a4d486cb-0bd9-410e-b7ea-ee82617d9a8a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-532-302/2015                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36133-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 35.; 121.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 8 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Swedbank lizingas, UAB apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Swedbank lizingas, UAB ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Hidromotas“, V.

B. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas Swedbank lizingas, UAB kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų: solidariai 321,95 Lt nesumokėtų mokėjimų, 56 276,43 Lt nuostolių, 3 350,01 Lt papildomų iÅ¡laidų, 6 933,74 Lt palÅ«kanų po sutarties nutraukimo, iÅ¡ viso – 66 882,18 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Hidromotas“ 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė lizingo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ UAB „Hidromotas“ nurodyto pardavėjo nupirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti bei valdyti UAB „Hidromotas“, o pastarasis įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas įmokas. IeÅ¡kovas ir atsakovas V. B. 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ pastarasis įsipareigojo įvykdyti UAB „Hidromotas“ netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį.

UAB „Hidromotas“ laiku nemokėjo lizingo įmokų, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. vasario 2 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ , reikalaudamas sumokėti skolÄ iki 2010 m. vasario 19 d. ir įspėjo, kad nutrauks lizingo sutartį, jeigu UAB „Hidromotas“ nesumokės skolos. IeÅ¡kovas 2010 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį, pareikalavo sumokėti skolÄ ir grÄ Å¾inti automobilį. IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 24 d. praneÅ¡imu pareikalavo, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievoles, bet laiduotojas to nepadarė.

UAB „Hidromotas“ grÄ Å¾ino automobilį ieÅ¡kovui, bet pastarasis patyrė nuostolių. UAB „Hidromotas“ nesumokėjo visų įmokų, pagal sutartyje nustatytÄ lizingo įmokų grafikÄ iki automobilio iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, todėl liko skolingas 321,95 Lt įmokų ir 6 933,74 Lt sutartinių palÅ«kanų iki turto iÅ¡pirkimo pabaigos. Be to, ieÅ¡kovas grÄ Å¾intÄ automobilį pardavė mažesne už automobilio likutinę vertę kaina, todėl patyrė 66 276,48 Lt nuostolių dėl kainų skirtumo.

IÅ¡kėlus bylÄ teisme, atsakovai sumokėjo 10 000 Lt, todėl ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovų priteisti 56 276,48 Lt nuostolių. IeÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas patyrė 3 350,01 Lt papildomų iÅ¡laidų.Atsakovai UAB „Hidromotas“ ir V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį dalyje dėl 26 721,49 Lt nuostolių atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl 6 993,74 Lt palÅ«kanų kaip negauto pelno, nes lizingo sutartį ieÅ¡kovė nutraukė 2010 m. balandžio 14 d., o ieÅ¡kinį, taip pat ir reikalavimÄ dėl 6993,74 Lt palÅ«kanų iki turto iÅ¡pirkimo teisme pareiÅ¡kė 2014 m. vasario 10 d., t. y. praėjus trijų metų senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

IeÅ¡kovo patirtos 1 239,67 Lt iÅ¡laidos turtui atsiimti neprotingos ir nepagrįstos, nes atsakovai pristatė automobilį į servisÄ , esantį viename Vilniaus gale, o UAB „Turto rizikos valdymas“ nugabeno ginčo automobilį į UAB „Baltijos realizacijos centras“, esantį kitame Vilniaus gale. Automobilio pervežimas tralu Vilniaus mieste kainuoja 60 Lt. Dėl to ieÅ¡kovas, samdydamas brangius tarpininkus, yra nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas nepagrindė, už kokias paslaugas sumokėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 1 850,01 Lt.

Atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas nurodytai bendrovei tik pardavė automobilį. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja UAB „Baltijos realizacijos centras“ sÄ skaitoje–faktÅ«roje Nr. BRC 110950 ir UAB „Turto rizikos valdymas“ sÄ skaitoje–faktÅ«roje Nr. TRV13 128 paskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio, nes pirkimo PVM sumos negalima laikyti ieÅ¡kovo nuostoliais. IeÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti PVM iÅ¡ valstybės biudžeto. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ turi pareigÄ iÅ¡mokėti 1 871,73 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už ginčo automobilio remontÄ .

Atlikus nurodytÄ remontÄ , padidėjo automobilio vertė. IeÅ¡kovas pardavė automobilį už 29 752,07 Lt be PVM (30 578,51 Lt su PVM) kainÄ , nors jo vertė buvo 49 171,73 Lt. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių, patirtų pardavus automobilį, mažintinas iki 18 593,22 Lt (49 171,73 – 30 578,51). Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nesiÅ«lė atsakovams įsigyti automobilio už 29 752,07 Lt be PVM kainÄ ; 2013 m. liepos 23 d. pasiÅ«lymas neįteiktas atsakovams, todėl jie neteko galimybės įsigyti ginčo automobilio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui Swedbank lizingas, UAB iÅ¡ atsakovų UAB „Hidromotas“ ir V. B. solidariai 321,95 Lt skolos, 53 556,49 Lt nuostolių, iÅ¡ viso – 53 878,49 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 53 878,49 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui Swedbank lizingas,UAB iÅ¡ atsakovų UAB „Hidromotas“ ir V.

B. po 838,23 Lt žyminio mokesčio; priteisė atsakovui UAB „Hidromotas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo Swedbank lizingas, (duomenys neskelbtini)52 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Priimdamas sprendimÄ , teismas nustatė, jog lizingo gavėjai iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovai neginčija ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 321,95 Lt skolos pagal lizingo sutartį priteisimo, todėl šį reikalavimÄ tenkino. IÅ¡analizavęs bylos įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas praleido sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo, kadangi tai, kad ieÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 20 d. pardavė lizingo dalyku esantį automobilį už mažesnę kainÄ , negu jo likutinė vertė, teismo manymu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent tada ieÅ¡kovas sužinojo apie atsakovų nesumokėtas 6 933,74 Lt sutartines palÅ«kanas.

Pažymėjo, kad apie nurodytas nesumokėtas palÅ«kanas ieÅ¡kovas žinojo lizingo sutarties nutraukimo dienÄ , t. y. 2010 m. balandžio 14 d. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo atmetė. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovų 1 500 Lt iÅ¡laidų už automobilio suradimÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė. Teismas taip pat nepriteisė ir kitÄ dalį automobilio atsiėmimo ir pardavimo iÅ¡laidų, t.y. 1 850,01 Lt, nustatęs, jog automobilis buvo parduotas ieÅ¡kovo partneriui UAB „Baltijos realizacijos centras“, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas savo rizika sumokėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 1 850,01 Lt atlyginimÄ už ginčo automobilio pardavimÄ partnerei, vykdžiusiai pardavimÄ ir pačiai nusipirkusiai ginčo automobilį.

Ä®vertinęs UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2013 m. liepos 17 d. turto vertinimo ataskaitoje ir UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 25 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytas ginčo automobilio rinkos vertes, teismas sprendė, jog nurodytos transporto priemonės tikroji rinkos vertė buvo 42 150 Lt (37 000 + 47 300) : 2 = 42 150). Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, kad ginčo automobilį perka jo partnerė, kuri pati nustatė automobilio kainÄ , nepasinaudojo bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp Swedbank lizingas, UAB ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ 3.3 punkte nustatyta teise, o tokį ieÅ¡kovo elgesį teismas vertino kaip nepakankamai rÅ«pestingÄ siekiant parduoti ginčo automobilį (lizingo dalykÄ ) už kuo didesnę kainÄ ir iÅ¡vengti didesnių nuostolių dėl turto pardavimo.

Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių, atsiradusių dėl turto pardavimo, sumažino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliantas Swedbank lizingas, UAB pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo ir praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo, kadangi remiantis kasacinio teismo praktika, tikslÅ«s dėl vienaÅ¡alio lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai gali bÅ«ti apskaičiuoti tik po to kai sutarties dalyku buvęs turtas yra parduotas.

Tik tada lizingo davėjas sužino kiek pinigų jis realiai atgavo ir kokia skolos suma liko nepadengta. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl patirtų nuostolių atlyginimo, turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo turto pardavimo dienos, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., nes tik nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas sužinojo ne tik tai, kad apskritai patyrė nuostolius dėl prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo, bet ir jų tikslų dydį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturi teisės gauti kompensacijÄ už patirtas 1 850,01 Lt dydžio iÅ¡laidas už UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteiktas paslaugas iÅ¡ esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, jog ginčo turtas buvo parduotas minimai bendrovei.

Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos. Teismui buvo pateikta 2009 m. birželio 26 d. su UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties kopija. Å ia sutartimi UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsipareigojo ne tik aktyviai pardavinėti IeÅ¡kovui priklausantį turtÄ , bet ir priimti iÅ¡ kliento jo pristatomÄ turtÄ , nustatyti pristatyto turto rinkos vertę bei informuoti ieÅ¡kovÄ jei turto pristatymo metu nustatoma, kad reikalingas turto remontas, ieÅ¡kovo sutikimu organizuoti turto remontÄ , atlikti smulkų turto remontÄ , pasirÅ«pinti garantinių defektų paÅ¡alinimu, savo sÄ skaita pasirÅ«pinti turto transportavimu į kitÄ miestÄ , jei potencialus pirkėjas to pageidauja, apdrausti aikÅ¡telėje, kurioje saugomas ieÅ¡kovo turtas, saugomÄ turtÄ ieÅ¡kovui priimtinoje draudimo bendrovėje bei reklamuoti turtÄ .

Taigi nurodytos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas gavo visÄ paslaugų paketÄ , už kurį privalėjo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio atlygį, apskaičiuojamÄ procentu turto pardavimo kainos. Pastebėtina, jog jei visus nurodytus veiksmus ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs savo jėgomis, t.y. samdęs papildomus darbuotojus jų atlikimui, pirkęs ar nuomojęs vietÄ turto laikymui ir pan., tai iÅ¡laidos bÅ«tų buvusios gerokai didesnės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog parduodamas turtÄ ieÅ¡kovas elgėsi nepakankamai sÄ Å¾iningai ir neturi teisės reikalauti dalies patirtų nuostoliųatlyginimo.

Pripažindamas, jog ieÅ¡kovas elgėsi nepakankamai sÄ Å¾iningai, teismas taip patnukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Byloje surinkta raÅ¡ytinių įrodymų visuma liudija, kad ieÅ¡kovas dėjo visas protingas pastangas parduoti turtÄ kiek įmanoma brangiau. Apeliantas teigia, jog faktÄ , kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo bendradarbiavimo sutarties 3.3 punkte numatyta teise atlikti dar vienÄ turto vertinimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ar nerÅ«pestingumo įrodymÄ .

Atsakovas UAB „Hidromotas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad negautos palÅ«kanos prie tiesioginių ieÅ¡kovo nuostolių nebuvo priskirtos, kas akivaizdžiai paneigia ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginį, jog apie jas ieÅ¡kovas galėjo sužinoti tik po turto pardavimo. Taigi, konstatuotina, jog negautų pajamų dydis visiÅ¡kai nepriklausė nuo parduoto turto vertės. Kadangi parduoto automobilio rinkos kainos nustatymas ir pats pardavimas visiÅ¡kai neįtakojo negautų pajamų dydžio, akivaizdu ir tai, jog ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ , sužinojo dar 2010-04-14 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartį, todėl teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai pritaikė senaties terminÄ ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino.

Pažymi, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai Å¡ioje byloje įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelia atsakovams ir teismui, nors pats Å¡ioje byloje turėjo įrodinėti atsakovų civilines atsakomybės sÄ lygas. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio pirkėjas (UAB „Baltijos realizacijos centras“) suteikė ieÅ¡kovui kokias nors paslaugas pagal sutartį, ir dėl to paties ieÅ¡kovo iÅ¡laidos buvo pagrįstos ir protingos. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“, kaip kad numato 2009-06-26 Bendradarbiavimo sutarties 3.1.1 punktas.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, byloje pateikti faktai, liudija, kad ieÅ¡kovas turtÄ pardavė tretiesiems asmenims už žymiai mažesnę rinkos vertę nei tuo metu ji buvo, t.y. nesiėmė priemonių turtÄ parduoti už realiÄ ir tikrÄ rinkos kainÄ , taip sÄ moningai didindamas atsakovų nuostolius. IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovų teiginių, jog ginčo automobilis iÅ¡ tikrųjų nebuvo pardavinėjamas kitiems asmenims. Byloje nebuvo pateiktas nei pagal 2009-06-26 Bendradarbiavimo sutarties 3.1.1 punktÄ numatytas Turto perdavimo priėmimo aktas, bÅ«tinas tam, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ pradėtų teikti automobilio pardavimo paslaugas, nei skelbimas bent vienoje iÅ¡ ieÅ¡kovo paminėtų svetainių.

Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad neva UAB „Baltijos realizacijos centras“ daugiau kaip mėnesį negalėje rasti pardavėjo. Be to, automobilį ieÅ¡kovas pardavė ne galutiniam vartotojui, bet juridiniam asmeniui kuris, kaip kad raÅ¡o apeliaciniame skunde pats ieÅ¡kovas, profesionaliai užsiima naudotų automobilių pardavimu. Taigi, automobilį įgijo asmuo, kurio verslas yra perparduoti automobilius, t. y. prie pardavėjo (ieÅ¡kovo) norimo gauti kainos pridėti savÄ jÄ pelno marÅ¾Ä ir paduoti brangiau.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo sprendimo dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovas UAB „Hidromotas“ 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė lizingo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perdavė UAB „Hidromotas“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti bei valdyti, o pastarasis įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas įmokas (b. l. 5-11). IeÅ¡kovas ir atsakovas V. B. 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ pastarasis įsipareigojo įvykdyti UAB „Hidromotas“ netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį (b. l. 12, 13). UAB „Hidromotas“ laiku nemokėjo lizingo įmokų, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. vasario 2 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ , reikalaudamas sumokėti skolÄ iki 2010 m. vasario 19 d. ir įspėjo, kad nutrauks lizingo sutartį, jeigu UAB „Hidromotas“ nesumokės skolos (b. l. 17).

IeÅ¡kovas 2010 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį, pareikalavo sumokėti skolÄ ir grÄ Å¾inti automobilį (b. l. 18). IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 24 d. praneÅ¡imu pareikalavo, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievoles (b. l. 19). UAB „Hidromotas“ grÄ Å¾ino automobilį ieÅ¡kovui. Likutinė (neiÅ¡pirkta) automobilio vertė buvo 96 854,99 Lt be PVM (b. l. 23). IeÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ginčo automobilį pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 37 000 Lt su PVM (30 578,51 Lt be PVM) (b. l. 21, 23).

Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo dydžio IeÅ¡kovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl dalies nuostolių iÅ¡ turto pardavimo priteisimo, nurodo, kad teismas spręsdamas dėl Å¡ių nuostolių dydžio nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, be pagrindo sprendė, jog parduodamas turtÄ ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl nuostolių netinkamo dydžio nustatymo.CK 6.574 straipsnyje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo bÅ«dai, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį.

Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v.

A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo iÅ¡laidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktÄ finansavimÄ , atėmus iÅ¡ lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautÄ naudÄ . Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ realizuoti, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, jo sÄ Å¾iningas elgesys ir siekis parduoti daiktÄ už kuo didesnę kainÄ yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtakÄ jo civilinės atsakomybės apimčiai.

SÄ Å¾iningumas – bet kurių prievolinių santykių, tarp jų ir kylančių sutarčių pagrindu, dalyvių imperatyvioji pareiga (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). SÄ Å¾iningumo pareigos imperatyvumas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡alys savo susitarimu jos negali nei pakeisti, nei panaikinti (CK 6.158 straipsnio 2 dalis). Taigi nustačius, kad lizingo davėjas nesÄ Å¾iningai naudojosi savo teisėmis ir, nutraukęs lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, nesiėmė visų galimų ir bÅ«tinų priemonių nuostoliams iÅ¡vengti, atsisakytina ginti nesÄ Å¾iningo asmens teises ir taikyti CK įtvirtintus sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies (kartu ir laiduotojo) visiÅ¡ko atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar tokios atsakomybės mažinimo pagrindus (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

Pažymėtina, kad tapatÅ«s lizingo davėjo teisių įgyvendinimo apribojimai įtvirtinti ir UNIDROIT Otavos konvencijos dėl tarptautinio finansinio lizingo 13 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad lizingo davėjas negali reikalauti atlyginti nuostolių tiek, kiek jis nesiėmė visų protingų veiksmų nuostoliams, galintiems kilti dėl sutarties nutraukimo, sumažinti. Vertinant ieÅ¡kovo veiksmus (veikimÄ ir neveikimÄ ) sÄ Å¾iningumo aspektu Å¡iai bylai reikÅ¡mingame kontekste, pagrindinė sÄ lygos yra ta, kad nuostoliai galėjo bÅ«ti sÄ moningai padidinti ieÅ¡kovui lizingo dalyku buvusį turtÄ pardavus už akivaizdžiai per maÅ¾Ä kainÄ .Kaip jau minėta ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį, pareikalavo, kad atsakovas UAB „Hidromotas“ sumokėtų skolÄ ir grÄ Å¾intų automobilį (b. l. 18).

UAB „Hidromotas“ 2013 m. birželio mėnesį gražino automobilį ieÅ¡kovui, palikdamas jį tarpininko UAB „Turto rizikos valdymas“ nurodytoje vietoje (b.l. 126). Likutinė (neiÅ¡pirkta) automobilio vertė buvo 96 854,99 Lt be PVM (b. l. 23). IeÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ginčo automobilį pirkėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 37 000 Lt su PVM (30 578,51 Lt be PVM) (b. l. 21, 23). Ä®vertinus tik Å¡iuos įrodymus ir iÅ¡ jų nustatytas aplinkybes galima bÅ«tų sutikti su apelianto argumentu dėl netinkamai nustatytų nuostolių dydžio, nes Å¡iuo atveju nuostolių dydis atitiktų ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , tačiau pirmos instancijos teismas vertino ir kitus įrodymus bei Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes pasisakydamas apie jas sprendime ir kolegijos vertinimu Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas realizuodamas buvusį lizingo objektÄ tretiesiems asmenims nebuvo sÄ Å¾iningas ir tokia iÅ¡vada buvo pagrindas mažinti atsakovo atsakomybę mažinant priteisiamÄ nuostolių dydį.

Byloje esantys duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas nesistengė automobilio parduoti už kiek įmanoma didesnę kainÄ , apskritai jo nepardavinėjo, automobilio nepardavinėjo ir tam ieÅ¡kovo pagal pasitelktas UAB „Baltijos realizacijos centras“ bendradarbiaujantis su ieÅ¡kovu pagal 2009-06-26 bendradarbiavimo sutartį (b.l.127-136). Ginčo automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko pats UAB „Baltijos realizacijos centras“. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas pardavė automobilį už kainÄ , kuriÄ nustatė ne ieÅ¡kovas, t.y. pardavėjas, o automobilio kainÄ nusistatė sau pirkėjas pats įvertindamas automobilį nustatydamas turtui 36 000 Lt rinkos vertę (b.l. 56-66).

Atsakovams ginčijant tokiÄ rinkos vertę ir atsižvelgiant į atsakovų pateiktus įrodymus, t.y. transporto priemonės 2013-06-25 vertinimo ataskaitÄ (b.l. 114-123), kurioje nustatyta didesnė turto rinkos vertė - 47 300 Lt, teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nesiėmė visų galimų ir bÅ«tinų priemonių didesniems nuostoliams iÅ¡vengti, dėl ko jis Å¡iuo atveju nebuvo sÄ Å¾iningas. Å iuo atveju teismas mažindamas nagrinėjamų nuostolių dydį pats nustatė kiek mažintini nuostoliai, jo paskaičiavimai atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitaip skaičiuoti nei paskaičiavo pirmos instancijos teismas kolegija neturi pagrindo.

Pritartina teismo argumentui, kad pagal teisinę praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), ieÅ¡kovas neįrodyti, kad terminas nuo lizingo sutarties nutraukimo ir turto pardavimo sutarties sudarymo buvo pakankamas ir protingas, ieÅ¡kant kito pirkėjo, ieÅ¡kovas neįrodė, kad nebuvo realios galimybės automobilį parduoti brangiau, t.y. kad ieÅ¡kovas ėmėsi visų galimų priemonių didesniems nuostoliams iÅ¡vengti ir buvo santykiuose su atsakovais sÄ Å¾iningas.

Dėl papildomų iÅ¡laidųApeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėtų 1 850,01 Lt su PVM automobilio pardavimo iÅ¡laidų pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. BRC 110950, nurodo, kad toks sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.       Byloje esanti 2013 m. rugpjūčio 21 d. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra patvirtina, jog ieÅ¡kovas sumokėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 1 850,01 Lt už automobilio pardavimÄ (b. l. 91, 92).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteikė ieÅ¡kovui kokias nors paslaugas pagal 2009 m. birželio 26 d. bendradarbiavimo sutartį (b.l. 127-136) sutartį, ir dėl to paties ieÅ¡kovo iÅ¡laidos buvo pagrįstos ir protingos. Vien byloje nustatytas faktas, kuris aptartas anksčiau, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ pats nusipirko ir ieÅ¡kovo automobilį, paneigia praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų buvimÄ , nes Å¡iuo atveju automobilio pirkėjas neteikė ieÅ¡kovui paslaugų aptartų tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir ieÅ¡kovo sudarytoje 2009-06-26 Bendradarbiavimo sutartyje.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“ kaip kad numato 2009-06-26 Bendradarbiavimo sutarties 3.1.1 punktas - pagal Turto perdavimo priėmimo aktÄ . PrieÅ¡ingai byloje buvo pateikta su Å¡ia bendrove sudaryta 2013-08-20 pirkimo pardavimo sutartis Nr. LT065517/PPS-1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė automobilį BRC. Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl nuostolių pagal 2013 m. liepos 5 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ (b.l. 91), kuri patvirtina, kad už automobilio suradimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo UAB „Turto rizikos valdymas“ 1 500 Lt, atlyginimo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kokias paslaugas, ieÅ¡kant ginčo automobilio UAB „Turto rizikos valdymas“ suteikė ieÅ¡kovas. Liudytoju apklaustas E. P. tokių atliktų paslaugų nepatvirtino, jis tik nurodė, kad paskambino telefonu atsakovui V. B., kuris jo nurodymu atvarė automobilį į nurodytÄ autoservisÄ . Dėl palÅ«kanų pagal sutartį priteisimoReikalavimÄ dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo teismas tinkamai kvalifikavo kaip reikalavimÄ priteisti nuostolius negautų pajamų forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.674 straipsnis).

Negautos palūkanos prie tiesioginių ieškovo nuostolių nebuvo priskirtos, to jis nenurodė nei viename atsakovams siųstame rašte dėl nuostolių susidariusių tam tikrai dienai ar sutarties nutraukimo dienai, kas paneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginį, jog apie jas (kaip negautų pajamų dydį) ieškovas galėjo sužinoti tik po turto pardavimo. Taigi, negautų pajamų dydis visiškai nepriklausė nuo parduoto turto vertės, t. y. parduoto automobilio rinkos kainos nustatymas ir pats pardavimas visiškai neįtakojo negautų pajamų dydžio.

Kadangi reikalavimams dėl žalos (nuostolių atlyginimo) taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo pareikÅ¡tas praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kolegija sutinka su teismo nustatyta ieÅ¡kinio senaties pradžia. Apeliantas nepaneigė teismo padarytos iÅ¡vados, kad apie nesumokėtas palÅ«kanas jis žinojo lizingo sutarties nutraukimo dienÄ , t. y. 2010 m. balandžio 14 d.

Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 6 933,74 Lt palÅ«kanų priteisimo pagrįstai atmestas kaip pareikÅ¡tas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovo UAB „Hidromotas“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kuroas sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundÄ â€“ suraÅ¡ymÄ . Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 173,77 EUR (600 Lt) Å¡ių iÅ¡laidų. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ atsakovui UAB „Hidromotas“ 173,77 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                         Eglė Surgailienė Alma Urbanavičienė