a4e3a628-615c-49c3-97ea-4eda0cab9ed0 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-308-267/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06146-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS n U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7311-883/2013 pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Euroturas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Euroturas“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2262,86 Lt draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakove UAB „Euroturas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu 2009-03-02 sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2048370, pagal kuriÄ buvo apdrausta transporto priemonės OPEL VIVARO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis sudaryta su transporto priemonės savininku, draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių, lemiančių draudimo rizikos padidėjimÄ ar sumažėjimÄ , tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytÄ aplinkybę, kad minėta transporto priemonė nebus naudojama keleivių ar krovinių pervežimui už užmokestį. 2009-03-06 įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas UAB „Euroturas“ transporto priemonės OPEL VIVARO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. N.. IeÅ¡kovas 2012-09-13, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl stulpo apgadinimo iÅ¡mokėjo 4525,72 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (22 b. l.). Administruojant bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad transporto priemonė buvo naudojama keleivių pervežimui, ir Å¡i aplinkybė vertinama kaip melagingos informacijos, sudarant draudimo sutartį, pateikimas draudikui bei draudiminės rizikos pagal minėtÄ sutartį padidėjimas. Vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1, 62.2 punktais, ieÅ¡kovas reikalavo, kad atsakovė atlygintų 50 % draudimo iÅ¡mokos, t. y. 2262,86 Lt.                   Atsakovė UAB „Euroturas“ su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Teigė, kad ieÅ¡kovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo naudojama keleivių pervežimui už užmokestį. IeÅ¡kovas negali remtis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 ir 62.2 punktais, nes nėra tam bÅ«tinų sÄ lygų. Byloje nėra įrodymų, kad sudarydamas draudimo sutartį atsakovas nuslėpė nuo draudiko informacijÄ apie draudimo rizikÄ , sutarties galiojimo metu draudimo rizika niekada nebuvo padidėjusi – atsakovas nevežė keleivių už užmokestį, nebuvo užsienio valstybėse ilgiau nei 28 dienas, ir dėl to nėra pagrindo taikyti taisyklių 62.2 punktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs į bylÄ surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė (draudėjas) nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos nenaudoti automobilio keleivių pervežimui už užmokestį, o naudodamas automobilį Å¡ia paskirtimi, turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui (draudikui) apie padidėjusiÄ rizikÄ , todėl ieÅ¡kovas (draudikas) turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Tačiau, teismas nurodė, kad nors įstatymas suteikia draudikui materialinę subjektinę teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, Å¡ios teisės realizavimo mastas yra tiesiogiai susijęs su neigiamų turtinių pasekmių dėl transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymo kilimu draudikui, t. y. didesnės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu nei tikėtinai bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta, jeigu draudėjas/transporto priemonės valdytojas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas.

Teismas pažymėjo, kad draudimo iÅ¡moka Å¡iuo atveju buvo sumokėta atlyginant žalÄ padarytÄ dėl stulpo apgadinimo. Byloje nustatyta, kad G. N. eismo įvykio metu buvo blaivus, vairavo nepakankamai dėmesingai ir atidžiai, dėl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su automobiliu Rover. Teismas sprendė, kad stulpo apgadinimu padarytos žalos dydis nepriklausė nuo to, ar transporto priemonė buvo naudojama keleivių vežimui už užmokestį. Teismo nuomone, dėl atsakovės padaryto pažeidimo (draudimo sutarties nesilaikymo) iÅ¡mokėtos žalos dydis nepadidėjo, nes ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui visais atvejais bÅ«tų iÅ¡mokėjęs tokio paties dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Konstatavo, kad nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės pareigų nevykdymo ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio, nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų net iÅ¡ dalies. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias privalomÄ jį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ , nes draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Å ioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymÄ , todėl ji yra taikoma ir pareigai, kad transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių ar krovinių pervežimui. Mano, kad teismas, nurodydamas, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, net ir nustačius draudimo sutarties pažeidimÄ , pažeidė CPK 4 str., kuris nurodo, kad praktikÄ formuoja LAT, nes LAT suformavo praktikÄ dėl draudėjo atsakomybės už draudimo sutarties pažeidimÄ , kai draudėjas savo rizika nesumoka papildomos draudimo įmokos už draudimo rizikos padidėjimÄ , o pirmosios instancijos teismas ignoravo LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus.

IeÅ¡kovas pastebi, kad LAT 2007 spalio 26 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-433/2007 pažymėjo, jog, nors sutarties pažeidimo ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis ryÅ¡ys, bet toks apdraustojo elgesys suteikia ieÅ¡kovui atgręžtinio reikalavimo teisę. Nurodo, kad teismas net nevertino ieÅ¡kovo pateiktos pažymos, kuri patvirtina, kad draudimo rizika, dėl kurios padidėjimo atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai, savo rizika, nusprendė nutylėti, padidėjo 100 proc. Å i aplinkybė lemia, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti mažiau kaip teisės aktų nustatyto maksimalaus 50 procentų draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo dydžio.

Apelianto teigimu, teismas suklydo siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp draudžiamojo įvykio ir draudimo sutarties pažeidimo, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ , nes tarp įvykio bei draudimo sutarties pažeidimo, nėra ir negali bÅ«ti priežastinio ryÅ¡io, bet Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du negali riboti draudimo įmonės teisės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ , vadovaujantis teisės aktais.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad siekdamas pagrįsti savo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog „stulpo apgadinimas“ yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su „keleivių gabenimu“. Mano, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs reikalauti iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo jeigu dėl eismo įvykio, t. y. atsitrenkimo į stulpÄ , jis bÅ«tų turėjęs atlyginti žalÄ automobiliu už atlygį važiavusiems žmonėms. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).Byloje kilo ginčas dėl draudiko dalies iÅ¡mokėtų sumų priteisimo iÅ¡ transporto priemonės savininko, kai buvo netinkamai vykdomos draudimo sutartyje nustatytos pareigos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys 2009-03-02 sudarė ECA paprastÄ jÄ draudimo sutartį, kuria draudikas apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal sutarties 1.1 punktÄ buvo apdraustas lengvasis automobilis OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutarties 12 punkte „Kita informacija“ nurodyta, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant Å¡iÄ rizikÄ : transporto priemonė nebus naudojama keleivių ar krovinių pervežimui už užmokestį it kt. Byloje nustatyta, kad 2009-03-06 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė, 2012-09-13 draudikas iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 4525,72 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad sudarant draudimo sutartį atsakovė nurodė, jog apdrausta transporto priemonė nebus naudojama keleivių ar krovinių pervežimui, nes tai laikoma rizikos padidėjimu, ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui vertinti. Nurodė, kad Å¡i sÄ lyga buvo pažeista ir tai vertinama kaip melagingos informacijos draudikui pateikimas sudarant draudimo sutartį bei draudiminės rizikos pagal minėtÄ sutartį padidėjimas, todėl ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės prisiteisti iki 50 procentų trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Å iame įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, tai pat į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62 punktas numato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį.

Å io teisės akto 62.1. punktas nustato draudiko teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos. 62.2 p. nustato draudiko teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iki 50 procentų, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas pripažino, ir Å¡alys to neginčija (atsakovė apeliacinio skundo nepateikė), kad atsakovė sudarant draudimo sutartį neatskleidė rizikos vertinimui svarbios informacijos apie transporto priemonės naudojimo paskirtį, t. y. kad transporto priemonė bus naudojama keleivių vežimui, o sutarties galiojimo metu nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimÄ draudimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Nors ir sutiktina su apelianto teiginiu, kad toks draudėjo elgesys yra pakankamas pagrindas draudikui regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovės įstatymuose numatyto dydžio dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokia draudiko teisė nėra besÄ lyginė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 63 punkte, analogiÅ¡kai ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Ä®vertinus visas paminėtas teisės normas, pripažintina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas regresu grÄ Å¾inti iÅ¡mokos dalį Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti tenkinamas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors Å¡ioje byloje ir nustatytos draudėjo pareigos suteikti draudikui visÄ teisingÄ informacijÄ apie galimus rizikos veiksnius pažeidimas, nenustatytas tokio pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys su įvykusiu eismo įvykiu – byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl to, kad apdrausta transporto priemone buvo vežami keleiviai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko vairuotojui nebÅ«nant pakankamai dėmesingam ir atidžiam, iÅ¡ teismui pateikto draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, kad eismo įvykio metu jokie keleiviai nenukentėjo, jokios iÅ¡mokos jiems nebuvo mokamos.

IÅ¡ visų byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad draudėjo sutartinės pareigos pažeidimas Å¡iam konkrečiam draudiminiam eismo įvykiui įtakos neturėjo, t. y. iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai nepriklausė nuo to, ar apdrausta transporto priemone buvo vežami keleiviai, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad galimas keleivių vežimas lėmė vairuotojo dėmesingumo ir atidumo stokÄ . Juo labiau, atkreiptinas dėmesys, kad byloje apskritai nėra duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, draudėjo transporto priemonėje buvo keleiviai, toks faktas neužfiksuotas nei vairuotojo paaiÅ¡kinime policijai, nei policijos raÅ¡te, nei draudžiamojo įvykio tyrimo akte (7, 34–35 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl apelianto argumentų, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007 nagrinėjamu atveju negali būti laikoma teisminiu precedentu tiek dėl pasikeitusių minėtoje nutartyje vertintų teisės aktų nuostatų, tiek dėl pasikeitusios teisminės praktikos. Be to, šioje byloje buvo nagrinėjamas draudimo taisyklių pažeidimas, susijęs su apdraustojo elgesiu po eismo įvykio, ir pateiktas išaiškinimas, kad būtent tokio pažeidimo su draudiminiu įvykiu nesieja tiesioginis priežastinis ryšys.

Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-162/2013 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi taip pat skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis minėtoje byloje priimtoje nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl to, apelianto „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, apeliacinis skundas atmetamas, o Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iÅ¡ apelianto nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                               Danutė Burbulienė