2015-12-09 Nr. AB-24007-3-63-3-01946-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1434-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01946-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai L. M. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi prašymu į atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-9350-793/2015. 2015 m. rugsėjo 30 d. jai buvo įteiktas atsakovo 2015 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (1.7)SR-3155, kuriuo nepagrįstai atsisakyta paskirti advokatą. Tokiu neteisėtu raštu Tarnyba užkirto galimybę civilinėje byloje turėti advokatą ir naudotis savo procesinėmis teisėmis, kurios yra garantuojamos proceso įstatymuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Dėl tokių Tarnybos neteisėtų veiksmų, kuriais atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą bei reikalauta pateikti duomenis apie valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus ir tuo jai buvo padaryta neturtinė žala.

Šiais bei kitais skunde išdėstytais motyvais pareiškėja reiškė tokius reikalavimus: panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (1.7)SR-3155 „Dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymo“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą įstatymo nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; regreso teisę dėl visų priteistų sumų nukreipti į kaltą trečiąjį suinteresuotą asmenį – Tarnybos Teisės skyriaus vedėją.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (1.7)SR-3155, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, paprašė pareiškėjos iki 2015 m. spalio 1 d. pateikti informaciją, reikalingą jos pateikto prašymo išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Tarnyba ginčijamu raštu neišsprendė pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymo Nr. ATP-1603 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o tik paprašė pateikti sprendimo priėmimui reikalingą informaciją ir duomenis. Taigi teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta ir, kaip nurodoma ginčijamame rašte, sprendimas šiuo klausimu bus priimtas pareiškėjai iki nustatyto termino pateiktus duomenis ir informaciją, reikalingus pabaigti teisinei kvalifikacijai ir sprendimo priėmimui. Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundo dalyku.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jos 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikto prašymo Nr. ATP-1603. Kaip jau minėta, atsakovas neatsisakė atlikti veiksmų, o iki 2015 m. spalio 1 d. paprašė pateikti informaciją ir duomenis, reikalingus sprendimo priėmimui, todėl nėra galimybės svarstyti skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priimtinumo. Šiuo atveju pareiškėja, nesulaukusi administracinės procedūros dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo galutinio rezultato, iš anksto siekia inicijuoti teisminį ginčą, todėl toks reikalavimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Būtent atlikus teisinę kvalifikaciją ir priėmus sprendimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo išnagrinėjimo atsiras teisinės prielaidos vertinti atsakovo veiksmų ir administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėja teikiamu skundu reiškia ir kitus išvestinius reikalavimus – priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo dienos, iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, priteistos žalos atlyginimą nukreipti išieškoti regreso tvarka. Šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš tų reikalavimų, kuriuos atsisakoma priimti, ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku, nes teisines pasekmes ir neturtinę žalą pareiškėja kildina būtent iš reiškiamo reikalavimo panaikinti raštą ir įpareigoti priimti sprendimą. Nepriimant nagrinėti reikalavimų, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, nėra teisinių prielaidų nagrinėti ir paties reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Būtent tokia teisminė praktika dėl išvestinių skundų reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS556-364/2010; Nr. AS822-317/2011; Nr. AS556-364/2012). Administracinės bylos dalyko nebuvimas yra pakankamas pagrindas skundo nepriimti nagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja T. Ž. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti jos skundą nagrinėti teisme. Nurodo, jog teismas išnagrinėjo jos skundą jos tinkamai neinformuodamas, jos pažeistos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, argumentai nebuvo išgirsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (1.7)SR-3155 „Dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymo“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Taigi skundo priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, šalys į teismo posėdį nėra kviečiamos, todėl pareiškėjos teisės iš anksto jos neinformavus, kurią dieną bus sprendžiamas jos skundo priėmimo klausimas, nebuvo pažeistos.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiuo atveju pareiškėjos norimu apskųsti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (1.7)SR-3-155 pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimo procese buvo paprašyta pareiškėjos iki 2015 m. spalio 1 d. pateikti informaciją, reikalingą jos pateikto prašymo išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui – iki 2015 m. spalio 1 d. atsiųsti patvirtinimą, kad ji apmokėjo valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Tarnyba norimu apskųsti raštu neišsprendė pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymo Nr. ATP-1603 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o tik paprašė pateikti sprendimo priėmimui reikalingą informaciją ir duomenis. Tokiu atveju teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta ir galutinis sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai bus priimtas po 2015 m. spalio 1 d., t. y. kuomet baigsis terminas pateikti prašomus duomenis ir informaciją. Taigi pareiškėjos norimas apskųsti aktas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundo administraciniame procese objektu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą skųsdama raštą, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, dėl to šį jos skundo reikalavimą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Šiuo atveju nėra duomenų, jog pareiškėjos skundo reikalavime nurodomi veiksmai – sprendimo pagal pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimas – nėra atliekami. Pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimas bus tęsiamas, kai baigsis nustatytas duomenų pateikimo terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir priteistų sumų atlyginimo nukreipimo išieškoti regreso tvarka vertino kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo ir tuo pagrindu atsisakė juos priimti.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pažymėtina, jog teismų praktika nėra statiškas dalykas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“, 2012 m. Nr. 23; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012 ir kt.) nusistovėjusi pozicija, kad reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. Taigi prašymas priteisti neturtinę žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir priteistos sumos atlyginimo nukreipimo išieškoti regreso tvarka nepagrįstai kaip išvestinius reikalavimus atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir priteistos sumos atlyginimo nukreipimo išieškoti regreso tvarka atsisakyta priimti kaip išvestinius, naikintina ir šios jos skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir priteistos sumos atlyginimo nukreipimo išieškoti regreso tvarka, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan