a4e13fac-13aa-42db-932c-07cbd5daa0ab · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2S-2018-585/2015Teisminio proceso numeris 2-68-3-24765-2015-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio bÅ«stas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, n u s t a t ė: kreditorė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 94,71 Eur skolos, procesinių palÅ«kanų ir 29,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tarp jų – 24,20 Eur iÅ¡laidų už uždarosios akcinės bendrovės „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatavo, jog kreditorei negali bÅ«ti priteistas jos reikalaujamas iÅ¡laidų už pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo parengimÄ atlyginimas.

Todėl pripažino, kad pareiÅ¡kimo dalis dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsta. Pasak pirmosios instancijos teismo, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies. Todėl teismas atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ . Kreditorė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pasak kreditorės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ . Kreditorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, yra nepagrįsta. Å i iÅ¡vada neatitinka teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). Civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl pareiÅ¡kimo reikalavimų dalies.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditorės reiÅ¡kiamų reikalavimų dalies. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas kreditorės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantės pareiÅ¡kimo dalis dėl iÅ¡laidų už uždarosios akcinės bendrovės „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas – pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo parengimÄ â€“ atlyginimo priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

Teismo vertinimu, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nuostatos nenumato galimybės, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies. Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, buvo atsisakyta priimti apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Teigia, jog proceso įstatymas nenumato draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl reikalavimų dalies. Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos Å¡ios sÄ lygos, turi bÅ«ti iÅ¡duotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiÅ¡kimo pateikimo taisyklių, turi bÅ«ti nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams Å¡alinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiÅ¡kia, jog kreditorius gali reikÅ¡ti bet kokį materialinį reikalavimÄ ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu iÅ¡duos teismo įsakymÄ . Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Tokiu (aiÅ¡kiai nepagrįstu) pareiÅ¡kimu laikytinas toks pareiÅ¡kimas, kuriuo reiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimÄ (patenkinimÄ ) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiÅ¡kimo vertinimÄ , tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiÅ¡kiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiÅ¡kiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties.

Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti iÅ¡laidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas / patenkinimas. Apeliantės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiÅ¡kiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo egzistuoja tada, kai pareiÅ¡kimu yra reiÅ¡kiami aiÅ¡kiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Be to, kÄ pagrįstai nurodo ir apeliantė, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditoriaus reikalavimų dalies.

IÅ¡ kitos pusės, iÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti jos pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , bÅ«tų iÅ¡kreipta paties sumarinio proceso esmė. Å io procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sÄ naudomis bei kuo paprastesniu bÅ«du iÅ¡spręsti neginčijamų ir neprieÅ¡taraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimus.

Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi ir procesinių reikalavimų išsprendimo apimtimi) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais.

IÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti jos pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymÄ dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiÅ¡kimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliacijÄ ir pareikÅ¡ti atskirÄ jį skundÄ dėl tokios nutarties (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).

Vadinasi, galima situacija, kai iÅ¡ esmės vieno pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretÅ«s procesai – iÅ¡ieÅ¡kojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo reikÅ¡damas (nors ir vienÄ ) aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ , prisiima rizikÄ netekti teisės supaprastintu bÅ«du apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantė vienÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kė.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jos pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.  Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

             palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistÄ .                                                     Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka