2020-11-04 Nr. AB-20619-3-61-3-01991-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-693-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų miniterija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 44232); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo (rezultatų) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 44232) galiojimą ir uždrausti pagal šį sprendimą (rezultatus) atrinktą (-us) pretendentą (-us) priimti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų – nebuvo pridėti dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, asmeniui per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu. Joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad, per teismo nustatytą terminą (iki 2020 m. rugsėjo 21 d.) nepašalinus skundo trūkumų, nustatytų teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą pareiškėjas galės paduoti atskirąjį skundą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi neaktualia teismo praktika, nutartis yra be motyvų, todėl turi būti naikinama. Pareiškėjas akcentuoja, kad nutartys dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, kadangi negali būti skundžiamos tik tos nutartys, kuriomis neužkertamas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka, jog jo paduotas skundas šioje byloje turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kadangi įstatymas to nenumato, bet negali ginčyti tokio įpareigojimo, nepagrįstai priėmus skundžiamą nutartį.

Pažymi, kad šiuo atveju, nepašalinus skundo trūkumų, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio, tolesnis bylos nagrinėjimas būtų negalimas, todėl minėta nutartis turi būti skundžiama teismui, o priešingas traktavimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas pagal atskiruosius skundus yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-648-575/2017; 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-313/2009).

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato nutarčių, kuriomis teismas nustato terminą skundo trūkumams pašalinti, apskundimo. Tokia nutartis pati savaime jokių neigiamų pasekmių skundą padavusiam asmeniui negali sukelti, ir dėl to negali būti laikoma užkertančia kelią bylos eigai. Vertinant atskirojo skundo objekto atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą). Pažymėtina, kad termino skundo trūkumus pašalinti nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Tokiu procesiniu sprendimu teisė kreiptis į teismą nėra varžoma ar nepagrįstai apsunkinama. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu nėra skundžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-502/2020).

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, panaikinimo. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynybai, kadangi šia nutartimi nebuvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nutartys dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį turi būti skundžiamos atskiruoju skundu, nes, nesumokėjus žyminio mokesčio, tolesnis bylos nagrinėjimas tampa negalimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas kalba apie atvejus, kai atsisakoma priimti asmens skundą dėl to, kad jis nenumokėjo žyminio mokesčio, bet nagrinėjamu atveju toks sprendimas nebuvo priimtas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutartyje dėl trūkumų pašalinimo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi aktualia teismų praktika, nurodė atsisakymo priimti atskirąjį skundą motyvus, todėl jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą teisinį pagrindą (vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu nėra pašalinami nustatyti skundo trūkumai), sprendžiant pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą taikytinas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, nes, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė