2020-04-01 Nr. AB-6431-3-64-3-01693-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-693-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01693-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2018 m. vasario 15 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apie 6,31–21 kv. m kamerose po 5 ar daugiau asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių TI metu viršutinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiems ir nuteistiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje, kur patalpos šaltos, o vonelės daiktams sudėti nešvarios. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo patalpose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl buvo pažeistas jo privatumas, patalpos dulkėtos, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Dėl to patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 24 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 kv. m; kameroje Nr. 92 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,32 iki 3,79 kv. m; kameroje Nr. 39 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,64 iki 3,82 kv. m. Atsakovas, akcentuodamas, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 9,43 kv. m ploto, o tai reiškia, jog kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų. San. mazgas atitvertas iš visų pusių. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Be to, pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. 2017 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas pareiškėjo skundas dėl pareigūnų veiksmų. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės, oro trūkumo, natūralaus apšvietimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir duris, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Atsakovo atstovas, akcentuodamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) atliktų patikrinimų rezultatus, pažymėjo, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Be to, suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal prašymus. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Patalpų priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais. Patalpų tinkamą priežiūrą, nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą patvirtina NVSC atliktų patikrinimų rezultatai. Laikinojo sulaikymo patalpose, kurios nėra gyvenamosios patalpos, asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. NVSC atliktų patikrinimų rezultatai patvirtina, kad kratų atlikimo patalpos ir inventorius atitinka higienos reikalavimus. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę).

Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. NVSC patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, esą sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje yra antisanitarinės. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais. Laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai).

Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas du kartus, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Be to, pareiškėjas Šiaulių TI kalėjo labai neilgą laiko tarpą, todėl tai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

Nei viename NVSC patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto. Nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Kiti galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose.

Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos. NVSC atliktų patikrinimų aktai patvirtina, kad galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjui užtikrinama vienos valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių TI yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose renginiuose. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu, kuris Šiaulių TI negaminamas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas higienos priemonėmis ir patalyne būdavo aprūpintas pagal galiojusius teisės aktus. Pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstomis.

NVSC patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo argumentus dėl minkštojo inventoriaus atitikimo higienos normos reikalavimams. Teisės aktai nenustato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas. Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, atkreipdamas dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą iš bendro ploto atimti sanitariniu mazgu ar baldais užstatytą plotą, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. vasario 15 d., t. y. 103 dienas, nepažeidžiant 3,6 kv. m ploto normos. Teismas, atėmęs sanitarinio mazgo plotą ir įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, sprendė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, o baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų NVSC patikrinimų aktų turinį, vertino, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN134:2015) reikalavimus.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo, naudojantis tualetu kamerose neužtikrinimo, vertino atsakovo atstovo argumentus, kad Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš Šiaulių TI San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 3 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais dėl būtinybės užtikrinti privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimą (fotonuotraukų, planų ar pan.), todėl negalima nustatyti, ar sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iš visų pusių ir užtikrinamas pareiškėjo privatumas, išskyrus kamerą Nr. 39, nes iš Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad kameroje Nr. 39 buvo padarytas mūro atitvaras, durys (2017 m. vasario mėn.). Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių TI 2017 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 62/08-168 „San mazgų zonų kamerose lentelės“ negalima nustatyti, ar kamerose Nr. 24 (atitvarinė konstrukcija mūrinė, aukštis 2,29 m), Nr. 92 (atitvarinė konstrukcija OSB, aukštis 1,82 m) sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iš visų pusių ir užtikrinamas pareiškėjo privatumas (ar įėjime yra durys, ar nepermatoma užuolaida). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, laikė pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu (išskyrus kamerą Nr. 39). Teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

10. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisniu reglamentavimu bei teismų praktika, atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo, sąlygų laikymo ir kratų atlikimo patalpoje, švaros ir tvarkos kamerose, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės, galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio, naudojimosi dušu, dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos, įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo, maisto energetinės vertės.

11. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorijomis, nustatė, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 18 d. nusiskundimų neturėjo, du kartus kreipėsi dėl galvos skausmo. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodytiems nepatogumams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. vasario 15 d. į Šiaulių TI direktorių kreipėsi su skundu, į kurį buvo atsakyta.

12. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

13. Teismas, pripažinęs pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo iš dalies pagrįstais, t. y. dėl privatumo pažeidimo ir blogų kvapų, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių TI kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatęs, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 200 Eur suma.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įvertinti jo skundą ir nurodytą patirtą žalą bei priteisti iš atsakovo 27 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad Šiaulių TI klaidingai pirmosios instancijos teismui nurodė kamerose laikomų asmenų skaičių, t. y. 2–5 ar 3–5, nors yra žinoma, kad kalėjimai yra perpildyti. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas maksimaliai užpildytose kamerose. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais klaidingais duomenimis, priėmė neteisingą sprendimą. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo judėjimo laisvė dėl asmenų skaičiaus buvo suvaržyta. Sanitariniai mazgai kamerose, nuo kurių sklido nemalonus kvapas, nėra tinkamai atskirti nuo gyvenamosios dalies, durelių nėra, tik nuteistųjų uždėta paklode, dėl ko nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kameroje esančiu tualetu. Bylos medžiaga patvirtina, kad nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, todėl dėl akių ir galvos skausmo teko kreiptis pas gydytoją, kuris nustatė ženklų regėjimo pablogėjimą ir išrašė akinius. Patirtą neturtinę žalą patvirtina medicininė kortelė.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog teismui pateikta informacija apie asmenų skaičių kamerose neatitinka realybės, tačiau nenurodo jokių konkrečių duomenų, kurie leistų tai pagrįsti. Atsakovo atstovo teigimu, teismui pateikta informacija yra teisinga, o pareiškėjo teiginiai abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Šiaulių TI darbuotojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teikti realybės neatitinkančių, melagingų duomenų. Pirmosios instancijos teismas pripažino pažeidimą dėl galimo blogo kvapo nesant ventiliacijos sanitariniame mazge ir šioje dalyje tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo pripažintas, nėra prasmės apeliantui jį skųsti pakartotinai. Taip pat apeliantas nurodo, kad kamerose buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, tačiau tai paneigia pirmosios instancijos teismui pateikti NVSC patikrinimo aktai. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusiu aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Apeliantas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiami siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties. Atsakovo atstovas vertina, kad atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, jų trukmę, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per maža.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI jį laikant periodiškai laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2018 m. vasario 15 d.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad kamerose Nr. 24 ir Nr. 92 pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad kamerose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas. Teismas dėl nustatytų pažeidimų priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis atsakovo atstovo tikrovės neatitinkančiomis duomenimis apie kamerose laikomų asmenų skaičių. Laikosi pozicijos, kad buvo laikomas maksimaliai užpildytose kamerose, todėl jam teisės aktais nustatytą ploto norma buvo pažeista. Be to, teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, nuo kurių sklido nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pareiškėjas vertina, kad jo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra skunde nurodyta suma.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

23. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

24. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto vertinimu.

25. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

26. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose, kurių plotas buvo 6,31 kv. m – 21 kv. m, buvo laikoma po penkis ir daugiau asmenų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, sprendė, kad pareiškėjui turinti tekti Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta 3,6 kv. m ploto norma nebuvo pažeista.

27. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, ir kt.). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Šiaulių TI pareiškėjui buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, teko atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo atstovo nurodytu kameroje laikomų asmenų skaičiumi, t. y. 2–5 ar 3–5. Pareiškėjas nurodo, kad yra žinoma, kad kalėjimai yra perpildyti ir jis buvo laikomas maksimaliai užpildytose kamerose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl kameroje laikomų asmenų skaičiaus yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma po 5 ir daugiau asmenų. Atsakovo atstovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje Nr. 60/09-28045 nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur kamerose buvusių asmenų skaičius buvo nuo 2 iki 6 asmenų. Atsakovo atstovo pateikti duomenis iš esmės atitinka pareiškėjo nurodytą asmenų skaičių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas atsikirtimų ar paaiškinimų dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, neteikė, jų pirmosios instancijos teisme neginčijo, neprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą bei iškviesti liudytojus, tikslu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Šiaulių TI nurodytas aplinkybes dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas nesutikimas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis yra abstraktaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo, pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra paneigtas pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalus gyvenamasis plotas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, nuo kurių sklido nemalonus kvapas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš dalies pripažino pagrįstomis, nurodęs, kad atsakovo atstovas rašytiniais įrodymais nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl privatumo jam neužtikrinimo kameroje Nr. 24 nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. ir kameroje Nr. 92 nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 2 d. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 39 pareiškėjui jo laikymo šioje kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo užtikrintas, patvirtina Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, iš kurios matyti kad kameroje Nr. 39 2017 m. vasario mėnesį buvo demontuotas sanitarinis mazgas, padarytas mūro atitvaras, durys. Pirmosios instancijos teismas taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Šiaulių TI apeliacinio skundo, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus nepateikė, todėl vertinama, kad pažeidimus pripažįsta.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas nenustačius šioje skundo dalyje pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skundo argumentų pagrįstumą dėl netinkamo apšvietimo, vadovavosi NVSC į bylą pateiktais atliktų patikrinimų aktais, iš kurių matyti, kad patikrinimų metu kamerų Nr. 24, Nr. 39, Nr. 92, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvieta atitiko higienos normų HN 134:2015 reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Kitų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, į bylą nėra pateikta.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 24 ir nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 92 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais ir dėl netinkamai kamerose įrengtų sanitarinių mazgų pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus dėl nuo sanitarinių mazgų skleidžiamo blogo kvapo.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista visa skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 28 000 Eur, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 200 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius