a4ca8a4e-613c-4f78-8e72-ce2028c0b225 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-533/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-52-2-00030-2001-6                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.8. (S)                                                                                                                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjui advokatui Mečislovui NorvaiÅ¡ui,nuteistajam V. P.,Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimo centro ekspertei D. K.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu penkiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.           IÅ¡ nuteistojo V. P. nukentėjusiajai M. Å . priteista 6 804 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.           IÅ¡ nuteistojo V. P. priteista 4 138 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nukentėjusiosios A. Å . gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.          IÅ¡ nuteistojo V. P. priteista 88 600 Lt Valstybinio socialinio fondui.                     Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

               V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2001 m. spalio 10 d. apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) m. nuo užpakalinės prekybos ir paslaugų centro „L“ pusės, pėsčiųjų taku, einančio lygiagrečiai vaikų darželio „Ą“, esančio (duomenys neskelbtini), pietinei ir vakarinei tvorai, sankirtoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įpykęs dėl prieÅ¡ tai buvusio konflikto su nepažįstamais sugėrovais, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pažeisdamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties, tyčia užpuolė sutiktÄ nukentėjusiÄ jÄ A.

Å ., smogė ranka nukentėjusiajai į deÅ¡inę veido pusę, o nukentėjusiajai nugriuvus, sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei ne mažiau kaip du smÅ«gius į besiginančios rankas, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje – smilkinyje, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inio smilkinkaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ skruoste – virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas deÅ¡inės akies vokų – skruosto srityje minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir po aponeurotiniu Å¡almu, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies vokų srities minkÅ¡tuosiuose audiniuose, po lÅ«pų gleivinėmis, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodinę kraujosruvÄ smakro kairėje pusėje, kraujosruvas smakro minkÅ¡tuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas už kairės ausies, odos nubrozdinimÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, sužalojimus rankose: deÅ¡inio dilbio srityje ir kairio žasto – dilbio srityje, dėl ko nukentėjusioji prarado sÄ monę.            Po to V.

P. nutempė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vaikų darželio „Ą” teritorijÄ , esančiÄ , (duomenys neskelbtini) ir pasinaudodamas dėl sÄ monės netekimo bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, nusmaukė A. Å . kelnes bei kelnaites, tokiu bÅ«du jÄ išžagino ir paliko gulinčiÄ be sÄ monės, dėl ko nukentėjusioji nuo sužalojimų į galvÄ visumos bei atsiradus kraujo iÅ¡siliejimui po voratinkliniu smegenų dangalu kaktinėse – momeninėse skiltyse, į smegenų skilvelius, sunkaus galvos smegenų sukrėtimo, 2011 m. spalio 17 d. (turėtų bÅ«ti 2001 m. spalio 17 d.) ligoninėje mirė.

            Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.           Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, specialistų iÅ¡vadas, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.            Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamajame nuosprendyje nurodyta nukentėjusiosios A.

Å . mirties data prieÅ¡tarauja teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytai nukentėjusios mirties datai.            Nuteistasis V. P. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, tokiu bÅ«du versdami jį (apeliantÄ ) prisipažinti išžaginus ir nužudžius A. Å . Be to, pareigÅ«nai naudodamiesi ikiteisminio tyrimo medžiaga detaliai papasakojo jam įvykio aplinkybes bei įtikinėjo, kad jei prisipažins bus paleistas į laisvę.

Pasak nuteistojo, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpiu jam buvo taikomas slaptas sekimas, t. y. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo patalpintas kriminalinės policijos pareigÅ«nas, kuris taip pat įtikinėjo prisipažinti dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir nužudymo bei nurodė nusikaltimų aplinkybes. Skunde praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad iÅ¡ slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad jis (apeliantas) iÅ¡ esmės visÄ laikÄ tyli.           Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu taip pat dėl Å¡ių nusikalstamų veikų buvo prisipažinę kiti asmenys, t. y.

Ž. K. ir E. J.           Nuteistojo nuomone, nagrinėjamojoje byloje bÅ«tina paskirti pakartotinę DNR ekspertizę, nes byloje pateiktos Kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. rugsėjo 17 d. ir Kauno ekspertinio skyriaus 2004 m. liepos 8 d. (turėtų bÅ«ti: 2004 m. liepos 2 d.) specialisto iÅ¡vados prieÅ¡taringos.            V. P. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V.

P. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. P. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais. Kauno apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas.

Å ioje baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Apeliacinis teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).        Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, specialisto iÅ¡vadÄ dėl DNR genotipo nustatymo, nepagrįstai vadovavosi slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis, taip neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.        Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų Å¡io BPK normų pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo V. P. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto, kriminalistinių tyrimų iÅ¡vadas bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Tačiau nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde byloje surinktu ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus analizuoja vienpusiÅ¡kai ir atskirai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis             Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. tvirtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas nepagrįstai, nes Å¡io nusikaltimo nepadarė.             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje V. P. kaltė grindžiama ne tik tiesioginiais kaltės įrodymais, bet ir netiesioginiais. Tačiau pažymėtina, kad bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Taip pat pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.            Pažymėtina, kad V. P. 2012 m. rugsėjo 5 d. sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka ir pareiÅ¡kus įtarimÄ dėl A. Å . nužudymo, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis kaltės nepripažino (9 t., 2, 7-8 , 9 b. l.). V. P. 2012 m. rugsėjo 14 d. apklaustas papildomai įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ , nes viskÄ apgalvojo, tai buvo jaunystės klaidos, už kurias turi atsakyti.

Nuteistasis parodė, kad 2001 m. rudenį, buvo iÅ¡gėręs ir supyko ant sugėrovų dėl kilusio konflikto. Eidamas prie darželio kampo, netoli parduotuvės „L“ pamatė jaunÄ moterį, kuriai be jokios priežasties rankos rieÅ¡u sudavė į smakrÄ . Nuo smÅ«gio moteris parkrito ant Å¡ono, tačiau norėjo atsikelti, todėl ranka sudavė į pakaušį, po to, sudavė smÅ«gius rankomis ir spardė į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, kol pasigirdo moters Å¡vokÅ¡timas. Moteris nesigynė, tačiau bandė iÅ¡vengti smÅ«gių.

Kai moteris buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, jÄ nutempė į darželio teritorijÄ ir išžagino, spermÄ suleido į vidų. Moterį paliko gyvÄ , nes žaginimo metu ji kvėpavo ir retkarčiais dejavo (9 t., 11-13 b. l.). Nuteistasis V. P. analogiÅ¡kus parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant gynėjui (9 t., 15-19 b. l.). V. P. Å¡iuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui, jo metu buvo padarytas vaizdo įraÅ¡as kompaktinėje plokÅ¡telėje (9 t., 21-27 b. l.).

            Nuteistojo V. P. parodymus patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., 34-37, 38-47 b. l.), teismo medicinos ekspertizių išvados (1 t., 77-84, 90-92 b. l.), DNR specialistų išvados (1 t., 125-126 b. l.).            Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad A. Š. buvo užpulta, sumušta ir išžaginta 2001 m. spalio 10 d. apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) m. nuo užpakalinės prekybos ir paslaugų centro „L“ pusės, pėsčiųjų taku, einančio lygiagrečiai vaikų darželio „Ą“, esančio (duomenys neskelbtini), pietinei ir vakarinei tvorai, sankirtoje (1 t., 34-37, 38-47 b. l.).

Nuteistasis V. P. parodymų patvirtino vietoje metu nurodė tÄ pačiÄ vietÄ prie PC „L“ bei paaiÅ¡kino A. Å . sumuÅ¡imo ir išžaginimo aplinkybes (9 t., 21-27). Tai sutampa su nukentėjusiosios M. Å . parodymų patikrinimo protokole užfiksuotais duomenimis apie tai, kad dukra A. į darbÄ ir iÅ¡ jo vaikščiojo pėsčiųjų taku tarp prekybos centro „L“ ir vaikų darželio „Ą“ (2 t., 5-12 b. l.).              Teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadomis Nr. 1135 ir pM 20/2012-1135/2001 objektyviai nustatyta, kad A.

Å . lavone rasti bei diagnozuoti daugybiniai sužalojimai ir nubrozdinimai galvoje, smakre, rankose, kurie galėjo bÅ«ti padaryti 2001 m. spalio 11 d. Sužalojimai padaryti vienu metu, paveikiant kietu buku daiktu, suduodant rankomis bei spardant. A. Å . galvoje nustatyti sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes iÅ¡oriniai sužalojimai galvoje tik nurodo trauminio poveikio į galvÄ vietÄ ir jie nulėmė vidinius kraujo iÅ¡siliejimus smegenyse. A. ligoninėje ginekologinės apžiÅ«ros metu nurodyta, kad mergystės plėvėje ties penkta valanda matyti apie 3-4 mm Å¡vieži įtrÅ«kimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti įvykio (išžaginimo) metu (1 t., 77-84, 90-92 b. l.).

Aukščiau paminėtos teismo medicinos ekspertizių iÅ¡vados visiÅ¡kai sutampa su nuteistojo V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo XX metai (V. P. gimęs XXX m., o nusikaltimas buvo padarytas 2001 m. rudenį). Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nuteistasis V. P. 2001 m. rudenį buvo atvykęs į A. miestÄ ir gyveno pas dėdę S. P. 2001 m. spalio 22 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad A. Å . makÅ¡tyje buvo rasta sperma (1 t., 95-96 b. l.).

V. P. 2012 m. rugsėjo 14 d. apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, aiÅ¡kiai ir smulkiai nurodė A. Å . sumuÅ¡imo ir išžaginimo aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutampa su aukščiau paminėtų teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis dėl sužalojimų lokalizacijos, padarymo laiko ir mechanizmo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju net parodė, kad A. Å . pirmiausia sudavė alkÅ«ne į smakrÄ , dėl ko nukentėjusioji nukrito, po to, jÄ mušė rankomis ir spardė į galvÄ , o spermÄ suleido į vidų (9 t., 11-19 b. l.).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai A. Å . ne tik galvoje, bet ir smakre, o makÅ¡tyje ir ant kelnaičių buvo rasta sperma (1 t., 77-84 b. l.). 2001 m. lapkričio 26 d. teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada nustatyta, kad sperma ant A. Å . kelnaičių bei tampone priklauso tam pačiam vyrui (1 t., 99-103 b. l.). Akivaizdu, kad A. Å . sužalojimo ir išžaginimo aplinkybes galėjo žinoti tik asmuo, padaręs nusikaltimÄ , t. y. V. P. Be to, 2012 m. rugsėjo 17 d. DNR specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(47769)-IS1-5365 nustatyta, kad ant A.

Å . kelnaičių rastos spermos genotipas ir tampone su nukentėjusiosios makÅ¡ties turiniu rastos spermos genotipas sutampa su V. P. (a. k. XXXXXX) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000002 % (1 t., 125-126 b. l.). Teisėjų kolegija neabejoja minėta teismo DNR specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(47769)-IS1-5365, nes ekspertė D. K. turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , biologinių tyrimų specialisto kvalifikacijÄ ir Å¡eÅ¡iolikos metų objektų tyrimo staÅ¾Ä , t. y. turi pakankamÄ kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ (1 t., 125 b. l.).

Apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo abejoti aukščiau paminėta DNR tyrimo specialisto išvada, nes ji atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Apeliacinio proceso metu apklausta ekspertė D. K. patvirtino minėto DNR tyrimo išvadas. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK 286 straipsnį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Paprastai ekspertizė skiriama tais atvejais, jeigu nusprendžiama, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ji būtina, kada specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėta DNR tyrimo iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja nuteistojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, faktinėms bylos aplinkybėms ir kitai bylos medžiagai. Tai, kad DNR tyrimÄ atliko tie patys Lietuvos kriminalistinės policijos biuro kriminalistinių tyrimo centro specialistai (ekspertai), nėra pagrindas abejoti jų iÅ¡vadomis, nes byloje nėra jokių duomenų dėl jų iÅ¡ankstinio suinteresuotumo ar neobjektyvumo.            IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad V.

P. kritikuoja teismo medicinos specialisto 2004 m. liepos 2 d. iÅ¡vadÄ Nr. S-SP 81/04 (02) (1 t., 114-115 b. l.) ir mano, kad ji prieÅ¡tarauja Kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. rugsėjo 17 d. specialisto iÅ¡vadai Nr. 140-(4769)-IS1-5365 (1 t., 125-126 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, jokių prieÅ¡taravimų tarp minėtų specialistų iÅ¡vadų nėra, nes jos vienÄ kitÄ papildo. IÅ¡ teismo medicinos specialisto 2004 m. liepos 2 d. iÅ¡vados Nr. S-SP 81/04 (02) matyti, kad tampone, paimtame iÅ¡ A. Å . makÅ¡ties, rasta sperma su antigenu A, kuris bÅ«dingas pačiai nukentėjusiajai, todėl konkrečiai pasisakyti dėl spermos grupinės priklausomybės nėra galimybės, nes neatmetama galimybė, jog sperma gali priklausyti asmeniui, turinčiam A (II) kraujo grupę.

Nesant laboratorijoje reagento, antigenas H nenustatytas (1 t., 114-115 b. l.). Tuo tarpu Kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. rugsėjo 17 d. specialisto iÅ¡vada                                          Nr. 140-(4769)-IS1-5365 nustatyta, kad ant A. Å . kelnaičių rastos spermos genotipas ir tampone su nukentėjusiosios makÅ¡ties turiniu rastos spermos genotipas (žiÅ«rėti LKPB KTC 2001 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktÄ Nr. 7658) (1 t., 99-103 b. l.) sutampa su V.

P. (a. k. XXXXXX) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000002 % (1 t., 125-126 b. l.). Kaip matyti iš šios specialisto išvados, ekspertė D. K. rėmėsi Kriminalistinių tyrimo centro 2001 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktu Nr. 7658, kur buvo atliekami genotipo lyginamieji tyrimai. Teismo medicinos specialisto 2001 m. spalio 22 d. ekspertizės išvada Nr. 113 nustatyta, kad tampone, paimtame iš A.

Å . makÅ¡ties, rasta sperma (1 t., 95-96 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi jokio pagrindo netikėti 2012 m. rugsėjo 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4769)-IS1-5365, nes ji atitinka kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir vertinama visumoje su kitais įrodymais.          IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. ir 2012 m. spalio 2 d. A. rajono apylinkės teismas priėmė nutartis dėl leidimo slaptai sekti V. P. A. apskrities VPK patalpose (1 t., 176, 178 b. l.).

Iš slapto sekimo protokolų matyti, kad V. P. pasakoja kitam vyrui apie moters užpuolimo, sumušimo ir išžaginimo aplinkybes prie vaikų darželio (1 t., 181-191 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad slaptas sekimas buvo atliktas laikantis BPK 160 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas juo, kaip įrodymu, vadovavosi pagrįstai. Kaip matyti iš slapto sekimo protokolo, V. P. pats laisva valia pasakojo kitam vyrui apie A. Š. sumušimo ir išžaginimo aplinkybes, jis nebuvo provokuojamas ar kitaip veikiamas iš šalies.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad slapto sekimo protokolas vertinamas visumoje su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes taip kalbėti jam liepė kriminalistai. Tačiau tokie nuteistojo parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybos priemonė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu su V.

P. visi procesiniai veiksmai buvo atliekami dalyvaujant gynėjui, Å¡ių veiksmų rezultatai fiksuojami tinkamai, jokių pastabų nuteistasis ir jo gynėjas dėl to nepareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kiek jie neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai.           Nuteistojo V. P. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota ir jis pirmosios instancijos teisme nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų).

Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančius požymius, todėl jie nekartojami ir neaptariami, nes teisėjų kolegija su jais sutinka. Be to, nuteistasis skunde jokių argumentų dėl to nenurodo.             Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis. Priežastinis ryÅ¡is yra bÅ«tinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is.

Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryÅ¡io vystymasis paprastai iÅ¡ anksto nenumatomas. Jeigu priežastinio ryÅ¡io vystymasis nėra iÅ¡ anksto numatomas, jis negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas V. P. dėl tyčinio nužudymo skundžiamajame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad jis nužudė A.

Å . veikdamas netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad nuteistasis suduodamas daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajai į galvÄ , taip padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors jų ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). V. P. sÄ moningas leidimas pasekmėms kilti pasireiÅ¡kė abejingumu galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aukščiau minėti nuteistojo veiksmai po nusikaltimo padarymo, t. y.

A. Å . paliko įvykio vietoje dar gyvÄ , kuri mirė ligoninėje 2001 m. spalio 17 d. Netiesioginės tyčios kaltės formÄ patvirtina slapto sekimo protokole užfiksuoti nuteistojo aiÅ¡kinimai apie tai, kad moterį jis paliko gyvÄ , jos mirties nenorėjo (1 t., 181-191 b. l.). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų sužalojimų intensyvumÄ ir lokalizacijÄ â€“ galvÄ , kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – daro iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.         Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos įvairios versijos ir nustatinėjami asmenys, padarę šį nusikaltimÄ .

Tai, kad baudžiamoji byla prieš Ž. K. ir E. J. buvo nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl A. Š. nužudymo, nei paneigia, nei patvirtina V. P. kaltę arba daro aukščiau išvardytus įrodymus niekiniais (8 t., 173-175 b. l.). Priešingai, šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių labai sunkiam nusikaltimui išaiškinti, todėl nors po nusikaltimo padarymo iki kaltininko nustatymo praėjo nemažas laiko tarpas, byloje surinkti įrodymai nepasidarė nepatikimais ar neįtikinamais.

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla dėl A. Å . išžaginimo V. P. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (9 t., 33-35 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau paminėtas svarbias nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. apie jo padarymo laikÄ , vietÄ , sužalojimų padarymo nukentėjusiajai pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , nukentėjusiosios mirties aplinkybes (kad ji kvėpavo, dejavo, paliko gyvÄ ) žinojo tik nuteistasis V. P. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus konstatuoja, kad bÅ«tent V.

P. dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. Š.            Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad A. Š. 2011 m. spalio 17 d. ligoninėje mirė, nes ji mirė 2001 m. spalio 17 d. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra techninė spausdinimo klaida, kuri neturi jokios įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.            Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nukentėjusiajai M.

Š. priteistos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžių neginčija. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai M. Š. priteista turtinė žala pagrįsta dokumentais, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.            Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji M. Å . dėl dukros mirties patyrė skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji su dukra buvo labai artimos, ji (A. Å .) rÅ«pindavosi tėvais, seserimi ir broliu. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų, o priteistos neturtinės žalos dydis atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ ir nėra akivaizdžiai per didelis.            V.

P. apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės dydžio ir pagrįstumo taip pat neginčija. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), netiesioginės tyčios kaltės formÄ , V. P. pagrįstai ir teisingai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas nežymiai didesnis negu numato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), V. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                            Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                  Regina Gaudutienė                                                                                  Viktoras Kažys