a4d32f3e-fa1b-421b-8350-8ec92093ca77 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Baudžiamoji byla Nr. N1-2006-1034/2016Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02151-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1;                           1.1.10.1; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3 (S)   VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamiesiems E. J., D. L., A.

S.,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Petrui Prijalgauskui, Agatai Aganauskienei, Jonui Leikauskui, nukentėjusiajam L. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:                           D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 10 klasių iÅ¡silavinimo, administracine tvarka baustas, teistas:1) Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 284 str. 1 d.

– 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ), neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;2) 2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d.

– laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai.

Vadovaujantis BK 63 str., 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ , nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ar kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 val., per 3 mėn., sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi pakeista D. L. Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tÄ , bausmę atliekant areÅ¡tinėje. AreÅ¡to bausmę atliko 2015-09-17;            kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, mokosi ,,Vilniaus statybininkų rengimo centre“, administracine tvarka nebaustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. (2015-09-25 padaryta nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. (2015-12-01 padaryta nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu arba darbu, nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;                          kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,                          A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:             1) 2012-03-22 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, įpareigojant mokytis ir 9 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu, gydymu ar darbu, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-13 nuosprendžiu Å¡is nuosprendis pakeistas, A.

S. į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , bausmė nepakeista;              2) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

                          3) 2015-06-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3, 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirta Å¡iuo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose;                           šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose,                          kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

E. J. ir D. L. panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėjus nukentėjusiajam iÅ¡ už nugaros, D. L. tyčia sudavė vienÄ Â smÅ«gį alkÅ«ne nukentėjusiajam L. B. per galvÄ , o nuo gauto smÅ«gio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur, vertės, nenustatytam asmeniui iÅ¡traukus nukentėjusiajam L.

B. iÅ¡ kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du jie panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ â€“ nukentėjusiajam L. B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtÄ . Å iais savo veiksmais E. J. ir D. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent tuo, kad jis, veikdamas kartu su E. J. ir D.

L., 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , D. L. priėjus nukentėjusiajam iÅ¡ už nugaros ir tyčia sudavus vienÄ Â smÅ«gį alkÅ«ne nukentėjusiajam L. B. per galvÄ , o nuo gauto smÅ«gio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur vertės, jis iÅ¡traukė nukentėjusiajam L. B. iÅ¡ kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ â€“ nukentėjusiajam L.

B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtÄ , tai yra, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog ėjo iÅ¡ baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį. Jis nieko nematė, nieko nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nepamena. Jis tada nesÄ monių prikalbėjo. Ä®vykio metu buvo girtas, nepamena, kiek iÅ¡gėrė. Buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , nes rėkė, triukÅ¡mavo.

Pamena, kad ėjo, o kad muÅ¡tų, nematė. Nežino, kÄ jis pripažįsta, buvo iÅ¡gėręs. IÅ¡ kur tie bateliai pas jį, nepamena. Anksčiau pažinojo S., bendravo, L. irgi pažinojo. Nukentėjusiojo anksčiau nematė. Nežino, kaip pas jį atsirado sportbačiai. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nežino, iÅ¡ kur atsirado minėti sportbačiai, tie parodymai neteisingi. Ėjo savo kojomis, pastovėjo ant kojų. Pamena, kad buvo „Mėnulyje“, bet nepamena, kad kartu su kitais kaltinamaisiais ėjo nukentėjusiajam iÅ¡ paskos.

TÄ vakarÄ vartojo tik alkoholį. Nežino, kiek buvo iÅ¡gėręs S., gėrė kaip visi. Nematė, nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Policijos komisariate turėjo dvejas poras batų. IÅ¡simiegojo, atsikėlė, pamatė, kad yra dvi poros batų. Nepamena, su kuria batų pora apsiavęs išėjo. Lyg ir mėlyni batai, jis bateliais apsikeitė su A. B., pastarasis jam davė juodus batelius. Batais keisti pasiÅ«lė A. B.. Pastarasis neklausė, iÅ¡ kur tie batai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad įtarimo esmę suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Datos tiksliai nepamena, gali bÅ«ti įtarime nurodytu laiku, vėlai naktį, laiko taip pat jis nepamena, jis kartu su D. L., A. S. ir dar dviem vaikinais, kurių vardų nepamena, ėjo iÅ¡ baro „Mėnulis“, kur ėjo nepamena, tačiau kadangi jie rėkavo, tai juos sulaikė policija. Tačiau iÅ¡ kompanijos sulaikė tik jį su D.. Ir pristatė į policijos komisariatÄ . Kodėl sulaikė tik juodu nežino, gal dėl to, kad buvo iÅ¡gėrę.

Kiti taip pat buvo iÅ¡gėrę, bet kodėl jų nesulaikė jis nežino. Jokio žmogaus jis tÄ vakarÄ , tiksliau naktį neužpuolė, ir jokių daiktų iÅ¡ jo jis neėmė,. Kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado mėlynos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ jis nurodyti negali, nes nepamena. Buvo nemažai iÅ¡gėręs. Jokių traumų su galva jis nėra turėjęs. Kodėl apklausiamas kaip specialusis liudytojas nurodė, kad pirko tuos sportinius batelius iÅ¡ kažkokio čigono, jis nežino, paaiÅ¡kinti negali.

Tačiau kaip iÅ¡ tikrųjų jie pas jį atsidÅ«rė jis nežino. Kad tÄ naktį D. ar A. bÅ«tų užpuolęs kokį nepažįstamÄ vyriÅ¡kį ir sumušę bei atėmę iÅ¡ jo daiktus jis nematė. PrieÅ¡ keletÄ dienų buvo sutikęs D. L., jis jam pasakojo, kad buvo prie baro „Mėnulis“ sumušęs kažkokį vyriÅ¡kį, bet kokiomis aplinkybėmis ir kodėl, jis nesigilino. Kaltinamasis D. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog trenkė B. iÅ¡ alkÅ«nės į žandikaulį, jis pargriuvo.

Tyrėja surašė, kad jis taip pasakė, bet jis nematė, kas daiktus paėmė. Ä®vykio vakarÄ gėrė, vėlai vakare su S. ir J. ėjo namo į PaÅ¡ilaičius. Ėjo pasiimti automobilio, beeinant priėjo prie B. ir trenkė iÅ¡ alkÅ«nės vienÄ smÅ«gį į žandikaulį. Jis nukrito, o jie nuėjo. Jis nežiÅ«ri, kÄ pasiraÅ¡inėja apklausiamas. Jis nepasirašė, kad paėmė telefonÄ â€žIphone“. Nors apklausos protokole jo ranka raÅ¡yta, jis nežiÅ«ri, kÄ Â pasiraÅ¡inėja.

Gali bÅ«ti, kad tyrėja pati taip parašė. Nepamena, kur sutiko nukentėjusįjį, anksčiau jo nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas nebuvo daromas. Akistatos su A. S. atsisakė, pasakė, kad į LukiÅ¡kes nevažiuos. Pripažįsta, kad trenkė iÅ¡ alkÅ«nės L. B. į žandikaulį, nes jis kažkÄ pasakė, bet nematė, kaip E. J. ir A. S. kraustė kiÅ¡enes. Nematė, kÄ darė A. S.. Nukentėjusiajam ėjo iÅ¡ paskos, jis kažkÄ pasakė. PrieÅ¡ trenkdamas nekalbėjo, niekas net nežinojo, kalbos „gal apvokim, gal jis turi pinigų“ nebuvo, nekalbėjo, čia spontaniÅ¡kai kilo tokia mintis.

Jis pats taip sugalvojo, priėjo ir trenkė, vyko spontaniÅ¡kai, iÅ¡ anksto nesitarė. Dėl savo sveikatos niekada nebijojo. Jokio spaudimo jam nebuvo, parodymus davė savo valia. Nukentėjusysis po smÅ«gio nukrito, turbÅ«t prarado sÄ monę, jį paliko gulėti. Nepamena, ar visi buvo sulaikyti. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86). Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltę jis pripažįsta iÅ¡ dalies.

Įtarime nurodytu laiku jis kartu su E. J., A. S. ir dar vienu vaikinu, kurio vardo ir pavardės nežino vartojo alkoholį kavinėje „Mėnulis“, esančioje Ukmergės g., Vilniuje. Jiems bebūnant kavinėje prie jų prisikabino keturių vaikinų, kurių nepažįsta, kompanija. Tarp jų visų įvyko muštynės, joms pasibaigus, jie visi keturiese ėjo link Pašilaičių. Netoli „Maximos“ esančioje automobilių aikštelėje jų turėjo laukti pažįstamas su automobiliu, tačiau dar beeinant link sutartos vietos priekyje jų kompanijos ėjo kažkoks alkoholio pavartojęs vyriškis, jis taip pat ėjo iš „Mėnulio“.

VyriÅ¡kis jiems jį jau praeinant jam kažkÄ pasakė, jis susinervino, todėl grįžo prie jo ir trenkė vienÄ stiprų smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės vyriÅ¡kiui per galvÄ . Jis nuo gauto smÅ«gio nukrito ir prarado sÄ monę. Tuomet E. J. greit nuavė nuo jo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. apžiÅ«rėjo vyriÅ¡kio kiÅ¡enes. Jei neklysta, A. rado pas vyriÅ¡kį telefonÄ . Kiek pamena, ketvirtasis vaikinas po vyriÅ¡kio kiÅ¡enes nelandžiojo ir iÅ¡ jo nieko nepaėmė.

Jis iÅ¡ vyriÅ¡kio taip pat nieko nepaėmė. E. paėmus batus, A.– telefonÄ , ėjo visi toliau link „Maximos“, tuomet jau netoli „Maximos“ juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jie nieko nesakę sulaikė jį ir E.. A. ir ketvirtÄ jį vaikinÄ paleido. Kodėl sulaikė tik juodu su E., jis nežino. Nepamena, kaip atrodė tas vyriÅ¡kis, kuriam jis trenkė, buvo iÅ¡gėręs. Su tuo vyriÅ¡kiu bÅ«damas kavinėje „Mėnulis“ jis tikrai nebendravo ir muÅ¡tis su juo neketino.

Apiplėšti jo jis jokio tikslo neturėjo. Kiek jam žinoma, E. paimtus sportinius batelius iÅ¡ vyriÅ¡kio pasikeitė su savo dėde A. B.. Nežino, kur A. padėjo paimtÄ telefonÄ . Su A. Å¡iuo metu nebendrauja. Å iuo metu A. suimtas ir atlieka bausmę LukiÅ¡kėse už vagystę. Kaip rasti tÄ ketvirtÄ vaikinÄ , jis neįsivaizduoja, gal per A. S.. VietÄ , kurioje sudavė vyriÅ¡kiui, jis parodyti galėtų. Ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡ytiniame prisipažinime D. L. nurodė, kad 2014 m. rudenį, tikslios datos nepamena, buvo „Mėnulyje“ su E. J., A.

S. ir dar kažkuo. Jie ten susimušė ir norėjo važiuoti namo, bet prie jų kažkas prisikabino, tada jis tam asmeniui trenkė iÅ¡ alkÅ«nės į galvÄ ir jis nukrito. Tada E. J. paėmė iÅ¡ jo batus, o A. S. pradėjo ieÅ¡koti ko nors jo kiÅ¡enėse. Batai buvo mėlyni „Adidas“, su tais batais vėliau buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatÄ . Plėšimo vieta buvo už naujos „Norfos“, Ukmergės gatvėje (t. 1, b. l. 82). Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog prisimena miglotai, ėjo į PaÅ¡ilaičius, buvo prie „Mėnulio“, kur buvo muÅ¡tynės. Visi iÅ¡silakstė kas į kokiÄ pusę, tuo ir baigėsi.

Pamena tik, kad žmonės bėgo į priekį, ne kaltinamieji. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gali bÅ«ti, jog duoti parodymai teisingi. Priežasčių apkalbėti neturėjo, smulkmenų nepamena. Nesupranta, kodėl jį įtraukė į bylÄ , dėl „Iphone“ niekaip nepamena, nematė mėlynų sportbačių. Jis iÅ¡vis buvo už perėjos, virÅ¡ 50 metrų tai tikrai. TÄ dienÄ buvo apsirengęs juodais treningais, buvo visas apsirengęs juodai. Nelabai pamena, kas buvo apsirengęs baltos spalvos striuke.

Ėjo link namų Pašilaičiuose, gyvena Gabijos gatvėje. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. 2014 m. rudenį, tiksliai dienos nepamena, jis kartu D. L., E. J., E. pravarde „v.“, „v.“, jo vardo nežino ir „s.“ gėrė bare „Mėnulis“, esančiame už PC „BIG“.

Tarp jo draugų ir kitos kompanijos kilo muÅ¡tynės, joms pasibaigus jie iÅ¡siskirstė, kas į kokiÄ pusę. Jis nuėjo pro PC „BIG“ link FabijoniÅ¡kių, tačiau vėliau apsisuko ir ėjo atgal link „Norfos“, esančios Ukmergės g., Vilniuje, nes jam paskambino „v.“ ir paklausė, kur jis. Eidamas link „Norfos“ pamatė savo draugus, su kuriais buvo bare. Matė, kaip D. pribėgo prie kažkokio girto vaikino, kažkÄ su juo Å¡nekėjo, o po to D. kirto jam, jei neklysta iÅ¡ kumščio į galvÄ , tas vaikinas nuo gauto smÅ«gio parvirto ant žemės. Tuomet likę draugai taip pat pribėgo prie to vaikino.

KÄ jie ten sustoję darė, jis nematė, nes buvo tamsu, tačiau jis jiems suÅ¡uko „kÄ jÅ«s darot, kauÅ¡ai, einam namo“. Tada visi nuo to vaikino pasitraukė ir ėjo namo. Einant pro „Maxima“, prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai ir D. su E. pasiėmė su savimi, jei neklysta, dėl muÅ¡tynių „Mėnulyje“. PrieÅ¡ pareigÅ«nams su savimi iÅ¡sivežant D., jis iÅ¡traukęs iÅ¡ kiÅ¡enės „Iphone“ telefonÄ davė jam. Jis tÄ telefonÄ atidavė „v.“, nes jis jam buvo nereikalingas, suprato, kad tas telefonas buvo paimtas iÅ¡ vaikino, kuriam D. davė per galvÄ , nes iki tol jis tokio telefono neturėjo.

Kur „v.“ padėjo telefonÄ , jis nežino. E. virÅ¡ 20 metų, jei neklysta, jo pavardė Z.. Kiek jam žinoma, jis Å¡iuo metu užsienyje. Kadangi jis vyriÅ¡kio nemušė ir jokių daiktų iÅ¡ jo neėmė, todėl savo kaltės jis nepripažįsta. Galės parodyti vietÄ , kurioje D. kirto vyriÅ¡kiui per galvÄ . Momento, kaip iÅ¡ vyriÅ¡kio buvo paimtas telefonas, jis nematė. A. S. teismo posėdyje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.   Nukentėjusysis L.

B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog atpažįsta du asmenis, t. y. E. J. ir D. L.. Pastarieji priėjo prie jo netoli kavinės „Mėnulis“ ir norėjo sukelti muÅ¡tynes. Grįžo iÅ¡ Londono, turėjo aplankyti dukrÄ , žmona pasakė, kad ji bus už pusantros valandos. Užėjo į kavinę „Mėnulis“. Buvo geras oras, užsisakė bokalÄ alaus, sėdėjo, pademonstravo telefonÄ , pasėdėjo, iÅ¡gėrė porÄ bokalų. Paskui paskambino žmonai, ji pasakė kad jau namie.

Prie kito stalo buvęs vienas vyras jam pasakė, kad geriau eitų, nes jam blogai baigsis. Skambino žmona, sakė, jog nupirktų jai vyno. Grįžo, užėjo į kavinę, nupirko butelį vyno, Å¡ie asmenys, t. y. E. J. ir D. L. pasitiko jį prie slenksčio ir sakė, ko jis į juos žiÅ«ri. Jis užėjo į kavinę, apsisuko ir nuėjo. Atsisukęs matė, jog eina paskui jį du, trečio nematė. Paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, prie laiptinės jį iÅ¡jungė, žmona rado gulintį paslikÄ be daiktų.

Neketino kreiptis į policijÄ , bet draugai sakė, kad nueitų, ir, pasirodo, jie tÄ pačiÄ naktį įvykdė kitÄ apiplėšimÄ . Jei ne tie sportiniai bateliai, tai jų niekas nebÅ«tų radęs. Prarado telefonÄ â€žIphone“, butelį vyno, apie 90 Lt, batelius. Paskui jam tyrėjas batelius grÄ Å¾ino. D. L. buvo apsirengęs Å¡viesia palaidine su juodais geopardo taÅ¡kais, užsimaukÅ¡linęs kapiÅ¡onÄ , o kitas buvo su tamsia ruda striuke. Pirmasis prisikabino D., kitas nieko nesakė. Visi trys ėjo greta vienas kito iÅ¡sirikiavę, per 50 metrų už jo, suprato, kad paskui jį eina.

Negali pasakyti, kuris sudavė smÅ«gį. Vienas iÅ¡ Å¡ių trijų asmenų tai tikrai, daugiau nebuvo kam. Ar kÄ dar sakė, negalėjo girdėti. Anksčiau Å¡ių asmenų nepažinojo, nematė. Tuos du asmenis gali atpažinti, nes jie buvo priėję prie pat kavinės, trečiasis prisijungė vėliau. SmÅ«gį gavo iÅ¡ už nugaros, smÅ«gis buvo į galvÄ . Nukrito, prarado sÄ monę, smÅ«gis buvo per galvÄ . Jo telefonas buvo džinsų kiÅ¡enėje, priėjęs prie namų paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, ir jį paskui rado be batelių.

Buvo pareikštas civilinis ieškinys, jį palaiko. Per tuos kelerius metus niekas jo neieškojo, neatsiprašė, buvo gal keturis ar penkis kartus kviestas atpažinimui, praėjo beveik trys metai, manė, kad ta byla niekada nepasieks teismo. Nereiškia pretenzijų dėl tų sportbačių. Išgėrė du ar tris bokalus alaus. Trečio asmens neįsidėmėjo, nes buvo blogas apšvietimas. Kavinėje su A. S. tiesioginio kontakto nebuvo. Smūgį gavo prie laiptinės, jį ten ir surado. Matė, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, trečio neįžiūrėjo.

NeįžiÅ«rėjo, kaip apsirengęs. Pastebėjo, kad yra trys, paėjęs gal 200 metrų atsisuko, jautė, kad geruoju nesibaigs. Žodinio kontakto tarp jo ir iÅ¡ paskos ėjusiųjų nebuvo. Konfliktas buvo prie kavinės. Prie laiptinės jie pasiėmė butelį vyno. Buvo be sÄ monės, todėl greitosios nekvietė. Negali atsakyti, kodėl greitosios neiÅ¡kvietė jo buvusi žmona, tyrėjai neapklausė žmonos. Dėl telefono paieÅ¡kos jie viskÄ turėjo, galėjo surasti, jei bÅ«tų buvęs įjungtas, bet realiai pagrobėjai pasinaudoti telefonu negalėjo, nes yra kodas ir jo nežinant telefonÄ galima tik priduoti ant detalių.

Norint naudotis, kiekvienÄ kartÄ reikia įvesti kodÄ . Ä®vedus blogai, užsiblokuoja ne iÅ¡ karto. Kavinėje pademonstravo telefonÄ kitiems žmonėms. Skambino iÅ¡ to paties telefono savo sutuoktinei. Kad buvo skambutis, pateikti iÅ¡klotinę jo niekas neprašė. Iki laiptinės buvo likę apie 200 metrų. Sutuoktinė nesulaukusi jo nusileido į apačiÄ ir jį rado. Sutuoktinė gyvena 6 aukÅ¡te, atsipeikėjo lovoje. Neatsimena, kaip pateko į Å¡eÅ¡tÄ aukÅ¡tÄ . Ä® policijÄ nesikreipė, nes svaigo galva.

Nesikreipė, nes manė, kad jų niekas neieÅ¡kos. Buvo trys asmenys, A. S. negali atpažinti. Ä®sidėmėjo ne striukes, o veidus. Sakė, kad žmogus buvo su dėmėta striuke, kitas buvo su ruda striuke.Liudytoja B. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes buvo užpultas žmogus, paimti pinigai. Spaudimas apklausiamiems kaltinamiesiems tikrai nebuvo daromas, suinteresuotumo apkalbėti neturi. Apklausų protokolai buvo suraÅ¡yti pagal tai, kÄ parodė kaltinamieji.

Buvo paimtas paaiÅ¡kinimas iÅ¡ D. L.. Kiek pamena, paėmė bendradarbis. Kvietė kaltinamuosius į apklausÄ , E. J. buvo nepilnametis. Jį tada atvežė bendradarbis Å .. Ji su juo dirbo, apklausė, atliko kitus veiksmus. Kiek pamena, E. J. numovė sportbačius nukentėjusiajam. Yra liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai, jie buvo sulaikyti su daiktais. Yra paties D. L. nurodyta, kas nuėmė batus. Buvo atlikta pakankamai veiksmų, paskelbta telefono paieÅ¡ka. PaieÅ¡ka yra paskelbta iki Å¡iol.

Jei paaiškėtų, kad kas nors naudojasi, gautų duomenis. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisme yra dėl batų, apsikeitė batais. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis sportinius batelius „Adidas“, kurie iš jo buvo paimti 2014-11-11, gavo iš savo sūnėno E. J., tiksliau su juo pasikeitė, jam davė savo sportinius batelius irgi, Adidas“, tik juodos spalvos, o E. jam davė mėlynos spalvos.

Pasikeitė su E.sportiniais bateliais maždaug 2-3 dienos iki 2014-11-11 kada pareigūnai paėmė iš jo E. jam duotus batelius. Su E. pasikeitė sportiniais bateliais, nes jie jam tiko prie jo turimo mėlynos spalvos džemperio, todėl jis pasiūlė pas jį į svečius atėjusiam E., kuris buvo užsidėjęs tuos mėlynos spalvos „Adidas“ batelius pasikeisti į jo turimus juodos spalvos. E. sutiko. Iš kur E. buvo gavęs tuos sportinius batelius, jis nežinojo, jo neklausė. Kad sportiniai bateliai buvo vogti, jis nežinojo, sužinojo tik tada, kai pas jį atvyko policijos pareigūnas.

Negali pasakyti tiksliai, kÄ veikė 2014-10-14 naktį, tačiau kadangi tai buvo darbo diena, tai turbÅ«t miegojo savo namuose FabijoniÅ¡kių g., Vilniuje. Kavinėje „Mėnulis" jis tikrai tÄ naktį nebuvo ir jokio žmogaus neapiplėšinėjo. Susitikęs su E. J. ar D. L. jis tÄ dienÄ ir naktį taip pat nebuvo. Kad buvo savo namuose FabijoniÅ¡kių g., Vilniuje, 2014-10-14 naktį, prireikus galėtų patvirtinti su juo gyvenantis draugas G. Ž. ir draugė D. M.. Å iuo metu turi ir naudoja vienÄ mobiliojo telefono numerį „Tele2 Pildyk“ (duomenys neskelbtini), kurį turi daugiau nei penkerius metus. Teismo posėdyje perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A.

B. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Apsikeitė bateliais su E. J.. Neklausė, iš kur jie. Apsikeitė dėl džemperio. Nepamena, ar vėliau bendravo su E. J. ir D. L.. Kadangi liudytojo J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, teismo šaukimo jam įteikti nepavyko, teismo nutartis atvesdinti jį nebuvo įvykdyta, nes nustatyta, jog J. J. gyvena užsienyje, proceso dalyviai neprieštaravo jo parodymų pagarsinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J.

J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad nuo 2014-11-13 08.00 val. jis pradėjo darbÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, Laisvės pr. 80, Vilniuje. Budėjimo metu po vidurnakčio t. y. 2014-10-14 apie 01.30 val. Ä® 6 PK buvo pristatyti D. L. gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. J. gim. (duomenys neskelbtini), dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo t. y. Å¡ie galimai sumušė vaikinÄ . Dėl Å¡io fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.17-1-02106-14 pagal BK 284 str. 1 d. Jis atkreipė dėmesį, kad sulaikytasis E. J. turi su savimi dar vienÄ porÄ sportinių batelių „Adidas“, mėlynos spalvos su 3 baltomis juostelėmis.

Ar su jais E. J. buvo apsiavęs, jis nepamena. E. J. sakė, kad sportinius batelius „ADIDAS“ pirko dėvėtų drabužių parduotuvėje. E. J. turėjo antrus batus (sportinius), juodos spalvos, pavadinimo neprisimena. 2014-10-18 jis taip pat dirbo Vilniaus m. 6PK ir budėjimo metu apie 00.00 val. į komisariatÄ kreipėsi nepažįstamas vyras, kuris paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 5 dienas Ukmergės g. 298A, Vilniuje buvo apiplėštas ir iÅ¡ jo buvo pavogtas mobilus telefonas bei numovė sportinius batelius.

Jis paklausė, kaip atrodė bateliai. Å is atsakė, kad bateliai buvo mėlynos spalvos „ADIDAS“ firmos su 3 juostomis. Jam kilo įtarimas, kad Å¡iuos batelius galėjo pavogti nepilnametis, kuris buvo sulaikytas prieÅ¡ 5 paras Vilniaus m. 6 PK bei pas jį pagal apibÅ«dinimÄ buvo rasti panaÅ¡Å«s bateliai, kaip ir Å¡io pareiÅ¡kėjo. Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 35-36). 2014-10-18 protokole-pareiÅ¡kime L.

B. nurodė, jog 2014-10-13 apie 01.00 val., prie Ukmergės g. 298A, Vilniuje, jį užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie sumušė ir atėmė pinigus, telefonÄ ir sportinius batus. Dėl įvykio jam padaryta 2990 Lt turtinė žala (b. l. 10). IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-10-17 17.00 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog nepažįstami jaunuoliai Å¡alia kavinės „Mėnulis“ sumušė ir atėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ ir sportbačius „Adidas“, baltai-mėlynos spalvos (b. l. 12);2015-10-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti įvykio vietos, esančios Vilniuje, Ukmergės g. 298A, rezultatai (b. l. 16-17).2015-10-05 fotolentelėje užfiksuoti įvykio vieta, kurioje buvo įvykdytas plėšimas (b. l. 18-19).2015-02-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusysis L.

B. atpažino D. L. ir E. J. (b. l. 28-29, 34).2014-12-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis L. B. atpažino sportinius batelius „Adidas“, kurie buvo pagrobti iÅ¡ jo prie Ukmergės g. 298A, Vilniuje (b. l. 40-41). 2015-10-19 akistatos tarp kaltinamojo E. J. ir kaltinamojo D. L. metu, kaltinamasis D. L. negalėjo nurodyti, kaip pas kaltinamÄ jį E. J. atsirado mėlynos spalvos bateliai „Adidas“. Kaip ir sakė pirmos apklausos metu, ėjo iÅ¡ baro, jis „nukirto“ vienÄ Å¾mogų, nežino, kas kÄ Ä—mė.

Nežino, kodėl apklausos metu nurodė, kad E. J. paėmė batelius iÅ¡ žmogaus, kurį jis „nukirto“. E. J. nurodė, kad nepamena, kaip tie sportiniai bateliai atsirado pas jį, gal kas atidavė (b. l. 74).IÅ¡ 2015-03-13 D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė Å¡alia parduotuvės „Norfa“ esantį namÄ , adresu Ukmergės g. 298B, Vilniuje, kur su A. S., E. J. bei dar vienu vaikinu apiplėšė nepažįstamÄ vaikinÄ . Parodė laiptinę, kur jis vienÄ kartÄ alkÅ«ne sudavė nepažįstamam vaikinui į galvÄ , dėl ko pastarasis nugriuvo.

Tuo metu E. J. numovė mėlynus sportbačius „Adidas“, o A. S. apieÅ¡kojo nugriuvusio asmens rÅ«bų kiÅ¡enes. Ketvirtas asmuo nieko nedarė. Po to D. L. pasakė, kad pabėgo, bet vėliau su E. J. buvo sulaikyti policijos darbuotojų. (t. 1, b. l. 93-96).IÅ¡ 2015-05-22 A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė Å¡alia parduotuvės „Norfa“ esantį namÄ , adresu Ukmergės g. 298A, Vilniuje, Å¡alia kurio stovėdamas jis matė savo draugus ir vienÄ iÅ¡ jų – D.

L. suduodantį į galvÄ kažkokiam vaikinui. Parodė, kurioje vietoje stovėjo D. L. ir kurioje vietoje nukentėjusysis nuvirto po smÅ«gio ant žemės. Nurodyti, kokiose vietose D. L. suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam stovėjo kiti buvę draugai, jis negalėjo (t. 1, b. l. 112-119). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .

Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog E. J. ir D. L. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir parodė, jog nukentėjusįjį L.

B. iÅ¡ties mušė – trenkė L. B. iÅ¡ alkÅ«nės į žandikaulį, jis pargriuvo. Jis nematė, kas daiktus paėmė. Jis trenkė iÅ¡ alkÅ«nės vienÄ smÅ«gį L. B. į žandikaulį, pastarajam nukritus, jie nuėjo. Jis nežiÅ«ri, kÄ pasiraÅ¡inėja, jis nepasirašė, kad paėmė telefonÄ â€žIphone“. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jo ranka raÅ¡yta, jis nežiÅ«ri, kÄ pasiraÅ¡inėja. Gali bÅ«ti, kad tyrėja pati taip parašė. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas nebuvo daromas.

Nematė, kaip E. J. ir A. S. kraustė kišenes. Prieš trenkdamas nekalbėjo, niekas net nežinojo, kalbos „gal apvokim, gal jis turi pinigų“ nebuvo, nekalbėjo, čia spontaniškai kilo tokia mintis. Jis pats taip sugalvojo, priėjo ir trenkė, vyko spontaniškai, iš anksto nesitarė. Dėl savo sveikatos niekada nebijojo. Akistatos atsisakė, pasakė, kad į Lukiškes nevažiuos. Jokio spaudimo jam nebuvo, parodymus davė savo valia. Kaltinamasis E. J. kaltę taip pat pripažino iš dalies ir parodė, jog ėjo iš baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį.

Jis nieko nematė, nieko nepastebėjo. Ä®vykio metu buvo girtas, nepamena, kiek iÅ¡gėrė. Pamena, kad ėjo, o kad muÅ¡tų, nematė. Nežino, kÄ jis pripažįsta, buvo iÅ¡gėręs. IÅ¡ kur pas jį atsirado bateliai „Adidas“, nepamena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nežino, iÅ¡ kur jie atsirado, tie parodymai neteisingi. Ėjo savo kojomis, pastovėjo ant kojų. Pamena, kad buvo „Mėnulyje“, bet nepamena, kad kartu ėjo nukentėjusiajam iÅ¡ paskos.

TÄ vakarÄ vartojo tik alkoholį. Nežino, kiek buvo iÅ¡gėręs A. S., gėrė kaip visi, truputį prisimena. Nematė nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Policijos komisariate turėjo dvejas poras batų. IÅ¡simiegojo, atsikėlė, pamatė kad yra dvi poros. Nepamena, su kuria batų pora apsiavęs išėjo. Lyg ir mėlyni batai, jie apsikeitė, jis (A. B.) jam davė juodus, jis pasiÅ«lė, neklausė, iÅ¡ kur tie batai. Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų D. L. ir E. J. parodymai tik iÅ¡ dalies atitinka objektyviÄ tiesÄ , tuo tarpu dalį jų paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl Å¡ios priežasties teismas vadovaujasi tik ta kaltinamųjų parodymų dalimi, kuriÄ patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visumÄ , o tÄ kaltinamųjų parodymų dalį, kuri yra prieÅ¡taringa ir nenuosekli bei nepatvirtinta kitais įrodymais, atmeta, kaip siekį Å¡velninti savo ir vienas kito atsakomybę.Pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. L. panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį L. B. neneigė viso proceso metu, kitas įvykio aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos kvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ kaip plėšimÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jis proceso eigoje dėstė nenuosekliai ir prieÅ¡taringai.

Å tai apklausiamas įtariamuoju 2015-03-13 apklausoje, paaiÅ¡kino, jog trenkė vienÄ stiprų smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės vyriÅ¡kiui per galvÄ , jis nuo gauto smÅ«gio nukrito ir prarado sÄ monę. Tuomet E. J. greit nuavė nuo jo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. patikrino vyriÅ¡kio kiÅ¡enes. Jei neklysta, A. S. rado pas vyriÅ¡kį telefonÄ . Kiek jam žinoma, E. J. minėtus sportinius batelius iÅ¡ vyriÅ¡kio pasikeitė su savo dėde A. B. (t. 1, b. l. 86-87).

Apklausiamas įtariamuoju 2015-12-18 D. L. nurodė, jog atsisako nuo akistatos su A. S., nes bijo dėl savo sveikatos, t. y., jog jam vėliau už parodymus prieš jį neatsilieptų kūno sužalojimais. Nors A. S. ir kalėjime, tačiau turi draugų, per kuriuos jį surastų (t. 1, b. l. 88-89). Tuo tarpu 2016-04-11 įtariamojo apklausos metu D. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog savo kaltę pripažįsta tik ta apimtimi, jog sudavė nukentėjusiajam. Jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė, nei telefono, nei batų, nei pinigų.

PraÅ¡o vadovautis jo parodymais, kuriuos davė pirmos apklausos metu (t. 1, b. l. 91-92). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu D. L. parašė raÅ¡ytinį prisipažinimÄ , kuriame nurodė, jog 2014 m. rudenį, tikslios datos nepamena, buvo „Mėnulyje“ su E. J. ir A. S. bei dar vienu asmeniu. Jie norėjo važiuoti namo, tačiau prie jų kažkas prisikabino, tada jis tam asmeniui trenkė iÅ¡ alkÅ«nės į galvÄ , jis nukrito. Tada E. J. paėmė iÅ¡ to asmens batus, o A. S. pradėjo ieÅ¡koti jo kiÅ¡enėse.

Teismo posėdžio metu D. L. nepripažino, jog atsisakė akistatos su A. S. dėl to, kad bijojo duoti parodymus prieÅ¡ jį. Parodė, kad dėl savo sveikatos niekada nebijojo, akistatos atsisakė, pasakė, kad į LukiÅ¡kes nevažiuos. Nematė, kaip J. ir S. kraustė kiÅ¡enes. Nematė, kÄ darė S.. Taigi, D. L. vienu atveju įvykio aplinkybių negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti. Vienu atveju nurodė, kad batelius „Adidas“ nuo nukentėjusiojo numovė E. J., o nukentėjusiojo kiÅ¡enes kraustė ir telefonÄ rado A.

S., kitu atveju teigė nematęs, kÄ tuo metu, kai sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, veikė E. J. ir A. S.. Tiek dėl E. J., tiek dėl A. S. veiksmų D. L., apklausiamas, nebuvo nuoseklus. Pirmos apklausos metu paaiÅ¡kino, jog E. J. greit nuavė nuo nukentėjusiojo pastarojo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. patikrino vyriÅ¡kio kiÅ¡enes, o teismo posėdyje jau kategoriÅ¡kai tvirtino, jog nematė, kÄ darė E. J. ir A. S.. Apklausiamas proceso metu nebuvo nuoseklus ir kaltinamasis E. J., kuris 2015-06-22 apklausos metu teigė, jog galimai įtarime nurodytu laiku ėjo kartu su D.

L. ir A. S. bei dar dviem vaikinais iÅ¡ baro „Mėnulis“, juos sulaikė policija, nes rėkavo. Jokio žmogaus tÄ vakarÄ neužpuolė, jokių daiktų iÅ¡ jo nepaėmė. Negali nurodyti, kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado mėlynos spalvos bateliai „Adidas“, nes nepamena. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl apklausiamas kaip specialusis liudytojas, nurodė, kad pirko tuos sportinius batelius iÅ¡ kažkokio čigono (t. 1, b. l. 67). 2015-04-03 apklausos metu E. J., apklaustas kaip specialusis liudytojas, parodė, kad jam su D.

L., ,,V.“ ir ,,V.“ einant vėlai naktį iš baro ,,Mėnulis“, tikslios datos dabar jau neprisimena, bet tai buvo rudenį, einant link Pašilaičių, netoli ,,Maximos“ kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuriam apie 30 metų iš išvaizdos atrodė kaip narkomanas, pasiūlė jam sportinius batelius ,,Adidas“, jis batelius nupirko už 20 litų. Juos jis įsidėjo po striuke. Maždaug po 10-15 minučių jį ir D. sulaikė policijos pareigūnai. Mano, kad juos sulaikė dėl to, kad buvo labai girti, gal eidami triukšmavo.

Nupirktus batelius ,,Adidas“ iÅ¡ narkomano jis užsidėjo bÅ«damas policijos komisariate ir sėdėdamas kameroje senus batelius jis pasiėmė kitÄ dienÄ , kai buvo apklaustas ir paleistas. Batelius atidavė savo dėdei A. B. po kelių dienų nuo jų įsigijimo (t. 1, b. l. 62). 2015-10-19 akistatos tarp kaltinamojo D. L. ir kaltinamojo E. J. metu, kaltinamasis E. J. parodė, kad sutinka su D. L. parodymais, jog pastarasis nežino, kaip pas E. J. atsirado bateliai „Adidas“, mėlynos spalvos. Nežino ir nepamena, kaip pas jį atsirado minėti sportiniai bateliai, gal kas atidavė (t. 1, b. l. 74).

Teismo posėdžio metu E. J. parodė, jog ėjo iÅ¡ baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį. Jis nieko nematė ir nieko nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, jo teigimu, tuomet prikalbėjo nesÄ monių. Ä®vykio metu buvo girtas, nepamena, kiek iÅ¡gėrė. Nežino, kÄ jis pripažįsta, buvo iÅ¡gėręs. Nepamena, iÅ¡ kur tie bateliai pas jį. Nukentėjusiojo anksčiau nematė. Nematė nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai prieÅ¡taringi, jis savo parodymus keitė, tai vertintina kaip deklaratyvus siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybę, jog E. J. ir D.

L., panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį L. B., pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ telefonÄ , batelius bei pinigus, patvirtina, o kartu ir kaltinamųjų parodymų dalį, kurioje Å¡ie teigė, kad minėtų daiktų nepagrobė, paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymai. Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo L. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu.

Nukentėjusysis proceso eigoje gana nuosekliai parodė, jog įvykio metu buvo sumuÅ¡tas ir buvo pagrobtas jam priklausantis telefonas, bateliai, pinigai, ir kaip jį užpuolusius asmenis atpažino bÅ«tent E. J. bei D. L.. Teismo posėdžio metu L. B. parodė, kad atpažįsta du asmenis. Jie priėjo prie jo netoli kavinės „Mėnulis“ ir norėjo sukelti muÅ¡tynes. Užėjo į kavinę „Mėnulis“, buvo geras oras, užsisakė bokalÄ alaus, sėdėjo, pademonstravo telefonÄ , iÅ¡gėrė porÄ bokalų.

Paskui paskambino žmonai, ji pasakė kad jau namie, prie kito stalo buvęs vienas vyras jam pasakė, kad geriau eitų, nes jam blogai baigsis. Skambino žmona, sakė, jog nupirktų jai vyno. Grįžo, užėjo į kavinę, nupirko butelį vyno, Å¡ie du veikėjai pasitiko jį prie slenksčio ir sakė, ko jis į juos žiÅ«ri. Jis užėjo į kavinę, apsisuko ir nuėjo. Atsisukęs matė, jog eina paskui jį du asmenys, trečio nematė. Paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, prie laiptinės jis prarado sÄ monę, žmona rado gulintį be daiktų.

Prarado telefonÄ â€žIphone“, butelį vyno, apie 90 Lt, batelius. Paskui jam tyrėjas batelius grÄ Å¾ino. D. L. buvo apsirengęs Å¡viesia palaidine su juodais geopardo taÅ¡kais, užsimaukÅ¡linęs kapiÅ¡onÄ , o kitas buvo su tamsia ruda striuke. Pirmasis prisikabino D. L., kitas nieko nesakė. Visi trys ėjo greta vienas kito iÅ¡sirikiavę, per 50 metrų už jo, suprato, kad paskui jį eina. Negali pasakyti, kuris sudavė smÅ«gį. Vienas iÅ¡ Å¡ių trijų asmenų tai tikrai, daugiau nebuvo kam.

Anksčiau Å¡ių asmenų nepažinojo, nematė. Tuos du gali atpažinti, nes jie buvo priėję prie pat kavinės, trečiasis prisijungė vėliau. SmÅ«gį gavo iÅ¡ už nugaros, smÅ«gis buvo į galvÄ . Nukrito, prarado sÄ monę, smÅ«gis buvo per galvÄ , buvo be sÄ monės. Jo telefonas buvo džinsų kiÅ¡enėje, priėjęs prie namų paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, ir jį paskui rado be batelių. Buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, jį palaiko, per tuos kelis metus niekas jo neieÅ¡kojo, neatsiprašė, buvo gal keturis ar penkis kartus kviestas atpažinimui, praėjo beveik trys metai, manė, kad ta byla niekada nepasieks teismo.

Trečio asmens neįsidėmėjo, nes buvo blogas apÅ¡vietimas. Kavinėje su A. S. tiesioginio kontakto nebuvo. SmÅ«gį gavo prie laiptinės, jį ten ir surado. Matė, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, t. y. E. J. ir D. L. trečio neįžiÅ«rėjo. Ä® policijÄ nesikreipė, nes svaigo galva. Nesikreipė, nes manė, kad jų niekas neieÅ¡kos. Buvo trys asmenys, A. S. negali atpažinti. Ä®sidėmėjo ne striukes, o veidus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau minėta, D.

L. teismo posėdžio metu pripažino sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ . 2014-10-18 apklausos metu nukentėjusysis teigė, jog kai maždaug apie 01 val. jis priėjo prie buvusios žmonos namo Ukmergės g. 298A, Vilniuje, namo laiptinės, staiga iÅ¡ už nugaros pribėgo trys anksčiau minėti vaikinai ir kažkas iÅ¡ jų sudavė jam stiprų smÅ«gį į galvÄ . Nuo smÅ«gio jis prarado sÄ monę. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad pagrobtas jo mobilaus ryÅ¡io telefonas „Iphone 5“, taip pat dingo 90 litų ir nuo kojos buvo numauti sportiniai batai mėlynos spalvos su trimis baltos spalvos juostelėmis „Adidas“ firmos - 400 litų vertės. Kai jis ėjo iki savo buvusios žmonos namų, jis matė kaip jį sekė tie patys trys asmenys.

IÅ¡ jų jis galėtų atpažinti tik vienÄ , kuris siÅ«lė prie kavinės pasimuÅ¡ti su juo (t. 1, b. l. 20-21), Å¡ias aplinkybes 2014-11-13 papildomoje apklausoje nukentėjusysis patikslino ir papildė, kad pavogto telefono „Iphone 5“ telefono Nr. buvo (duomenys neskelbtini), pavogti sportiniai bateliai „Adidas“, 41-42 dydžio, Å¡ių batelių įklotas buvo nusitrynęs, batus atpažinti galėtų pagal iÅ¡vaizdÄ , nusidėvėjimÄ , spalvÄ . Gali atpažinti tik vienÄ iÅ¡ 3 vaikinų, kuris pirmas prisikabino prie kavinės „Mėnulis“ ir atrodė apie 20 metų amžiaus, vilkėjo Å¡viesios spalvos striukę su kapiÅ¡onu apie 175 cm Å«gio.

Atpažinti galėtų pagal veido bruožus, Å«gį (t. 1, b. l. 25). Teismo posėdžio metu L. B. nurodė matęs, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, trečio neįžiÅ«rėjo ir tai atitinka pačių kaltinamųjų nurodytÄ aplinkybę, kad iÅ¡ties įvykio vietoje buvo E. J., D. L. ir A. S., tačiau teismo nuomone, Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad plėšimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį padarė bÅ«tent E. J. ir D. L.. Juo labiau, kad nukentėjusysis nesitikėdamas bÅ«ti užpultas objektyviai galėjo ir neatkreipti dėmesio į tikslų įvykio vietoje buvusių asmenų skaičių, jų iÅ¡sidėstymÄ .

Taigi, nors apklausų metu nukentėjusysis Å¡iek tiek painiojosi dėl įvykio vietoje buvusių asmenų skaičiaus, tačiau jis iÅ¡ esmės visų apklausų metu nuosekliai parodė, kad kaip jį sekusius asmenis jis atpažino E. J. ir D. L.. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, svarbu tai, jog jis viso proceso metu kategoriÅ¡kai teigė, jog smÅ«gį gavo iÅ¡ nugaros, po to prarado sÄ monę, o atgavus sÄ monę pasigedo jam priklausančių daiktų. Å iame kontekste svarbu ir tai, jog aplinkybę, kad buvo sumuÅ¡tas ir iÅ¡ jo buvo pagrobti pinigai, telefonas ir bateliai, nukentėjusysis nurodė savo pareiÅ¡kime, netrukus po įvykio (b. l. 5), be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu bÅ«tent E. J. ir D.

L., atpažino kaip jį užpuolusius ir jo turtÄ pagrobusius asmenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog kaltinamųjų apklausų metu jiems nebuvo daromas joks spaudimas, apklausų protokolai suraÅ¡yti pagal kaltinamųjų parodymus, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja B. K.. Å ios liudytojos teisme duoti parodymai pripažintini patikimais, nes nors kaltinamasis D. L. nurodė, jog nežiÅ«rėjo, kÄ pasiraÅ¡inėjo ikiteisminio tyrimo metu, D. L. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu spaudimas jam nebuvo daromas, parodymus davė laisva valia, o E. J. iÅ¡ esmės nurodė neprisimenantis įvykio aplinkybių, tačiau nenurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų darytas koks nors spaudimas duoti parodymus.

B. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apklausų protokolai buvo suraÅ¡yti pagal tai, kÄ parodė kaltinamieji, joks spaudimas ar įtaka apklausų metu nebuvo daromas. Nors nukentėjusiojo telefonas „Iphone“ nebuvo rastas, teismas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad telefonas iÅ¡ jo buvo pagrobtas. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumÄ ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamieji E. J. ir D.

L., panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį L. B., iÅ¡ pastarojo pagrobė nukentėjusiojo batelius, pinigus, mobilų telefonÄ â€žIphone“, t. y. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Ä®statyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013 ir kt.).

Darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Susitarta gali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytos pavojingos veikos požymius, todėl ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymus, tiek į kitais įrodymais nustatytas E. J. ir D. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, objektyvias aplinkybes, teismas nenustatė, jog kaltinamieji iÅ¡ anksto susitarė padaryti plėšimÄ , nusikalstama veika padaryta veikiau spontaniÅ¡kai, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį neapibrėžtÄ turtÄ susiformavo po to kai D. L. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam L. B. ir pastarasis nukrito ant žemės. Teismo vertinimu, E. J. neabejotinai turėjo girdėti ir matyti D.

L., kuris smurtavo prieÅ¡ L. B.. Tai, kad E. J. paėmė ir nuavė nukentėjusiajam batelius, sudaro pagrindÄ spręsti apie abiejų kaltinamųjų pritarimÄ vienas kito veiksmams ir jų staiga susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ padaryti plėšimÄ , t. y. smurtaujant užvaldyti neapibrėžtÄ nukentėjusiojo turtÄ . Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė bendrai kaip bendravykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, abu suvokė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojamas smurtas nėra savitikslis, o buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , t. y. kaltinamieji, matydami vienas kito veiksmus, bendromis pastangomis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį L.

B. siekdami užvaldyti jo turtÄ ir tÄ padarė. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kaltinamųjų E. J. ir D. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Dėl A. S. pateikto kaltinimo Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ pačiÄ vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra bÅ«tinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ tyčinį nusikaltimÄ . Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).A.

S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent tuo, kad jis, veikdamas kartu su E. J. ir D. L., 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , D. L. priėjus nukentėjusiajam iÅ¡ už nugaros ir tyčia sudavus vienÄ Â smÅ«gį alkÅ«ne nukentėjusiajam L. B. per galvÄ , o nuo gauto smÅ«gio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur vertės, jis iÅ¡traukė nukentėjusiajam L.

B. iÅ¡ kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, po ko  pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ - nukentėjusiajam L. B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtÄ . Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo.Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A.

S. parodė, kad prisimena miglotai, ėjo į PaÅ¡ilaičius, buvo prie „Mėnulio“, kur buvo muÅ¡tynės, visi iÅ¡silakstė kas į kokiÄ pusę, tuo ir baigėsi. MuÅ¡tynės nelabai ten ir vyko. Pamena tik, kad žmonės bėgo į priekį, ne kaltinamieji. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. parodė, kad gali bÅ«ti, jog jo duoti parodymai yra teisingi. Priežasčių apkalbėti neturėjo, smulkmenų nepamena, nesupranta, kodėl jį įtraukė į bylÄ .

Dėl „Iphone“ nieko nepamena, akyse nematė mėlynų sportbačių. Pažymėtina ir tai, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir dalyvavimÄ plėšime. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-22 apklaustas įtariamuoju A. S. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltės jis nepripažįsta. 2014 m. rudenį, tiksliai dienos nepamena, jis kartu D. L., E. J., E. pravarde „v.“, „v.“, jo vardo nežino ir „s.“ gėrė bare „Mėnulis", esančiame už PC „BIG“.

Tarp jo draugų ir kitos kompanijos kilo muÅ¡tynės, joms pasibaigus jie iÅ¡siskirstė, kas į kokiÄ pusę. Jis nuėjo pro PC „BIG“ link FabijoniÅ¡kių, tačiau vėliau apsisuko ir ėjo atgal link „Norfos“, esančios Ukmergės g., Vilniuje, nes jam paskambino „v.“ ir paklausė, kur jis. Eidamas link „Norfos“ pamatė savo draugus, su kuriais buvo bare. Matė kaip D. pribėgo prie kažkokio girto vaikino, kažkÄ su juo Å¡nekėjo, o po to D. kirto jam, jei neklysta iÅ¡ kumščio į galvÄ , tas asmuo nuo gauto smÅ«gio parvirto ant žemės. Tuomet likę draugai taip pat pribėgo prie to vaikino.

Jis nematė, kÄ jie sustoję darė, nes buvo tamsu, tačiau jis jiems suÅ¡uko „kÄ jÅ«s darot, kauÅ¡ai, einam namo“. Tada visi nuo to asmens pasitraukė ir ėjo link rajono namo. Einant pro „Maxima“, prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai ir D. su E. pasiėmė su savimi. Jei neklysta dėl muÅ¡tynių „Mėnulyje“, prieÅ¡ pareigÅ«nams su savimi iÅ¡sivežant D., jis iÅ¡traukęs iÅ¡ kiÅ¡enės „Iphone“ telefonÄ davė jam. Jis tÄ telefonÄ atidavė „v.“, nes jis jam buvo nereikalingas, suprato, kad tas telefonas buvo paimtas iÅ¡ asmens, kuriam D. davė per galvÄ , nes iki tol jis tokio telefono neturėjo.

Kur „v.“ padėjo telefonÄ jis nežino. E. virÅ¡ 20 metų, jei neklysta jo pavardė Z., kiek jam žinoma jis Å¡iuo metu užsienyje. Kadangi jis vyriÅ¡kio nemušė ir jokių daiktų iÅ¡ jo neėmė, todėl savo kaltės jis nepripažįsta. Galės parodyti vietÄ , kurioje D. kirto vyriÅ¡kiui per galvÄ . Momento kaip iÅ¡ vyriÅ¡kio buvo paimtas telefonas jis nematė. Daugiau jis neturi ko pridurti (t. 1, b. l. 106). Parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota tik tai, kad A.

S. parodė Å¡alia parduotuvės „Norfa“ esantį namÄ , adresu Ukmergės g. 298A, Vilniuje, Å¡alia kurio stovėdamas jis matė savo draugus ir vienÄ iÅ¡ jų – D. L. suduodantį į galvÄ kažkokiam vaikinui. Parodė, kurioje vietoje stovėjo D. L. ir kurioje vietoje nukentėjusysis nuvirto po smÅ«gio ant žemės. Nurodyti, kokiose vietose D. L. suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam stovėjo kiti buvę draugai, jis negalėjo (t. 1, b. l. 112-119). Tačiau nei viename iÅ¡ paminėtų protokolų nėra A.

S. paaiÅ¡kinimų dėl pateikto kaltinimo, t. y. kad jis su E. J. ir D. L. susitarė vykdyti plėšimÄ , kad jis suprato ir norėjo konkrečiais savo veiksmais padėti tai padaryti. Tai, kad A. S. pripažino nurodytu laiku buvęs prie baro „Mėnulis“, savaime neįrodo nei A. S. tyčios vykdyti plėšimÄ , nei tyčios padėti jį įvykdyti konkrečiais veiksmais, nei jo konkrečių veiksmų, kurie padėjo ar galėjo padėti įvykdyti plėšimÄ . Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas A.

S. pakeitė savo parodymus dalyje dėl telefono „Iphone“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali bÅ«ti apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigÅ«nai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus.

Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.Teismas, vertindamas A. S., E. J. ir D. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, net jei ir laikytų juos įrodančiais A. S. bendrininkavimÄ plėšime, mano, kad vien jų nepakaktų A. S. kaltei dėl Å¡io nusikaltimo padarymo pagrįsti.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti kaltinamojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tyręs visus kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje daugiau nėra nei vieno įrodymo, kuris rodytų, kad tarp E. J., D. L. ir A. S. buvo susitarimas ar planas vykdyti plėšimÄ , kad A. S. turėjo tyčiÄ Ä¯vykdyti Å¡iuos nusikaltimus.

To nepatvirtina nei kitų kaltinamųjų parodymai, nei nukentėjusiojo ar liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisme apklausta liudytoja tyrėja B. K. negalėjo nieko daugiau paaiÅ¡kinti, nei užfiksuota A. S. apklausų protokoluose, kuriuose nėra užfiksuota A. S. kaltę pagrindžiančių duomenų. Be to, teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad neatpažįsta A. S. kaip asmens dalyvavusio jo apiplėšime. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų A.

S., E. J. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima patikrinti ar pagrįsti kitų byloje esančių įrodymų, nes jų nėra. O remtis vien tik Å¡iais parodymais kaip savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, įrodant A. S. dalyvavimÄ plėšime, teismas negali.Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nei iÅ¡ kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiojo parodymų, nei iÅ¡ byloje nustatytų objektyvių duomenų, nei iÅ¡ realiai atliktų visų kaltinamųjų veiksmų, negalima spręsti, jog A.

S. turėjo tyčiÄ bendrininkaudamas padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl laikantis in dubio pro reo principo, visos iÅ¡kilusios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. S. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl E. J. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. J., veikdamas tiesiogine tyčia su D. L., padarė vienÄ baigtÄ smurtinio pobÅ«džio apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiÅ¡kas, nukentėjusiajam iÅ¡ jo pagrobtas turtas negrÄ Å¾intas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių į tai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, t. y. tai, kad jis Å¡iuo metu yra 17 metų amžiaus (t. 1, b. l. 166, 168), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 122), teistas, yra moksleivis, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 125). Atsižvelgiama ir į tai, kad E. J. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo gana intensyvus. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės rÅ«Å¡iai bei dydžiui parinkti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad E. J. padaryta veika padaryta greičiau dėl socialinių įgÅ«džių ir socialinės brandos stokos, kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas, o tai rodo besiformuojančias jo neigiamas, t. y. asocialias moralines ir vertybines nuostatas.

Todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta kaltinamajam skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu skirta bausme, tačiau atidedant bausmės vykdymÄ (BK 92 straipsnis) bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ su tam tikrais įpareigojimais. Juo labiau, kad Å¡velnesnės bausmės – areÅ¡to skyrimas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų realų E. J. izoliavimÄ nuo visuomenės nedelsiant patalpinant jį į areÅ¡tinę.

Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.  E. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 79), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl D. L. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, veika baigta.

Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiÅ¡kas, nukentėjusiajam iÅ¡ jo pagrobtas turtas negrÄ Å¾intas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį D. L. – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 128-131), teistas (t. 1, b. l. 132-134), jo teigimu, dirba, mokosi vakarinėje mokykloje, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 139). Å ie kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jį patį apibÅ«dinantys duomenys leidžia spręsti, kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, todėl nelaikytini pagrindu spręsti, kad jį bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės. Visgi Å¡ie duomenys rodo neigiama teisės ir moralės požiÅ«riu linkme besiformuojantį kaltinamojo elgesį bei asmenines nuostatas.

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės rÅ«Å¡iai bei dydžiui parinkti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. L. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimÄ , jo dydį nustatant mažesnį, nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tent tokia bausmė Å¡iuo metu bus pakankama, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti bausmės tikslus.Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D.

L.BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. jis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. L. anksčiau teistas, dirbantis, mokosi. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti D.

L. galimybę pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų (gyvenamosios vietos) nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbÄ ir mokslÄ , atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . 2015-03-13 nutarimu D.

L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 97), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl turtinės žalos atlyginimo Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo L.

B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 866 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 22, 24) tenkintinas iÅ¡ dalies.Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis duodamas paaiÅ¡kinimus apie pagrobtÄ , jam priklausantį turtÄ gana nuosekliai nurodė jam nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . 2014-10-18 pareiÅ¡kime L. B. teigė, jog jį užpuolę ir sumušę vaikinai atėmė pinigus, telefonÄ ir sportinius batelius, dėl to jam padaryta 2990 Lt (atitinkamai 866 Eur) materialinė žala (b. l. 10).

Analogiškas aplinkybes L. B. nurodė ir pirmojoje apklausoje, tuoj pat po įvykio (b. l. 20-21). Tokius nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip patikimus ir jais remiasi nustatydamas pagrobtus daiktus ir jų vertę, kuri bendrai siekia 750,15 Eur. Atitinkamai nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir tokio dydžio turtinė žala. Nors nukentėjusysis rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėto turto vertę, bylos nagrinėjimo metu nepateikė, jo parodymai, susiję būtent su šiuo turtu, viso proceso metu išliko nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juolab, kad ir nukentėjusiojo nurodyta turto vertė, teismo požiūriu, neprieštarauja protingumo ir proporcingumo kriterijams.

Vis dėlto konstatuotina, kad nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje dalyje iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 400 Lt (atitinkamai 115,85 Eur) už įvykio metu pagrobtus batelius „Adidas“, nepagrįstas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam priklausantys bateliai buvo apžiÅ«rėti, nufotografuoti bei pakvitavimu gražinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 42). Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje atlyginti turtinę žalÄ dėl pagrobtų batelių.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio nuostatas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimas solidariai priteistinas iÅ¡ kaltinamųjų D.

L. ir E. J., o Å¡iam neturint lėšų, iÅ¡ jo įstatyminės atstovės A. J.. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinamųjų E. J., A. S. priteisti atitinkamai 220,02 Eur ir 241,21 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ , gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas.Å is praÅ¡ymas netenkintinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ , todėl Å¡iuo atveju minėtos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamosios nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., n u s p r e n d ž i a :             E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu paskirta bausmę ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų (gyvenamosios vietos) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti mokslÄ , atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.E. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių metų) 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų (gyvenamosios vietos) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbÄ ir mokslÄ , atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .  Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.D.

L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ D. L. ir E. J., o pastarajam neturint lėšų, iÅ¡ jo įstatyminės atstovės A. J., solidariai priteisti nukentėjusiajam L. B. 750,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Ramūnas Keidūnas