a4c6b152-907a-4615-bc85-7b05478d3ece · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-448-312/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38422-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedantis iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Å ukienei,

nuteistajai D. K. (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa), jos gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. (A. C.) atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

vieÅ¡ajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos GuÅ¡auskienės ir nukentėjusiojo A. C. (A. C.) atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 Eur. Å iuo nuosprendžiu A. C. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteista už tai, kad ji, 2022 m. spalio 8 d. apie 12.56 val., vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia pastato, esančio Vilniuje, Priegliaus g. 2, žodinio konflikto su automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. C. metu tyčia vienÄ kartÄ spyrė į minėto automobilio vairuotojo dureles ir Å¡ias apgadino, A. C. buvo padaryta 1 238,65 eurų turtinė žala, tokiu bÅ«du ji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Å iais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus prašymai bei argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios D. K. gynėja advokatė Marina GuÅ¡auskienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir BPK 20 straipsnio nuostatas.

2.2. Nuteistosios gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl A. C. veiksmų ir dėl to, kad bÅ«tent jis sukėlė konfliktÄ , į kurį buvo įtraukta ir D. K. Pažymima, jog iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog A. C. be jokios priežasties priėjo prie D. K. brolio A. K. (A. K.) vairuojamo automobilio ir sukėlė žodinį konfliktÄ . D. K. brolis, važiuodamas automobiliu – džipu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, privažiavo ir trumpam sustojo įlaipinti keleivę V. V.-K., kuri pasijuto blogai. Džipas prie parduotuvės sustojo vos kelioms sekundėms, keleivė greitai įlipo į automobilį ir jie ketino iÅ¡važiuoti, tačiau iÅ¡girdęs garsinį signalÄ , A. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti, kas atsitiko. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, prie jo priėjo A. C. (tai užfiksuota 2022 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole, vaizdo įraÅ¡e), kuris necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , kad jam automobilis – džipas neva užstojo keliÄ . Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pravažiavimas nebuvo užblokuotas nei konflikto metu, nei po jo. Tai užfiksuota ir teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėtuose vaizdo įraÅ¡uose bei 2022 m. lapkričio 18 d. kitų daiktų apžiÅ«ros protokole, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui Dariui Liachovičiui apžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „p1“.

2.3. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad remiantis Kelių eismo taisyklių 102 punktu, nukentėjusysis A. C., vairuodamas automobilį „Lexus“, neturėjo judėjimo pirmumo teisės, kadangi iÅ¡važinėjo iÅ¡ požeminės aikÅ¡telės. Pažymima, kad A. C. tuo metu kalbėjo telefonu. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis iÅ¡važiuotų iÅ¡ požeminės stovėjimo aikÅ¡telės ir ketintų važiuoti link pagrindinio kelio ar į prieÅ¡ingÄ pusę, jis privalėtų duoti keliÄ kitai keliu važiuojančiai transporto priemonei, Å¡iuo atveju – džipui. Dėl nurodytų aplinkybių teigiama, jog nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo piktintis tuo, kad jam neva buvo užstotas kelias.

2.4. Kaip nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas, dirbtinai pripažindamas D. K. veiksmų pavojingumÄ , nepagrįstai vienÄ Ä¯vykį skaidė į atskiras dalis, skirtingai vertindamas konflikto dalyvių veiksmus. Pažymima, jog konfliktas buvo vientisas veiksmas, todėl jame dalyvavusių asmenų veiksmai negali bÅ«ti vertinami atskirai, juos atribojant vienÄ nuo kito. Visi konflikte dalyvavę asmenys vienas kitÄ sÄ veikavo, jų elgesys ir emocijos buvo sÄ lygoti kitų konflikto dalyvių elgesio ir emocijų. Tai užfiksuota ir skundžiamame nuosprendyje. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė vaizdo įraÅ¡o numerio, kuriame įžvelgė spyrį, tačiau konstatuoja, kad prieÅ¡ D. K. buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. ji liudytojos A. G. buvo nustumta. Atsižvelgdama į tai, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad konflikto dalyvių veiksmai turi bÅ«ti vertinami atskirai ir kad apeliantė be priežasties spyrė į A. C. automobilį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieÅ¡tarauja logikai.

2.5. Apeliantė pabrėžia, kad nuo fizinio smurto prieÅ¡ D. K. panaudojimo iki automobilio durelių uždarymo praėjo vos 3 sekundės, todėl D. K. elgesys yra jos reakcija į konfliktÄ , o ne noras demonstruoti nepagarbÄ visuomenei. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas D. K. veiksmus, t. y. automobilio durelių nustÅ«mimÄ koja nepagrįstai pripažino pavojingais. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta veiksmų trukmė (vos kelios sekundės), veiksmų intensyvumas (vienas kartas, nors nuosprendyje apie tai užsiminta), tik formaliai konstatuota, kad D. K. veiksmai sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, nenurodant, kaip tokios pasekmės pasireiÅ¡kė. Nuteistosios gynėja cituoja kasacinio teismo praktikÄ , jog traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Anot gynėjos, Å¡ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

2.6. Gynėjos teigimu, nagrinėjamu atveju vyko privatus asmenų konfliktas, niekas iÅ¡ buvusių „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje asmenų nekvietė policijos, neatsisakė savo įprastos veiklos ar pan. Anot gynėjos, skundžiamame nuosprendyje teismas deklaratyviai teigia, jog D. K. elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes jos veiksmai buvo nukreipti į svetimo turto gadinimÄ , moralės požiÅ«riu aiÅ¡kiai nepriimtini, demonstratyvÅ«s, neadekvatÅ«s ir aplinkinius Å¡okiruojantys. Kaip teigiama skunde, neatskleistas D. K. veiksmų turinys, nenurodytos konkrečios pasekmės, pavyzdžiui, kaip vos per 3 sekundes galėjo bÅ«ti Å¡okiruoti aplinkiniai. Vien faktas, kad konfliktÄ kažkas galimai stebėjo (nors tokių duomenų byloje nėra), neleidžia konstatuoti sukeltos sumaiÅ¡ties ar kitų bÅ«tinų Å¡io nusikaltimo sudėčiai pasekmių, veiksmų pavojingumo.

2.7. Kaip nurodoma skunde, nėra aiÅ¡ku, kodėl kitų konflikto dalyvių veiksmai, pavyzdžiui, A. G. stumdymas D. K., A. C. sukeltos grumtynės, nelaikomi nei pavojingais, nei agresyviais, nei neteisėtais. Anot gynėjos, toks pavirÅ¡utiniÅ¡kas bylos iÅ¡nagrinėjimas D. K. sukėlė nuogÄ stavimus dėl apsimestinio teisingumo vykdymo. Ji įsitikinusi, kad yra diskriminuojama jos tautybės pagrindu.

2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sukÅ«rė teisės požiÅ«riu nepriimtinÄ situacijÄ , kuomet neteisėti veiksmai (konflikto sukėlimas, grumtynės, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡oje vietoje), pasitelkus bÅ«rį draugų, kurie patys aktyviai dalyvavo konflikte, yra legalizuojami, o užpulto asmens gynybinė reakcija, emocinis atsakas pripažįstami pavojingais ir nusikalstamais. Gynėjai nuostabÄ kelia tai, kad teismas reikalauja iÅ¡ D. K. pagarbos nukentėjusiajam A. C., kuris pats, savo aktyviais, agresyviais veiksmais, pirmas iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdžiÄ nepagarbÄ visuomenei, nuteistajai ir jos Å¡eimai, teisės normoms. Anot gynėjos, visa tai leidžia teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas.

2.9. Toliau skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė tyčios turinio. Visas veiksmas vyko vos 3 sekundes. D. K. kaltė grindžiama A. C. draugų, aktyviai dalyvavusių konflikte – A. G. ir E. G., parodymais, kurie yra Å¡aliÅ¡ki. Skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, kokios faktinės aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad D. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jos veiksmai yra įžūlÅ«s, jais demonstruojama nepagarba visuomenei, kad jie sutrikdys visuomenės rimtį, ir kad norėjo taip elgtis.

2.10. Skunde pažymima, kad automobilio durelių apgadinimas nebuvo užfiksuotas ir ištirtas. Be to, teisiamojo posėdžio metu A. C. nurodė teismui, kad anksčiau yra turėjęs eismo įvykį (dėl to nurodė, kad nesikreipė dėl draudiminės išmokos), turėjo santykį su stulpeliu. Gynėja tvirtina, jog ši reikšminga aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirta.

2.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nukentėjusysis negalėjo apibÅ«dinti automobiliui padaryto apgadinimo. Vaizdo įraÅ¡uose, kurie buvo apžiÅ«rėti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad priėjęs prie maÅ¡inos nukentėjusysis negeba parodyti pareigÅ«nams, kur buvo spirta ir kur automobilio durelės apgadintos. Be to, vaizdo įraÅ¡uose Nr. 15 nukentėjusysis, kalbėdamas apie automobilio apgadinimÄ , pasako: „<...> Yra, Å¡iek tiek matosi. Man parodė, aÅ¡ sakau, aÅ¡ ne ekspertas“, įraÅ¡e Nr. 12(1) jis nurodo: „<...> va, čia, tai va, bruožas, nusivalė“. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 10, policijos pareigÅ«nė pasako: „<...> Kažko labai nesimato. Juodi taÅ¡keliai <...>“. Taigi, turto apgadinimas nėra fiksuotas. Gynėjos teigimu, visa tai leidžia teigti, kad automobilio apgadinimų nebuvo. Tas pats užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole, apžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä 2022_1008_131738_011. Ir tik 2022 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, skiltyje „kitos aplinkybės“ pažymėta, kad ant automobilio „Lexus“ vairuotojo durelių matosi nežymus įlenkimas ir įbrėžimas. Gynėja akcentuoja, kad byloje nebuvo suraÅ¡yta užduotis specialistui ar paskirta trasologinė ekspertizė tikslu nustatyti, ar D. K. avalynė leistų palikti tokio pobÅ«džio apgadinimus, su sÄ lyga, kad jie egzistavo, o ne buvo suraÅ¡yti iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių. Tokiu bÅ«du, anot gynėjos, nėra pagrindo teigti, kad apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl D. K. veiksmų.

2.12. Taip pat skunde nurodoma, jog nukentėjusysis, teismo posėdyje papraÅ¡ytas apibÅ«dinti smÅ«gį, rodydamas tÄ smÅ«gį, pažymėjo, kad užsimojimo nebuvo, kas leidžia teigti, kad nebÅ«ta stipraus smÅ«gio, nuo kurio galėtų likti žymių. Tokio judesio koja taip pat negalima pavadinti spyriu, o D. K. veiksmus pripažinti nukreiptais į turto sugadinimÄ .

2.13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dėl automobilio apgadinimo į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) kreipėsi tikrasis automobilio savininkas, nukentėjusiojo A. C. tėvas T. C. (T. C.). Draudimo bendrovė nurodė, kad žalos administravimas buvo sustabdytas, nes jis nepateikė automobilio nuotraukų, kas eliminuoja žalos padarymÄ . Gynėjos įsitikinimu, Å¡ie įrodymai leidžia teigti, kad D. K. veiksmuose nebuvo tyčios apgadinti svetimÄ turtÄ , demonstruoti nepagarbÄ visuomenei ir Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties elemento – pasekmių. Taip pat akcentuojama, kad D. K. elgesys – automobilio durelių uždarymas koja, gal ir nebuvo tinkamas, tačiau jis pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2.14. Apeliacinis skundas pateiktas ir dėl netinkamo BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo. Gynėja nurodo, kad teismas teisingumÄ vykdė formaliai, darydamas bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pabrėžiama, jog skundžiamame nuosprendyje IV dalyje „Bausmės skyrimo motyvai“ teismas nurodė: „<...> D. K. nėra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę <...>“, tačiau toks klausimas jai nebuvo užduotas.

2.15. Toliau skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Nuosprendžio 28 punkte konstatuota, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog D. K. bÅ«tų rankomis bandžiusi sugriebti A. C. už veido bei įdrėskusi jam į kaklÄ , tokiu bÅ«du sukėlusi jam fizinį skausmÄ . Tuo tarpu nuosprendžio 26 punkte teismas, pripažindamas nuteistosios veiksmus nusikalstamais, daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , konstatuoja: „<...> Å iuos D. K. veiksmus, t. y. bandymus pulti A. C. <...>“.

2.16. Pabrėžiama, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad D. K. spyrė į automobilio „Lexus“ vairuotojo pusės dureles, siekdama „<...> ne organizuoti pro Å¡alį važiavusių transporto priemonių eismÄ , o tiesiog apgadinti minėtÄ automobilį <...>“, tačiau byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais įrodyta, kad nebuvo poreikio organizuoti eismo, automobiliai galėjo judėti laisvai. Nuteistoji niekada nesakė, kad jos tikslas buvo eismo organizavimas. Vienintelis jos veiksmų (automobilio garso signalo paspaudimas, automobilio durelių pastÅ«mimas – uždarymas) tikslas buvo padėti savo broliui A. K., kuris buvo užpultas A. C. ir jo draugo E. G.

2.17. Apeliantės įsitikinimu, teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, jų nuoseklumo ir patikimumo bei nenurodė, kodėl aktyviai konflikte dalyvavusių asmenų, kurie yra nukentėjusiojo draugai (A. C. ir E. G. kartu žaidžia futbolo klube (duomenys neskelbtini)), parodymai yra patikimesni nei D. K. ir jos brolio parodymai. Be to, teismas nevertino ir nesÄ Å¾iningo nukentėjusiojo procesinio elgesio reiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį, nors pripažino, kad jis nebuvo sÄ Å¾iningas ir sieke pasipelnyti nuteistosios sÄ skaita. Teismas nevertino ir to fakto, kad nukentėjusysis neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, o tai darydamas elgėsi nesÄ Å¾iningai – transporto priemonė priklausė ne jam, įrodymų apie teisėtÄ transporto priemonės valdymÄ byloje nėra, reikalavo atlyginti žalÄ , kai žala, nukentėjusiojo žodžiais, buvo paÅ¡alinta tikrojo automobilio savininko savo jėgomis (nenurodant žalos paÅ¡alinimo kaÅ¡tų ir atliktų darbų), tačiau pateikiant galimai suklastotÄ dokumentÄ , kuriame buvo suraÅ¡yti planuojami atlikti remonto darbai iÅ¡didintomis kainomis.

2.18. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje nustatyta, jog E. G., nukentėjusiojo draugas ir pagrindinis liudytojas, dirba (duomenys neskelbtini) autoservise. Nukentėjusysis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų sÄ matÄ , kurioje iÅ¡vardinti bÅ«tini „Lexus“ automobilio remonto darbai, kaip nurodo gynėja, neatitinka tariamo automobilio apgadinimo. Net ir nustačius, kad buvo spirta į automobilio dureles, pagal pateiktÄ remonto sÄ matÄ reikėjo remontuoti dureles, jas perdažyti, tvarkyti iÅ¡orinį veidrodį, durų rankenėles, reguliuoti žibintus, tvarkyti sparnÄ , buferį ir t. t., bendra suma – 1 238,65 Eur. Kaip teigiama skunde, atsižvelgiant į tai, kad pateikiant tikrovės neatitinkančiÄ remonto sÄ matÄ , siekiant pasipelnyti D. K. sÄ skaita, pasinaudojant draugo pažintimis įmonėje, kurioje jis pats dirba, t. y. paaiÅ¡kėjus galimos nusikalstamos veikos požymiams (jog A. C., veikdamas kartu su E. G., pasinaudodami suklastotu dokumentu, siekė apgaulės bÅ«du gauti D. K. lėšas A. C. naudai), vadovaujantis BPK 275 straipsnio nuostatomis, buvo praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo nutartimi informuoti prokuratÅ«rÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo nepagrįstai neiÅ¡nagrinėjo, o tai, gynėjos vertinimu, leidžia teigti apie skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ .

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. C. atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. C. civilinis ieÅ¡kinys dėl jam padarytos 1 238,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ D. K. nukentėjusiojo naudai 1 238,65 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiojo naudai 400 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiojo naudai jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BPK X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , kai byloje pareiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys, padarė esminius BPK 109, 110 straipsnių nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Teismas pasisakė tik dėl galimo civilinio ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«do dėl galimų draudimo teisinių santykių tarp byloje nedalyvavusių asmenų – T. C. ir AB (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje A. C. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui – D. K.

3.2. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, sistemiškai aiškinant BPK 109 ir 110 straipsnių normų turinį, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taip pat pabrėžiama, jog teisiniu reglamentavimu, susijusiu su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimu ir nagrinėjimu (BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109, 113 ir 115 straipsnių nuostatos), siekiama operatyvaus žalos atlyginimo asmenims, patyrusiems žalos dėl nusikalstamos veikos. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

3.3. Nukentėjusiojo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų ir neteisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė įstatymÄ , nusprendęs atmesti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos 1 238,65 Eur turtinės žalos priteisimo iÅ¡ D. K.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neiÅ¡sprendė nukentėjusiojo A. C. byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. K. jo patirtas 400 Eur iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms mokėti, tokiu bÅ«du pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skunde akcentuojama, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius dalyvavo visuose trijuose teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, pagrįsto dydžio, todėl yra pagrindas visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ ir priteisti jam 400 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistosios D. K.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nėra gauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji D. K. ir jos gynėja advokatė Marina GuÅ¡auskienė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. C. atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo atstovas prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ ir atmesti nuteistosios gynėjos apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius pateikė 2023 m. rugsėjo 26 d. praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo, 2023 m. liepos 3 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1388-990/2023 ir 2023 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Nuteistosios D. K. gynėjos pateiktu apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. K. padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodoma, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. D. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteista už tai, kad ji Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, žodinio konflikto su automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. C. metu tyčia vienÄ kartÄ spyrė į minėto automobilio vairuotojo dureles ir Å¡ias apgadino, A. C. buvo padaryta 1 238,65 eurų turtinė žala, tokiu bÅ«du ji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistosios D. K. gynėjos apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡vados dėl nuteistosios kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

9. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistosios D. K. ir nukentėjusiojo A. C. kilo po to, kai, nuteistosios brolis A. K., vairuodamas automobilį – džipÄ , sustojo važiuojamojoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalyje tam, kad jo žmona įliptų į automobilį, tuo tarpu nukentėjusysis A. C., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ požeminės aikÅ¡telės ir pamatęs prieÅ¡ jį sustojusį automobilį, panaudojo garsinį automobilio signalÄ . Tada automobilio – džipo vairuotojas A. K. ir A. C. vairuotojai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir tarp jų pokalbio eigoje iÅ¡sivystė konfliktas, po kurio sekė grumtynės tarp nukentėjusiojo A. C., liudytojų E. G., A. G. ir liudytojo A. K., nuteistosios D. K.. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „1“ matyti, kaip A. K. vejasi nukentėjusįjį A. C., o tuo metu D. K. nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio „Lexus“ ir laikė įspaudusi garsinį signalÄ . Tuomet ji nueidinėjo link A. K. automobilio – džipo, tačiau po kelių sekundžių apsisuko ir grįžo ir puolė A. C., spyrė į automobilio „Lexus“ vairuotojo dureles, po ko ji, vedama savo sužadėtinio J. E., nuėjo prie A. K. automobilio – džipo.

10. Tai, kad dėl Å¡ių nuteistosios D. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad buvo apgadintos nukentėjusiojo A. C. automobilio durelės, bet ir tai, kad į policijÄ kreipėsi ne tik konflikto dalyviai – nukentėjusysis ir A. K., bet ir parduotuvės apsaugos darbuotojas (Å¡ių asmenų kreipimasis į bendrÄ jį pagalbos centrÄ užfiksuotas 2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 106)). Nurodytoji aplinkybė, be kita ko, paneigia skundo argumentÄ , kad niekas iÅ¡ parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvusių asmenų nekvietė policijos. Be to, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „1“, nekyla jokių abejonių, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančius veiksmus matė paÅ¡aliniai asmenys. Toks įžūlus D. K. veiksmų pobÅ«dis – automobilių durelių apgadinimas spiriant koja į jas (tai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „1“, spyris užfiksuotas 36:35 vaizdo minutę) vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, prieÅ¡ tai dar garsiniu automobilio signalu atkreipus aplinkinių dėmesį – patvirtina, kad nuteistoji suprato, jog tokiais jos veiksmais bus sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog D. K. veiksmai – spyris į nukentėjusiojo automobilio „Lexus“ dureles buvo jos reakcija į tuo metu vykusį konfliktÄ , tačiau tokia jos reakcija, įvertinus Å¡ių veiksmų pavojingumÄ ir kilusius padarinius, t. y. tai, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis ir sutrikdyta visuomenės rimtis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti pateisinama. Å iuo atveju akivaizdu, kad nuteistoji savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ visuomenei.

11. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais teiginiais, jog D. K. spyrė į automobilio „Lexus“ vairuotojo pusės dureles, siekdama ne organizuoti pro Å¡alį važiavusių transporto priemonių eismÄ , o tiesiog apgadinti minėtÄ automobilį, nors poreikio organizuoti eismo nebuvo, automobiliai, galėjo judėti laisvai, skunde pabrėžiama, kad nuteistoji niekada nesakė, kad jos tikslas buvo eismo organizavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, kad nuteistoji D. K. pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji „tikrai nespyrė į automobilio duris, tik koja silpnai duris paspaudė, kad Å¡ios užsidarytų ir netrukdytų kitiems automobiliams, kad bÅ«tų pravažiavimas“ .

12. Nuteistosios D. K. gynėjos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, D. K. atsakomybės neÅ¡alina. Pažymėtina, kad net ir nustačius, kad A. C., reaguodamas į netinkamoje vietoje pastatytÄ A. K. automobilį, naudojo garsinį automobilio signalÄ ir vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir dėl to kilo konfliktas, tačiau Å¡ioje situacijoje D. K. veiksmai prieÅ¡ A. C. – spyris į jo automobilio dureles, matant aplinkiniams, buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y. įžūlÅ«s veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog D. K. vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, spirdama koja į A. C. automobilį, tokiu savo elgesiu pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl D. K. kaltės vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokie nuteistosios veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

13. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, daug dėmesio skiriama nukentėjusiojo A. C. veiksmų vertinimui pagal Kelių eismo taisykles, o bÅ«tent, skunde nurodoma, kad remiantis Kelių eismo taisyklių 102 punktu, A. C. neturėjo judėjimo pirmumo teisės, kadangi iÅ¡važinėjo iÅ¡ požeminės aikÅ¡telės. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad A. C. tuo metu, kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ požeminės aikÅ¡telės, kalbėjo telefonu. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis iÅ¡važiuotų iÅ¡ požeminės stovėjimo aikÅ¡telės ir ketintų važiuoti link pagrindinio kelio ar į prieÅ¡ingÄ pusę, jis privalėtų duoti keliÄ kitai keliu važiuojančiai transporto priemonei, Å¡iuo atveju – džipui.

Dėl nurodytų aplinkybių teigiama, jog nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo piktintis tuo, kad jam neva buvo užstotas kelias. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo A. C. naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu transporto priemonės vairavimo metu nebuvo nustatytos, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi A.

C. galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo dėl vairavimo naudojantis mobiliojo ryšio telefonu klausimo neanalizuoja ir detaliai nepasisako. Kita vertus, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, aptariamu atveju nukentėjusysis A. C., išvažiuodamas iš požeminės automobilių statymo aikštelės, neturėjo pirmumo teisės ir turėjo praleisti kitus automobilius. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog A. C. sustojo praleisti iš kairės atvažiuojantį nuteistosios brolio A.

K. vairuotÄ automobilį - džipÄ , tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje džipo vairuotojas A. K., nors ir trumpam laikui, sustojo tam neskirtoje vietoje (Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti transporto priemonėms ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (iÅ¡važiuoti) į (iÅ¡) stovėjimo aikÅ¡telę (-ės), stovėjimo vietÄ (-os) arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui). Nepaisant to, net ir nustačius, kad A.

C. neturėjo pagrindo piktintis tuo, kad nuteistosios brolis A. K. sustojo tam neskirtoje vietoje, tai negalėtų pateisinti tolesnių D. K. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kodėl kitų konflikto dalyvių veiksmai, pavyzdžiui, A. G. stumdymasis, A. C. sukeltos grumtynės, nelaikomi nei pavojingais, nei agresyviais, nei neteisėtais. Atsakant į šį skundo argumentÄ , pirmiausia pažymėtina, jog jokie konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė stumdymusi ar grumtynėmis, negali bÅ«ti pateisinami, tačiau kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmais nebuvo sukelta jokių reikÅ¡mingų padarinių, byloje nenustatyta, kad Å¡ie asmenys savo veiksmais bÅ«tų smurtavę, prieÅ¡ingai, peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad nukentėjusysis A. C. vengė fizinio kontakto su automobilio – džipo keleiviais, kai Å¡ie jį vijosi – jis bėgo, kai jį užpuolė D. K., jis atsitraukė, taip pat dėl kitų konflikto dalyvių veiksmų pretenzijų nebuvo pareikÅ¡ta, į medikus nebuvo kreiptasi. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji dėl liudytojos A. G. veiksmų patyrė fizinį smurtÄ , kadangi Å¡i jÄ nustÅ«mė, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad liudytoja A. G. pastÅ«mė nuteistÄ jÄ iÅ¡ karto po to, kai Å¡i užpuolė A. C. (vaizdo įraÅ¡o „1“ 36:35 minutė). Skunde dėstomas vertinimas, jog nuteistoji D. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu diskriminuojama dėl jos tautybės, nesant pateiktų jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgį remdamasis diskriminuojančiais motyvais, laikytini deklaratyviais.

15. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi aktyviai dalyvavusių konflikte asmenų parodymais, kurie yra nukentėjusiojo draugai (A. C. ir E. G. kartu žaidžia futbolo klube (duomenys neskelbtini)) ir jų parodymus laikė patikimesniais nei D. K. ir jos brolio parodymai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvavo, kodėl vadovavosi A. C., E. G. ir A. G. parodymais, o D. K. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ atmetė. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nukentėjusiojo A. C. ir liudytojų E. G. bei A. G. parodymus patvirtina objektyvÅ«s byloje esantys duomenys - vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota vaizdinė medžiaga atitinka nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ . Taigi, apylinkės teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino susiedamas juos į nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ grandinę, pagrindo abejoti atlikto įrodymų vertinimo objektyvumu nėra.

16. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, jog automobilio durelių apgadinimas nebuvo užfiksuotas ir iÅ¡tirtas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu automobilis buvo apžiÅ«rėtas įvykio vietoje, yra pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuotos automobilio durelės ir jose esantis įlenkimas (t. 1, b. l. 20). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog A. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė teismui, kad anksčiau yra turėjęs eismo įvykį (turėjo santykį su stulpeliu) ir dėl to nesikreipė dėl draudiminės iÅ¡mokos. Susipažinus su 2023 m. balandžio 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad jis nesikreipė į draudimo bendrovę, dėl to, kad pabrangtų draudimo įmoka, todėl nusprendė, kad apmokėti turi kaltininkas. Be to, vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2022_1008_131238_010“, užfiksuotame „body“ kamera, nukentėjusysis pareigÅ«nui parodė į automobilio durelėse esantį įlenkimÄ ir pasakė: „ji spyrė, matosi bruožas, jį nuvalė“, į šį jo teiginį pareigÅ«nas atsakė: „aÅ¡ tai matau“. Taigi, įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas patvirtino matęs ant automobilio įlenkimÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo atliktas specialus tyrimas siekiant nustatyti, ar D. K. avalynė leistų palikti tokio pobÅ«džio apgadinimus, tačiau įvertinus tai, kad suduotas smÅ«gis, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, buvo pakankamai stiprus, pagrindo abejoti, kad bÅ«tent D. K. spyriu buvo padarytas minėtas automobilio apgadinimas, nėra.

17. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį nuteistosios D. K. gynėjos pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajai D. K. paskirtos bausmės

18. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

19. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino aplinkybes, jog D. K. yra neteista, dirba, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant baudos bausmę, nustatant minimalų baudos dydį – 50 MGL (2 500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jos padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jos asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ . Nuteistosios gynėja pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , pažymėjo, kad nuteistoji nėra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo su viešųjų darbų bausme, tačiau toks klausimas jai nebuvo užduotas. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme vykusio 2023 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorei pasiÅ«lius D. K. skirti baudos bausmę, nei pati nuteistoji, nei jos gynėja neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo su siÅ«loma baudos bausme. Ä®vertinus tai, kad nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta minimali baudos bausmė, taip pat atsižvelgus į tai, kad apeliaciniu skundu nėra praÅ¡oma pakeisti nuteistajai paskirtÄ bausmę į Å¡velnesnę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.

Dėl civilinio ieškinio

20. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. C. atstovo apeliacinio skundo turinio, juo praÅ¡oma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. C. civilinis ieÅ¡kinys dėl jam padarytos 1 238,65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ D. K. nukentėjusiojo A. C. naudai 1 238,65 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

21. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo baudžiamojoje byloje klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Sutinkamai su Å¡io straipsnio 1, 2 dalimis, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieÅ¡kinį, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , kai civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas baudžiamojoje byloje. Todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis naikintinas.

23. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusysis A. C. civilinį ieÅ¡kinį pateikė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 222-227) ir 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 234-236). Skundžiamame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas, nagrinėjamo įvykio metu buvo draustas „Kasko“ draudimu, todėl teismas sprendė, kad Å¡is nagrinėjamas įvykis yra draudiminis, todėl A. C. arba T. C., kuris įvykio metu buvo automobilio savininkas, įvykus draudiminiam įvykiui ir norėdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ , privalėjo kreiptis į AB (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teisiamojo posėdžio metu D. K. gynėja teismui pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad T. C. kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydamas įvertinti nagrinėjamo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau visos procedÅ«ros, bÅ«tinos gauti draudimo iÅ¡mokÄ , nebaigė. AB (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo centro Žalų valdymo grupės vadovas pateikė informacijÄ , jog žalos administravimas buvo sustabdytas bei draudimo iÅ¡moka neiÅ¡mokėta dėl nepateiktų dokumentų, nebuvo pateiktos automobilio nuotraukos (t. 2, b. l. 88). Pirmosios instancijos teismas A. C. civilinį ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad T. C. turi teisę kreiptis į AB (duomenys neskelbtini) ir Å¡iai įmonei pateikti Å¡io baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, patvirtinančius automobilio „Lexus“ apgadinimÄ , padarytÄ nagrinėjamo įvykio metu, o AB (duomenys neskelbtini) atsisakius atlyginti žalÄ â€“ kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.

24. Pažymėtina, jog civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieÅ¡kinys ir jo dydis yra nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju). Kadangi tokių aplinkybių skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nusprendė civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad bÅ«tent T. C. turi teisę kreiptis į AB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, kadangi tokiÄ teisę turi ir teisėtas faktinis automobilio „Lexus“ valdytojas A. C. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios gynėjos pateikto apeliacinio skundo, ji nurodo, kad byloje nukentėjusiojo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų sÄ mata, kurioje iÅ¡vardinti bÅ«tini „Lexus“ automobilio remonto darbai, neatitinka automobilio apgadinimo, be to, nuteistosios gynėja abejoja pateiktos sÄ matos objektyvumu, nurodydama, kad Å¡iÄ sÄ matÄ parengusioje įmonėje dirba nukentėjusiojo draugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, sprendžia, jog civilinio ieÅ¡kinio klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl civilinio ieÅ¡kovo atstovo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio atmetimo naikintina, o klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

25. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. C. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų, kurios sudaro 400 Eur, priteisimo bei pridėjo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 53-55). Vis tik, kaip teisingai nurodyta nukentėjusiojo atstovo pateiktame apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį D. K. atžvilgiu, nepasisakė dėl nukentėjusiojo A. C. pateikto praÅ¡ymo priteisti jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalis numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. C. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios D. K. jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo A. C. atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius papildomai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, kurios sudaro 200 Eur, atlyginimo, sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. C. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios D. K. jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl Å¡ios nukentėjusiojo A. C. turėtos iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡ viso 600 Eur, priteistinos iÅ¡ nuteistosios D. K. nukentėjusiojo naudai. PraÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nėra aiÅ¡kiai per didelės ir yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Marinos GuÅ¡auskienės apeliacinį skundÄ .

Nukentėjusiojo A. C. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspęsta A. C. civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti A. C. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistosios D. K. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. naudai 600 (šešis šimtus) eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras Dzedulionis

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Paulius Veršekys