a4e4238b-96fb-4157-b893-caad14a798cf · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                          Civilinė byla Nr. 2A-204-755/2018teisėjas Arvydas Jasonas                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04018-2017-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 16 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5060-837/2017 pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui V.

K., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. K. prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ja, iÅ¡ atsakovo V. K. priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui po 200 Eur kas mėnesį, atsakovui priteisti jam priklausančias transporto priemones bendros 2 450 Eur vertės.

2. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl to, jog Å¡alys nuo 2013 m. gyvena skyrium, santykiai nutrÅ«ko, nebėra dvasinio ryÅ¡io ir artimumo, bet kokie ryÅ¡iai tarp sutuoktinių nutrÅ«kę ir tikimybės, kad jie gali bÅ«ti atkurti, nebėra. Nepilnametis sÅ«nus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), lieka gyventi su ja. Vaiko iÅ¡laikymui reikia apie 200 Eur kas mėnesį. BendrÄ turtÄ sudaro 2 450 Eur vertės atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Panaikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), tarp V. K. ir J. K., dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo J. K. paliko pavardę „K.”, V. K. – „K.“. Nustatė nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. K.. Priteisė iÅ¡ V. K. nepilnamečio vaiko T.

K. iÅ¡laikymui po 200 Eur periodinių iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 10 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavesdamas tvarkyti J. K.. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sÅ«numi, gyvenančiu atskirai, gali matytis ir bendrauti be apribojimų. Priteisė V. K. asmeninės nuosavybės teise: automobilį AUDI A4 AVANT, valst/Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės; automobilį VW TRANSPORTER, valst/Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės; priekabÄ AP 0,3, valst/Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės. Priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei ir valstybei.

4. Teismas nustatė, kad J. K. ir V. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaityta Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. Santuokoje nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgyta, atsakovo vardu yra registruoti automobiliai AUDI A4 AVANT, 800 Eur vertės, VW TRANSPORTER, 1 500 Eur vertės ir priekaba AP 0,3 150 Eur vertės. 5. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ilgo jų gyvenimo atskirai, santykių nutrūkimo ir šalių atitolimo, šeiminių santykių nebuvimo.

Visa tai sÄ lygojo, kad atitrÅ«kimas tarp sutuoktinių vis gilėjo ir sukėlė Å¡eimos krizę. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laikė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atitinka jo interesus: vaikas ilgÄ laikÄ yra auklėjamas, prižiÅ«rimas ir iÅ¡laikomas ieÅ¡kovės, jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, abu gyvena ieÅ¡kovės motinai priklausančiame name su patogumais, yra tinkamos buitinės sÄ lygos auginti ir auklėti vaikÄ .

Konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymas atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius, jos nurodytos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui yra pagrįstos, protingo dydžio.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. Mano, jog jo nedalyvavimas 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje turėtų bÅ«ti pripažintas pateisinamu. Nelauktai 2017 m. rugsėjo 29 d. jis turėjo darbo reikalais iÅ¡vykti į VokietijÄ . Jokios galimybės apie tai informuoti teismÄ neturėjo. IÅ¡vyko tikėdamasis suspėti grįžti iki posėdžio, norėjo jame dalyvauti, nes niekada nesiekė santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove, o ir dabar yra įsitikinęs, jog Å¡eimÄ galima iÅ¡saugoti.

8. Teigia, jog byla išnagrinėta netinkamai, formaliai, pažeidžiant jo teises bei interesus, teismas pasielgė nehumaniškai, neskirdamas laiko šalims susitaikyti. Mano, kad ieškovė savo ieškinį palaikė,nes buvo susijaudinusi,veikė impulsyviai,galimai nevisiškai tinkamai įvertindama santuokos nutraukimo pasekmes tiek šeimai, tiek kiekvienam jos nariui.

9. Nurodo, kad teismas, nustatydamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nepagrindė Å¡ios sprendimo dalies motyvais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tikrÄ jÄ tėvo turtinę padėtį. Jis iÅ¡laikymÄ vaikui teikia reguliariai geranoriÅ¡kai bei daug didesniu mastu.

10. Teigia, jog teismas padarė procesinį pažeidimÄ , kadangi teismo posėdyje nedalyvavo jo sÅ«nus, kai CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas vaiko dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame jis turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. K. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame dėstomi teiginiai neturi sÄ ryÅ¡io su skundžiamu teismo sprendimu, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio negalima suprasti apelianto reikalavimų esmės, neaiÅ¡ku, kokia dalis sprendimo jam yra nepriimtina, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

15. Apeliantas, grįsdamas savo teiginį dėl negalėjimo dalyvauti 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, kartu nebuvimÄ tuo metu Lietuvoje, pateikė teismui gyvenamosios patalpos nuomos sutarties už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 6 d. nuoraÅ¡Ä . Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktais dokumentais, pažymi, kad apelianto nurodoma sutartis iÅ¡ esmės naujų aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos byloje, neįrodo, be to yra pateikta neiÅ¡versta į lietuvių kalbÄ (kaip tai nustatyta CPK 113 straipsnio 3 dalyje). Atsižvelgdamas į tai, kad teismas analizuoja, tiria ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais bylai vertina tuos Å¡alių pateiktus faktinius duomenis, kurie yra leistini (pateikti užsienio kalba dokumentai yra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ), apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ dokumentÄ atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliantas teigia, jog nelauktai 2017 m. rugsėjo 29 d. teko iÅ¡vykti į VokietijÄ darbo reikalais – sutaisyti langų apsaugines žaliuzes bei permontuoti kai kuriuos gyvenamojo namo langus; apie tai, kad staiga reikia iÅ¡vykti, sužinojo tik 2017 m. rugsėjo 29 d., todėl neturėjo jokios galimybės informuoti teismo; iÅ¡vyko tikėdamasis suspėti grįžti iki teismo posėdžio dienos (2017 m. spalio 4 d.). Teisėjų kolegija Å¡ių paaiÅ¡kinimų nelaiko svarbiomis, pateisinančiomis atsakovo neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį priežastimis.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Visų pirma, apeliantas nepateikė įrodymų apie savo iÅ¡vykimÄ . Antra, žinant faktÄ apie paskirtÄ teismo posėdį, nelogiÅ¡ka, jog nebÅ«tų galimybės apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis informuoti bent telefonu. Toks nepateisinamas atsakovo elgesys rodo jo pasyvumÄ , neatsakingumÄ .

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nedalyvavo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. parengiamajame teismo posėdyje, kai teismas prieÅ¡ tai vykusiame 2017 m. rugpjūčio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje nutarė skirti kitÄ parengiamÄ jį teismo posėdį bÅ«tent atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys mato galimybę santuokÄ nutraukti bendru sutarimu. Å iuo aspektu kritiÅ¡kai vertintini apelianto argumentai, neva teismas buvo paskyręs terminÄ sutuoktiniams susitaikyti, taip pat jo siekiu iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Kaip matyti, ieÅ¡kovė viso proceso metu ieÅ¡kinį palaikė nereikÅ¡dama dėl to abejonių, kadangi Å¡alių santuoka jau seniai iÅ¡irusi, faktinių santuokinių ryÅ¡ių nėra, todėl galimybių atkurti santuokinius ryÅ¡ius nėra. TokiÄ pat pozicijÄ ji pakartojo atsiliepime į skundÄ . PrieÅ¡ingai apelianto argumentui, teismas nepažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi, kaip minėta, terminas sutuoktiniams susitaikyti paskirtas nebuvo, o byla nesustabdyta.

18. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas, nustatydamas iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nepagrindė Å¡ios sprendimo dalies motyvais, nes byloje nėra duomenų apie tikrÄ jÄ tėvo turtinę padėtį. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, į Å¡iuos kriterijus atsižvelgė. Tuo tarpu apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie „tikrÄ jÄ â€œ savo turtinę padėtį nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nedetalizuoja vaiko poreikių, neginčija priteistos materialinio iÅ¡laikymo sumos dydžio. Todėl, įvertinus visa tai, sutiktina, jog ginčo atveju priteistas materialinis iÅ¡laikymas atitinka atsakovo turtinę padėtį ir yra proporcingas Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams.

19. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat kelia kausimÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme (CPK 380 straipsnis), aiÅ¡kinimo ir taikymo, teigdamas, kad sÅ«nus teismo posėdyje nedalyvavo.

20. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių nepilnametis vaikas savo požiūrį dėl gyvenamosios vietos ir santykių su tėvais išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 23).Nepilnametis vaikas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nori gyventi su mama, su tėčiu nori bendrauti. Teismas šiuos paaiškinimus tyrė ir vertino, pripažino pakankamais vaiko požiūriui atskleisti, todėl sprendė, kad vaiko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas.

22. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad vaikas byloje nebuvo iÅ¡klausytas – prieÅ¡ingai, vaiko pateikti paaiÅ¡kinimai teismo buvo įvertinti. Akivaizdu, kad poreikio apklausti vaikÄ teismo posėdyje nebuvo, nes jo paaiÅ¡kinimai buvo iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, to pakako vaiko požiÅ«riui atskleisti, juolab kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepriėmė vaiko interesams prieÅ¡ingo ar vaiko pozicijos nepaisančio sprendimo dėl jo gyvenamosios vietos. Be to, byloje buvo įvertinta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada dėl Å¡io aspekto (b. l. 21, 22). Taigi, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi ginčo klausimÄ , vertindamas tiek raÅ¡ytinius vaiko paaiÅ¡kinimus, pateiktus byloje, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , t. y. rėmėsi visų byloje surinktų įrodymų visuma ir juos vertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų. Tokiu bÅ«du, negalima spręsti, kad teismas bÅ«tų pažeidęs CPK ir CK normas.

23. Kiti apelianto pastebėjimai dėl „Swedbank“, AB pavadinimo rašymo vertintini kaip neturintys įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybės, iÅ¡samiai pasisakė dėl į bylÄ pateiktų įrodymų, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje. Taigi, nėra pagrindo keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. teismo sprendimÄ apelianto V. K. nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ J. K. sumokėjo 200 Eur (b. l. 72). Å ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ V. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                                                 Eigirdas Činka                                                                                                  Birutė Jonaitienė                                                                                           Zina Mickevičiūtė