a4e00436-0fc8-4c19-9b1a-98615e6bc570 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-8905-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00924-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.7; (S) 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 26 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus ir prašė priteisti atlyginti jo naudai turtinę žalÄ - 217,80 Eur ir neturtinę žalÄ - 500 Eur, atsiradusiÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) ir 2021 m. spalio 18 d. paaiÅ¡kinime (b. l.

71) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - NŽT) 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. lSS-1317-(7.5.) (toliau – ir 2020 m. liepos 15 d. RaÅ¡tas) atsisakė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti 217,80 Eur, sumokėtų už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, nors nurodė, jog su pareiÅ¡kėju privalėjo bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ , kad Å¡iuo metu nėra galimybės sudaryti nuomos sutarties.

RaÅ¡te taip pat nurodė, kad teisės aktai reglamentuoja asmenų lėšų grÄ Å¾inimo tvarkÄ už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus, bet nenumato galimybės grÄ Å¾inti asmenų lėšas už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo įgyvendinimo darbus - kadastrinius matavimus. Nurodė, jog 2017 m. kovo 3 d. pateikė NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui praÅ¡ymÄ suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimÄ pirkti arba nuomoti žemės sklypÄ . 2018 m. birželio 25 d.

NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 19VÄ®-725-(14.19.2.) „Dėl asmenų, pateikusių praÅ¡ymus parduoti ir iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡o patvirtinimo" pareiÅ¡kėjas buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä dėl 2,50 ha valstybinės žemės sklypų nuomos. 2018 m. lapkričio 12 d. NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 19VÄ®-1201-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Žemėtvarkos projektas) ir patvirtintas sÄ raÅ¡as asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus bei žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus.

NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėja, vadovaudamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir ApraÅ¡as), 23 punktu, 2018 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. 19SD-3261-(14.19.104) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 13 d. RaÅ¡tas) nurodė pareiÅ¡kėjui iki 2019 m. gegužės asmeninėmis lėšomis atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pateikti kadastrinių matavimų bylÄ .

Gavęs 2018 m. lapkričio 13 d. RaÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į V. Å . įmonę, kad Å¡i atliktų žemės sklypų Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planÄ bei matavimų bylÄ su nustatytais žemės sklypų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis.

Minėti darbai buvo atlikti, o pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. už juos sumokėjo. PareiÅ¡kėjas visus veiksmus atliko laiku, t. y. sumokėjo už projektavimo darbus ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ NŽT teritoriniam skyriui pateikė teisės aktų nustatytu terminu. Tačiau NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. 19SD-1449-(14.19.104) (toliau – ir 2019 m. birželio 12 d. RaÅ¡tas) pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad jo pasirinktiems sklypams ilgalaikės nuomos sutartys nebus sudaromos, nes vėlesniu projektu, patvirtintu NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 19VÄ®-638-(l4.19.2.), Žemėtvarkos projekte minėtus sklypus ir sklypÄ , kuriam 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis Nr. 19SŽN-372, kadastro Nr. 3918/0003:75, plotas 0,4924 ha, pasirinko kitas asmuo, kuriam bus atkurtos nuosavybės teisės į anksčiau minėtus žemės sklypus. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas, pagrįstai tikėdamasis sudaryti minėtų sklypų ilgalaikės nuomos sutartis ir sumokėdamas už Å¡ių sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus ir planų bei matavimų bylos parengimÄ , patyrė turtinę žalÄ .

Kadangi vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasirinktų sklypų, kurio Nr. 592-2, buvo gražintas į laisvos žemės fondÄ ir su pareiÅ¡kėju 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta minėto sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ sumokėdamas tik už sklypo, kurio Nr. 592-1, kadastrinius (geodezinius) matavimus ir planų bei matavimų bylos parengimÄ . Å i suma yra 217,80 Eur. Nurodė, jog savininkų kaita po skundžiamų įvykių praėjus dviem metams nesudaro jokio pagrindo nekompensuoti asmens patirtų iÅ¡laidų.

Teigė, jog kai dėl NŽT darbuotojų veiksmų ar neveikimo su pareiÅ¡kėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o pareiÅ¡kėjo pasirinktas sklypas, į kurio dokumentų parengimÄ pareiÅ¡kėjas investavo savo asmenines lėšas, buvo perduotas kitam asmeniui, pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , nes buvo nepatenkinti jo teisėti lÅ«kesčiai. Minėtame sklype pareiÅ¡kėjas planavo iÅ¡plėsti savo ir taip nedidelę žemės Å«kio veiklÄ . Nepavykus įgyvendinti Å¡ių planų pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus ir nervinę įtampÄ .

Be to, iÅ¡gyvenimus ir nervinę įtampÄ teko patirti gana netrumpÄ laikÄ ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjui, neturinčiam iÅ¡silavinimo, teko kreiptis į įvairias įstaigas siekiant teisybės. Taip pat teko ieÅ¡koti, kad kas nors suraÅ¡ytų dokumentus. Å ie veiksmai atitraukė pareiÅ¡kėjÄ nuo įprastinės veiklos, todėl teko pakeisti dienotvarkę. Å i situacija sukėlė netrumpalaikius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas ir stresÄ , o patirta nervinė įtampa dėl žemės sklypo, kuriuo pareiÅ¡kėjas jau planavo naudotis, netekimo buvo reali.

Nurodė, jog Å¡iuos patirtus iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, stresÄ ir nervinę įtampÄ vertina 500 eurų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė - NŽT prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 42-48) nurodė, kad 2017 m. kovo 2 d. pareiÅ¡kėjas NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui pateikė praÅ¡ymÄ â€žSuprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimÄ pirkti ar suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekte norimÄ nuomoti žemės sklypÄ â€œ.

Rengiant VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-623-(14.19.2.) pareiÅ¡kėjui buvo suprojektuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai: Nr. 592-1 - plotas 0,55 ha ir Nr. 592-2 - plotas 0,76 ha ilgalaikei nuomai. Patvirtinus Žemėtvarkos projektÄ , NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis ApraÅ¡u, jis NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui turi pateikti kadastro duomenų bylÄ per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 12 d., o nepateikus kadastro duomenų bylos per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjui suprojektuoti žemės sklypai nebus iÅ¡nuomojami.

NŽT pareiÅ¡kėjui suprojektuotų ilgalaikei nuomai žemės sklypų kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui. NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, 2019 m. kovo 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-1) kadastro duomenų bylÄ , 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. 19SK-239-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“, (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 10 d.).

Taip pat NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, 2019 m. balandžio 5 d. patikrinęs žemės sklypo Nr. 592-2 kadastro duomenų bylÄ , 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimÄ Nr. 19SK-393-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. gegužės 23 d.).

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų, suprojektuotų ilgalaikei nuomai, kadastro duomenų bylų rengimo metu NŽT VilkaviÅ¡kio skyriuje buvo gauta NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d iÅ¡vada Nr. 8IP-4 ,,Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kito piliečio praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Todėl NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 19-VĮ-309-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžia. Iš Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo 2019 m. balandžio 15 d. protokolo Nr. 19PRT-18-(14.19.6.) matyti, kad pretendentų susirinkimo, vykusio 2019 m. balandžio 11 d., metu kitas asmuo pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus ankstesniuose žemėtvarkos projektuose ilgalaikei nuomai suprojektuotus žemės sklypus, tame tarpe ir pareiškėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus (Nr. 592-1 ir Nr. 592-2).

Nurodė, kad NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.19VÄ®-638-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas Asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡as. Atsižvelgdamas į tai, NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2019 m. birželio 12 d.

RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad ilgalaikės nuomos sutartys su pareiÅ¡kėju nebus sudaromos, kadangi paskesniame projekte, patvirtintame NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus įsakymu, pareiÅ¡kėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus pasirinko kitas asmuo, kuriam į juos bus atkuriamos nuosavybės teisės. Projektavimo metu buvo netiksliai apskaičiuotos pretendento pasirinktų žemės sklypų vertės, todėl NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1273-(14.19.2.) buvo patikslintas SÄ raÅ¡as asmenų, pasirinkusių ankstesniame Žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus.

Žemės sklypas Nr. 592-2 grÄ Å¾intas į laisvos žemės fondÄ . Atsižvelgiant į tai, kad piliečiai nepasirinko žemės sklypo Nr. 592-2 nuosavybės teisėms atkurti, buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡nuomoti jį ir su pareiÅ¡kėju buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽN-560-(14.19.55.) pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡nuomotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs Nr. 592-2) žemės Å«kio veiklai 25 m. laikotarpiui.

Pažymėjo, kad asmenys savo lėšomis sumoka už projektuose projektuojamų valstybės parduodamų ir nuomojamų žemės sklypų (iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemės sklypus) rengimo darbus - projektavimÄ ir įgyvendinimo darbus - paženklinimÄ vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimÄ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad į pareiÅ¡kėjo pageidaujamÄ suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 592-1 ilgalaikei nuomai buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui, NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2020 m. kovo 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 1VV-142-(5.41.) „Dėl įmokos už projektavimo darbus grÄ Å¾inimo G. D.“ kreipėsi į NŽT direktorių dėl už projektavimo darbus sumokėtos 60,50 Eur sumos grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjui. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiÅ¡kėju dar nebuvo sudaryta, NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ginčo sklypÄ pasirinko kitas asmuo, kuriam bus atkurtos nuosavybės teisės bei vadovaujantis protingumo kriterijais, jog sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį į tÄ patį žemės sklypÄ , kuriam tuo pačiu metu pradedamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros, gali kilti neigiamos pasekmės asmens, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, atžvilgiu, valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiÅ¡kėju nebuvo sudaryta.

Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas nuomai suprojektuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai nėra priskiriami valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl tokie žemės sklypai gali bÅ«ti suteikiami kitiems piliečiams nuosavybės teisėms atkurti. Nurodė, kad teisės aktai reglamentuoja asmenų lėšų grÄ Å¾inimo tvarkÄ už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus (NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus darbuotojos tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu pareiÅ¡kėjui lėšos už projektavimo darbus buvo grÄ Å¾intos), bet nenumato galimybės grÄ Å¾inti asmenų lėšas už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo įgyvendinimo darbus, t. y. už kadastrinius matavimus.

GrÄ Å¾inti lėšas, kurias pareiÅ¡kėjas įmokėjo pagal darbų apmokėjimo sutartį asmeniui, nurodytam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir galinčiam atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (matininkui), nėra teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas yra ginčo žemės sklypo testamentinis paveldėtojas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriuos grindžia dėl neturtinės žalos, esÄ jo pasirinktas žemės sklypas, į kurio dokumentų parengimÄ jis investavo savo asmenines lėšas, buvo perduotas kitam asmeniui ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , nes buvo netenkinti jo teisėti lÅ«kesčiai, neatitinka tikrovės. Taip pat kyla klausimas, ar kilo pareiÅ¡kėjui turtinė žala, kadangi pareiÅ¡kėjas kaip palikimo priėmėjas toliau naudosis ir disponuos ginčo sklypu.

Pareiškėjo skunde nurodomos patirtos neturtinės žalos reikalavimas pagrįstas ne įrodymais, o paremtas vien prielaidomis. Pareiškėjas nepagrindė šios žalos kilimo priežasčių, dvasinių išgyvenimų priežasčių ir padarinių fakto jokiais objektyviais ir būtinais įrodymais. Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl NŽT Vilkaviškio skyriaus darbuotojų veiksmų, nepagrįstai nesudarant su pareiškėju ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypui, kuris pareiškėjui buvo suprojektuotas Žemėtvarkos projekte, o pareiškėjas savo lėšomis apmokėjo už šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atlyginimo.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1201-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui suprojektuotas 0,55 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 592-1 ir 0,76 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 592-2 ilgalaikei nuomai (b. l. 57–66).

NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis ApraÅ¡u, NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui turi pateikti kadastro duomenų bylÄ per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 12 d., o nepateikus kadastro duomenų bylos per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjui suprojektuoti žemės sklypai nebus iÅ¡nuomojami (b. l. 6). 2018 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kėjas sudarė Kadastrinių matavimų paslaugos sutartį Nr. PER/2018-12-10 su individualia V.

Å . įmone, kad Å¡i atliktų žemės sklypų Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planÄ bei matavimų bylÄ su nustatytais žemės sklypų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis (b. l. 7).

IÅ¡ NŽT 2020 m. sausio 31 d. raÅ¡to Nr. 1SS-226-(7.5.) matyti, jog kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui, kuris 2019 m. kovo 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-1) kadastro duomenų bylÄ , 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. 19SK-239-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 10 d.

Taip pat NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, 2019 m. balandžio 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-2), kadastro duomenų bylÄ , 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimÄ Nr. 19SK-393-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“, o žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. gegužės 23 d.

Tačiau žemės sklypų, suprojektuotų ilgalaikei nuomai, kadastro duomenų bylų rengimo metu NŽT VilkaviÅ¡kio skyriuje buvo gauta NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d iÅ¡vada Nr. 8IP-4 ,,Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kito piliečio praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Todėl NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 19-VÄ®-309-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžia.

Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 11 d., metu kitas asmuo pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus ankstesniuose žemėtvarkos projektuose ilgalaikei nuomai suprojektuotus žemės sklypus, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus (projektinis Nr. 592-1 ir projektinis Nr. 592-2) (b. l. 13–14). NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 19 VÄ®-638-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡as (b. l. 52–56).

NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2019 m. birželio 12 d. RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad ilgalaikės nuomos sutartys su pareiÅ¡kėju nebus sudaromos, kadangi pareiÅ¡kėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus pasirinko kitas asmuo, kuriam į juos bus atkuriamos nuosavybės teisės (b. l. 9). Administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1273-(14.19.2.) buvo patikslintas SÄ raÅ¡as asmenų, pasirinkusių ankstesniame projekte suprojektuotus žemės sklypus.

Žemės sklypas Nr. 592-2 grÄ Å¾intas į laisvos žemės fondÄ ir iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjui žemės Å«kio veiklai 25 m. laikotarpiui. Atsižvelgus į tai, kad į pareiÅ¡kėjo pageidaujamÄ suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 592-1 ilgalaikei nuomai buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui, NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. kovo 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 1VV-142-(5.41.) kreipėsi į NŽT direktorių dėl už projektavimo darbus sumokėtos 60,50 Eur sumos grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjui (b. l. 67–68).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į NŽT, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti lėšas už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai nuomai, įgyvendinimo darbus. NŽT 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tu skundo nepatenkino (b. l. 15–16). CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pageidaujamÄ nuomoti ir Žemėtvarkos projekte suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 592-1 pasirinko kitas asmuo, kuris pretendavo į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ . Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamÄ Å¾emę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 18 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamÄ Å¾emę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.

Å iais atvejais, prieÅ¡ atkurdama nuosavybės teises, institucija, atkurianti nuosavybės teises, privalo bÅ«simam žemės savininkui praneÅ¡ti apie sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomininkui – apie numatomÄ iÅ¡nuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) perleidimÄ . Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog tuo metu, kai pareiÅ¡kėjo pageidaujamÄ nuomoti žemės sklypÄ Nr. 592-1 pasirinko asmuo pretenduojantis į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiÅ¡kėju dar nebuvo sudaryta.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog buvo atlikti visi nuomos sutarčiai sudaryti reikalingi veiksmai: pareiÅ¡kėjui nuomai suprojektuotas žemės sklypas, pareiÅ¡kėjas sumokėjo už žemės sklypo projektavimo darbus, pareiÅ¡kėjas savo lėšomis atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikė NŽT VilkaviÅ¡kio skyriui kadastrinių matavimų bylÄ ApraÅ¡o 23 punkte nustatytu terminu. Todėl vertintina, jog susidarius situacijai, kai pareiÅ¡kėjo pageidaujamÄ nuomoti žemės sklypÄ Nr. 592-1 vėliau pasirinko kitas asmuo, NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius nepagrįstai nesprendė dėl nuomos sutarties su pareiÅ¡kėju sudarymo galimybės, kuomet teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereitų asmeniui, kuriam bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės, neinformavo pareiÅ¡kėjo apie numatomÄ pareiÅ¡kėjo pasirinkto žemės sklypo perleidimÄ ir tuo pažeidė gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ ir pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius.

Pažymėtina, jog atsakovo atstovė NŽT 2020 m. liepos 1 d. raÅ¡te iÅ¡ esmės neneigia aplinkybės, jog su pareiÅ¡kėju privalėjo bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, o tik vėliau priimtas sprendimas iÅ¡nuomotÄ valstybinės žemės sklypÄ perduoti neatlygintinai piliečiui pagal paskesnį žemėtvarkos projektÄ (b. l. 15–16). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti 217,80 Eur turtinę žalÄ , kadangi turėjo apmokėti už kadastrinius žemės sklypo Nr. 592-1 matavimus, atliktus individualios V.

Å . įmonės. Kaip paminėta, 2018 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kėjas sudarė Kadastrinių matavimų paslaugos sutartį Nr. PER/2018-12-10 su individualia V. Å . įmone, kad Å¡i atliktų žemės sklypų Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planÄ bei matavimų bylÄ su nustatytais žemės sklypų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis (b. l. 7). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sÄ skaitos -faktÅ«ros Serija VSI Nr. 1517 duomenų matyti, jog už žemės sklypo Nr. 592-1 kadastrinius matavimus pareiÅ¡kėjas sumokėjo 180 Eur ir 21 procentų PVM, t. y. iÅ¡ viso sumokėjo 217,80 Eur (b. l. 8). AtliktÄ mokėjimÄ pagal paminėtÄ sutartį patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 188 (b. l. 10, 11).

Nors iÅ¡ mokėjimo nurodymo bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad mokėjimas kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei buvo atliktas jau po to, kai pareiÅ¡kėjas NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. RaÅ¡tu buvo informuotas apie tai, jog nuomos sutartys jo pasirinktiems sklypams Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 nebus sudaromos, tačiau patys darbai (žemės sklypų kadastriniai matavimai) pagal 2018 m. gruodžio 10 d. sutartį buvo atlikti anksčiau ir pareiÅ¡kėjas, nors ir bÅ«damas informuotas apie tai, jog nuomos sutartys nebus sudaromos, negalėjo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y.

įsipareigojimo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti už kadastrinių matavimų paslaugÄ . Ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu kitais pagrindais galimai yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ , kadangi kaip paminėta pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ privalėjo savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus ir kai NŽT nesudarė su pareiÅ¡kėju žemės sklypo nuomos sutarties, – patyrė nuostolius ir vėlesnis nuosavybės teisės įgijimas (paveldėjimas) nesusijęs su atsisakymu iÅ¡nuomoti pareiÅ¡kėjui žemės sklypÄ Nr. 592-1.

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo už žemės sklypo (projektinis Nr. 592-1) kadastrinius matavimus, tačiau minėtas sklypas pareiÅ¡kėjui nepagrįstai nebuvo iÅ¡nuomotas, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 217,80 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausiai piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl to, jog su pareiÅ¡kėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o pareiÅ¡kėjo pasirinktas sklypas, į kurio dokumentų parengimÄ pareiÅ¡kėjas investavo savo asmenines lėšas ir kuriame planavo iÅ¡plėsti savo žemės Å«kio veiklÄ , buvo perduotas kitam asmeniui, pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir nervinę įtampÄ , teko kreiptis į įvairias įstaigas siekiant teisybės, ieÅ¡koti, kad kas nors suraÅ¡ytų dokumentus.

Å ie veiksmai atitraukė pareiÅ¡kėjÄ nuo įprastinės veiklos, todėl teko pakeisti dienotvarkę. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. AiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatyto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo argumentus dėl žalos ir byloje esančiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog dėl to, kad pareiÅ¡kėjui, atlikus visas privalomus veiksmus, siekiant iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , Å¡is žemės sklypas jam nebuvo iÅ¡nuomotas, pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Be to, pareiÅ¡kėjas, siekdamas, jog bÅ«tų atlyginti jo patirti nuostoliai turėjo kreiptis į atsakovÄ su skundais, taip pat bylinėtis teisme. Taigi, pareiÅ¡kėjo dėl Å¡ioje administracinėje byloje nustatyto pažeidimo patiriami iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai vertintini ne kaip vienkartiniai, o kaip tęstiniai. Tačiau teismo vertinimu pareiÅ¡kėjo nurodoma patirta neturtinė žala (500 Eur) nėra adekvati nustatytam pažeidimui ir pareiÅ¡kėjo dėl to patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė tokio pobÅ«džio aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jam turėjo bÅ«ti priteista bÅ«tent tokio dydžio neturtinė žala.

Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, ar kad dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui priteistina adekvati suma neturtinei žalai atlyginti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais yra 50 Eur. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o teismo priteisti visas pareiÅ¡kėjo patirtas proceso iÅ¡laidas. Å ioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 str. 1 d.). Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepatenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjo G. D. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 217,80 Eur (du Å¡imtus septyniolika eurų 80 euro ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti pareiÅ¡kėjo G. D. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius