2020-03-18 Nr. AB-5777-3-61-3-02051-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3694-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. F. (P. F.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. F. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims notarei L. Š., Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 3R-395 (2.13-1.) dėl P. F. 2019 m. vasario 12 d. skundo (toliau – ir Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas).

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą suteikti paslaugą „Asmenų skundų nagrinėjimas“ Nr. 1R-868/2.13. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 661,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovas Inspekcija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi Inspekcijos apeliacinį skundą priėmė.

II. 4. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. kovo 16 d. padavė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Jis prašo skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos notarų rūmus laikinai neviešinti pareiškėjo asmens duomenų (vardo, pavardės ir gyv. vietos adreso), kurie yra skelbiami interneto tinklalapyje <https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai>, t. y. pritaikyti tokias technines priemones, kurių rezultate viešai skelbiamame užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių registre adresu <https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai> laikinai nebūtų atvaizduojamas pareiškėjo vardas, pavardė ir gyv. vietos adresas, tačiau visa kita viešai skelbiama informacija liktų matoma visiems interneto vartotojams. Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tolimesnis pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas viešai skelbiamame užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių registre (toliau – ir Registras) neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reikalavimų, todėl yra negalimas.

4.2. Pareiškėjas dėl tolimesnio jo asmens duomenų viešinimo Registre patiria akivaizdžius teisių ir laisvių ribojimus. Registre paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kad pareiškėjas iki šiol laikomas skolininku pagal užprotestuotą vekselį, kas sukelią jam realią žalą.

4.3. Pareiškėjas patiria realių sunkumų įsidarbinti. Įsidarbinimo agentūros atstovė aiškiai nurodė, kad tokia vieša informacija, iš kurios matyti, jog pareiškėjas nevykdo savo skolinių įsipareigojimų, kenkia pareiškėjo reputacijai ir formuoja neigiamą pareiškėjo įvaizdį, kas turi lemiamos įtakos jo mažesnėms galimybėms susirasti tinkamą darbo vietą (vadovaujančio asmens pozicijoje).

4.4. Tikrovės neatitinkanti informacija, skelbiama Registre, taip pat riboja pareiškėjo galimybes gauti paskolą iš kredito įstaigų. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos viešinimo, pareiškėjas patiria akivaizdžius finansinius sunkumus – negali gauti paskolos dėl žinomai melagingų viešų duomenų.

4.5. Pareiškėjas neprašo taikyti tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuri sutaptų su jo pagrindiniu procesiniu šio skundo reikalavimu. Šiuo prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas prašo tik laikinai neviešinti dalies jo asmens duomenų, neprašo iš viešo registro pašalinti visų jo asmens duomenų. Tokia laikina priemonė būtų visiškai proporcinga ir teisinga, nes ją pritaikius pirmiausia būtų apgintas viešas interesas apsaugoti visuomenę nuo dezinformacijos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d.).

4.6. Dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, pareiškėjas patiria akivaizdžią ir realią turtinę (negali gauti paskolos, apribotos jo galimybės susirasti geresnį darbą) ir neturtinę (išgyvena dėl apribotų galimybių tvarkyti savo finansus) žalą. Pareiškėjo asmens duomenų pažeidimas neatsiejamai susijęs su realiai patiriama žala, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo asmens duomenų viešinimo Registre pagrįstumą ir teisėtumą, turėtų ne tik formaliai įvertinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, bet ir atsižvelgti į realų pareiškėjo teisių ir laisvių apribojimą ir jo patiriamą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 5. Byloje sprendžiamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos notarų rūmus laikinai neviešinti pareiškėjo asmens duomenų (vardo, pavardės ir gyv. vietos adreso), kurie yra skelbiami interneto tinklalapyje <https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai>, t. y. pritaikyti tokias technines priemones, kurių rezultate viešai skelbiamame užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių registre adresu <https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai> laikinai nebūtų atvaizduojamas pareiškėjo vardas, pavardė ir gyv. vietos adresas, tačiau visa kita viešai skelbiama informacija liktų matoma visiems interneto vartotojams.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo jis patiria turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo asmens duomenų viešinimo Registre pagrįstumą ir teisėtumą, turėtų ne tik formaliai įvertinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, bet ir atsižvelgti į realų pareiškėjo teisių ir laisvių apribojimą ir jo patiriamą žalą. Jis pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tolimesnis pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas Registre neatitinka BDAR reikalavimų.

7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo Inspekcija, išnagrinėjusi pagal savo kompetenciją, pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą ir nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti dėl Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintų Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių suderinimo su BDAR. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, priėjo prie išvados, kad Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytos pareigos, neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymo, todėl įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą vadovaujantis teismo sprendime pateiktais išaiškinimais. Taigi nagrinėjamos bylos dalykas – Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar Inspekcija (viešojo administravimo subjektas) tinkamai atsakė į pareiškėjo prašyme 2019 m. vasario 12 d. išdėstytą klausimą dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo.

10. Atsižvelgusi į Nutarties 9 punkte paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo suformuluotas prašymas skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos notarų rūmus laikinai neviešinti pareiškėjo asmens duomenų (vardo, pavardės ir gyv. vietos adreso) Registre, nėra tiesiogiai susijęs su jo šioje byloje pareikštu reikalavimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymu. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendime nėra prieita prie išvados, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas Registre neatitinka BDAR reikalavimų (pvz., teismas sprendime konstatavo, kad Inspekcija skundžiamame sprendime neanalizavo, ar pareiškėjas apmokėjo skolą, ir pabrėžė, kad šią aplinkybę atsakovas privalėjo ištirti). Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia ne byloje pareikšto konkretaus reikalavimo užtikrinimo, o siekia, kad būtų išspręsti kiti tarp jo ir proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, dėl kurių šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama.

11. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. F. (P. F.) prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas