a4e0b699-cbf2-45ce-9bb9-66df29319185 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-22-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00064-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. kovo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio genranga“ ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo, iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PajÅ«rio genranga“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ atsakovės R. B. 89 339,50 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei UAB „PajÅ«rio genranga“ iÅ¡ atsakovės R. B. 89 339,50 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ 89 339,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 603 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys 2014 metais žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti. Å alys apsikeitė sutarčių projektais, tačiau galutinės raÅ¡ytinės sutarties nesudarė. Darbai buvo vykdomi ne vienerius metus, buvo derinami su atsakove, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovė iÅ¡davė įgaliojimus darbų rezultato įforminimui. IeÅ¡kovės atliktus rangos darbus priėmė atsakovės samdytas statybos techninis prižiÅ«rėtojas. Darbai buvo užbaigti ir teisiÅ¡kai įforminti, sukurti nekilnojamojo turto objektai įregistruoti vieÅ¡ame registre atsakovės vardu, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei už atliktus darbus nesumokėjo.

4. Atsakovė R. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nuo pat derybų su ieÅ¡kove pradžios tarėsi bei nuosekliai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog atsiskaitys už atliktus statybos rangos darbus natÅ«ra – žemės sklypais ir toks atsiskaitymo bÅ«das už atliktus statybos rangos darbus buvo esminė Å¡alių susitarimo sÄ lyga, kad nurodytus darbus atliktų ieÅ¡kovė UAB „PajÅ«rio genranga“.

Paaiškino, kad šalių derybas dėl atsiskaitymo būdo patvirtina ir byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Be to, iš kartu su ieškiniu pridėtos šalių derybų metu parengtos rangos sutarties projekto matyti, kad šalys tarėsi, jog rangos sutarties atliktų darbų kaina – 48 000 Eur. Kita vertus, apeliantė skunde nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro viešame registre įregistruotų atsakovės vardu žemės sklypų inžinerinių tinklų vidutinė rinkos vertė yra 31 370 Eur.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei UAB „PajÅ«rio genranga“ ir atsakovei R. B. apsvarstyti klausimus dėl galimo taikaus susitarimo byloje ir / ar ekspertizės paskyrimo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 27 d. gautas Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti 2022 m. sausio 26 d. Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį civilinėje byloje (toliau – Taikos sutartis). PraÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį netenkinamas 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

Å alių procesinė teisė užbaigti bylÄ taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese iÅ¡raiÅ¡ka ir ji gali bÅ«ti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė.

Nagrinėjant bylÄ teisme pirmiausia turi bÅ«ti siekiama sutaikyti Å¡alis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Å alims sudarius taikos sutartį ir iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ginÄÄ baigti taikiai, teisme turi bÅ«ti sudarytos visos sÄ lygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai Å¡alių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kasacinės instancijos teismas taip pat savo praktikoje yra pasisakęs dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti ginÄÄ teisme, bet kuri nebuvo teismo patvirtinta, sukeliamų teisinių pasekmių.

Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK, o taikos sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Ä®statymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme Å¡alims turi įstatymo galiÄ , tačiau teismas, prieÅ¡ jÄ tvirtindamas, turi pareigÄ patikrinti Å¡alių valiÄ dėl pasiraÅ¡ytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka.

Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius Å¡alių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar Å¡alių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taigi, teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjus, taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnis).

Patikrinti aplinkybes, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui ir ar taikos sutartis sudaryta laisva valia, yra teismo prerogatyva.

8. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, viena vertus, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Å alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡spręs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliuti.

9. Teismas tvirtina taikos sutartį, kai jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, Å¡alių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, Å¡alims yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Å i teisės norma reiÅ¡kia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimÄ tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamÄ teismo pareigÄ užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebÅ«tų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi, Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygas bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir vieÅ¡ajam interesui požiÅ«riu.

10. Civilinėje byloje iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo būdo ir kainos už ieškovės atliktus atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus. Kaip matyti iš šalių teikiamos Taikos sutarties turinio, sutartis sudaryta ir pasirašyta ne tik tarp byloje dalyvaujančių asmenų (ieškovės bei atsakovės); Taikos sutartimi atsakovė bei Pirkėjai – nedalyvaujantys byloje asmenys (fiziniai ir juridiniai asmenys):

R. B.; Ž. K.; R. B., UAB „Tridenta“ ir UAB „Žaliasis slėnis“ susitarė, kad Pirkėjai sutinka apmokėti ieÅ¡kovei UAB „PajÅ«rio genranga“ už atliktus bei ieÅ¡kinyje įvardintus statybos rangos darbus bei atsakovės naudai atliktus bet kokio pobÅ«džio kitus darbus ir suteiktas paslaugas pagal atskirÄ ieÅ¡kovės ir Pirkėjo(-ų) susitarimÄ ; Å¡alys susitarė, jog Pirkėjai Å¡ia sutartimi nuperka atsakovei R. B nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (10 Daiktų) bei vandentiekio ir nuotekų tinklus (4 Daiktus);

Å¡alys susitarė dėl pirkimo–pardavimo kainos bei atsiskaitymo tvarkos; mokesčių sumokėjimo tvarkos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Å alys susitarė, kad Pirkėjui(-ams) nuosavybės teisė į perkamus daiktus pereina nuo teismo nutarties patvirtinti Å¡iÄ Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos; aptarė kitas susitarimo sÄ lygas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, viena vertus, Taikos sutartis sudaryta ne tik tarp byloje dalyvaujančių Å¡alių (ieÅ¡kovės bei atsakovės), kita vertus, sutarties dalykas – ne tik ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – atsiskaitymas su ieÅ¡kove už atliktus vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus (Taikos sutarties 2 punkte numatyta, jog bus sudarytas atskiras ieÅ¡kovės ir Pirkėjo(ų) susitarimas), bet susitarta ir dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo, t. y. susitarta ne dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtimi, bet iÅ¡ esmės siekiama parduoti–nupirkti nekilnojamojo turto objektus, susitarta dėl jų kainos, atsiskaitymo tvarkos, mokesčių sumokėjimo, kitų su nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimu susijusių sÄ lygų, – Taikos sutartis savo turiniu ir apimtimi iÅ¡eina už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų (ginčo dalyko).

12. Konstatuotina, kad teikiama sutartimi Å¡alys (ir byloje nedalyvaujantys asmenys) iÅ¡ tikrųjų turi kitus ketinimus, nesiekia byloje ginÄÄ užbaigti taikiu susitarimu, bet galimai siekia, iÅ¡vengiant notaro paslaugų, įgyti nuosavybės teises į daiktus (žemės sklypus bei įvairios paskirties nuotekų tinklus bei įgyti iÅ¡ to atsirandančias teises ir pareigas). Patvirtinus tokio turinio taikos sutarties sÄ lygas, kurios apima ne tik ginčo dalykÄ , byloje nedalyvaujantys asmenys įgytų teises ir pareigas į daiktus, kurie nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas.

13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrÄ teisinį tyrimÄ dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi bÅ«ti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti Å¡alis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-634/2014).

14. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį bei susipažinęs su jos turiniu, 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį, bei pasiÅ«lė Å¡alims apsvarstyti pateiktos Taikos sutarties sÄ lygas, įvertinant, jog pateiktos sutarties Å¡alys yra ne tik ieÅ¡kovė UAB „PajÅ«rio genranga“ bei atsakovė R. B., bet ir nagrinėjamoje byloje nedalyvavę fiziniai ir juridiniai asmenys (Pirkėjai): R. B.; Ž. K.; R. B., UAB „Tridenta“ ir UAB „Žaliasis slėnis“ (bei atsakovės sutuoktinis E. B.).

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktos sutarties turinio matyti, jog atsakovė bei Pirkėjai – nedalyvaujantys byloje asmenys, iÅ¡ esmės susitarė dėl pirkimo pardavimo sÄ lygų, kuriomis atsakovė siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (10 žemės sklypų bei nuotekų Å¡alinimo tinklus) Pirkėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Nurodė, kad patvirtinus tokio turinio taikos sutarties sÄ lygas, byloje nedalyvaujantys asmenys įgytų atitinkamas teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia apimtimi šalių pateikta Taikos sutartis negali būti patvirtinama, nes savo turiniu ir apimtimi išeina už ieškinio reikalavimų ribų. Šalys nepateikė paaiškinimų (nuomonės) dėl apeliacinės instancijos teismo nutartimi nurodyto pasiūlymo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytas teisinis pagrindas pripažinti, kad teikiamos patvirtinti Taikos sutarties sÄ lygos leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Taikos sutartimi iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia ne ginÄÄ užbaigti taikiai ir civilinę bylÄ nutraukti, o teikiama Taikos sutartimi Å¡alys bei byloje nedalyvaujantys asmenys siekia įgyti nuosavybės teise turtÄ (kuris nėra ginčo dalykas), bei tai sukeliančias teises bei pareigas. Teikiama Taikos sutartis prieÅ¡tarauja CK 6.984 straipsniui ar neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų sÄ lygų, todėl netvirtinama.

16. Civilinė byla pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundÄ skiriama nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 302 ir 321 straipsniais, n u t a r i a : atsisakyti patvirtinti Taikos sutartį. Skirti atsakovės R. B. apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo nagrinėjimÄ teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val. Apie kito teismo posėdžio datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujančius asmenis informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė