2016-11-15 Nr. AB-21677-3-63-3-01336-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1840-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01336-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. 1. 3–5) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. G. (toliau – ir atsakovė) 386,54 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą (už Turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; Turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; Turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; Turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.).

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 26–29) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. G. 359,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas vietinę rinkliavą apskaičiavo ir prašė priteisti iš atsakovės už nekilnojamojo turto objektus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 146,63 Eur; butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 93,70 Eur; (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 5,49 Eur; negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

– 140,72 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašai patvirtina, kad šie nekilnojamieji daiktai (jų dalys) nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė yra nekilnojamųjų daiktų savininkė, todėl Nuostatų prasme ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Dėl senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėjo, jog tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Atsižvelgus į paminėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas nusprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, o būtent už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas pažymėjo, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektus laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjas vietinę rinkliavą už turto objektą (duomenys neskelbtini) yra apskaičiavęs laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Iš teismui pateiktos 2015 m. rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2490 apie skolą nustatyta, kad už nekilnojamojo turto objektą – kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos dalis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 26,94 Eur. Konstatavęs, kad suėjo senatis šiai rinkliavos daliai skaičiuoti bei ją išieškoti, šią reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, o už šį nekilnojamojo turto objektą priteisė 113,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 32–33) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Pareiškėjo manymu, buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, nes teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. KRATC kreipėsi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Šioje administracinėje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 386,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės už turto objektus: (duomenys neskelbtini) raštinės, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 5,49 Eur; kūrybines dirbtuves, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 140,72 Eur; butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 146,63 Eur; butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 93,70 Eur.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 359,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės apmokestinimo pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kurios nuosekliai laikosi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4298-492/2015, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1085-442/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-556/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.) ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 3–5), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-442/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju paminėta administracinė byla nėra reikšminga.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas