a4d3dc4d-111c-4da0-973c-e9f4a1cb4bb2 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-838-555/2013 Teisminio proceso Nr.2-21-3-01115-2011-0 Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė Procesinio sprendimo kategorija 42.8;63.1;99.5;114.4;114.11;121.21  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-800/2012 pagal ieÅ¡kovės Z. A. ieÅ¡kinį atsakovėms R. B., B. V., V. Č., trečiajam asmeniui S. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytÄ paskolos sandorį tarp ieÅ¡kovės Z. A. ir atsakovės R.

B. dėl 20 000 Lt paskolos negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, restitucijos netaikyti, bei pripažinti sudarytÄ paskolos sandorį tarp ieÅ¡kovės Z. A. ir atsakovės B. V. dėl 10 000 Lt paskolos negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, restitucijos netaikyti. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį pinigai jai realiai nebuvo perduoti, todėl neatsirado prievolė juo grÄ Å¾inti, sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, apgaulės įtakoje. Teigė, kad kitų asmenų apgaulės įtakoje buvo įtraukta į veiklÄ , paimant iÅ¡ kredito įstaigų paskolas ir perduodant atsakovei V.

Č. ir S. S., kad gautų geras palÅ«kanas už gautus pinigus, buvo įtikinta greitai lengvai užsidirbti pinigų. PalÅ«kanas žadėjo V. Č. su S. S. pervesti į sÄ skaitÄ , kuriÄ atsidarė Parex banke. Paskolas taip pat įsipareigojo grÄ Å¾inti V. Č. ir S. S.. Tokia veikla užsiimti pasiÅ«lė kaimynėms R. B. ir B. V., kurias supažindino su V. Č. ir S. S.. R. B. pagal V. Č. praÅ¡ymÄ ir jai dalyvaujant, paėmė 8 000 Lt kreditÄ ir Å¡iÄ pinigų sumÄ paskolos raÅ¡teliu perdavė V.

Č.. Lygiai taip pat ir B. V., dalyvaujant V. Č. paėmė 10 000 Lt kreditÄ ir pinigus pagal paskolos raÅ¡telį perdavė V. Č.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytÄ paskolos sandorį tarp ieÅ¡kovės Z. A. ir atsakovės R. B. iÅ¡ dalies negaliojančia dalyje dėl 9004,77 Lt sumos, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡Â ieÅ¡kovės Z.

A. 179,85 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bei 48,18 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, iÅ¡ atsakovių po 60 litų advokato atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei bei po 10,33 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovė R. B. iÅ¡ keturių kredito įstaigų paėmė 7200 Lt, o pagal kredito sutarčių sÄ lygas privalo grÄ Å¾inti 10995,23 Lt (t. 1, b. l. 51-54), atsakovė B.

V. iÅ¡ kredito įstaigų paėmė 8900 Lt, o pagal kredito sutarčių sÄ lygas privalo grÄ Å¾inti 12927,70 Lt (t. 1, b. l. 61-63). Nors ieÅ¡kovė praÅ¡ydama sutartis pripažinti negaliojančiomis, nurodo, kad pinigai jai nebuvo perduoti, tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sutartis turi visus bÅ«tinus paskolos sandoriui požymius ir abi atsakovės paėmę pinigus iÅ¡ kredito įstaigų, juos perdavė ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, jog pinigų negavo, o atsakovės R.

B. ir B. V. įrodė, kad pinigus ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartis perdavė - Å¡ias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino atsakovė V. Č., paneigdama ieÅ¡kovės nurodomÄ argumentÄ , jog atsakovių paimtas iÅ¡ kredito įstaigų paskolas perdavė bÅ«tent jai bei S. S., bei liudytojų parodymai. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo gerai pažįstama su atsakovėmis, jas siejo pasitikėjimo ir draugystės santykiai, tiek atsakovės, tiek liudytojai suprato, kad pinigus skolina ne kažkokiems tretiesiems asmenims, o bÅ«tent ieÅ¡kovei, be to, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad gautus pinigus iÅ¡ atsakovių, o taip pat ir liudytojų ieÅ¡kovė perdavė tretiesiems asmenims apie tai neinformavusi pačių paskolos davėjų.  Teismo nuomone, pati ieÅ¡kovė praÅ¡ydama pinigų iÅ¡ atsakovių veikė nesÄ Å¾iningai ir jas suklaidino.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė negavo pinigų, buvo atsakovių apgauta, t. y. kad sandoris realiai neįvyko. Kadangi  ieÅ¡kovė pasirašė paskolos raÅ¡telį su atsakove R. B. didesnei sumai – 20000 Lt, negu iÅ¡ jos gavo, todėl teismas sprendė, kad paskolos sutartis turi bÅ«ti pripažįstama tik dėl faktiÅ¡kai gautos pinigų sumos (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė ginčijo pačių pinigų gavimo faktÄ , nurodydama, kad 20 d. kurios data yra suraÅ¡yti paskolos raÅ¡teliai, ji pinigų negavo, nes atsakovės tÄ dienÄ pinigų neturėjo, tačiau teismas šį argumentÄ laikė nepagrįstu, nurodė, kad įstatymai neįpareigoja Å¡alių bÅ«tinai pasiraÅ¡yti paskolos sutartį tuo metu, kai perduodami pinigai.

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį (30 proc.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reguliuojantį įstatymÄ .

Kadangi byloje teismas nustatė, kad R. B. iÅ¡ kredito įstaigų paėmė tik 7200 Lt., kuriuos tariamai perdavė ieÅ¡kovei, todėl be pagrindo paliko galioti sandorį dėl 3795,23 Lt, kurių faktiÅ¡kai atsakovė niekam nepaskolino. Taip pat teismas nustatė, kad B. V. iÅ¡ kreditų įstaigų paėmė 8900 Lt, o privalėjo grÄ Å¾inti 12927,70 Lt. Minėtos pinigų sumos susidaro pagal kredito sutartis sudarytas su kredito įstaigomis. Mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino teisinius santykius susiklosčiusius tarp R.

B., B. V. ir kreditų įstaigų ir santykius tarp R. B., B. V. ir ieÅ¡kovės, todėl teismas nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei atsakomybę R. B. už palÅ«kanų mokėjimÄ kredito įstaigoms. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiÅ¡kino sutarties turinį ir sÄ lygas – 2010-12-20 R. B. negalėjo perduoti pinigų ieÅ¡kovei, nes pinigus ji gavo tik 2010-12-23. Taip pat teismas neįvertino raÅ¡ytinio įrodymo, kuris patvirtino ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad pinigai buvo perduoti V. Č., t. y.

V. Č. 2011-01-01 paraÅ¡yto paskolos raÅ¡telio, kad ji B. V. skolinga 20 000 Lt, be to, V. Č. parodymus turėjo teismas vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas, kad ji yra kaltinamoji dėl sukčiavimo bÅ«du pasisavintų lėšų baudžiamojoje byloje, o ieÅ¡kovė – nukentėjusioji. Pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos.  Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovių parodymų prieÅ¡taringumo bei svarbių aplinkybių, kurias patvirtino garso įraÅ¡as ir stenograma, taip pat aplinkybės, kurias pripažino atsakovės, kad į kredito įstaigas jas vežiojo S. S. su V.

Č.. Å i atsakovių pripažinta aplinkybė patvirtino bendravimÄ su kaltinamosiomis, bÅ«tent pinigų paėmimo tikslais iÅ¡ kredito įstaigų.            Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė B. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad aplinkybė, kad ieÅ¡kovė galimai buvo apgauta kitų asmenų ir atidavė pasiskolintus pinigus kitiems asmenims, o ne panaudojo savo reikmėms, jokiu bÅ«du neįrodo, kad ieÅ¡kovė yra neskolinga ir jokiu bÅ«du nepanaikina jos pareigos grÄ Å¾inti paskolintus pinigus.

Mano, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.            Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. B. praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nei V. Č., nei S. S. niekada pinigų neskolino, o apeliantės teiginys, kad pinigus R. B. perdavė V. Č. yra visiÅ¡kai nepagristas. Aplinkybes apie Z.

A. praÅ¡ymÄ sukeisti paskolos raÅ¡telius 2012-08-29 teismo posėdžio metu patvirtino tai matę ir girdėję liudytojai Ž. B. bei B. V., o aplinkybę, kad pinigai nebuvo perduoti V. Č., patvirtino ir pati V. Č.. Mano, kad Å¡ioje civilinėje byloje visiÅ¡kai nesvarbu, kas bus nustatyta baudžiamojoje byloje - ar kad Z. A. buvo apgauta, ar kad savanoriÅ¡kai ir sÄ moningai perdavė pasiskolintus   pinigus tretiesiems asmenims, todėl teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ .

Atsakovės nuomone, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.  Teigia, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje esančia medžiaga. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Z. A. ginčija su atsakovėmis R. B. ir B. V. 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytas paskolos sutartis teigdama, kad skolos rašteliai yra sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti tiesinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), be to įrodinėja, kad negavus sutartyje nurodytos pinigų sumos, yra pagrindas ginčo sandorius pripažinti nesudarytais (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo naÅ¡ta) - tai bÅ«tinybė Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y.

į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatinėjo faktines aplinkybes apie pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovei, nustatęs, kad tam tikras sumas atsakovės perdavė ieÅ¡kovei, sprendė, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais. Jeigu įrodoma, kad pinigai iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (CK 1.86 straipsnis) ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai.

Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio ,,pasiskolino“, ar, kad kaip bylos nagrinėjamu atveju nurodyta „skolinga“, kurios gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Atsižvelgiant į minėtÄ formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kolegija sprendžia, jog tai, kad pateiktose teismui Å¡alių pasiraÅ¡ytose paskolos sutartyse yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė atsakovėms yra skolinga raÅ¡teliuose nurodytas sumas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ , nustatinėjo ieÅ¡kovei perduotų sumų faktÄ ir pagal byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad atsakovės perdavė ne visas pinigų sumas, kurios yra nurodytos paskolos sutartyse.

Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 straipsnis); be to, teismas tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgdama į byloje atliktus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti byloje CPK 178-179, 185 straipsniuose iÅ¡dėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių.

Atsakovių argumentus dėl ieškovei paskolintų sumų patvirtina ne tik skolos dokumentų buvimas pas kreditores, bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: atsakovių veiksmai imant kreditus iš kredito įstaigų, liudytojų parodymai, kuriais patvirtinami atsakovių argumentai, kad ieškovei, o ne jos nurodytiems asmenims, buvo poreikis skolintis iš atsakovių lėšas. Ieškovė neįrodė ir aplinkybės, jog ji buvo suklydusi ar suklaidinta kitų asmenų, pasirašant paskolos sutartis, neva pinigus atsakovės tiesiogiai perdavė V.

Č., pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡teliai yra tik atsakovių apsidraudimas, kad V. Č. siÅ«lyta veikla gauti palÅ«kanas yra rimta, reali.  Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pripažino, kad buvo įtikinta greitai lengvai užsidirbti pinigų ir įtraukta į veiklÄ , kuriÄ vykdant tikėjosi gauti palÅ«kanas už perskolintas lėšas. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų spręstina, kad pinigai buvo reikalingi ieÅ¡kovei, ji - ieÅ¡kovė, atsakovėms ir kitiems asmenims teigdama, kad jai reikalinga pagalba, skolinosi pinigus ne tik iÅ¡ atsakovių, bet ir iÅ¡ kitų asmenų, žadėdama juos per dvi savaites grÄ Å¾inti.

Apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad skolos raÅ¡telius ieÅ¡kovė suraÅ¡iusi vėliau, praėjus tam tikram laikui po pinigų perdavimo momento, skolos raÅ¡telyje buvo nurodoma paskolos suma ieÅ¡kovės nuožiÅ«ra t.y. ieÅ¡kovė skolos raÅ¡teliuose pripažino, kad yra skolinga ne tik paskolintÄ sumÄ , bet ir įsipareigojimas atsilyginti už suteiktÄ paskolÄ . Taigi atmestini ieÅ¡kovės argumentai, jog skolos santykiai su atsakovėmis jos nesiejo, buvo suklaidinta, o skolos dokumentus pasirašė neketindama sukurti teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas pinigų gavimo pagal paskolos sutartis faktÄ rėmėsi atsakovių ir kredito įstaigų sudarytais įsipareigojimais ir sprendė, kad atsakovei R. B. buvo iÅ¡duotas skolos raÅ¡tas didesnei sumai, nei buvo faktiÅ¡kai perduota. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės pripažino, kad ieÅ¡kovei papraÅ¡ius paskolinti pinigines lėšas, praÅ¡omomis piniginėmis lėšomis nedisponavo, tačiau ieÅ¡kovei įtikinus sudaryti sandorius, kreipėsi į kredito įstaigas, ir tik Å¡ias, iÅ¡ Å¡ių įstaigų gautas lėšas, perskolino ieÅ¡kovei.

Kolegijos vertinimu, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams darytina išvada, kad ieškovei atsakovė R. B. faktiškai perdavė 7200 Lt, o atsakovė B. V. - 8900 Lt. Kai jau minėta, paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartį yra pagrindas pripažinti nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju, nustačius, kad skolos dokumentuose yra nurodytos didesnės pinigų sumos nei ieškovei faktiškai buvo perduota: atitinkamai R.

B. perdavė 7200 Lt ir B. V. 8900 Lt, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei skolos dokumentuose nurodytos sumos perduotos nebuvo ir yra pagrindas taikyti CK 6.875 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ civilinės teisės gynimo bÅ«dÄ â€“ abi paskolos sutartis, atsižvelgiant į tai, kad  šalys skolos dokumentuose neaptarė įsipareigojimo mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola, neperduotų piniginių sumų apimtyje pripažinti nesudarytomis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie ieÅ¡kovei paskolos sutarčių pagrindu faktiÅ¡kai perduotas pinigų sumas, tačiau parinkdamas teisių gynimo bÅ«dÄ nepagrįstai ginčo sandorį iÅ¡ dalies pripažino negaliojančiu, kadangi taikant CK 6.875 straipsnio nuostatas, sandoriai dėl neperduotų (negautų) sumų pripažintini nesudarytais.

Kolegija, įvertinusi byloje pateiktÄ medžiagÄ sprendžia, kad yra pagrindas abu ginčo sandoris neperduotų (negautų) sumų apimtyje pripažinti nesudarytais, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 3 punktas). Tenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies (66 proc.), teismo sprendimÄ pakeitus – ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (46 proc.), iÅ¡ naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 36 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį dalis, kurios mokėjimas buvo teismo atidėtas (b. l. 36, t. 1), 37 Lt (66,64 Lt x 54 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Atsižvelgiant į  pripažintais nesudarytais sandorių sumas - 12 800 Lt ir 1 100 Lt, atitinkamai iÅ¡ atsakovės R. B. priteistina 381  Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį valstybei, 16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iÅ¡ atsakovės B. V. priteistina 33 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį valstybei,  16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, taip pat ieÅ¡kovei priteistinas 297 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovių – iÅ¡ R.

B. - 273,24 Lt, iÅ¡ B. V. – 23,76 Lt (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti 2010 m. gruodžio 20 d. paskolos sandorį tarp ieÅ¡kovės Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Lt paskolos nesudarytu dalyje dėl 12 800 Lt. Pripažinti paskolos sandorį tarp ieÅ¡kovės Z.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Lt paskolos nesudarytu dalyje dėl 1 100 Lt. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Lt žyminio mokesčio ir 37 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 381 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 33 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 273,24 Lt žyminio mokesčio ieškovei Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,76 Lt žyminio mokesčio ieškovei Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                                   Dalė Burdulienė                                                                                                Leonas Jachimavičius                                                                                                Egidijus Tamašauskas