a4dce04e-9ae1-4f43-b9f7-ea75b243eb7a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1744-260/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08644-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.4.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1195-962/2018 pagal ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovams G. A. ir A. A. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. A.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Č. 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. A., prašė priteisti iÅ¡ jo 17377,20 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4344,39 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal šį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-14970-896/2017; pasikeitus bylÄ nagrinėjančiam teisėjui bylos Nr.e2-14970-962/2017.

2. IeÅ¡kovas A. Č. 2017 m. balandžio 21 d. taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. A., prašė priteisti iÅ¡ jos 18825,30 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4706,32 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal šį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-15058-886/2017.

3. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-14970-962/2017 ir Nr.e2-15058-886/2017 sujungtos į vienÄ civilinę bylÄ , kuriai paliktas civilinės bylos numeris Nr.e2-14970-962/2017. 2018 metų apskaitoje Å¡ios bylos Nr.e2-1195-962/2018.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo G. A. praÅ¡ymu paskolos sutarties sudarymo tikslais į atsakovo G. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jis pervedė 2008 m. kovo 12 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugpjūčio 27 d. pavedimais iÅ¡ viso 17377,20 Eur (60000 litų) sumÄ , tačiau paskolos sandorio Å¡alys nesudarė. Jis taip pat atsakovo G. A. praÅ¡ymu į jo motinos atsakovės A. A. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 12 d. pervedė 18 825,30 Eur (65000 litų) sumÄ .

Å ios lėšos atsakovei perduotos paskolos sutarties sudarymo tikslais, tačiau paskolos sandorio Å¡alys nesudarė. 2017 m. kovo 2 d. pretenzijomis ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovai grÄ Å¾intų jam pervestas lėšas su palÅ«kanomis, tačiau Å¡ie skolų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ G. A. praeityje siejo verslo santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu bei bendradarbiavimu, jie yra buvę UAB (duomenys) akcininkai, ieÅ¡kovas ne kartÄ Ä¯vairiomis formomis yra finansavęs atsakovÄ G. A. ir jo giminaičius, todėl raÅ¡ytinių paskolos sutarčių, kuriose bÅ«tų buvę nurodyti minėtų sumų grÄ Å¾inimo terminai bei kitos sÄ lygos, Å¡alys Å¡iuo atveju nesudarė.

Tarp Å¡alių egzistavo žodinis susitarimas, kad pervestus pinigus atsakovai sugrÄ Å¾ins ieÅ¡kovui pastarajam pareikalavus, dėl termino nebuvo susitarta. IeÅ¡kovas niekuomet neturėjo ketinimų ginčo pinigų sumas perduoti atsakovams neatlygintinai, padovanoti ir tai nebuvo už pirktÄ iÅ¡ atsakovo sÅ«naus sodybÄ mokami pinigai. Kilus konfliktui, supratęs, kad atsakovai gautų lėšų grÄ Å¾inti neketina, neįforminus paskolos sutarčių, tačiau ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai perdavus lėšas atsakovams, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams grÄ Å¾inti jų be teisinio pagrindo gautas lėšas.

5. Atsakovė A. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė kad ieÅ¡kovo nėra niekada mačiusi, su juo nederino jokių sutarties sÄ lygų ir iÅ¡ jo pinigų nesiskolino. Ginčijamas pavedimas į atsakovės vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ buvo kaip dalinis mokėjimas, atliktas ieÅ¡kovo ir atsakovo G. A. susitarimo bei vėliau sudaryto sandorio pagrindu, perleidžiant ieÅ¡kovui atsakovo G. A. Å¡eimai priklausiusiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo registruota atsakovės vaikaičio A. A. vardu.

6. Atsakovas G. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad neginčija ieÅ¡kovo nurodytų sumų gavimo fakto, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovo nurodytais mokėjimais pervestos lėšos nebuvo skolinamos, taip buvo mokama kaina už iÅ¡ atsakovo Å¡eimos įsigytÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradžioje atsakovo Å¡eima iÅ¡sikėlė iÅ¡ sodybos ir leido į jÄ Ä¯sikraustyti ieÅ¡kovui dar iki oficialaus nuosavybės teisės į sodybÄ perleidimo notarine sutartimi, o ieÅ¡kovas pradėjo pervedinėti dalinius pirmosios kainos dalies mokėjimus atsakovui, atsakovo nurodymu ieÅ¡kovas mokėjimus atliko ir atsakovo motinai A.

A. bei atsakovo sugyventinei, mokėjimai buvo atliekami nurodant paskirtį „sÄ skaitos papildymas“, „paskolos grÄ Å¾inimas“ arba mokant grynaisiais pinigais neforminant pinigų perdavimo raÅ¡tiÅ¡kai. Tokio susitarimo sudarymÄ ir jo vykdymÄ lėmė geri jų tarpusavio santykiai. Atsakovo sÅ«nus A. A. pinigų už sodybÄ negavo, nes buvo tik formaliai registruotas sodybos savininkas. Sodyba, net ir perleidus turtÄ tuo metu nepilnamečiam G. A. sÅ«nui A. A., buvo valdoma Å¡eimos narių sutarimu, nusprendus sodybÄ parduoti, visus su pardavimu susijusius klausimus, tame tarpe ir atsiskaitymo už sodybÄ tvarkÄ , su ieÅ¡kovu derino pats atsakovas G.

A..

7. Trečiasis asmuo A. A. ieÅ¡kinius prašė atmesti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pavedimais atsiskaitinėjo už (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jo (A. A.) pirktÄ sodybÄ , jis kaip sutartyje nurodytas pardavėjas pinigų už parduodamÄ sodybÄ negavo. IeÅ¡kovas savo prievolę sumokėti Sodybos kainos dalį (1 700 000 Lt) įvykdė ne jos registruotam savininkui, o tretiesiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 25,03 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9. Teismas pripažino nustatytu, kad bylos duomenimis įrodyta, jog ieÅ¡kovas jo nurodytais pavedimais pervedė atsakovams pinigus, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo verslo santykiai – A. Č. ir G. A. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. iÅ¡ atsakovo sÅ«naus A. A. įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. iÅ¡ A.

A. įsigijo žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). VÄ® „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad minėtas turtas trečiajam asmeniui A. A. priklausė 2003-09-04 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu. IeÅ¡kovas A. Č. 2008 m. kovo 12 d. pavedimu į A. A. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 18 825,30 Eur (65 000 litų) sumÄ ( el. b. tomas I, b. l. 13, 25, 33), 2008 m. kovo 12 d. į G. A. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 136,70 Eur (35 000 litų) sumÄ , 2009 m. birželio 22 d. pervedė 2896,20 Eur (10 000 litų) sumÄ , 2009 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 4344,30 Eur (15 000 litų) sumÄ , iÅ¡ viso atsakovui pervesta 17 377,20 Eur (60 000 litų) suma.

IÅ¡ byloje pateiktų notarės B. G., tvirtinusios 2008 m. rugpjūčio 1 d. sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, VÄ® Registrų centrui teiktų užsakymų kopijų matyti, kad nors sandoris sudarytas tik rugpjūčio mėnesį, pažymų užsakymų data – 2008-04-09 ir 2008-05-14, kas patvirtina, kad sandoriui buvo ruoÅ¡tasi anksčiau. IeÅ¡kovas teigė, jog atsiskaitoma buvo perduodant visÄ sumÄ grynais pinigais sandorio sudarymo dienÄ A. A. notaro biure. Visus pinigus – 1 700 000 litų – ieÅ¡kovas nurodė atsinešęs į notaro biurÄ , prieÅ¡ sandorį juos perskaičiavo bei perdavė turto savininkui A.

A.. Nurodė, kad atsakovas G. A. pinigų perdavimo momentu nedalyvavo, jis tuo metu buvo atvykęs, bet pasak ieškovo, „tai ateidavo, tai nueidavo“. Ieškovas nurodė, kad pinigus atsinešė maiše, negalėjo detalizuoti kokiame ir kokios apimties buvo minėtas maišas su 1 700 000 Litų suma, tik nurodė, kad standartiniam maiše. Teigė, kad pinigai buvo perskaičiuoti sumokėjimo metu. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teigė, jog smulkmenų neprisimena, nesureikšmino ir laikė, kad tai nesusiję su nagrinėjama byla.

Ieškovas teigė, jog notarinėje sutartyje yra A. A. įrašas „visus pinigus gavau“, todėl atsiskaitymo klausimas negali būti ir keliamas. Tačiau teismas šio ginčo atveju sprendžia, jog tai, kad sutartyje nurodyta, kad sodybos kaina (1700000 Lt) buvo sumokėta iki sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo notaro biure, kaip teigia ieškovas. Byloje nėra duomenų, to neteigė ir šalys, kad atsiskaityta būtų buvę notaro akivaizdoje. Be to, teismas vertino ir tai, jog iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad notarė sandorį patvirtino 8:15 val., o tokiai sumai pinigų – 1 700 000 litų – perskaičiuoti ir sumokėti iki sandorio bei sandorį patvirtinti, būtų buvęs reikalingas gerokai ilgesnis laiko tarpas.

Jokio pagrindo teigti, kad notaro biuras galėjo dirbti ne nuo 8 val. ryto, o dar anksčiau, nėra pagrindo. L. R. M. parodė, kad atsakovÄ ir jo sÅ«nų 2008-08-01 sandoriui vežė į notaro biurÄ ir parvežė namo. Važiavo ryte. Nei iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, nei grįžus iÅ¡ notaro biuro į automobilį, nei atsakovas, nei jo sÅ«nus jokių krepÅ¡ių neturėjo, atsakovas iÅ¡ notaro biuro atsinešė tik įmautę su dokumentais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ byloje pateikto Liudytojo apklausos protokolo (t.

II, b.l. 137-138) matyti, kad 2016-12-19 apklausiamas (duomenys neskelbtini) VPK A. Č. nurodė, kad tiksliai nepamena, kur buvo perduoti pinigai, atsimena tik tai, kad (duomenys neskelbtini). Šioje apklausoje ieškovas taip pat nurodė neprisimenantis, ar dalyvavo notarinės sutarties sudarymo metu atsakovas G. A..

10. Teismas sprendime nurodė, kad analizuojant 2008-03-12 ieÅ¡kovo atsakovams padarytų pavedimų faktÄ bei 2008-08-01 sutarties, kurioje nurodoma, kad kaina sumokėta iki Sutarties sudarymo, faktÄ , labiau tikėtina, kad mokėjimai buvo atlikti kaip atsiskaitymas už sodybÄ pagal sutartį, nei paskola. Duomenų, kad atsakovai (ar atsakovas) bÅ«tų prašę paskolinti pinigų, kad Å¡alys siekė sudaryti paskolos sandorį, kad derėjosi dėl paskolos sÄ lygų, byloje nėra. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra ilgametis verslininkas, puikiai suprantantis ar turintis suprasti pinigų skolinimo tvarkÄ , formalumus.

Dar 2007 m. gruodžio 29 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu G. A. įsipareigojo iki 2008 m. sausio 31 d. sumokėti A. Č. 128012 Eur, kas patvirtina anksčiau minėtus teiginius apie tai, kad ieškovui buvo žinomi paskolų įforminimo būdai. Šiuo atveju, ieškovas, pervesdamas dideles pinigų sumas atsakovui bei jo motinai, paskolos teisinių santykių ne tik niekaip neįformino, tačiau net ir mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad lėšos yra skolinamos, nors teigia, jog pavedimų atlikimo metu jų tikslas buvo lėšas paskolinti.

11. Taip pat teismas sprendime nurodė, jog įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, Å¡alių elgesį, jų ryÅ¡ius bendrame versle, ieÅ¡kovo darytus mokėjimus atsakovui bei jo artimiems asmenims – mamai, sugyventinei J. B. (U.), į tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodomÄ daromo pavedimo paskirtį, jis daro iÅ¡vadÄ , kad piniginės lėšos ieÅ¡kovo pavedimais atsakovams buvo pervestos į atsakovų sÄ skaitas esant konkrečiam teisiniam pagrindui, t. y. ieÅ¡kovui atsiskaitant už įgyjamÄ sodybÄ pagal atsakovo ir ieÅ¡kovo susitarimÄ . Nėra pagrindo netikėti atsakovų paaiÅ¡kinimais bei liudytojos D. A. parodymais, kad trečiasis asmuo, atsakovo sÅ«nus A. A. buvo tik formalus sodybos savininkas, nes jam turtas buvo dovanotas, o pradėtas pardavinėti vos jam sulaukus pilnametystės, todėl nėra pagrindo netikėti, kad visus reikalus, susijusius su sodyba, jos pardavimu su savo verslo partneriu A. Č. derino atsakovas G. A., o ne jo sÅ«nus.

12. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas teigė, jog tai, kad 1700000 litų A. A. gavo grynais pinigais ir mokėjimo pavedimai nebuvo daromi už sodybÄ patvirtina ne tik tai, kad savininkas notarinėje sutartyje nurodė „visus pinigus gavau“, bet ir tai, kad jų gavimÄ yra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tačiau teismas tokius ieÅ¡kovo argumentus atmeta. Tinkamas pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymas yra laikomas ir toks, kai kaina sumokama pardavėjo nurodytam trečiajam asmeniui, tačiau laikoma, kad kainÄ gavo pardavėjas ir pareiga deklaruoti pajamas kyla bÅ«tent pardavėjui.

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra įstatyme įtvirtintų sÄ lygų konstatuoti atsakovo G. A. ir atsakovės A. A. nepagrįstÄ praturtėjimÄ , todėl ieÅ¡kinys, kaip nepagrįstas bei neįrodytas atmetamas (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Č. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-1195-962/2018 priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį patenkinti pilna apimtimi, taip pat iÅ¡ atsakovų G. A. ir A. A. apelianto A. Č. naudai priteisti visas jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡is teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teisiniam reglamentavimui, yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, bei prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo, o taip pat logikos principams.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Kauno apylinkės teismo iÅ¡vada, jog 2008-03-12, 2009-06-22, 2009-08-27 mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovas A. Č. iÅ¡ tiesų mokėjo atsakovams pagal 2008-08-01 jo su trečiuoju asmeniu A. A. sudarytÄ Nekilnojamojo turto (Sodybos) pirkimo pardavimo sutartį, yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie bÅ«tų leidę Kauno apylinkės teismui konstatuoti, jog apeliantas A.

Č. už iÅ¡ trečiojo asmens A. A. įgytÄ SodybÄ atsiskaitė kita nei notarinėje Sodybos pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta tvarka. 2.2. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnyje yra įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Byloje nagrinėjamu atveju notarinės Sodybos pirkimo pardavimo sutarties (taigi aukÅ¡tesnės galios oficialaus įrodymo) 2.1 punktas aiÅ¡kiai nustatė, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka Å¡ios sutarties 1.1 punkte nurodytÄ turtÄ už bendrÄ vieno milijono septynių Å¡imtų tÅ«kstančių (1.700.000) litų kainÄ , kuriuos pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutarti.

Taigi, notarinės sutarties tekstas patvirtino ir fiksavo susitariančiųjų Å¡alių (t.y. pirkėjo ir pardavėjo) neginčijamÄ juridinį faktÄ , jog bÅ«tent Sodybos pardavėjas, t. y. A. A. (taigi ne bet kuris kitas asmuo), gavo Sodybos kainÄ . Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, jog apeliantas ginčo pinigų sumas atsakovams mokėjo bÅ«tent už iÅ¡ trečiojo asmens A. A. nupirktÄ SodybÄ , rėmėsi ne aukÅ¡tesnės įrodomosios galios įrodymais (t. y. ne notarine sutartimi bei iÅ¡ Sodybos pardavimo gautų pajamų deklaravimo VMI faktu), tačiau su atsakovais susijusių ir jų interesų apsauga tiesiogiai suinteresuotų asmenų (t. y. buvusios sutuoktinės, su kuria iki Å¡iol gyvena bendruose namuose, buvusios sugyventinės, su kuria G.

A. turi bendrÄ vaikÄ , bei vairuotojo) liudijimais apie tai, jog neva Sodybos pardavėjas A. A. negavo jokių Å¡io turto pardavimo pajamų, o atsakovai – neva gavo. Todėl Kauno apylinkės teismo sprendimas, grįstas iÅ¡ esmės vien suinteresuotų liudytojų parodymais, neabejotinai Å¡iurkščiai pažeidžia Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatančius, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. 2.3.

Teismas sprendimo iÅ¡vadas apie tariamai pakeistÄ notarinės sutarties vykdymo (t. y. atsiskaitymo pagal jÄ ) tvarkÄ grindė ne tik procesiÅ¡kai nepriimtinais suinteresuotų liudytojų parodymais, bet ir akivaizdžiai neužtikrinto pobÅ«džio prielaidomis, kaip antai, neva teismo vertinimu, tokie duomenys (t. y. byloje esanti informacija apie A. Č. finansinius pajėgumus sumokėti visÄ Sodybos kainÄ iÅ¡ karto) nepaneigia atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių, kad už sodybÄ buvo (galėjo bÅ«ti) atsiskaitinėjama dalimis.

Aplinkybės, jog „buvo atsiskaitinėjama dalimis“ ar „nebuvo atsiskaitinėjama dalimis“ yra fakto klausimai, kurie byloje turi bÅ«ti konkrečiai pagrįsti ir įrodyti leistinais įrodymais, o tai ar „galėjo bÅ«ti atsiskaitinėjama dalimis“ yra tik bendro pobÅ«džio, tačiau vėlgi niekaip konkrečiai neįrodyta teismo prielaida. IÅ¡ pastarosios teismo iÅ¡vados yra akivaizdu, jog teismas net nėra įsitikinęs ar iÅ¡ tiesų buvo, ar tik galėjo bÅ«ti už aptariamÄ SodybÄ atsiskaitinėjama dalimis.

Teismo sprendimas grįstas konkrečiai neįrodytais faktais ar aplinkybėmis yra neteisėtas ir naikintinas. 2.4. Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovas akcentavo ir tai, jog atsakovai, tvirtindami, kad Sodybos kaina buvo mokama eilei su atsakovu G. A. susijusių fizinių bei juridinių asmenų (t.y. jam asmeniÅ¡kai, jo motinai, sugyventinei, (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei ir t. t.), turėtų sÄ Å¾iningai pateikti konkrečiÄ Sodybos kainos mokėjimo suvestinę, aiÅ¡kiai detalizuojančiÄ kada, kokiems tiksliai asmenims, bei kokiomis sumomis apeliantas tariamai sumokėjo Sodybos kainÄ .

Tačiau tokios informacijos atsakovai į bylÄ sÄ moningai neteikė. Kadangi atsakovai nepateikė objektyvios ir iÅ¡samios informacijos, kam ir kokiomis dalimis, jų nuomone, tariamai buvo sumokėta Sodybos kaina, atsakovų atžvilgiu Å¡ioje byloje buvo pagrindas vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, pagal kuriÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikÅ¡mingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę. Kitaip tariant, atsakovui G.

A. nuolat manipuliuojant Sodybos kainos mokėjimo argumentu, tačiau kartu neįvardijant iÅ¡samaus asmenų, jo nuomone, gavusių Sodybos kainos dalį sÄ raÅ¡o, nagrinėjamoje byloje buvo aiÅ¡kus pagrindas konstatuoti, jog bÅ«tent atsakovai neįrodė ir niekaip nepagrindė savo teiginių, jog eilė kitų asmenų, bet tik ne tikrasis Sodybos pardavėjas A. A., yra gavę kažkokiÄ Sodybos kainos dalį. 2.5. Kitoje byloje, kurioje dalyvavo ieÅ¡kovas A. Č. ir atsakovas G. A., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. e2A-313-407/2018 pagal ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui G.

A. dėl paskolos pinigų iÅ¡ jo priteisimo, 2018-06-13 priimtoje nutartyje, vertindamas G. A. gynybinę pozicijÄ neva net ir UAB (duomenys neskelbtini) už A. Č. mokėjo G. A. S. kainÄ , konstatavo, jog tokia atsakovo G. A. versija yra neįtikinama ir neįrodyta. Pastebėtina taip pat, kad Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmÄ jÄ instancija nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2017-06-28 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-1434-153/2017) konstatavo, kad atsakovas G. A. sudarant minėtÄ sutartį (t. y. bÅ«tent notaro patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį) nedalyvavo, iÅ¡ sutarties teksto matyti (2.1 p.), kad pirkėjas iÅ¡ pardavėjo gavo Å¡ios sutarties 1.1 p. nurodytÄ 1 700 000 Lt kainÄ .

Å ie įsiteisėję teismų sprendimai neabejotinai turi prejudicinę galiÄ ir Å¡iame ginče (minėtoje byloje proceso dalyviais buvo tiek A. Č., tiek ir G. A.), bei paneigia Kauno apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , jog Sodybos kaina buvo mokama dalimis, tuo labiau, kad Sodybos kaina buvo mokama atsakovui G. A.. 2.6. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje apskritai neturi realios teisinės reikÅ¡mės Kauno apylinkės teismo sprendime itin detaliai analizuotos ir ypatingai sureikÅ¡mintos aplinkybės dėl to, kad apeliantas negalėjo atsiminti kokioje tiksliai pakuotėje/laikmenoje į notaro, tvirtinusio Sodybos pardavimo sandorį, biurÄ jis buvo atsinešęs Sodybos kainos sumokėjimui skirtus pinigus.

Nuo Sodybos pirkimo sandorio sudarymo yra praėję daugiau nei 10 metų. Taigi visiškai natūralu ir žmogiška, kad apeliantas negalėjo atsiminti tokių mažareikšmių detalių kaip pinigų laikmena, perduotos kupiūros ar pan. Būtų netgi keista bei vertintina kritiškai, jeigu žmogus po 10-ties metų prisimintų tokias smulkias detales, ypač kai apeliantas yra sudaręs daugiau nei 80 nekilnojamojo turto sandorių. 2.7. Teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad neva nėra pagrindo netikėti atsakovų paaiškinimais bei liudytojos D.

A. parodymais, kad trečiasis asmuo, atsakovo sÅ«nus A. A., buvo tik formalus sodybos savininkas, nes jam turtas buvo dovanotas, o pradėtas pardavinėti vos jam sulaukus pilnametystės, todėl nėra pagrindo netikėti, kad visus reikalus, susijusius su sodyba, jos pardavimu su savo verslo partneriu A. Č., derino atsakovas G. A., o ne jo sÅ«nus. Be to, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, pats ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su teisėsauga, dėl ko norėjo savo turtÄ perraÅ¡yti kitų asmenų vardu.

Teismo vidinis įsitikinimas tai ne teismo iÅ¡ankstinis įsitikinimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada. Tuo tarpu teismo teiginiai, jog jam nėra pagrindo netikėti neabejotinai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinį teismo įsitikinimÄ , kurio, kaip galima suprasti iÅ¡ sprendimo argumentacijos, nepaneigė byloje surinkti duomenys. Å iuo atveju, teismas byloje turėjo kelti klausimÄ ar bylos duomenys jam duoda pagrindo tikėti, jog trečiasis asmuo, atsakovo sÅ«nus A. A., iÅ¡ tiesų buvo tik formalus sodybos savininkas.

Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, notarinės Sodybos pirkimo pardavimo sutarties 3.1 punkte yra nedviprasmiškai įtvirtinta, jog parduodamas turtas šios sutarties sudarymo dienai priklauso pardavėjui (A. A.) nuosavybės teise, teisėtai įgytas bei tinkamai teisiškai įregistruotas ir pardavėjas (A. A.) yra vienintelis teisėtas viso parduodamo turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, jog šių aplinkybių atžvilgiu galiojo tikrumo, kol nebus įrodyta priešingai, prezumpcija, nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui egzistavo pagrindas tikėti būtent šiame oficialiame įrodyme fiksuotomis aplinkybėmis.

Tokiais skundžiamo sprendimo teiginiais teismas apskritai peržengė Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi ex officio pasisakė dėl dovanojimo sandorio, pagal kurį A. A. buvo įgijęs SodybÄ , tikrumo, tiksliau, konstatavo, jog minėtas dovanojimo sandoris iÅ¡ esmės buvo tariamas sandoris, o tikrasis turto savininkas buvo atsakovas G. A.. 2.8. Atsakovams neįrodžius realiai egzistavusio ir įtikinamo ginčo piniginių lėšų iÅ¡ apelianto gavimo pagrindo, Å¡ioje byloje egzistuoja pagrindas, taikyti Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalies imperatyviai nustatytÄ reikalavimÄ , kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Civilinio kodekso 6.237 straipsnio prasme, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko. Pagal Kasacinio teismo vieningai formuojamÄ teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo jurisprudencijÄ , esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra (1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir (2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstama, kad tarp Å¡alių atsirado bÅ«tent paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos atsakovams buvo perduotos paskolos sandorio sudarymo tikslais, tačiau, pastariesiems neiÅ¡reiÅ¡kus įsipareigojimo grÄ Å¾inti iÅ¡ apelianto gautų lėšų, paskolos teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių nesusiklostė (Å¡iÄ aplinkybę byloje pripažino abi ginčo Å¡alys). Nesant vienos iÅ¡ dviejų esminių paskolinių teisinių santykių sÄ lygų, Å¡iuo atveju ginčo piniginės lėšos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovų kaip jų gautos be teisinio pagrindo.

16. Atsakovai A. A. ir G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo A. Č. apeliacinį skundÄ ir priteisti jiems iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jie kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, mano, jog jame iÅ¡dėstyti motyvai yra atsieti nuo nuoseklaus bylos konteksto ir joje esančio įrodymų viseto, neabejotina, kad apelianto motyvai yra nepagrįsti jokiu objektyviu faktiniu ar teisiniu pagrindu, todėl bylÄ nagrinėsiančio apeliacinės instancijos teismo turi bÅ«ti atmesti.

17. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 17.1.Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina ir remiasi teisės aktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Jis savo apeliacinio skundo 21 punkte teisingai nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ , ir konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti, tačiau pats Å¡iomis taisyklėmis nesivadovauja.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde įrodymus analizuoja atsietai, bando juos kvestionuoti atskiriant nuo įrodymų viseto, ignoruojant kitus raÅ¡ytinius ar kitokio pobÅ«džio įrodymus. 17.2.Apeliantas ignoruoja sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, to rezultate nepagrįstai ir neteisingai remiasi vien lingvistiniu sutarčių aiÅ¡kinimo metodu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.193-6.195 str. įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , jog siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys, ir kt.

Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. IÅ¡ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, jog apeliantas besÄ lygiÅ¡kai remiasi vien Sodybos pirkimo-pardavimo sutarties lingvistiniu aiÅ¡kinimu, ignoruodamas kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kuri atskleidžia tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . 17.3.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sodybos pirkimo-pardavimo sutarties ir jos įrodomosios galios, vadovavosi vien liudytojų parodymais.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra grindžiamos iÅ¡imtinai liudytojų parodymais. Å ioje byloje ypatingÄ reikÅ¡mę turėjo tiek pačių ginčo Å¡alių duoti paaiÅ¡kinimai, kurių metu pats apeliantas nesugebėjo paaiÅ¡kinti nei tariamų paskolų sudarymo aplinkybių, nei pinigų už SodybÄ sumokėjimo aplinkybių, nei įvairiuose mokėjimo pavedimuose nurodytų mokėjimo paskirčių, nei atliktų pavedimų kitiems asmenims tikslų ir aplinkybių, tiek raÅ¡ytiniai bei kitokio pobÅ«džio įrodymai. 17.4.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens A.

A. pateikta deklaracija apie parduotÄ SodybÄ Ä¯rodo tai, kad bÅ«tent Å¡is asmuo gavo pinigus už parduotÄ SodybÄ , ir jie buvo sumokėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. A. A. pajamų deklaravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje visiÅ¡kai nepatvirtina, jog pastarasis faktiÅ¡kai gavo pinigus už parduotÄ SodybÄ . Pajamas deklaravo A. A., kadangi jis ne tik buvo de iure Sodybos savininkas, kuris jÄ pardavė, tačiau ir tai, kad notarinėje sutartyje Å¡alys sutarė formaliai įforminti pinigų gavimo faktÄ .

Be to, pajamų deklaravimo faktas neturi visiškai jokios juridinės reikšmės paties sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi, net ir nustačius deklaravimo netikslumus, tai galimai būtų tik atskiri mokestiniai pažeidimai. 17.5.Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta civiline byla, kadangi ji neturi prejudicinės galios šiam ginčui, taip pat paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo nurodytoje byloje ginčas išnagrinėtas tarp skirtingų šalių ir joje nedalyvavo visi tie patys asmenys, kurie dalyvauja šios bylos nagrinėjime.

Todėl nurodyta byla ir joje nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai neturi jokios prejudicinės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui. 17.6.Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo negalėjimÄ pateikti logiÅ¡kų, nuoseklių paaiÅ¡kinimų kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėti pinigai už SodybÄ , kadangi nuo sandorio sudarymo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl natÅ«ralu, kad jų pastarasis nepamena. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi tiek Sodybos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, tiek kitus Å¡alių veiksmus, siekė juos detalizuoti.

Todėl ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimai, aplinkybių detalizavimas buvo itin svarbÅ«s siekiant nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje. 17.7.Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad notarinio sandorio patvirtinimui ir didelės pinigų sumos perskaičiavimui bei sumokėjimui iki sandorio, buvo skirtas itin trumpas laiko tarpas (15 min.), nors realiai atlikti tokiems veiksmas bÅ«tų reikėję daugiau nei 15 minučių laiko. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad notarų biuras konkretaus sandorio sudarymo metu dirbo nuo ankstesnio laiko nei nuo 8 val., pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡lieka nepaneigta, ir laikytina teisėta bei pagrįsta. 17.8.Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad apelianto atlikti mokėjimai iki Sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vertintini kaip avansas, ir buvo mokami už SodybÄ . 17.9.Atsakovai kategoriÅ¡kai nesutinka, kad bylÄ nagrinėjęs teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Å ioje byloje nėra ginčo, kad apelianto nurodoma dovanojimo sutartimi A. A. buvo perleista Sodyba. Taip pat nėra ginčo, jog A. A. buvo Sodybos de iure savininkas. Todėl akivaizdu, kad niekas nekvestionuoja dovanojimo sutarties tikrumo. Pagrindiniai klausimai, kurie Å¡ioje byloje buvo sprendžiami, tai yra kaip, kada, kokiu bÅ«du ir su kuo buvo atsiskaitinėjama už įsigytÄ SodybÄ , t. y. ar pinigai buvo sumokėti A. A., kaip de iure Sodybos savininkui, ar atsakovui G. A., kaip de facto Sodybos savininkui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2018 m. birželio 26 d. paklausimÄ notarei B. G. ir jos atsakymÄ dėl Registro centro pažymų ir notaro darbo laiko.

19. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. IeÅ¡kovas neargumentavo, kodėl naujus įrodymus teikia tik su apeliacinius skundu, todėl teisėjų kolegija, vertindama, kad tokie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, naujus įrodymus priimti atsisako. Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo 21. Apeliacijos Å¡ioje byloje dalykas – patikrinimas pagrįstumo bei teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nepatenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovų nepagrįstai įgytas lėšas, apeliaciniame skunde nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodama apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus.

23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nustatytos tokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovas A. Č. pervedė į atsakovo G. A. sÄ skaitÄ banke 2008 m. kovo 12 d. 35000 litų, 2009 m. birželio 22 d. – 10000 litų ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. – 15000 litų (t. I, b. l. 14-15; čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyraÅ¡o lapų numeriai). 2017 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovas G. A. grÄ Å¾intų jam 17377,20 Eur (60000 litų) sumÄ taip pat sumokėtų palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos pinigais (t.

I, b. l. 16). 2008 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovas pervedė į atsakovės A. A. sÄ skaitÄ banke 65000 litų (t. I, b. l. 25). 2017 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovė A. A. grÄ Å¾intų jam 18825,30 Eur (65000 litų) sumÄ taip pat sumokėtų palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos pinigais (t. I, b. l. 38-39). IeÅ¡kovas A. Č. 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. A., prašė priteisti iÅ¡ jo 17377,20 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4344,39 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

I, b. l. 1-8). Pagal šį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-14970-896/2017; pasikeitus bylÄ nagrinėjančiam teisėjui bylos Nr.e2-14970-962/2017. IeÅ¡kovas A. Č. 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. A., prašė priteisti iÅ¡ jos 18825,30 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 4706,32 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

I, b. l. 26-32). Pagal šį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-15058-886/2017. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-14970-962/2017 ir Nr.e2-15058-886/2017 sujungtos į vienÄ civilinę bylÄ , kuriai paliktas civilinės bylos numeris Nr.e2-14970-962/2017 (t. I, b. l. 46-47). IÅ¡ Pirkimo – pardavimo sutarties (t. I, b. l. 136-145) ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (t.

II, b. l. 52-55) matyti, kad ieÅ¡kovas A. Č. iÅ¡ trečiojo asmens A. A. 2008 m. rugpjūčio 1 d. nupirko už 1700000 litų žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovo reikalavimais, nurodė, kad ieÅ¡kovo jiems pervesti 2008-2009 metais 65000 litų ir 60000 litų buvo ieÅ¡kovo atsiskaitymas už (duomenys neskelbtini) pirktÄ sodybÄ . Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu, pripažinęs, kad ieÅ¡kovo atsakovams pervesti 65000 ir 60000 litų buvo atsiskaitymas už pirktÄ sodybÄ , ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo pateikė ieÅ¡kovas.

24. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines ir materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko Å¡io teismo 2018 m. birželio 4 d. priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

25. Byloje ieÅ¡kovas pateikė atsakovams ieÅ¡kinį dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų ir palÅ«kanų priteisimo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (CPK 178 str.).

Å ioje byloje ieÅ¡kovui pakako įrodyti aplinkybę, kad atsakovai gavo ieÅ¡kovo reikalaujamÄ turtÄ , kÄ jis ir padarė, pateikdamas įrodymus apie atsakovams jo pervestas reikalaujamas sumas. Atsakovai, teigdami, jog turtas įgytas pagrįstai, turėjo pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ (kad ieÅ¡kovas A. Č. ir atsakovas G. A. buvo verslo partneriai, pastarojo sÅ«nus trečiasis asmuo A.

A. buvo tik formalus 2008 m. rugpjūčio 1 d. parduotos sodybos savininkas, kuris už parduotÄ sodybÄ pinigų negavo, kÄ patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai bei, kaip vertino teismas, nevisiÅ¡kai tikslÅ«s ir logiÅ¡ki ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie sumokėtÄ 1700000 litų sumÄ ) labiau tikėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo A. Č. mokėjimo pavedimai, atlikti atsakovams, buvo jo atsiskaitymas su atsakovu už pirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sodybÄ (duomenys neskelbtini).

26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis tokiomis iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo iÅ¡vada, jog 2008-03-12, 2009-06-22, 2009-08-27 mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovas A. Č. iÅ¡ tiesų mokėjo atsakovams pagal 2008-08-01 jo su trečiuoju asmeniu A. A. sudarytÄ Nekilnojamojo turto (Sodybos) pirkimo pardavimo sutartį, yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu visiÅ¡kai sutinka.

Trečiasis asmuo A. A., kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) notarine forma sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties (t. I, b. l. 136-145), pardavė už 1700000 litų ieÅ¡kovui A. Č. sodybÄ (žemės sklypÄ ir statinius), sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kė, kad pinigus už parduodamÄ turtÄ yra gavęs. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Notariato įstatymas (jo 26 str.) didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikia notarine tvarka patvirtintiems dokumentams:

Å¡iuose dokumentuose nurodomi faktai laikomi nustatytais ir neįrodinėjami, kol Å¡ie dokumentai ar jų dalys nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. (duomenys neskelbtini) notarine forma tarp trečiojo asmens A. A. ir ieÅ¡kovo A. Č. sudaryta sodybos pirkimo-pardavimo sutartis ar jos dalis – 2.1 p. apie atsiskaitymÄ už perkamÄ turtÄ â€“ nėra pripažintos negaliojančiomis ir nagrinėjant bylÄ to nebuvo praÅ¡oma.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ labiau tikėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo A. Č. mokėjimo pavedimai, atlikti atsakovams, buvo jo atsiskaitymas su atsakovu už pirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sodybÄ (duomenys neskelbtini). Kadangi teismo padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja aplinkybėms apie atsiskaitymÄ už perkamÄ sodybÄ su trečiuoju asmeniu, kÄ patvirtina didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis notarine tvarka patvirtintas dokumentas, kuris nėra pripažintas negaliojančiu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo Notariato įstatymo normomis, kuriomis, vertindamas įrodymus, privalėjo vadovautis, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

28. Sutiktina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovams tvirtinant, kad sodybos kaina buvo mokama eilei su atsakovu G. A. susijusių fizinių bei juridinių asmenų, tačiau apie tai nepateikus konkrečių duomenų (sodybos kainos mokėjimo suvestinės), nepateikus iÅ¡samių duomenų, kada ir kam buvo sumokėta už sodybÄ , pirmosios instancijos teismas net neturėjo objektyvaus pagrindo pripažinti, jog tikėtinai įrodyta, kad ieÅ¡kovas už sodybÄ sumokėjo ne pardavėjui trečiajam asmeniui A. A..

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ tik patvirtina teisėjų kolegijos padarytas iÅ¡vadas, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento. Dėl procesinės bylos baigties 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažinęs, jog ieÅ¡kovo nurodytais pavedimais atsakovams buvo mokama už pirktÄ sodybÄ , priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti.

31. Tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto (ieÅ¡kovo) argumentais, kad atsakovams neįrodžius realiai egzistavusio ir įtikinamo ginčo piniginių lėšų iÅ¡ apelianto gavimo pagrindo, egzistuoja pagrindas, taikyti Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalies imperatyviai nustatytÄ reikalavimÄ , kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Civilinio kodekso 6.237 straipsnio prasme, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko. Pagal Kasacinio teismo vieningai formuojamÄ teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo jurisprudencijÄ , esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra (1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir (2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstama, kad tarp Å¡alių formavosi bÅ«tent paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos atsakovams buvo perduotos paskolos sandorio sudarymo tikslais, tačiau, pastariesiems neiÅ¡reiÅ¡kus įsipareigojimo grÄ Å¾inti iÅ¡ apelianto gautų lėšų, paskolos teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių nesusiklostė (Å¡iÄ aplinkybę byloje pripažino abi ginčo Å¡alys). Nesant vienos iÅ¡ dviejų esminių paskolinių teisinių santykių sÄ lygų, Å¡iuo atveju ginčo piniginės lėšos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovų kaip jų gautos be teisinio pagrindo.

32. Tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti jam iÅ¡ atsakovo G. A. 17377,20 Eur ir iÅ¡ atsakovės A. A. 18825,30 Eur be pagrindo gautas lėšas, taip pat tenkintini ir reikalavimai priteisti atitinkamai 4344,39 Eur bei 4706,32 Eur palÅ«kanas, paskaičiuotas už penkerius metus (CK 6.240 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teisme panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ naujo paskirstytinos tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovui priteistinos visos jo turėtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos: iÅ¡ atsakovo G. A. paduodant ieÅ¡kinį sumokėtas 489 Eur žyminis mokestis ir 888,94 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ atsakovės A. A. paduodant ieÅ¡kinį sumokėtas 529 Eur žyminis mokestis ir 1383,94 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 24 ir 41; t. III, b. l. 154-155).

35. Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovų jam priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos 1018 Eur sumokėtas žyminis mokestis – 489 Eur iÅ¡ atsakovo G. A. ir 529 Eur iÅ¡ atsakovės A. A..

36. Pirmosios instancijos teisme turėtos 25,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos 7,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (viso 32,82 Eur) priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ abiejų atsakovų lygiomis dalimis – po 16,41 Eur (CPK 88, 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17377,20 Eur (septyniolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 20 centų) be pagrindo gautų piniginių lėšų sumÄ , 4344,29 Eur (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 29 centus) palÅ«kanas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 21721,49 Eur sumos, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme (2017 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 1377,94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 94 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.

Priteisti ieÅ¡kovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18825,30 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus ir 30 centų) be pagrindo gautų piniginių lėšų sumÄ , 4706,32 Eur (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus ir 32 centus) palÅ«kanas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 23531,62 Eur sumos, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme (2017 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 1912,94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvylika eurų ir 94 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.

Priteisti ieškovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 489 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Priteisti ieškovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 529 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Priteisti iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 16,41 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų ir 41 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . Å ios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Å . K. apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas