2018-04-25 Nr. AB-8274-3-61-3-01497-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-637-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01497-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–5, 26–31), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-74/01-2016); 2) įpareigoti Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo; 3) jei teismas laikys, kad Ministerija neprivalo priimti sprendimo dėl pareiškėjo skundo, įpareigoti VAGK priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu VAGK jo skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 atmetė kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnyje nustatytą terminą ir vertino tik Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą. Su minėtu VAGK sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi jam nebuvo leista dalyvauti Ministerijai pritariant Agentūros siūlymui dėl sankcijų taikymo, nebuvo sudaryta galimybė ginčyti Agentūros argumentus. Pareiškėjas buvo klaidinamas dėl administracinių teisinių procedūrų. Skundą Ministerijai pareiškėjas padavė 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. kovo 7 d. jis kreipėsi į VAGK. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nepraleido termino skųsti Agentūros sprendimą. Jei teismas laikytų, kad procesinis terminas yra praleistas, ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė jį atnaujinti. Manė, kad yra šios svarbios priežastys:

1) Agentūra vilkino pateikti sprendimą pareiškėjui (sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 27 d., o atsiųstas tik 2015 m. gruodžio 29 d.);

2) Agentūra nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Ministeriją, nors turėjo žinoti, kad pastaroji jau priėmė sprendimą dėl sankcijų jam taikymo;

3) Ministerija veikė ne pagal savo kompetenciją ir atsisakė išnagrinėti pareiškėjo motyvus dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Pareiškėjas aiškino, jog 2015 m. gruodžio 29 d. gavo 2015 m. gruodžio 22 d. NMA raštą Nr. BRK-(3.144)-104, prie kurio buvo pridėtas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409. Sprendime nenurodyta, kad pareiškėjas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus dėl objektų, sukurtų už paramos lėšas, panaudojimo. Todėl nebuvo pagrindo sankcijų taikymui, nes visos procedūros, kurių iš pareiškėjo reikalavo ir galėjo reikalauti Agentūra, buvo atliktos.

Pareiškėjas nesutiko su NMA vertinimu, kad jis, įgyvendindamas projektą, už įrengimo darbus sumokėjo didesnę nei rinkos vertę, kadangi prieš išmokant paramos sumą Agentūra tikrino darbų atlikimą ir padarė išvadą, kad patirtos išlaidos atitinka pateiktus dokumentus. Pareiškėjo manymu, Agentūra, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, netinkamai skaičiavo ir tikrino pagal didžiausius įkainius. Pareiškėjo manymu, ginčas dėl lėšų sugrąžinimo negali būti sprendžiamas administracine tvarka. UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kuria rėmėsi Agentūra, pateikta vadovaujantis išimtinai tik pastarosios pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija.

Be to, pareiškėjas neturi duomenų, kad UAB „Civitta“ yra įrašyta į ekspertų sąrašą. UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos užsakomasis pobūdis savaime šalina ekspertų nepriklausomumą. Pinigų atsiėmimo administracine tvarka nenumato Agentūros bei pareiškėjo pasirašyta 2012 m. sausio 19 d. paramos sutartis. Pareiškėjas tiksliai laikėsi paramos sutarties reikalavimų, teikė tikslią informaciją. Nurodyta informacija buvo patikrinama ir tik tada buvo priimami sprendimai išmokėti lėšas. Todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartinių nuostatų laikysis ne tik jis, bet ir kita šalis.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56–63).

4. Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 30 d. NMA pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paraiška). Pagal 2012 m. sausio 10 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paramos sutartis) jis įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške Gumiltėnų kaime“ (toliau – Projektas). Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – Administravimo taisyklės). Agentūra, nustačiusi įgyvendinto Projekto pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BRK-8357 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai apie pareiškėjo padarytą pažeidimą įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumą.

Ministerija 2015 m. spalio 21 d. pranešimu Nr. 2D-4940 pritarė NMA sprendimui taikyti sankciją. Agentūros nuomone, ji turėjo teisę taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas Paramos sutartyje įsipareigojo nepažeisti ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Kilus įtarimų dėl didelių investicijų kainų, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo patirtos išlaidos yra pagrįstos. Agentūra turi 2015 m. liepos 30 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 33, kurioje nurodytos atliktų investicijų rinkos kainos.

Atsakovas pažymėjo, jog nepriklausomi ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais Agentūra neturi pagrindo. Agentūra, priimdama sprendimą, rėmėsi visais byloje buvusiais dokumentais. Be to, ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti Agentūros atliktų viešųjų pirkimų rezultatų, todėl jo argumentai dėl ekspertų turėtų būti atmesti. Atsakovas paaiškino, jog teisės aktai numato Agentūrai teisę iš naujo administruoti pareiškėjų paraiškas ir priimti sprendimus dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

UAB „Civitta“ ekspertai prie ekspertinės konsultavimo ataskaitos yra pateikę ir detalią lokalinę sąmatą, kurioje detalizuota, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo įsigytų investicijų kaina, todėl atsakovas nesutiko su argumentu, kad kompensuojat patirtas išlaidas, turi būti atsižvelgiama tik į didžiausius įkainius.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46–53).

6. Ministerija paaiškino, jog pažeidimų klausimus nagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 yra pavesta Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių probleminių klausimų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija). Tik pastarajai priėmus sprendimą pritarti Agentūros siūlomai sankcijai, ji gali būti taikoma ir išieškoma. 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 priėmimą lėmė būtent Komisijos sprendimas. Taigi Ministerija dalyvavo jį priimant. Teisės aktai draudžia Ministerijai nagrinėti skundą dėl sprendimo, kurį priimant ji pati dalyvavo. Teisės aktuose nėra numatyta, kad prieš priimdama sprendimą, Ministerija turėtų kviesti paramos gavėjus dalyvauti Komisijos posėdyje ar prašyti jų pateikti savo argumentus. Komisijos posėdyje nėra sprendžiamas ginčas tarp paramos gavėjų ir Agentūros, o yra sprendžiama, ar buvo padarytas pažeidimas ir sankcijų taikymo klausimas. Nuo Agentūros sprendimo įteikimo iki skundo VAGK padavimo praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Ministerijos nuomone, teismas galėtų atnaujinti terminą skundui paduoti dėl bylos, nagrinėjamos teisme, o ne VAGK. Ministerija pažymėjo, kad mokėjimo prašymų vertinimo metu Agentūra neturėjo duomenų apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Ekspertai buvo nuvykę į vietą. Tai yra nurodyta pačioje Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje; taip pat pridėtos ir nuotraukos iš projekto įgyvendinimo vietos. Ministerija pažymėjo, kad NMA viešųjų pirkimų būdu atrenka nepriklausomus ekspertus, ir ekspertai netampa priklausomi nuo Agentūros.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 89–96) pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. TK-2004-81, atmetė pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Šioje byloje NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409 dėl sankcijų pritaikymo paramos gavėjui laikytas priimtu viešojo administravimo srityje. Todėl pareiškėjo keliamas ginčas dėl minėto Agentūros sprendimo neišnagrinėjimo ikiteismine tvarka laikytas administracinio teisinio pobūdžio ginču.

9. Teismas nustatė, kad V. P. ir Agentūra 2012 m. sausio 19 d. pasirašė Paramos sutartį. Agentūra 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BR6-8357(14.5.), vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, pateikė Ministerijai informaciją apie nustatytus V. P. padarytus pažeidimus ir pasiūlė Ministerijai pritarti Agentūros sprendimui taikyti išmokėtos paramos dalies 72 744,71 Eur susigrąžinimo sankciją. Komisija 2015 m. spalio 15 d. posėdyje vienbalsiai nutarė pritarti Agentūros sprendimui V. P. taikyti sankciją. NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumos dalį, kadangi pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė šį pažeidimą: paramos gavėjo įsigytų įrengimo darbų vertė viršija rinkos kainą. Agentūra 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-10410(3.144) pranešė V. P. apie 2015 m. lapkričio 27 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-409 ir paprašė 72 744,71 Eur skolą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo pervesti į NMA sąskaitą. Iš minėto rašto matyti, kad kartu su juo pareiškėjui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409. Ministerijoje 2016 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundas, kuriame jis prašė panaikinti NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Į V. P. 2015 m. sausio 20 d. skundą Ministerija 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 3IN-139(8.1) atsakė, kad ji dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, todėl nėra teisės aktais įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant ji pati dalyvavo.

10. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 13 punktą, atlikęs pažeidimo tyrimą, ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus, pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 14 punktą, Komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių šis terminas komisijos sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į taisyklių 17 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: 14.1. pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; 14.2. nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; 14.3. kitą sprendimą. Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad Agentūra taisyklių 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka gavusi ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti. Atsižvelgęs į šias teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad VAGK skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog Ministerija dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

11. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Teismas darė išvadą, kad Ministerija teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, taip nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Todėl atmestas pareiškėjo skundo teismui reikalavimas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl jo skundo.

12. 2016 m. kovo 7 d. VAGK buvo gautas V. P. skundas, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą Nr. 3IN-139(8.1); 2) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti V. P. skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409; 3) panaikinti Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Minėtame skunde V. P. nurodė, jei VAGK laikysis nuostatos, jog Ministerija turi teisę nenagrinėti jo skundo, prašo Komisiją atnaujinti skundo dėl NMA sprendimo padavimo terminą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo Agentūros suklaidintas dėl jos sprendimo apskundimo tvarkos. Išnagrinėjusi V. P. skundą, VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) jį atmetė. Nustatė, kad Ministerija pagrįstai, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą. Dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 VAGK pasisakė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti minėtą sprendimą Komisijai, o praleisto termino atnaujinimo teisė šiai institucijai teisės aktais nesuteikta.

13. Teismui įvertinus, kad Ministerija pagrįstai, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą, laikyta, kad šioje dalyje VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Pareiškėjas nesutiko, kad jis praleido terminą apskųsti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Pagal V. P. pateiktus įrodymus, jis Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 gavo 2015 m. gruodžio 29 d., skundą VAGK dėl minėto sprendimo padavė 2016 m. kovo 7 d. Kadangi teisės aktai nenustato specialios tvarkos ginčyti pritaikytas sankcijas, šiuo atveju taikyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis. Todėl teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai terminą skundui VAGK paduoti skaičiuoja nuo Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. rašto Nr. 3IN-139(8.1) gavimo. Atsakovas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju buvo praleistas skundo padavimo terminas, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 turėjo būti paduotas iki 2016 m. sausio 29 d. V. P. jį Komisijai padavė tik 2016 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą terminą.

15. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nesprendė termino atnaujinimo klausimo skundo daliai dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 panaikinimo, kadangi tokia teisė teisės aktais jam nėra suteikta. Pažymėta, kad su tokia išvada sutiko ir pareiškėjas patikslintame skunde.

16. Nustatyta, kad pirminiu 2016 m. balandžio 12 d. skundu pareiškėjas teismui reiškė reikalavimą panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 ir prašė atnaujinti terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti. 2016 m. balandžio 29 d. patikslintu skundu šio reikalavimo pareiškėjas atsisakė. 2016 m. spalio 19 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas aiškiai apibrėžė ginčo ribas, teigdamas, kad jo atstovaujamasis siekia, jog kilęs ginčas, pirmiausiai, būtų išnagrinėtas ikiteismine tvarka, ir tik po to būtų nagrinėjamas teisme. Iš skundų turinio ir teismo posėdyje išsakytų argumentų matyti, jog pareiškėjas siekė, kad teismas atnaujintų skundo VAGK padavimo terminą, kad VAGK galėtų ikiteismine tvarka išnagrinėti jo ginčą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 iš esmės.

17. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Agentūra vilkino pateikti sprendimą pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog ji neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi teismas terminą skundui VAGK paduoti skaičiuoja ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo jo įteikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 29 d.

18. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas jį suklaidino, nurodydamas kreiptis į Ministeriją, teismo nelaikyta objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. SKP-409 buvo klaidingai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, išaiškinant, kad jis gali būti skundžiamas Ministerijai arba VAGK, arba teismui. Tačiau rašytiniai bylos įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 20 d. skundą paduodant Ministerijai, jam atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Taigi pareiškėjo atstovas turėjo išmanyti apskundimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Apskundimo tvarka buvo klaidingai nurodyta ne teisės aktuose, bet Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. SKP-409. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir elgėsi rūpestingai bei atidžiai, pavesdamas teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui – advokatui, tačiau vėlesni advokato veiksmai, kreipiantis į netinkamą instituciją, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, lėmusia skundo padavimo termino praleidimą atnaujinimui.

19. Teismo vertinimu, Ministerija, atsisakydama iš esmės nagrinėti V. P. skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes trečiasis suinteresuotasis asmuo veikė ne pagal savo kompetenciją, kai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo motyvus dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į VAGK.

20. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir šiuo pagrindu naikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) dalies, kuria jo skundo reikalavimas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 neišnagrinėtas iš esmės.

21. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 11 straipsnyje nustatyta, kad su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1519 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (neteko galios 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817, nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.) 44.5 punkte nustatyta, kad administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus.

22. VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) V. P. skundo reikalavimo dėl NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 panaikinimo nenagrinėjo iš esmės, nustačiusi, kad praleistas skundo padavimo terminas. Taigi, Komisija nustatė, koks terminas skundui paduoti taikytinas, vertino, ar šis terminas buvo praleistas. Tai, kad ši institucija atmetė pareiškėjo skundą visa apimtimi, nesprendusi bylos nutraukimo klausimo dėl skundo reikalavimo, dėl kurio konstatavo praleistą terminą, vertinta kaip formalus pažeidimas, nesukėlęs neigiamų pasekmių pareiškėjo teisėms apginti. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) VAGK nurodė motyvus, kodėl laiko, jog terminas skundui paduoti praleistas, taip pat išaiškino V. P., jog termino atnaujinimo klausimą gali spręsti teismas, o VAGK tokia teisė nesuteikta.

23. Teismui nustačius, kad tiek Ministerija, tiek VAGK pagrįstai iš esmės ikiteismine tvarka nenagrinėjo V. P. skundo dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, pareiškėjo skundo teismui argumentai, susiję su Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 priėmimo teisėtumu, nenagrinėti.

24. Teismas darė išvadą, kad VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Ministeriją ir VAGK išnagrinėti jo skundą ir dėl jo priimti sprendimą atmesti kaip nepagrįsti.

III. 25. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde (b. l. 99–102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ministerijos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas iki kylant administraciniam ginčui leidžia Ministerijai nenagrinėti pareiškėjo skundo. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pritarimas ar nepritarimas NMA sprendimui yra procedūra, atlikta iki prasidedant administraciniam ginčui. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 3D-519 patvirtintame Komisijos darbo reglamente nėra nurodyta, jog Komisija yra administraciniame teisminiame ginče dalyvaujantis subjektas. Pareiškėjas mano, jog net jei prieš priimant dėl jo sprendimą vyksta vidinės procedūros, tai neatima iš jo teisės kreiptis su skundu į kompetentingą instituciją prasidėjus ikiteisminiam administraciniam ginčui. Pareiškėjo manymu, NMA nuoroda, kaip jis turi elgtis, siekdamas spręsti ginčą ikiteisminėje procedūroje, atitinka galiojančias teisės normas. Pareiškėjas pažymėjo, jog vykstant vidinėms procedūroms Ministerijoje nėra vienos iš ginčo šalies – pareiškėjo.

27. Pareiškėjo teigimu, nors NMA ir pareiškėjo ginčas dėl paramos lėšų išieškojimo būtų teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis vyktų taikant ne tik administracinės, bet ir civilinės teisės normas. Šioje byloje nėra keliami reikalavimai dėl NMA sprendimo esmės, nes siekiama, kad įvyktų ikiteisminė ginčo procedūra ir Ministerija bei VAGK priimtų savo sprendimus dėl NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo.

28. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Ministerija dalyvavo priimant sprendimą, t. y. pritarė taikomai sankcijai, todėl negalėjo dar kartą nagrinėti sprendimo, kurio priėmime ji dalyvavo, teisėtumo. Agentūra mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 111–117).

31. Ministerija pažymi, kad tik Komisijai priėmus sprendimą pritarti Agentūros siūlomai sankcijai, pastaroji gali būti taikoma. 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 priėmimą lėmė būtent Ministerijos Komisijos sprendimas. Taigi Ministerija dalyvavo jį priimant. Jokie teisės aktai nenumato, kad Ministerija galėtų nagrinėti skundą dėl sprendimo, kurį priimant ji pati dalyvavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Agentūra 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. SKP-409 nusprendė iš pareiškėjo V. P. susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumos dalį (b. l. 10–14). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, su 2016 m. sausio 20 d. skundu kreipėsi į Ministeriją. Į V. P. 2015 m. sausio 20 d. skundą Ministerija atsakė 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 3IN-139(8.1), nurodė, kad ji dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, todėl nėra teisės aktais įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant ji pati dalyvavo (b. l. 8–9). Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. su skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016) konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo nevertino. Įvertinusi Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. rašto Nr. 3IN-139(8.1) teisėtumą ir pagrįstumą, VAGK konstatavo, kad Ministerija pagrįstai, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą ir apie tai jį informavo skundžiamu raštu (VAGK byla Nr. AG-77/01-2016, b. l. 134–136).

34. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2016 m. balandžio 12 d. skunde nurodė reikalavimus panaikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016) ir Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 (b. l. 1–5). Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nustačius pareiškėjo skundo trūkumus (b. l. 23–24), jis 2016 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 26–31). Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl dalies jo 2016 m. balandžio 29 d. patikslintame skunde suformuluotų reikalavimų: panaikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016), įpareigoti Ministeriją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo, o jei teismas laikys, kad Ministerija neprivalo priimti sprendimo dėl pareiškėjo skundo, įpareigoti VAGK priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. iš esmės kelia ginčą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 ir teigia, kad jo skundas dėl šio sprendimo turėjo būti išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka tiek Ministerijoje, tiek VAGK.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409.

37. Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai, nagrinėdami asmenų prašymus, privalo vadovautis, be kita ko, objektyvumo, tarnybinės pagalbos, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas perduoti nagrinėti skundą viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui, pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

38. Teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į teisingą administracinę procedūrą. Teisinės valstybės principas įgyvendinamas ne tik įtvirtinant aiškią administracinę procedūrą, bet ir laikantis šios procedūros taisyklių ir principų, ypač, tų, kurie nustato procedūros dalyvių teises ir pareigas. Administracinės procedūros taisyklės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris, be kita ko, įtvirtina, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Remiantis teisinės valstybės principu asmens teisė apskųsti administracinį sprendimą aukštesniam viešojo administravimo subjektui, turėtų būti suprantama kaip asmens teisė, kad jo skundas būtų pakartotinai teisingai išnagrinėtas. Savo ruožtu teisingas nagrinėjamas siejamas su sprendimų priėmimui būdingu objektyvumu, kuris gali būti pasiektas, jeigu klausimą nagrinės nepriklausoma ir nešališka viešojo administravimo institucija ar pareigūnas. Administracinės bylos nagrinėjimas keliose instancijose paprastai suprantamas kaip nagrinėjimas skirtingose institucijose, kurių sudėtyje skundą nagrinėja skirtingi pareigūnai, tokiu būdu turėtų būti užtikrinama procesinė garantija, nustatanti, jog niekas negali būti teisėju savo byloje (Nemo iudex in propria causa). Taigi objektyvumo ir nešališkumo principui prieštarautų, jeigu viešojo administravimo institucija nagrinėtų skundą dėl administracinio sprendimo, kurį ji pati priėmė. Sprendimo priėmimas ar dalyvavimas priimant administracinį sprendimą vienoje iš institucijų (instancijų), kai šis sprendimas skundžiamas kitai institucijai, neturėtų būti suprantamas pernelyg siaurai, kitaip gali kilti abejonės dėl minėtų teisės principų laikymosi vykdant administracinę procedūrą, o kartu ir dėl administracinio sprendimo teisėtumo.

39. Šiuo atveju Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409 buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, kai prieš Agentūrai priimant sprendimą dėl sankcijų, Ministerijos pažeidimų kontrolierius atlieka pažeidimo tyrimą ir pateikia pažymą apie pažeidimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai (Pažeidimų administravimo taisyklių 10–13 p.).

40. Pažeidimų administravimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių šis terminas komisijos sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į Taisyklių 17 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; kitą sprendimą. Komisijos sprendimas pateikiamas posėdžio protokole (Pažeidimų administravimo taisyklių 15 p.). Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punkte įtvirtinta, jog Agentūra šių taisyklių 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka gavusi ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti.

41. Taigi Agentūra, pagal nurodytą Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytą tvarką priimdama sprendimą taikyti sankciją, iš esmės vykdo Ministerijos sprendimą, taigi Ministerija dalyvauja Agentūros sprendimo priėmime. Iš nurodyto matyti, kad ir šiuo atveju Ministerija dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 – šiuo sprendimu pareiškėjui taikytai sankcijai (paramos sumos susigrąžinimui) pritarė Ministerija 2015 m. spalio 21 d. pranešimu Nr. 2D-4940. Todėl pareiškėjui skundžiant NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, iš esmės yra skundžiami ir Ministerijos veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėtus objektyvumo, teisinės valstybės principus, Ministerija šiuo atveju nebūtų galėjusi spręsti dėl NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 panaikinimo. Todėl Ministerija pagrįstai ir teisėtai nepasisakė dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundo esmės, nurodydama, kad ji nėra įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant ji pati dalyvavo. Pažymėtina, jog šiuo atveju Ministerija pareiškėjo skundo dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 nenagrinėjo siekiant apginti būtent pareiškėjo interesus ir užtikrinti, kad viešo administravimo subjektas veikia objektyviai ir skaidriai.

42. Pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių XVII skyriuje įtvirtintą apskundimo tvarką Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros sprendimus, veiksmus (neveikimą) (Įgyvendinimo taisyklių 72 p.). Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros ir (arba) Ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktuose nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 74 p.). Taigi, nėra numatyta privaloma Agentūros apskundimo tvarka Ministerijai. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl prarastos galimybės ginčą nagrinėti ikiteismine tvarka nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo Įgyvendinimo taisyklių 74 punkte numatytomis Agentūros sprendimo apskundimo galimybėmis ir gavęs Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą kreipėsi tiek į VAGK, tiek į teismą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad Ministerija 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 3IN-139(8.1) būtų priėmusi nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą ar kad tokiu būdu pareiškėjo interesai būtų buvę pažeisti.

43. Kaip minėta, pareiškėjas buvo pasinaudojęs Įgyvendinimo taisyklių 74 punkte numatyta apskundimo tvarka ir Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 skundė ir VAGK. VAGK, nustačiusi, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. padavė skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuris pareiškėjui buvo persiųstas Agentūros 2015 m. gruodžio 22 d. raštu, nusprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 28 straipsnyje nustatyta, jog skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (2012 m. gruodžio 12 d. redakcija, toliau – ir Nuostatai) 16.2 punkte nustatyta, kad komisijos pirmininkas, gavęs suinteresuoto asmens skundą, be kita ko, įvertina skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams. Nei iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ, nei iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. galiojusios redakcijos Nuostatai nenumatė VAGK teisės atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo (pareiškėjo gauto 2015 m. gruodžio 29 d.) į VAGK kreipėsi tik 2016 m. kovo 7 d. Taigi pareiškėjas buvo praleidęs 1 mėnesio terminą paduoti skundą administracinių ginčų komisijai ir VAGK neturėjo galimybės vertinti termino praleidimo aplinkybių bei šį terminą atnaujinti.

47. Kaip minėta, Agentūros sprendimus paramos gavėjas gali skųsti tiek VAGK, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su pradiniu 2016 m. balandžio 12 d. skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 ir VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė šio skundo trūkumus, nurodydamas, kad pareiškėjas, manydamas, jog VAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl Agentūros sprendimo, turi teisę prašyti teismą panaikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta nagrinėti skundą dėl Agentūros sprendimo ir įpareigoti VAGK jo skundą išnagrinėti iš naujo.

48. ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatė, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismo vertinimas, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pagrįstai nepriėmė nagrinėti skundo dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, kai minėta institucija neturi teisės atnaujinti skundo padavimo terminą, daro teisminį nagrinėjimą beprasmiu, taigi toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas tinkamu administracinio ginčo išnagrinėjimu ABTĮ 3 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1122-602/2017).

49. ABTĮ nustato administracinio teismo kompetenciją nagrinėti ginčus dėl viešojo administravimo subjektų (o ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų) sprendimų teisėtumo. Taigi pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nurodydamas pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimus, neteisingai išaiškino pareiškėjui jo teises, kas lėmė, jog jo 2016 m. balandžio 29 d. patikslintame skunde buvo suformuluoti reikalavimai, susiję su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumu, tačiau nebeliko reikalavimo dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, dėl kurio iš esmės ir kilo šis ginčas, t. y. Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo.

50. ABTĮ 34 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), tiek ABTĮ 30 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

51. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 12 d. skunde prašė atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. SKP-409 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, numatant, kad pareiškėjas, be kita ko, gali kreiptis į Ministeriją. Pareiškėjas nurodyta tvarka pasinaudojo, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju Ministerija pareiškėjo skundą nagrinėti nebuvo įgaliota. Taigi pareiškėjui jo teisės buvo neteisingai išaiškintos ir institucijos (t. y. Agentūros) dėl apskundimo tvarkos, kas lėmė termino praleidimą kreipiantis į VAGK ir teismą.

52. Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad institucija savo sprendime turi nurodyti jo apskundimo tvarką, o tuo atveju, jeigu nenurodo arba nurodo netinkamai, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad skundžiamame akte subjektas neišaiškino arba netinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010).

53. Šiuo atveju Agentūra neteisingai išaiškino pareiškėjui jo teises dėl jos sprendimo apskundimo tvarkos, nurodant, kad jis gali kreiptis ir į Ministeriją, kuri nebuvo įgaliota nagrinėti šio ginčo. Ši aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma tik gavus Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą Nr. 3IN-139(8.1). Gavęs šį raštą, pareiškėjas buvo aktyvus ir nepiktnaudžiaudamas teise kreipėsi į VAGK, o gavęs šio sprendimą – į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 27 d. sprendimui Nr. SKP-409 apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios.

54. Kadangi pradiniu 2016 m. balandžio 12 d. skundu pareiškėjas buvo suformulavęs reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo bei procesinio pobūdžio prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiuo atveju yra pagrindas įvertinti termino praleidimo aplinkybes ir atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 paduoti bei nagrinėti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

55. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Agentūros sprendimu Nr. SKP-409 jam skirtos sankcijos. Nors pareiškėjas patikslintame skunde reikalavimo dėl šio Agentūros sprendimo nebereiškė, tačiau vis tiek išdėstė argumentus, susijusius su šiuo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde reikalavimus pakeitė iš esmės suklaidintas teismo (2016 m. balandžio 15 d. nutartimi) ir pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią bylą ginčo esmė nebuvo atskleista. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą (ABTĮ 12 str.), kad byloje būtų įvertintas viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumas.

56. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan