a4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatediÅ¡aiÅ¡kinti, kodÄl buvo nesilaikoma CPK 122 straipsnio 1 punkte, 123 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 punkte įtvirtintų nuostatų, kurios tiksliai reglamentuoja procesinių dokumentų ir teismo Å¡aukimo įteikimo procedÅ«rÄ ; iÅ¡aiÅ¡kinti, kodÄl pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei VisuotinÄs žmogaus teisių deklaracijos atitinkamos nuostatos;
Legislator headnote
AI generateda4d84752-d93e-4df3-9f8b-a755dcdafbfa · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo, kad pateiktu praÅ¡ymu dÄl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nebuvo reikalaujama keisti teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį, o tik paaiÅ¡kinti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ , kai net buvo ignoruojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamos nuostatos. AtsakovÄ praÅ¡yme taip pat buvo nurodžiusi raÅ¡ybos klaidas, kurias padarÄ teismas, priimdamas teismo sprendimÄ . AtsakovÄs nuomone, teismo teiginys, kad jis negali keisti rezoliucinÄs teismo sprendimo dalies yra ydingas, nes rezoliucinÄ dalis yra pagrįsta motyvacine dalimi, kuri yra klaidų rinkinys.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                                           CivilinÄ byla Nr. 2-306-407/2015 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.2; 116.10.3 (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.
Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal apeliantÄs M. S. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 3 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Zootaipâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,NesÄ faunaâ ir M. S. dÄl teisių į subdomenÄ perkÄlimo ir žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu, iÅ¡ dalies tenkinÄs ieÅ¡kovo UAB ,,Zootaipâ ieÅ¡kinį, be kita ko, nusprendÄ: perkelti ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaipâ visas teises į subdomenÄ zoobaze.Lt; priteisti iÅ¡ atsakovÄs M. S. ieÅ¡kovui 36 Lt žyminio mokesÄio. AtsakovÄ M. S. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti minÄtÄ teismo sprendimÄ . Pateiktame praÅ¡yme atsakovÄ nurodÄ, kad apie priimtÄ teismo sprendimÄ sužinojo atsitiktinai; atsakovÄs teigimu, ji yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir legaliai dirba, todÄl dokumentai turÄjo bÅ«ti įteikti CPK 122 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, o ne vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.
AtsakovÄ nurodo, kad subdomenÄ zoobaze.Lt ji yra nusipirkusi iÅ¡ atsakovo UAB ,,NesÄ faunaâ, todÄl sprendimo teiginys, kad ieÅ¡kovo reikalavimas perkelti visas teises į subdomenÄ zoobaze.Lt tenkinamas, pažeidžia atsakovÄs nuosavybÄs teisÄ. AtsakovÄ nurodÄ nesutinkanti su teismo sprendimu iÅ¡ atsakovÄs priteista 36 Lt žyminio mokesÄio suma. Be to, atsakovÄs teigimu, teismas suklydo vadovaudamasis Lt domeno procedÅ«rinio reglamento 11 skirsnio 62 punkto tvarka, nes 11 skirsnyje 62 punkto nÄra ir nurodydamas, kad rÄmÄsi CPK 6.249 straipsnio 4 dalies l punktu, 6.37, 6.210 straipsniais, kadangi CPK tokių straipsnių nÄra.
Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybÄmis, atsakovÄ M. S. praÅ¡Ä teismo:
1) iÅ¡aiÅ¡kinti, kodÄl buvo nesilaikoma CPK 122 straipsnio 1 punkte, 123 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 punkte įtvirtintų nuostatų, kurios tiksliai reglamentuoja procesinių dokumentų ir teismo Å¡aukimo įteikimo procedÅ«rÄ ;
2) iÅ¡aiÅ¡kinti, kodÄl pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei VisuotinÄs žmogaus teisių deklaracijos atitinkamos nuostatos;
3) priimti papildomÄ sprendimÄ , kuris panaikintų subdomeno zoobaze.Lt visų teisių perkÄlimÄ ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaipâ, nes tai reiÅ¡kia privaÄios nuosavybÄs atÄmimÄ , taip pat panaikinti žyminio mokesÄio priteisimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkriÄio 3 d. nutartimi netenkino atsakovÄs M. S. praÅ¡ymo.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodÄ, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai suformuluota sprendimo rezoliucinÄ dalis ir dÄl to nÄra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas, pažymÄdamas, kad teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmÄs ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡sprÄstų klausimų ribų.
Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ atsakovÄs praÅ¡ymo turinio matyti, kad ji aiÅ¡kiai suprato teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį, taÄiau nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, sprendimo motyvais. Pasak teismo, tokiu atveju atsakovÄ turÄjo teisÄ skųsti teismo sprendimÄ , nurodydama nesutikimo argumentus apeliaciniame skunde. Teismas pažymÄjo, kad jis neturi pagrindo atsakyti į atsakovÄs klausimus, nes tokių aplinkybių, kurių praÅ¡Ä atsakovÄ, aptarimas nutartyje dÄl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo neiÅ¡vengiamai pakeistų ir praplÄstų teismo sprendimo turinį, o sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtÄ procesinį sprendimÄ , o ne keisti jo turinį.Teismas nurodÄ, kad atsakovÄ, praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmÄs praÅ¡ymÄ grindžia nesutikimu su priimtu teismo sprendimu, ir tokio praÅ¡ymo tenkinimas reikÅ¡tų minÄto sprendimo revizavimÄ .
Teismas nurodÄ, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisÄtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnÄs instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovÄ M. S. (toliau â ir apeliantÄ) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs; įvertinti ir iÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas klaidas motyvacinÄje sprendimo dalyje ir įvertinti procesinius veiksmus, kurie neįvykdyti pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį.AtsakovÄs teigimu, skundžiama nutartis neteisÄta, nes teismas, žinodamas atsakovÄs darbovietÄ, pažeidÄ CPK 122 ir 123 straipsnius ir tokiu bÅ«du atsakovÄ buvo eliminuota iÅ¡ tesimo proceso.
Nurodo, kad pateiktu praÅ¡ymu dÄl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nebuvo reikalaujama keisti teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį, o tik paaiÅ¡kinti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ , kai net buvo ignoruojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamos nuostatos. AtsakovÄ praÅ¡yme taip pat buvo nurodžiusi raÅ¡ybos klaidas, kurias padarÄ teismas, priimdamas teismo sprendimÄ . AtsakovÄs nuomone, teismo teiginys, kad jis negali keisti rezoliucinÄs teismo sprendimo dalies yra ydingas, nes rezoliucinÄ dalis yra pagrįsta motyvacine dalimi, kuri yra klaidų rinkinys.
TodÄl, pasak atsakovÄs, teismas privalÄtų iÅ¡taisyti motyvacinÄ dalį, kaip to reikalauja CPK 276 straipsnis ir iÅ¡nagrinÄti bylÄ pagal CPK 3 straipsnio reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.IÅ¡ apeliantÄs pateikto praÅ¡ymo ,,DÄl 2014-10-07 teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimoâ, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas, turinio matyti, kad apeliantÄ yra pareiÅ¡kusi du praÅ¡ymus: dÄl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir dÄl papildomo sprendimo priÄmimo.
Civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priÄmÄs teismas turi teisÄ dalyvaujanÄių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiÅ¡kinimo paskirtis â paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas galÄtų bÅ«tų tinkamai įvykdomas. ApeliantÄs praÅ¡yme ir atskirajame skunde klausimas dÄl sprendimo vykdymo aiÅ¡kumo nekeliamas.
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog iÅ¡ apeliantÄs praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ matyti, kad teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį ji aiÅ¡kiai suprato, taÄiau nesutinka su sprendimo motyvais. Atskirajame skunde apeliantÄ taip pat iÅ¡dÄsto argumentus, kuriais kritikuoja teismo sprendimo motyvus ir teismo procesinių dokumentų įteikimo apeliantei bÅ«dÄ . Teismas negali ir neturi iÅ¡ naujo aiÅ¡kinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dÄstytų motyvų; priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje suraÅ¡yti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinÄ dalis.
ApeliantÄ, nesutikdama su teismo motyvais, turi teisÄ skųsti teismo sprendimÄ instancine tvarka; Å¡i teisÄ jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir skundžiamoje nutartyje. Remiantis tuo, apeliantÄs argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neiÅ¡aiÅ¡kino teismo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minÄta apeliantÄ pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡Ä ir priimti papildomÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų panaikinta teismo sprendimo rezoliucinÄ dalis, kuria teismas nusprendÄ perkelti subdomeno zoobaze.Lt visas teises ieÅ¡kovui UAB ,,Zootaipâ ir panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ apeliantÄs priteistas žyminis mokestis.
Papildomo sprendimo institutas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinÄjo, laikytina, kad jis atnaujino apeliantÄs praleistÄ 20 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos tokiam praÅ¡ymui pareikÅ¡ti (CPK 277 str. 2 d.; 78 str. 1 d.). Ä®statymas įtvirtina baigtinį papildomo sprendimo priÄmimo pagrindų sÄ raÅ¡Ä . Papildomas sprendimas gali bÅ«ti priimamas Å¡iais atvejais:
1) jei kuris nors reikalavimas, dÄl kurio Å¡alys pateikÄ Ä¯rodymus ir davÄ paaiÅ¡kinimus, sprendime yra neiÅ¡sprÄstas;
2) teismas, iÅ¡sprendÄs teisÄs klausimÄ , nenurodÄ priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;
3) teismas neiÅ¡sprendÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 1-3 p.). ApeliantÄs pateiktas praÅ¡ymas dÄl papildomo sprendimo priÄmimo neatitinka pirmiau nurodytų papildomo sprendimo priÄmimo pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as, kaip minÄta, yra baigtinis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad apeliantÄs praÅ¡ymas dÄl papildomo sprendimo priÄmimo grindžiamas nesutikimo su teismo sprendimu motyvais, praÅ¡ant panaikinti atitinkamas jo dalis.
ApeliantÄ, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, turi teisÄ jį skųsti instancine tvarka, o ne praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ ir priimti papildomÄ teismo sprendimÄ , paliekama nepakeista. ApeliacinÄs instancijos teismas nenagrinÄja apeliantÄs praÅ¡ymo iÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimo klaidas, nes toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti teikiamas sprendimÄ priÄmusiam teismui (CPK 276 str.).
  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             TeisÄjas                                                                                                                       Vigintas ViÅ¡inskis