a4e5d446-46bd-4666-ba39-4dc6ae7a828f · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-506-287/2020 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54074-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: prokurorei Almai Mikalauskienei, kaltinamajam M.

K., nukentėjusiajai S. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs pas motinÄ (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu neturintis pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi 2015 m. sausio 28 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

6) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko;

7) Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 527,24 eurų (14 MGL) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis M. K. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 18.05 val., namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, koja spirdamas 2 kartus į kaklo sritį, po ko nukentėjusiajai S. K. nukritus ant grindų, ir smÅ«giuodamas du kartus į kairės pusės skruostÄ , nukentėjusiajai, artimai giminaitei – mamai S. K. sukėlė fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad labai sunkiai prisimena, nes buvo daug iÅ¡gėręs ir dėl girtumo neprisimena. Jam ne pirmas kartas, kai daug iÅ¡gėrus, „nutrÅ«ksta“ atmintis. Prisimena, kad gėrė pas kaimynÄ , po to grįžus į namus, namuose gėrė, gėrė degtinę, alų. Jam atrodo keista, kad bÅ«damas sportiÅ¡kas, atsistojęs mažoje virtuvėlėje, galėjo spirti du smÅ«gius iÅ¡ kojos į kaklo sritį ir kad atlaikytų moteris tokius smÅ«gius.

Mano, kad turėjo daug smarkiau kažkas nutikti, nei paraudęs skruostas. Prisimena, kad buvo konfliktas, buvo susistumdymas, susistumdymo metu ji nukrito ir užsigavo. Perskaičius kaltinamojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad yra grįžęs iÅ¡ užsienio, kur buvo keletÄ mėnesių ir ten alkoholio nevartojo. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 21 d. vartojo alkoholį pas kaimynÄ , kurio vardo ir pavardės nežino, jo namas yra perėjus per gatvę. Alkoholį pradėjo vartoti kažkur nuo 15 valandos.

Gėrė 0,7 ltr degtinę, kurios iÅ¡gėrė apie pusę butelio ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi alkoholio ilgÄ laikÄ buvo nevartojęs, todėl labai greitai apgirto. Daugiau nieko neprisimena dėl girtumo. Pamena, kai atsibudo sulaikytas areÅ¡tinėje. Mamos atsipraÅ¡ys, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamasis M. K. patvirtino, jog parodymai teisingi. Atsakydamas į užduodamus klausimus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. K. parodė, kad suabejojo, jog galėjo spirti, kadangi žino save, kad taip pakeltų kojÄ ir įspirtų, nes virtuvėlė maža, kojos pakėlimui reikia užsimoti iki kaklo srities, automatiÅ¡kai Å¡onu turi bÅ«ti mostas.

Mano, kad mama gal meluoja, jeigu neprisimena, kad gėrė. Mano, kad buvo iÅ¡kvietimas, neturėjo kažko pasakyti, tiesiog taip ir pasakė. Kai atvažiavo policija, jis buvo namuose, nematė, kaip fotografavo mamÄ , kaip nustatė. Pripažįsta, kad pasielgė negerai, mamos atsiprašė dėl to, kad pasielgė negerai, jaučiasi negerai, ateityje taip nebesielgs. Žodinis konfliktas buvo, esant blaiviam bÅ«na, kad žodžiu pasipyksta, bet neiÅ¡plinta iki didelio žodinio konflikto. BÅ«damas neblaivus nebekontroliuoja savęs. Baudos dar nesusimokėjo, labai sunku jÄ sumokėti, nes neturi kur gyventi, be paso sunku rasti darbÄ , bandė įsidarbinti, dėl teistumo niekas nenori įdarbinti.

Bandė įsidarbinti Šiauliuose, statyboje, dabar bando įsidarbinti Vilniuje prie statybų, firmos pavadinimo negali pasakyti, karantino metu iš viso niekur nebuvo įmanoma įsidarbinti. Vilniuje dirbo prie trinkelių klojimo (duomenys neskelbtini) (kieme klojo trinkeles), nelegaliai, nes reikia iš kažko gyventi. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo prieš 3 ar 4 mėnesius. Buvo karantino laikotarpis, dar jokio darbo nepasiūlė. Prašo lygtinės bausmės, ar viešųjų darbų, kitokios bausmės, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad fiziÅ¡kai to negalėjo padaryti, tuo labiau, kad pati mama buvo iÅ¡gėrusi ir neprisimena, kad gėrė kartu. Jam asmeniÅ¡kai daug keičia, ar daužė, ar smÅ«giavo savo mamai, ar tik pastÅ«mė. Kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu, nes galvojo, kad gaus lengvÄ bausmę, niekada nėra kovojęs dėl kažko, tiesiog ikiteisminio tyrimo metu neiÅ¡drįso. Pirmas kartas kai bando kažkÄ pakeisti, nebepripažinti to, ko nebuvo. Ä® r o d y m a i Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sÅ«nus M.

įvykio metu gyveno kartu su jais (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko 2019 m. gruodžio 21 d., į vakaro pusę, kai neblaivų sÅ«nų parsivedė iÅ¡ kaimyno. SÅ«nų į namus kvietė ne kartÄ , tačiau jis nėjo. SÅ«nui parėjus į namus apsipyko dėl to, kad jis eina pas tÄ kaimynÄ , kad geria, tarp jų kilo konfliktas. SÅ«nus buvo iÅ¡gėręs, jai sudavė, stumtelėjo ir ji atsisėdo į „bliÅ«dÄ â€œ su vandeniu (kur plovė grindis). Ji buvo blaivi, virė valgyti. Tuo metu namuose dar buvo jos sugyventinis S. D..

Sugyventinis pamatęs konfliktÄ pasiėmė jos telefonÄ , išėjo į laukÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Po sudavimo ant jos veido ir ant kaklo buvo mėlynės. Mėlynė ant kaklo atsirado, kai M. iÅ¡ kojos spyrė į kaklo sritį, o kiek kartų spyrė nepasakys, bet, kad spyrė tai spyrė, gal ir du kartus. Praėjo daug laiko nebepamena. IÅ¡ kurios kojos spyrė negali pasakyti. Po spyrimo nukrito į „bliÅ«dÄ â€œ su vandeniu, gal ir su kumščiu du kartus trenkė į veido sritį, sudavė į veidÄ , tik dabar negali pasakyti, kokiu momentu, ar prieÅ¡ spyrimÄ , ar po spyrimo.

Konflikto metu sugyventinis gal ir buvo išėjęs į laukÄ , matė, kaip jis įėjo į virtuvę, pasiėmė jos telefonÄ ir išėjo laukan. Neužilgo atvažiavo policija, suėmė M. ir iÅ¡sivežė. Ä® gydytojus nesikreipė, nebuvo lūžių, sužalojimų, tik mėlynės, policija užfiksavo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo gal 2 ar 3 dienas, o mėlynės matėsi apie savaitę. SÅ«nus taip pasielgė tik dėl neblaivumo, blaivus taip nesielgia, „auksinis“ vaikas, viskÄ namuose padėdavo.

Ji nežino, kodėl sÅ«nus neprisimena, kad spyrė, gal dėl girtumo. KitÄ dienÄ policija sÅ«nų parvežė į namus, sÅ«nus jos atsiprašė, susirinko daiktus ir iÅ¡važiavo į Å iaulius. Su sÅ«numi bendrauja telefonu, susitaikė, nebepyksta, atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji S. K. parodė, kad sugyventiniui atėjus iÅ¡ lauko į koridoriukÄ , į virtuvę, greičiausiai jisai pamatė konfliktÄ ir nieko nesakęs iÅ¡kvietė policijÄ .

Po suduotų smÅ«gių ji sÅ«naus prašė nusiraminti, eiti miegoti, sÅ«nus nieko nesakęs nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Nuėjusi pas kaimynÄ , sÅ«naus ji gražiuoju prašė eiti į namus, nekoliojo, sakė, kad užteks gerti, vyriÅ¡kiui pasakė, kad užteks jį girdyti. Namuose tarp jos ir sÅ«naus konfliktas vyko stovint, ji stovėjo prie spintelės, iÅ¡ pradžių konfliktavo žodžiais, spyrė jai stovinčiai, o gal buvo pasilenkusi prie „bliÅ«do“, gerai nebeatsimena.

SÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtavo pirmÄ kartÄ , žodžiu yra konfliktavę, o fizinis smurtas buvo pirmÄ kartÄ . Tie spyriai jai į kaklÄ nebuvo stiprÅ«s, o kaip girto žmogaus. Paklausus, kad įvykio metu ji buvo neblaivi ir po įvykio jai buvo nustatytas girtumas, atsakė, jog neprisimena, kad jai buvo nustatytas girtumas. Liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena tik tiek, jog iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Paties konflikto nematė. Atėjęs iÅ¡ lauko, pamatė iÅ¡ puodo iÅ¡piltÄ vandenį, sugyventinė stovėjo, jai buvo truputį raudonas skruostas, nesiskundė, kad skauda.

Buvo iÅ¡gėręs. Sugyventinė jo neprašė kviesti policijos. BÅ«damas iÅ¡gėręs jis visada mėgsta iÅ¡kviesti pareigÅ«nus. TÄ dienÄ jis ir S. buvo iÅ¡gėrę, M. gėrė kitur, buvo išėjęs, o po to gal ir gėrė visi kartu, nebeatsimena. Perskaičius liudytojo S. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, gali bÅ«ti 21 d. vakare, apie kelintÄ valandÄ negali pasakyti, jis grįžo į namus ir pamatė, kad jo sugyventinės S. K. kairės pusės skruostas yra paraudęs. Ji jam nesakė, kas jai nutiko.

Jis tuo metu pats buvo iÅ¡gėręs alkoholio, todėl nieko neklausęs ir nieko nesakęs, iÅ¡ sugyventinės mobilaus ryÅ¡io telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kodėl iÅ¡kvietė, negali pasakyti. Sugyventinė taip pat buvo neblaivi. TÄ pačiÄ dienÄ apie 15 ar 16 val. jis, sugyventinė ir sugyventinės sÅ«nus M. K., bÅ«dami namuose, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus - alų. Kiek viso iÅ¡gėrė, negali pasakyti, nepamena, tačiau po kurio laiko jis išėjo į miestelio eglutės įžiebimo Å¡ventę ir paliko sugyventinę su sÅ«numi toliau gerti alkoholinius gėrimus, todėl kas tarp jų abiejų įvyko, jis tikrai nežino, nieko nematė.

Iki Å¡iol jam nei sugyventinė, nei M. nepasakoja, kas tarp jų abiejų įvyko. M. po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų įtariant, kad smurtavo prieÅ¡ S., jis pas juos nebegyvena, todėl su juo ir nepakalba apie tÄ Ä¯vykį. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant S. kÅ«no jis nematė ir iki Å¡iol daugiau jokių sužalojimų ant jos kÅ«no nėra. Jis sugyventinės klausė, kas tada nutiko tarp jos ir sÅ«naus, bet ji jam nieko nepasakoja. Kiek žino niekada anksčiau tarp S. ir M. konfliktų nėra buvę.

Po parodymų perskaitymo, liudytojas S. D. patvirtino, kad suraÅ¡yti parodymai yra teisingi, kad jis neatkreipė dėmesio, ar sugyventinei ant kaklo buvo mėlynės. Jis pamatęs virtuvėje iÅ¡verstÄ (iÅ¡piltÄ vandenį) puodÄ , suprato, kad sugyventinė susipyko su sÅ«numi, kad sÅ«nus prieÅ¡ mamÄ pakėlė rankÄ . IÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuotas patinęs nukentėjusios kairės pusės skruostas (b. l. 38–43). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros  protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–18).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. K. paaiškino, jog namuose jai spyrė ir sudavė ranka sūnus M. K., bei kad S. K. ir M. K. buvo nustatyti girtumai (b. l. 19–22). Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į kito žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant tam tikrus padarinius, tai yra, sukeliant fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant.

Siekiant patraukti kaltÄ asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, bÅ«tina nustatyti ir kaltės – tyčios buvimÄ kaltinamojo veikoje. Å is nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieÅ¡ žmogų, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jis buvo nežymiai sužalotas. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M.

K. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi M. K., koja spirdamas du kartus į kaklo sritį ir nukritusiai ant grindų suduodamas du kartus į kairės pusės skruostÄ savo mamai S. K., sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmÄ . Toks kaltinamojo M. K. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Kaltinamojo smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajai (mamai), sukėlęs jai fizinį skausmÄ , nesant jo atžvilgiu jokios grėsmės iÅ¡ nukentėjusiosios (mamos) pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu.

Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiÅ¡kios motyvacijos, girtumo pasekmėje, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. K. parodymai, kad jis negalėjo spirti nukentėjusiajai, nes virtuvėje buvo mažai vietos tokiems spyriams padaryti, be to, bÅ«tų padaryti rimtesni sužalojimai, negu paraudimas, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios S. K. parodymai, kuriuose ji aiÅ¡kiai patvirtino, kad kilus konfliktui su sÅ«numi M., sÅ«nus jai iÅ¡ kojos spyrė du kartus maždaug į kaklo sritį į kairę pusę, iÅ¡ kurios kojos spyrė pasakyti negali, nes nepamena, tada jai virtuvėje nugriuvus ant grindų, sÅ«nus priėjęs dar kartÄ prie jos rankos kumščiu du kartus trenkė į kairę veido pusę, iÅ¡ kurios rankos trenkė taip pat nurodyti negali, kad dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar (iki apklausos ikiteisminio tyrimo metu), į medikus pagalbos nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę nevyks, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.

Å iuos nukentėjusiosios S. K. parodymus patvirtino liudytojas S. D., kuris įėjęs iÅ¡ lauko į vidų, pamatęs iÅ¡piltÄ vandenį ir paraudusį nukentėjusiosios skruostÄ , suprato, jog sÅ«nus pakėlė rankÄ prieÅ¡ motinÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. K. ir liudytojo S. D. parodymais, kuriuos vertina, kaip pagrįstus, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį.

B a u s m ė s s k y r i m a s i r k i t i k l a u s i m a i Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui bei bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnis).

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. K. teisiamas aÅ¡tuntÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė, neiÅ¡nykus teistumui, neatlikęs bausmės (nesumokėjęs baudos) (b. l. 55-71, 72-78, 81), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 83-90), nedirba (b. l. 92), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 93), padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaip pats paaiÅ¡kino, kad bando įsidarbinti ir apsigyventi Vilniuje, tačiau neturi pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus darbo, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areÅ¡tÄ . (BK 41, 49 straipsniai) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, M.

K. Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2018 m. lapkričio 14 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visÄ neatliktos bausmės dalį – MGL (527,24 eurų) dydžio baudÄ . Kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriÅ¡kai per teismo nustatytÄ terminÄ ir Å¡iuo metu nesumokėta bauda yra iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (81 b. l.), nenustatytinas terminas savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui, o įsiteisėjus Å¡iam teismo nuosprendžiui, jo nuoraÅ¡as iÅ¡siųstinas baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiai antstolės E. R. kontorai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, M. K. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 18.36 val. (b. l. 121) iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.28 val. (b. l. 123), tai yra, 2 (dvi) paros. M. K. paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 107–109) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimas (b. l. 110–111), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2018 m. lapkričio 14 d.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant visÄ 2018 m. lapkričio 14 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudÄ , ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to ir 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. gruodžio 21 d., 18.36 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d., 11.28 val., tai yra, 2 (dvi) paras.

AreÅ¡to bausmę paskirti atlikti Å iaulių tardymo izoliatoriuje. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Å iaulių tardymo izoliatorių atlikti areÅ¡to bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo apie tai raÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu praneÅ¡ti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Jei kaltinamasis neatvyks atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paieÅ¡kÄ atliks policija. M. K. nenustatyti termino savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiai antstolės E. R. kontorai. M. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimÄ palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Rima Razumienė