2019-03-27 Nr. AB-7527-3-64-3-01192-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2061-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01192-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už neatitinkančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpyje periodiškai nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2017 m. balandžio 20 d

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad dušuose nebuvo įrengtų pertvarų, o sanitariniai mazgai buvo atitverti tik viena sienele, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dušuose nebuvo čiaupų, dušų galvutės buvo senos ir surūdijusios. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, asmenybės sumenkinimą.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d. ir nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtino, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nebuvo nustatyta. Visose Šiaulių TI kamerose buvo įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės buvo atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrino kameroje kalinčių asmenų privatumą.

5. Atsakovas pažymėjo, jog iš Ūkio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 62/08-235 matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Ūkio skyrius apie neveikiančius dušo ragelius informacijos neturėjo, skundų susijusių su šiomis aplinkybėmis nebuvo gauta, todėl teigė, jog dušų rageliai buvo tvarkingi. Nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis, susijusi su dušo pertvarų įrengimu nepagrįsta, o šias aplinkybes patvirtino byloje pateiktos fotonuotraukos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsiradusios žalos faktą.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d. ir nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o skundą dėl teisės aktų pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 16 d., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d., nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos neturtinės žalos pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių TI.

8. Teismas nustatė, jog ginčui aktualus laikotarpis, kai pareiškėjas bausmę atliko Šiaulių TI, skirtingais laikotarpiais buvo nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 44, 77 iš viso 15 dienų.

Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 61/04-1893 teismas nustatė, jog pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Teismas pripažino, jog sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele, kuri užtikrino juo besinaudojančio asmens privatumą, kadangi jos aukštis buvo ne mažesnis kaip 2 m 12 cm, tačiau nurodė, jog kameroje Nr. 77 sanitarinio mazgo plotas buvo per mažas, nors laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos jo teisės dėl minimalus sanitarinio mazgo plotas buvo labai trumpas (6 dienos).

Teismas vertino, jog praėjimo atitvėrimas užuolaida pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrino, o nesant nurodymo, jog kameroje Nr. 44 sanitarinio mazgo praėjimas būtų atitvertas durimis, konstatavo, jog pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 5 dienas. Akcentavo, jog kitais laikotarpiais, pareiškėjas tiek kameroje Nr. 44, tiek kameroje Nr. 77 buvo laikomas vienas. Spręsdamas dėl tinkamo dušų įrengimo, teismas pažymėjo, jog individualus temperatūros reguliavimas duše teisės aktais nebuvo numatytas ir nebuvo aišku, kuo toks negalėjimas reguliuoti temperatūrą galėjo pažeisti pareiškėjo privatumą.

Įvertinęs tai, jog dušuose buvo įrengtos pertvaros, teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo, naudojantis dušu, yra atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgdamas į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, konstatavo, jog byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Šiaulių TI sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą, išnagrinėti jo skundą iš esmės ir tenkinti skundą visiškai.

11. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo padarytus pažeidimus pareiškėjui kalint Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis teismai pripažįsta, tačiau nuolat atmeta jo prašymą priteisti neturtinę žalą pinigais, dėl to jis iš esmės mano, kad teisėjai Ž. K. arba A. M. yra šališki.

12. Šiaulių TI, atstovaujantis Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo teikiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino, tinkamai taikė galiojančias teisės aktų nuostatas ir priimdamas sprendimą vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktus pažeidžiančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo J. J. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d. ir nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o skundą dėl teisės aktų pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 16 d., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d., nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų aplinkybių, taikytų materialiosios ir / ar proceso teisės normų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas tik pripažino jo teisės pažeidimą, tačiau nepriteisė žalos atlyginimo pinigais, ir, pareiškėjo manymu, teismas buvo šališkas.

17. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

18. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje D. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje V. B. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl šios nutarties aprašomojoje dalyje aptartų aplinkybių (šios nutarties 2, 7 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais negalėjo būti priteistas.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas Indra prieš Slovakiją ir kt.). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje C. A. prieš Ispaniją).

22. Išnagrinėjus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis iš esmės pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad teismas buvo šališkas, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

23. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas