a4e2b917-465e-42d9-8237-ea744235e014 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2164-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Simonai Risovaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. (A. V.) praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. padavė teismui praÅ¡ymÄ (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ Vilniaus pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 729,23 Lt.PraÅ¡yme paaiÅ¡kina, kad jis nuo 2002-09-23 dirba Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtoju.

Pažymi, kad Vilniaus PN nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. priemokos ir priedai yra viena iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurių suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos.Nurodo, kad dalies atlyginimo neiÅ¡mokėjimas jam nebuvo atlygintas kitokiu bÅ«du, nes to nenumatė galioję teisės aktai.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, pagal kuriÄ kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Paskelbus šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ , jis sužinojo, jog jo konstitucinė teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ buvo pažeista.

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., Darbo kodekso 298 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A12-219/2004. Mano, kad turėtų bÅ«ti taikomos 2008-12-09 redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. nuostatos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti, taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pirminis praÅ¡ymas buvo paduotas 2011-12-30, tačiau jį buvo atsisakyta priimti.Atsakovas Vilniaus pataisos namai ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 27 str.), nusprendus tenkinti praÅ¡ymÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Pateikė atsiliepimus į praÅ¡ymÄ (b. l. 11–12, 17–18), kuriuose paaiÅ¡kina, kad Vilniaus pataisos namai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.Atkreipia dėmesį į tai, kad pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–264/2003).Remdamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str., 102 str. 1 d., 107 str. 2 d. nuostatomis teigia, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.Vilniaus pataisos namai neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ . Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai (vadovaujantis tuo metu galiojusiu įstatymu), todėl mano, kad Vilniaus pataisos namai nėra atsakingi už tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta atlyginimo dalis.PareiÅ¡kėjas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.PraÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus pataisos namuose Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtoju (b. l. 5–6, 13–16).Vilniaus pataisos namai, vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal pateiktÄ darbuotojo asmeninę darbo užmokesčio kortelę už 2007–2008 metus pareiÅ¡kėjui A.

V. neišmokėjo iš viso 729,23 Lt: 2007 m. balandžio mėn. – 23,75 Lt; 2007 m. gruodžio mėn. – 184,29 Lt; 2008 m. sausio mėn. – 71,36 Lt; 2008 m. lapkričio mėn. – 188,06 Lt; 2008 m. gruodžio mėn. – 261,77 Lt (b. l. 5–7).Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal to paties straipsnio 7 dalį Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia bei neginčija skundu priteisti praÅ¡omos sumos, tik praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pažymėjo, kad Seimui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia bÅ«tų nukreipiama į praeitį, o ne į ateitį.

Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį pagal praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies tiek, kiek joje tiesiogiai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti“, atitiktį Konstitucijai, kadangi jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus.Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse, kurio 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų nutartys administracinėse bylose Nr.A12-219/2004;

A1-638/2005).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo.PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu kreipėsi 2011 m. gruodžio 30 d. (tačiau jo praÅ¡ymÄ buvo atsisakyta priimti), todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jis turi teisę į darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-12-01.

Todėl teismas pareiÅ¡kėjo A. V. reikalavimo daliai – 467,46 Lt nepriemoka – laikotarpiui nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. taiko ieÅ¡kinio senatį, ir Å¡ioje dalyje skundÄ atmeta (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į teismÄ dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, kuriuo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms.Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio ginčai, koks yra nagrinėjamas Å¡ioje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1735/2010, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus pataisos namais, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jų tiesioginis darbdavys.Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjų ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr.

Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimÄ , LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).PareiÅ¡kėjo A. V. – 261,77 Lt praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma, dėl kurios jis kreipėsi nepažeisdamas senaties termino susidarė už 2008 m. gruodžio mėn. ir Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.LR CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teisėjas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimas reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011), sprendžia, kad nėra pagrindo sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127, 129 str., LR CPK 284 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A.

V. (A. V.) praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. V. iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų 261,77 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 77 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje dėl reikalavimo priteisi neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuriai pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, praÅ¡ymÄ atmesti.Netenkinti praÅ¡ymo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Raimondas Blauzdžius