2025-04-02 Nr. AB-5840-3-61-3-00056-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-322-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00056-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus kalėjimo administracijos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. nį-25-1582 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024 nurodė, kad pagal BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Probacijos tarnybos direktoriui, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o pastarųjų veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta tokių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad BVK 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai, išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuris turi būti privaloma išankstine tvarka apskųstas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė paaiškinimą, o 2024 m. lapkričio 15 d. buvo priimtas Sprendimas skirti pareiškėjui drausminę priemonę: vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Be to, Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis, per vieną mėnesį nuo Sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau pareiškėjas neišnaudojo ikiteisminės tvarkos, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui nepateikė skundo dėl Sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir grąžinti skundą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad tinkamai apskundė Sprendimą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, atsakymo kopiją pridėjo prie skundo, kurį pateikė Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjas apie šį faktą nurodė skundo apačioje, prie pridedamų dokumentų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, Regionų administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ir pažeidė jo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuris turi būti privaloma išankstine tvarka apskųstas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau pareiškėjas neišnaudojo ikiteisminės tvarkos, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui nepateikė skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko priimto Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad tinkamai apskundė Sprendimą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o atsakymo kopiją pridėjo prie skundo, kurį pateikė Regionų administraciniam teismui. Apie šį faktą pareiškėjas nurodė skundo apačioje, prie pridedamų dokumentų sąrašo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis siekia apskųsti paskirtą drausminę nuobaudą.

BVK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pagal šio straipsnio 8 dalį nuteistasis turi teisę šio kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Skundo padavimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. BVK 100 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie skundo turi būti pridėti šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, gavęs asmens skundą ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti.

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, teismas turi būti aktyvus, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises, o esant būtinybei – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinį, aptartas BVK nuostatas dėl drausminių nuobaudų skyrimo nuteistiesiems ir bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarkos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo skundo priėmimo padarytos neatsižvelgus į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog prideda priedą – „Dėl skundo išnagrinėjimo Nr. 2S-7285“, tačiau matyti, kad šio priedo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.), t. y. pasiūlyti pareiškėjui: pateikti į bylą pareiškėjo nurodytą priedą „Dėl skundo išnagrinėjimo Nr. 2S-7285“; nurodyti, ar pareiškėjas dėl ginčijamo Sprendimo yra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka bei pateikti su tuo susijusius dokumentus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams šalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kaip matyti iš pareiškėjo prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų, pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, apskundė Sprendimą, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-7285 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjo skundas dėl Sprendimu skirtos nuobaudos yra nepagrįstas ir prašymas panaikinti nuobaudą netenkintas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė