolės PN 1 bÅ«rio 122 kambaryje, kurio bendras plotas siekia 36,00 kv. m. PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 16 d. jis buvo perkeltas į 1 bÅ«rio 124 kambarį, kurio bendras plotas – 35,82 kv. m. Taip pat pareiÅ¡kėjas laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo perkeltas į 1 bÅ«rio 123 kambarį, kurio bendras plotas yra 36,00 kv. m., tačiau 2019 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intas į 124 kambarį, kuriame atliko laisvės atėmimo bausmę iki ginčo laikotarpio pabaigos.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais:

1) nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.;

2) nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 1 d.;

3) nuo 2018 m, liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 24 d.;

4) nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.;

5) nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.;

6) nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d.;

7) nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m, spalio 16 d.;

8) nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 3 d.;

9) nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. vasario 1 d.;

10) nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 1 d.;

11) nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 6 d.;

12) nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.;

13) nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.;

14) nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Pareiškėjui tekdavęs gyvenamųjų patalpų plotas neatitiko Taisyklių 111.1 punkto reikalavimų. Minėtais laikotarpiais pareiškėjui tekdavęs gyvenamųjų patalpų plotas svyruodavo nuo 2,77 kv. m. iki 3,00 kv. m. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjui 132 paras nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundo argumentai laikytini pagrįstais.

Dėl duÅ¡o patalpų PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l. 100-101) nurodė, jog Marijampolės PN esančiose duÅ¡o patalpose nėra įrengtos duÅ¡o pertvaros, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumÄ bei orumÄ . Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normas reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas patvirtinimo“ patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi norma (toliau – ir Norma).

Normos 13 punktas reglamentuoja, kad pataisos įstaigų duÅ¡o patalpose privalo bÅ«ti įrengti duÅ¡o čiaupai (galvutės), suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms, kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigų duÅ¡o patalpose įrengti pertvarų. Vis dėlto pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigÄ nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal EŽTT praktikÄ nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09) (pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12). Kita vertus, pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

Marijampolės PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (b. l. 106-109) akcentuoja, jog nuteistųjų duÅ¡uose pertvaros yra įrengtos, nors tokio imperatyvaus reikalavimo teisės aktai nenumato. Atkreiptinas dėmesys, jog Pataisos namai kartu su minėtu atsiliepimu nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad duÅ¡o patalpose pertvaros nėra įrengtos. Kaip ir anksčiau minėta LVAT savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo pažeisto privatumo naudojantis duÅ¡u yra nepagrįsti, todėl remiantis minėta LVAT teismine praktika konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ bei faktinius bylos duomenis konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui 132 paras nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma ir visÄ ginčo laikotarpį (465 paros) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ prausiantis duÅ¡e. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kita (CK 6.250 str. 1 d.).

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

Be to, bÅ«tina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumų pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2019 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3311-624/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė daug nepatogumų – perpildytose gyvenamosiose patalpose tarp nuteistųjų nuolat tvyrojo įtampa, kildavo konfliktinės situacijos, todėl jautė įtampÄ , pergyveno dėl savo sveikatos bei gyvybės. Prausdamasis po duÅ¡u dėl neužtikrintos teisės į privatumÄ jautėsi nejaukiai, suvaržytas.  Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo ir minimalaus teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

 Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad Pataisos namai bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Marijampolės PN pažeidžiant jo teisę į teisės aktais garantuotÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ir privatumÄ naudojantis duÅ¡u pakankamai ilgÄ laikÄ . Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kurie bÅ«tų turėję įtakos tolesniam pareiÅ¡kėjo gyvenimui), kad Marijampolės PN pareigÅ«nai sÄ moningai bÅ«tų siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. A. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

KitÄ pareiÅ¡kėjo J. A. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas