2018-09-19 Nr. AB-16078-3-64-3-01890-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-932-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01890-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-38-(1.19) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. R. ir tyrėjo G. Š. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama „<...> už padarytą tarnybinį nusižengimą, netinkamai atliekant pareigas, numatytas Šiaulių apsk. VPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktuose, Šiaulių apskr. VPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punktuose ir tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus“. Mano, kad Įsakymas priimtas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes.

3. Nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais teiginiais, kad : „darytina išvada, kad tyrėjas G. Š. <...> 2016 m. birželio 15 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 8.10 val. dirbdamas operatyvinėje grupėje <...> nedėvėjo tarnybinės uniformos ar pratybų kostiumo, neturėjo tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių, tai yra nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą“, „vertinant tyrėjo G. Š. veiksmus darytina išvada, kad jis aukščiau analizuotu atveju, nevykdydamas aukščiau paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų policijos pareigūno pareigų, realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti) realizavo, nes nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių tyrėjas G. Š. būtų negalėjęs tinkamai atlikti savo pareigų <...>.“ Tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimą, kuriame įvardino objektyvias priežastis, dėl kurių A. R. reikalavimo tuoj pat eiti rengtis negalėjo įvykdyti. Pažymėjo, kad operatyvinėje grupėje dirba ir moterys, o komisariate persirengimo-poilsio kambarys yra vienas bendras visiems pareigūnams (tiek vyrams, tiek moterims). Tuo metu, kai A. R. nurodė tuoj pat eiti persirengti, persirengimo kambaryje buvo A. Š., šią aplinkybę patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Pareiškėjo nuomone, tai yra pakankamai objektyvūs duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad būtent tuo metu persirengti negalėjo.

4. Pažymėjo, kad 1989 m. lapkričio 30 d. Europos tarybos direktyvos 89/654/EEB 18.1.3 straipsnyje numatyta, jog vyrams ir moterims būtina numatyti atskirus persirengimo kambarius arba sudaryti galimybę tuo pačiu metu persirengimo kambariu naudotis atskirai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 37 straipsnio 5 dalies nuostatą, pamainų darbo laikas yra organizuojamas taip, kad 30 minučių darbo pamainos pradžioje ir 30 minučių darbo pamainos pabaigoje pamainos dirba kartu, t. y. darbo laikas persidengia būtent dėl pamainų perdavimo (priėmimo), laiko apsiginkluoti, instruktuoti. Pavyzdžiui, viena pamaina dirba nuo 7.30 val. iki 20.00 val., o kita pamaina dirba nuo 19.30 val. iki 8.00 val. Nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir nuo 19.30 val. iki 20.00 val. dirba abi pamainos. Tai reiškia, kad objektyviai neįmanoma 7.30 val. ar 7.31 val. būti pilnai pasiruošusiam nedelsiant išvykti į įvykį, kaip kad nurodoma Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Persirengimas, ginkluotės pridavimas (priėmimas), kitų darbo priemonių parengimas, instruktažas užima tam tikrą laiko dalį, dėl to tikslingai darbo laikas organizuojamas pamainų „persidengimo“ principu. Pagal Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64, 10.1 punktu, operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai darbo pradžioje privalo būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Būtent pasiruošimo darbai ir vyksta pamainų „persidengimo“ laiku. Tai patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys: R. Š. teigimu, jis tuo metu pridavinėjo ginklą, A. B. teigimu, jis baigė tvarkyti medžiagas, R. B. teigimu, jis susipažino su įvykių suvestinėmis, laukė prieš tai dirbusios pamainos, kol pareigūnai nusiginkluos, A. Š. persirenginėjo.

5. Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad jis nuo 7.30 val. iki 8.10 val. nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą, kadangi 7.30 val. objektyviai neįmanoma būti pilnai pasiruošusiam. Pilnai pasiruošę nebuvo ir kiti pareigūnai. Priešingai, taip pat kaip ir jis, atliko pasirengimo darbus, t. y. susipažino su praeitos paros įvykių suvestine, domėjosi, ar nepalieka neužbaigtų darbų, jei taip, tai kur reikės vykti, kokius procesinius veiksmus teks atlikti. Kaip paskirtas grupės vyresnysis pareigūnas pagal nusistovėjusią tvarką turi priimti jo pamainai perduodamą komisariato turtą, t. y. sutikrinti, ar inventorius tvarkingas, ar nieko netrūksta, priimti perduodamus automobilius (ar užpildyti kuro lapai, ar techniškai tvarkingi). Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą neaišku, kokiais duomenimis remiantis nurodyta, kad pilnai pasiruošęs tarnybai jis buvo tik nuo 8.10 val. Konfliktas dėl ėjimo persirengti tuoj pat su A. R. kilo apie 7.45–7.50 val. Po to jis su kolega R. B. nuėjo rengtis. Pilnai pasiruošęs darbui buvo 8.00 val. Atsižvelgiant į tai, mano, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, nebuvo atsižvelgiama į jo paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir nebuvo bandoma jas patvirtinti ar paneigti, neatsižvelgta į egzistavusias objektyvias priežastis. Dėl to tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

6. Nurodė, kad nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais teiginiais dėl jo neva nepagarbaus elgesio su A. R., kadangi jie nelogiški ir prieštaraujantys tarpusavyje. Nesupranta, dėl kokių priežasčių ramus ir mandagus atsakymas yra laikomas „neetišku elgesiu“, provokuojančiu. Neaišku, dėl kokių priežasčių atsakymas: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“ – laikomas nepagarbiu. Pareiškėjo teigimu, jis nesiginčijo, nekalbėjo pakeltu tonu ir neįžeidinėjo tautinio pobūdžio epitetais A. R.. Priešingai, matydamas, kad A. R. nebesivaldo, stengėsi elgtis kuo ramiau ir paliko patalpas. Neįsivaizduoja, koks kitas jo elgesys galėjo būti etiškesnis. Tarnybinės atsakomybės taikymas dėl etikos nuostatų pažeidimo suponuoja darbdavio pareigą nustatyti ir etikos pažeidimo sudėtį. Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje šio pažeidimo sudėtis nenustatyta. Tiesiog kelis kartus konstatuota, kad elgėsi neetiškai, nepagarbiai, tačiau faktiškai buvo priešingai. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai bei nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Dėl to priimtas Įsakymas ir paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsti.

7. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui G. Š. tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas G. Š., Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių m. ir r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir KPS) Pirmojo poskyrio tyrėjas, savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai atlikdamas savo pareigas, numatytas, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punktų nuostatų ir Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktų reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus.

Šie veiksmai buvo vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, dėl to paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Vertinant tyrėjo G. Š. veiksmus, atsakovas nurodė, kad jis nurodytu atveju nevykdydamas paminėtuose teisės aktuose įtvirtintų policijos pareigūno pareigų, realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti) realizavo, nes nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių tyrėjas G. Š. būtų negalėjęs tinkamai atlikti savo pareigų dirbdamas (budėdamas) operatyvinėje grupėje dėvėti tarnybinę uniformą ar pratybų kostiumą, turėti tarnybinį ginklą, specialiąsias ir darbui reikalingas priemones, tai yra būti pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą.

Be to, G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Šiuos tyrėjo G. Š. veiksmus savo paaiškinimuose patvirtina įvykį matę pareigūnai, taip pat savo paaiškinime pripažįsta ir pats G. Š.. Jis taip pat savo paaiškinime pripažino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs:

„nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, į pastabą, kad gali būti atliktas tarnybinis patikrinimas, atsakė A. R.: „gali atlikti tarnybinį patikrinimą“. Tokio elgesio tikrai negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms, toks elgesys negali būti vertinamas kaip pavyzdys kitiems asmenims. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas realizuotas taip pat, nes G. Š. atitinka kvalifikacinius reikalavimus, numatytus jo užimamai pareigybei vykdyti, turi pakankamą darbo ir gyvenimišką patirtį, todėl turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą.

Taigi G. Š. suvokė ir turėjo objektyvias galimybes atlikti paminėtus veiksmus tinkamai laikantis teisės aktų numatytų nuostatų. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, buvo įvertinti visi surinkti duomenys ir padaryta išvada. Nustačius, kad pareiškėjas G. Š. dirbo aplaidžiai ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, jis buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam paskirta tarnybinė nuobauda.

9. Pažymėjo, kad liudytojai A. R. ir R. Š. patvirtino, jog po 8.00 val. G. Š. dar nebuvo apsivilkęs tarnybinės uniformos. Pagal patvirtinto Operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.2 punktą, operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Pamaina prasideda nuo 7.30 val. Yra tam tikras laiko tarpas, skirtas pasiruošti tarnybai – apsiginklavimui, instruktavimui, pamainos perėmimui. Pagal budėjimo grafiką, G. Š. 2016 m. birželio 15 d. buvo paskirtas vyresniuoju pareigūnu. Vyresnysis pareigūnas pagal minėto aprašo 12.12 punktą, organizuoja ir kontroliuoja operatyvinės grupės pareigūnų ir kitų įvykio vietoje dirbančių pareigūnų darbą, t. y. vyresniojo pareigūno nurodymai yra privalomi visiems operatyvinės grupės pareigūnams (taip pat ir patruliams, dirbantiems įvykio vietoje). Todėl vyresnysis pareigūnas turi būti labiau pasiruošęs bet kuriuo metu išvykti į įvykio vietą, organizuoti bei kontroliuoti kitų pareigūnų darbą.

10. Nurodė, kad pareiškėjo teigimu, iš jų grupės buvo pasiruošusi R. K., jei būtų buvęs iškvietimas į įvykį, R. K. į įvykio vietą būtų galėjusi išvykti nedelsiant. Tačiau niekur nėra įtvirtinta nuostata, kad iš budinčių pareigūnų gali būti pasiruošęs tarnybai tik vienas pareigūnas, priešingai, numatyta, kad visiškai pasiruošę turi būti visi pareigūnai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas buvo nubaustas teisingai, tarnybinė nuobauda jam paskirta pagrįstai.

II. 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo G. Š. skundą tenkino ir panaikino Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas – Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą.

13. Teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. R. 2016 m. birželio 15 d. surašė Šiaulių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl tyrėjo G. Š.“. Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. birželio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjui G. Š. surašytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-36-(4.2), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino tą pačią dieną. Teismas sprendė, kad pranešimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, jog pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškėjas G. Š. 2016 m. birželio 26 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Teismas sprendė, kad atsakovas laikėsi Apraše nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, nuobaudos skyrimo.

14. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog G. Š., turėdamas pareigą nedelsiant reaguoti į pranešimus apie įvykius, 2016 m. birželio 15 d. laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 8.10 val., dirbdamas operatyvinėje grupėje pagal Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. gegužės 18 d. patvirtintą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2016 m. birželio mėnesio budėjimo grafiką Nr. 40-IL-7143, nedėvėjo tarnybinės uniformos ar pratybų kostiumo, neturėjo tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių, tai yra nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą.

Taip pat G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems. Tyrėjas G. Š. savo paaiškinime patvirtino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, tokio elgesio negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms.

G. Š. tokiais savo veiksmais nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 punkto (kuris numato, jog operatyvaus reagavimo grupės pareigūnai darbo metu privalo dėvėti tarnybinę uniformą ar pratybų kostiumą, turėti tarnybinį ginklą, specialiąsias ir darbui reikalingas priemones, tinkamai naudoti transporto priemones, laiku ir tinkamai užpildyti kelionės lapus) ir 10.2 punkto (numatančio, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą), Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkto (nustatančio, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, būdamas grupės vyresniuoju pareigūnu organizuoja paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo eigos, sulaiko asmenis, esant būtinumui, įteikia pranešimus apie įtarimus, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duoda žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu, kitiems imperatyvinės grupės nariams), Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 punkto (kuris nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis visuotinai priimtinomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims) ir 9 punkto (kuris numato, jog policijos pareigūnas, bendraudamas su kolegomis, privalo elgtis pagarbiai, vadovaudamasis principu, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo nuomonę visais klausimais), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimų (numatančių, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog G. Š. veiksmuose tyčios nenustatyta, jo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas.

15. Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas nurodė, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė ir kokių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas nevykdė, taip pat nurodyta pareiškėjo kaltė – aplaidumas. Lietuvių kalbos žodyne žodis aplaidus aiškinamas kaip apsileidęs, vangus, o žodis vangus aiškinamas kaip tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus. Taigi svarbu įvertinti, kaip pareiškėjas vykdė jam paskirtas pareigas, ar jo pasirinktas elgesio modelis gali būti laikytinas aplaidžiu (vangiu, neveikliu).

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime taip pat nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. nuo 7.30 val. iki 7.45 val. jis ruošėsi tarnybai, t. y. susipažino su praėjusios paros įvykiais, domėjosi, ar nepalikta neužbaigtų darbų, iš budėjusios pamainos buvo priiminėjamas komisariatui priklausantis turtas, bendraujama su kolegomis darbo klausimais. Teismas pažymėjo, kad be to, jog pareiškėjas turėjo laikytis Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.2 punkto, kuris numato, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą, pareiškėjas taip pat turėjo laikytis ir minėto tvarkos aprašo 10.1 punkto reikalavimų, kuris nustato, jog operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo darbo pradžioje būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

17. Teismas pažymėjo, kad liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. 7.30 val. pradėjo darbą jis, G. Š., R. K. ir D. P.. Priimti-perduoti pamainos į kabinetą atėjo vyresnysis tyrėjas A. R.. Baigę pamainą pareigūnai A. B., A. J., A. Š., R. Š. papasakojo apie nakties įvykius, apie darbus, kurie yra paliekami naujai pamainai. Taigi liudytojo parodymai iš esmės patvirtina pareiškėjo 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jis 2016 m. birželio 15 d. atėjęs į darbą ruošėsi tarnybai.

18. Pareiškėjas 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime taip pat nurodė, jog 2016 m. birželio 15 d. laiku persirengti uniformos negalėjo, nes tuo metu persirenginėjo A. Š., o komisariate yra bendras vyrams ir moterims skirtas persirengimo-poilsio kambarys. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo momentu, kai A. R. reikalavo, kad G. Š. persirengtų, persirenginėjo A. Š., o persirengimo kambarys moterims ir vyrams yra bendras. Liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad jis dar nebuvo persirengęs, sėdėjo kabinete ir laukė, kol persirengs A. Š., kadangi A. Š., perdavusi reikalingą informaciją bei dokumentus, pasakė, kad eina persirengti; G. Š. persirengti taip pat nėjo, nes kolegė buvo persirengimo kambaryje. Tai, kad Šiaulių AVPK yra bendras persirengimo kambarys vyrams ir moterims, patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: R. Š., R. K., A. Š.. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas teismo posėdžio metu, 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų 18.1.3 punkte numatyta, jog vyrams ir moterims būtina numatyti atskirus persirengimo kambarius arba sudaryti galimybę tuo pačiu persirengimo kambariu naudotis atskirai.

19. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, neįvertino pareiškėjo 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl 2016 m. birželio 15 d. tarnybinės uniformos nedėvėjimo, tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių neturėjimo. Įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. padarė tarnybinį pažeidimą dėl tarnybinės uniformos nedėvėjimo, tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių neturėjimo, teismas sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai.

20. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ir dėl, atsakovo nuomone, 2016 m. birželio 15 d. netinkamo G. Š. elgesio su vyriausiuoju tyrėju A. R.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūną A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems. Tyrėjas G.

Š. savo paaiškinime patvirtino, jog į pareigūno A. R. pastabas, kodėl jis dar vis be tarnybinės uniformos, ramiu tonu atsakęs: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“, tokio elgesio negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A. R. pastabas, jog eitų ruoštis tarnybai, atsikalbinėjo ir provokavo A. R.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad minėtą netinkamą pareiškėjo elgesį patvirtina pareigūnai, kurie matė įvykį, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kurios pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A.

R. pastabas, atsikalbinėjo ir jį provokavo. Šiuo atveju aktuali žodžio atsikalbinėti reikšmė. Lietuvių kalbos žodyne žodis atsikalbinėti reiškia atsikalbėti, o šis – atsikirsti žodžiais, nenorint ko daryti. Teismo vertinimu, pareigūnų, kurie matė įvykį, paaiškinimai nepatvirtina pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. nereagavimo į pareigūno A. R. pastabas, atsikalbinėjimo ir A. R. provokavimo, kadangi R. Š. paaiškinime nurodė, kad į A. R. pastabą eiti ruoštis tarnybai G. Š. atsikalbinėjo, sakydamas: „tuoj, palauk, nueisiu“.

A. J. paaiškinime nurodyta, jog G. Š. mandagiai atsakęs: „gerai, tuoj eisiu“, o kai A. R. pradėjo šaukti, G. Š. dar paklausė A. R.: „kas tau pasidarė, tuoj nueisiu“, o paskui išėjo iš kabineto. Be to, R. B. paaiškinime nurodyta, jog G. Š. buvo ramus ir mandagus. R. K. paaiškinime nurodė, kad po A. Š. išėjimo A. R. atsisuko į G. Š. ir pasakė, kad šis eitų ruoštis tarnybai – apsirengtų uniformą, G. Š. ramiai atsakė, jog tuoj nueis. Teismo vertinimu, pastarieji pareigūnų paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. nereagavo į pareigūno A.

R. pastabas, atsikalbinėjo, jį provokavo, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodomą tarnybinį pažeidimą.

21. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjo G. Š. atsakymo A. R., kai šis davė pastabą dėl tarnybinės uniformos nedėvėjimo: „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“ – negalima vertinti kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtoms moralės normoms, be to, toks pareiškėjo atsakymas negali būti pripažįstamas mandagiu, taktišku ir išreiškiančiu pagarbą A. R., tačiau teismas tai vertino kaip mažareikšmį nusižengimą, kuris nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, ir už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda).

22. Teismas, atsižvelgdamas į teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-633 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui G. Š.“ yra nepagrįstas, todėl jį panaikino.

III. 23. Atsakovas Šiaulių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nenagrinejo atsakovo argumentų bei motyvų, dėl to netinkamai aiškino ir taikė matarialiosios ir proceso teisės normas, atitinkamai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nesutinka su teismo argumentais, kad tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, nepagrįstai pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintas kaip mažareikšmis, todėl paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.

25. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nebuvo pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą, nors privalėjo būti tam pasiruošęs. Be to, pareiškėjas pagal grafiką buvo paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju pareigūnu, todėl jam tenka didesnė atsakomybė, pareiga būti pasiruošusiam nedelsiant vykti į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad kiti pareigūnai buvo pasiruošę tarnybai ir būtų buvę kam nedelsiant vykti į įvykio vietą, tačiau teisės aktai nenumato jokių išimčių. Operatyvaus reagavimo pareigūnas negali savo nuožiūra nuspręsti, kada pradėti darbą ir interpretuoti teisės aktus savo naudai. Pareiškėjo tarnybiniame nusižengime be kitų teisės pažeidimo elementų – subjekto, objekto, atsakovo yra nustatyta ir pažeidimo objektyvioji pusė.

26. Nurodo, kad Šiaulių AVPK pareigūnams, dirbantiems pamainomis, yra skiriama 15 min. apsirengti, apsiginkluoti, susipažinti su praėjusios paros įvykiais, medžiaga ir pan., pareigūnų pamaina prasideda atitinkamai 8 val. ar 20 val. Pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. pamaina prasidėjo 7.30 val., o iš liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas dar prieš 8 val. nedėvėjo tarnybinės uniformos. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Statuto 37 straipsnio nuostatų, tik neargumentuotai nurodė, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui darbo sąlygų įrengiant atskirus moterims ir vyrams persirengimo kambarius. Be to, teismas nevertino liudytojo A. R. parodymų, jų neanalizavo. Pareiškėjas tą dieną į darbą atėjo pavėlavęs, pamainai nesiruošė, žiūrėjo televizorių, nereagavo į pastabas, atsikalbinėjo. Tokiu savo elgesiu jis nesistengė būti pavyzdžiu kitiems, nesielgė pagarbiai aukštesnes pareigas užimančio pareigūno atžvilgiu ir tai galėjo sudaryti kitiems pareigūnams nuomonę, kad taip galima bendrauti su kolegomis, ignoruoti aukštesnio pareigūno nurodymus.

27. Akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, taigi kaltės turinys atskleistas.

28. Pareiškėjas G. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo atsakingai, kruopščiai, kvietė liudytojus, analizavo tarnybinio patikrinimo medžiagą ir šių įrodymų viseto pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

30. Atsakovo teiginiai, susiję su reagavimu nedelsiant, privalomu pasiruošimu ir pan. arba neatitinka aukštesnės galios teisės aktų ir yra visiškai nepagrįsti, arba neatitinka tikrovės. Statuto 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Taigi įstatymų leidėjas yra numatęs, kad faktinis darbo laikas, kai tiesiogiai vykdomos funkcijos, ir visas darbo laikas, kaip apibrėžia įstatymai, nėra tapatu. Statutas numato, kas yra įskaičiuojama į pamainos laiką, taigi dalies pamainos metu jis objektyviai nevykdo savo tiesioginių funkcijų, nes ta dalis laiko pagal įstatymą yra skirta ne faktiniam darbui, o konkretiems įvardintiems tikslams - instruktažui, apsiginklavimui ir atsiskaitymui už tarnybos rezultatus. Tą pačią minutę, kai prasideda pamainos laikas, negali prasidėti ir pareigūno faktinis darbo laikas, nes įstatymas numato imperatyvus, jog prieš tiesioginių funkcijų vykdymą, pareigūnas privalo atlikti minėtus pasiruošimo veiksmus. Tokios pat pozicijos laikosi ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

31. Pažymi, kad pareiga nedelsiant vykti į įvykį atsiranda nuo to momento, kai pareigūnas pradeda faktiškai vykdyti tarnybines funkcijas, kai tampa policijos pajėgų vienetu. Tam jokių teisės aktų išimčių nereikia. Būtent taip numato galiojantys teisės aktai, taip turi būti organizuojamas darbas ir vykdoma darbo laiko apskaita. Policijos įstaigos budėtojas į įvykius reaguoja turimomis policijos pajėgomis, o ne policijos įstaigoje realiai esančiais policijos pareigūnais. Sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad operatyvaus reagavimo grupės pareigūnas negali savo nuožiūra nuspręsti, kada pradėti darbą, tačiau atsakovas nepateikia jokių duomenų, kad pareiškėjas nesivadovavo atsakovo nustatytomis taisyklėmis dėl to, kada pradėti darbą, kada pradėti apsiginklavimą, kada jį baigti. Jis drbą pradėjo pagal atsakovo sudarytą darbo grafiką ir vykdė pasiruošimą tarnybai, kaip numatyta Statute. Pasiruošęs tarnybai, pradėjo faktiškai vykdyti tarnybines funkcijas. Jis savo teisėmis nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja, dirba pagal darbdavio patvirtintą darbo laiko grafiką, į darbą atvykstu laiku, tarnybai ruošiasi taip pat, kaip ir visi kiti pareigūnai. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

32. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad jis privalėjo laikytis viršininko įsakymu patvirtinto operatyvaus reagavimo grupės pareigūnams nustatyto imperatyvaus reikalavimo būti pilnai pasiruošusiam nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Pažymi, kad ši nuostata realiai neapibrėžia, kas yra „nedelsiant“ ir kada tas momentas prasideda. Iš viso galiojančio įstatymuose numatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad nedelsiant išvykti į įvykio vietą objektyviai įmanoma tik tuomet, kai pareigūnas yra pasiruošęs tarnybai. Vertinant visą medžiagą, akivaizdu, kad tuo momentu pareiškėjas ruošėsi tarnybai, laukė galimybės eiti į persirengimo kambarį, kuriame tuo metu persirenginėjo pareigūnė moteris. Į jokį įvykį siųstas tuo metu nebuvo, vykti neatsisakė, todėl minėtos pareigos nepažeidė ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, jis turėjo laikytis ne tik Operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.2 punkto, bet ir 10.1 punkto - privalėjo darbo pradžioje susipažinti su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taigi ne tik Statutas, bet ir atsakovo vidinis teisinis reguliavimas sistemiškai parodo, kad darbo laiko pradžia de facto nereiškia, kad tą pačią minutę jis privalo reaguoti į įvykius, kadangi iki to dar jam numatyta pareiga tinkamai pasiruošti tarnybai, ir šią pareigą jis vykdė. Todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad atsakovas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties, dėl to nebuvo teisinio pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

33. Pareiškėjo nuomone, jis etikos normų nepažeidė, o kalbėdamas ramiai, nepakeltu tonu, nevartodamas jokių necenzūrinių žodžių ar epitetų elgėsi etiškai. Tačiau esant kitokiai teismo pozicijai, sutinka, kad šių teiginių pasakymas laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, dėl to tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-633, kuriuo pareiškėjui G. Š. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Byloje nustatyta, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. R. 2016 m. birželio 15 d. surašė Šiaulių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl tyrėjo G. Š.“. Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. birželio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. liepos 1 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-38-(1.19), kurioje nurodyta, kad G. Š., turėdamas pareigą nedelsiant reaguoti į pranešimus apie įvykius, 2016 m. birželio 15 d. nuo 7.30 val. iki 8.10 val., dirbdamas operatyvinėje grupėje nedėvėjo tarnybinės uniformos ar pratybų kostiumo, neturėjo tarnybinio ginklo, specialiųjų ir darbui reikalingų priemonių, t. y. nebuvo pilnai pasiruošęs nedelsiant išvykti į įvykio vietą. Taip pat G. Š., nereaguodamas į pareigūno A. R. pagrįstas pastabas eiti ruoštis tarnybai, ramiai ir mandagiai atsikalbinėdamas, tokiu savo neetišku elgesiu provokuodamas pareigūnas A. R., nesielgė pagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu nesistengė būti pavyzdžiu kitiems. G. Š. tokiais savo veiksmais nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktų, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimų. Pareiškėjo veiksmai vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Įsakymas priimtas ir nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinime išdėstytas aplinkybes, į egzistavusias objektyvias priežastis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jis nepagarbiai elgėsi su A. R..

37. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu nuspręsta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. padarė tarnybinį pažeidimą, sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, taip pat nėra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Teismas taip pat pareiškėjo G. Š. atsakymo A. R. - „nebūk jautrus, kodėl taip stresuoji“ nevertino kaip pagarbaus, atitinkančio visuotinai priimtas moralės normas, mandagaus, taktiško ir išreiškiančio pagarbą A. R., tačiau teismas šį pareiškėjo nusižengimą vertino kaip mažareikšmį, nesukėlusį neigiamų pasekmių atsakovui, ir už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas. Teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamą atsakovo Įsakymą panaikino.

38. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nenagrinejo atsakovo argumentų bei motyvų, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, atitinkamai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą patvirtina Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės. Be to, teismas nevertino liudytojo A. R. parodymų, nepasisakė dėl Statuto 37 straipsnio nuostatų.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

43. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai ir neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, tačiau visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, nevertino jo paaiškinime nurodytų aplinkybių, todėl priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, atitinkamai tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).

45. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme nekyla ginčo dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės proceso šalys nesutaria dėl tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimo, t. y., ar egzistavo atsakovo įvardinti pagrindai skirti tarnybinę nuobaudą.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

48. Pareiškėjas yra Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas – statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Statuto 32 straipsnio 1 dalį, pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio, reglamentuojančio tarnybinių nuobaudų skyrimą pareigūnams, 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>. Taip pat šis straipsnis nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008, 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

50. Ginčijamas Įsakymas iš esmės grindžiamas atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas G. Š. netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 9 ir 10.2 punktuose, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-201 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.28 ir 9 punktuose, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus.

51. Pažymėtina, jog vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo laikytis Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 40-V-64 patvirtinto Šiaulių AVPK operatyvaus reagavimo grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 10.1 punkto, kuris numato, kad operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo darbo pradžioje būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir 10.2 punktuose nustatytų reikalavimų, kad operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo būti pilnai pasiruošę nedelsiant išvykti į įvykio vietą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to negalėjo padaryti, kadangi persirengimo kambarys yra bendras, o jame tuo metu, kai A. R. nurodė pareiškėjui eiti persirengti, persirenginėjo pareigūnė A. Š.. Galimybė tuo pačiu metu persirengti vyrams ir moterims nėra sudaryta, šios aplinkybės, be kita ko, neneigia ir atsakovas. Aplinkybę, kad tuo metu, kai A. R. nurodė G. Š. eiti persirengti, persirengimo kambaryje buvo pareigūnė A. Š., patvirtina ir teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai R. B. bei A. J.. Be to, kaip numato minėto aprašo 10.1 punktas, operatyvaus reagavimo grupių pareigūnai privalo darbo pradžioje būti susipažinę su praėjusios paros įvykiais, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos persirengti, gauti tarnybinį ginklą ir kt., kaip to reikalavo A. R., atitinkamai nėra pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, dėl to negalima ir pareiškėjo tarnybinė atsakomybė.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino A. R. parodymų, jog pareiškėjas tą dieną į darbą atėjo pavėlavęs, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta ne dėl to, kad jis į darbą atėjo pavėlavęs.

53. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjui inkriminuoto etikos pažeidimo sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo atsakymas į A. R. pastabas, kodėl jis dar be tarnybinės uniformos „nebūk toks jautrus, kodėl taip stresuoji“, negali būti vertinamas kaip pagarbus pareigūno A. R. atžvilgiu, atitinkantis priimtas moralės normas, tačiau jis vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – būtų neproporcinga.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog atsakovo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.

55. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles ir sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, jog sprendimo išvados yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė