Legislator Case Law & Legislation
a4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa AI generated

a4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl buvo nesilaikoma CPK 122 straipsnio 1 punkte, 123 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 punkte įtvirtintų nuostatų, kurios tiksliai reglamentuoja procesinių dokumentų ir teismo Å¡aukimo įteikimo procedÅ«rÄ ; iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos atitinkamos nuostatos;

Legislator headnote

AI generated

a4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo, kad pateiktu praÅ¡ymu dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nebuvo reikalaujama keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o tik paaiÅ¡kinti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ , kai net buvo ignoruojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamos nuostatos. Atsakovė praÅ¡yme taip pat buvo nurodžiusi raÅ¡ybos klaidas, kurias padarė teismas, priimdamas teismo sprendimÄ . Atsakovės nuomone, teismo teiginys, kad jis negali keisti rezoliucinės teismo sprendimo dalies yra ydingas, nes rezoliucinė dalis yra pagrįsta motyvacine dalimi, kuri yra klaidų rinkinys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-306-407/2015 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.2; 116.10.3 (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Zootaip“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Nesė fauna“ ir M. S. dėl teisių į subdomenÄ perkėlimo ir žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu, iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovo UAB ,,Zootaip“ ieÅ¡kinį, be kita ko, nusprendė: perkelti ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaip“ visas teises į subdomenÄ zoobaze.Lt; priteisti iÅ¡ atsakovės M. S. ieÅ¡kovui 36 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė M. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti minėtÄ teismo sprendimÄ . Pateiktame praÅ¡yme atsakovė nurodė, kad apie priimtÄ teismo sprendimÄ sužinojo atsitiktinai; atsakovės teigimu, ji yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir legaliai dirba, todėl dokumentai turėjo bÅ«ti įteikti CPK 122 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, o ne vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Atsakovė nurodo, kad subdomenÄ zoobaze.Lt ji yra nusipirkusi iÅ¡ atsakovo UAB ,,Nesė fauna“, todėl sprendimo teiginys, kad ieÅ¡kovo reikalavimas perkelti visas teises į subdomenÄ zoobaze.Lt tenkinamas, pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę. Atsakovė nurodė nesutinkanti su teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės priteista 36 Lt žyminio mokesčio suma. Be to, atsakovės teigimu, teismas suklydo vadovaudamasis Lt domeno procedÅ«rinio reglamento 11 skirsnio 62 punkto tvarka, nes 11 skirsnyje 62 punkto nėra ir nurodydamas, kad rėmėsi CPK 6.249 straipsnio 4 dalies l punktu, 6.37, 6.210 straipsniais, kadangi CPK tokių straipsnių nėra.

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė M. S. prašė teismo:

1) iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl buvo nesilaikoma CPK 122 straipsnio 1 punkte, 123 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 punkte įtvirtintų nuostatų, kurios tiksliai reglamentuoja procesinių dokumentų ir teismo Å¡aukimo įteikimo procedÅ«rÄ ;

2) išaiškinti, kodėl pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos atitinkamos nuostatos;

3) priimti papildomÄ sprendimÄ , kuris panaikintų subdomeno zoobaze.Lt visų teisių perkėlimÄ ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaip“, nes tai reiÅ¡kia privačios nuosavybės atėmimÄ , taip pat panaikinti žyminio mokesčio priteisimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės M. S. praÅ¡ymo.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas, pažymėdamas, kad teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovės praÅ¡ymo turinio matyti, kad ji aiÅ¡kiai suprato teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, sprendimo motyvais. Pasak teismo, tokiu atveju atsakovė turėjo teisę skųsti teismo sprendimÄ , nurodydama nesutikimo argumentus apeliaciniame skunde. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo atsakyti į atsakovės klausimus, nes tokių aplinkybių, kurių prašė atsakovė, aptarimas nutartyje dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo neiÅ¡vengiamai pakeistų ir praplėstų teismo sprendimo turinį, o sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtÄ procesinį sprendimÄ , o ne keisti jo turinį.Teismas nurodė, kad atsakovė, praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės praÅ¡ymÄ grindžia nesutikimu su priimtu teismo sprendimu, ir tokio praÅ¡ymo tenkinimas reikÅ¡tų minėto sprendimo revizavimÄ .

Teismas nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovė M. S. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės; įvertinti ir iÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas klaidas motyvacinėje sprendimo dalyje ir įvertinti procesinius veiksmus, kurie neįvykdyti pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį.Atsakovės teigimu, skundžiama nutartis neteisėta, nes teismas, žinodamas atsakovės darbovietę, pažeidė CPK 122 ir 123 straipsnius ir tokiu bÅ«du atsakovė buvo eliminuota iÅ¡ tesimo proceso.

Nurodo, kad pateiktu praÅ¡ymu dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nebuvo reikalaujama keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o tik paaiÅ¡kinti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ , kai net buvo ignoruojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamos nuostatos. Atsakovė praÅ¡yme taip pat buvo nurodžiusi raÅ¡ybos klaidas, kurias padarė teismas, priimdamas teismo sprendimÄ . Atsakovės nuomone, teismo teiginys, kad jis negali keisti rezoliucinės teismo sprendimo dalies yra ydingas, nes rezoliucinė dalis yra pagrįsta motyvacine dalimi, kuri yra klaidų rinkinys.

Todėl, pasak atsakovės, teismas privalėtų iÅ¡taisyti motyvacinę dalį, kaip to reikalauja CPK 276 straipsnis ir iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal CPK 3 straipsnio reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.IÅ¡ apeliantės pateikto praÅ¡ymo ,,Dėl 2014-10-07 teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas, turinio matyti, kad apeliantė yra pareiÅ¡kusi du praÅ¡ymus: dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiÅ¡kinimo paskirtis – paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas galėtų bÅ«tų tinkamai įvykdomas. Apeliantės praÅ¡yme ir atskirajame skunde klausimas dėl sprendimo vykdymo aiÅ¡kumo nekeliamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog iÅ¡ apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ matyti, kad teismo sprendimo rezoliucinę dalį ji aiÅ¡kiai suprato, tačiau nesutinka su sprendimo motyvais. Atskirajame skunde apeliantė taip pat iÅ¡dėsto argumentus, kuriais kritikuoja teismo sprendimo motyvus ir teismo procesinių dokumentų įteikimo apeliantei bÅ«dÄ . Teismas negali ir neturi iÅ¡ naujo aiÅ¡kinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytų motyvų; priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje suraÅ¡yti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis.

Apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, turi teisę skųsti teismo sprendimÄ instancine tvarka; Å¡i teisė jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir skundžiamoje nutartyje. Remiantis tuo, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neiÅ¡aiÅ¡kino teismo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta apeliantė pateiktu praÅ¡ymu prašė ir priimti papildomÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų panaikinta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria teismas nusprendė perkelti subdomeno zoobaze.Lt visas teises ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaip“ ir panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ apeliantės priteistas žyminis mokestis.

Papildomo sprendimo institutas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo, laikytina, kad jis atnaujino apeliantės praleistÄ 20 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos tokiam praÅ¡ymui pareikÅ¡ti (CPK 277 str. 2 d.; 78 str. 1 d.). Ä®statymas įtvirtina baigtinį papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sÄ raÅ¡Ä . Papildomas sprendimas gali bÅ«ti priimamas Å¡iais atvejais:

1) jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, iÅ¡sprendęs teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 1-3 p.). Apeliantės pateiktas praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo neatitinka pirmiau nurodytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as, kaip minėta, yra baigtinis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžiamas nesutikimo su teismo sprendimu motyvais, praÅ¡ant panaikinti atitinkamas jo dalis.

Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, turi teisę jį skųsti instancine tvarka, o ne praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ ir priimti papildomÄ teismo sprendimÄ , paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimo klaidas, nes toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti teikiamas sprendimÄ priėmusiam teismui (CPK 276 str.).

  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėjas                                                                                                                       Vigintas ViÅ¡inskis