a4cd59bd-2b56-4fdf-90f5-4e1e34dae5e6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-34622-909/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29085-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S) 3.2.3.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. S., T. S., M. V., S. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. S. priėmė sutuoktinio V. S., mirusio 2020 m. spalio 11 d., palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad K. S. ir V. S. turi tris vaikus, t. y. sÅ«nus S. S. ir dukros M. S. ((duomenys neskelbtini)), T. S.. 1994 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise K. S. ir V.

S. įsigijo turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (pagal 2009 m. balandžio 23 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. mirė V. S., testamento nepaliko. Sutuoktinė K. S. su vaikais, mirus V. S., galėjo paveldėti jam priklausančiÄ turto dalį, tačiau nepareiÅ¡kė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinio mirties K. S. toliau liko gyventi, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi turtu, mokėjo visus mokesčius.

K. S. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai užvaldydamÄ jį, kadangi po sutuoktinio mirties ėmė valdyti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, palikėjo asmeninius ir buities daiktus. PareiÅ¡kėja K. S., bÅ«dama V. S. sutuoktinė, S. S., M. V. ir T. S. bÅ«dami palikėjo vaikai, yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ . Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjams, kaip įstatyminiams V. S. įpėdiniams, suteiktų teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į V.

S. palikimÄ priėmimo, kas leistų pareiÅ¡kėjams pilna apimtimi priimti palikimÄ , jį valdyti, naudotis, disponuoti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėjai turtu naudojasi, jį prižiÅ«ri. PaaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , Nacionalinė žemės tarnyba neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjams Å¡is faktas bÅ«tų nustatytas.

PareiÅ¡kėjai prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ , 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka laikÄ ir vietÄ , bylÄ nagrinėsiančio teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat iÅ¡siuntus teismo nutartį.

Per teismo nustatytÄ terminÄ , t. y. iki 2021 m. gruodžio 1 d., bylos Å¡alys nepareiÅ¡kė noro civilinę bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat negauta jokių papildomų dokumentų, praÅ¡ymų ar įrodymų. Patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. S. priėmė sutuoktinio V. S., mirusio 2020 m. spalio 11 d., palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja K. S. 1958 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudariusi santuokÄ su V. S., kuris mirė 2020 m. spalio 11 d. (2020 m. spalio 12 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5933 patvirtina, kad V.

S. mirė santuokoje, turėdamas tris vaikus: M. V., T. S. ir S. S.. Duomenų apie kitus V. S. įpėdinius nėra. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso K. S. pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 23 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Nekilnojamojo turto registre yra registruota tik K. S. vardu, tačiau nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas K. S. ir V. S. bendra nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo sudarytų testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro pateiktas praneÅ¡imas Nr. S-33).

PareiÅ¡kėja teigia, kad ji savo mirusio sutuoktinio palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjai S. S., M. V. ir T. S. sutiko, kad teisme bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K. S. priėmė visÄ sutuoktinio V. S. palikimÄ , pradėjusi jį valdyti, ir pareiÅ¡kė, kad savo teisių į palikimo dalį nereikÅ¡. Siekdami įrodyti, kad K. S. rÅ«pinasi turtu, pareiÅ¡kėjai pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, kurie mokėti SB „Planeta“ už turtui tenkančius mokesčius ar kitas rinkliavas, kvitus pasiraÅ¡inėjo pareiÅ¡kėja K.

S. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjos K. S. sutuoktinio V. S. mirties faktiÅ¡kai turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja K. S.: moka mokesčius, disponuoja juo kaip savo nuosavybe. FaktÄ , jog turtas yra iÅ¡laikomas pareiÅ¡kėjos, patvirtintas pateiktais pinigų priėmimo kvitais, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja K. S. pati sumoka turtui tenkančius mokesčius ir kitas rinkliavas. PareiÅ¡kėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V.

S. mirties jo palikimÄ bÅ«tų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. PareiÅ¡kėjai S. S., M. V. ir T. S. pareiÅ¡kė, kad savo teisių į palikimo dalį nereikÅ¡. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) K. S. faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl laikoma priėmusi visÄ palikimÄ .

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui neprieÅ¡tarauja. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja K. S. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjų K.

S., T. S., M. V., S. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 11 d. atsiradusį palikimÄ priėmė K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justa Raciūtė