Legislator Case Law & Legislation
a4c6a35e-d552-4c2c-97d2-12ce07b5a27d AI generated

a4c6a35e-d552-4c2c-97d2-12ce07b5a27d · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a4c6a35e-d552-4c2c-97d2-12ce07b5a27d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.) apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

Legislator headnote

AI generated

a4c6a35e-d552-4c2c-97d2-12ce07b5a27d · Å iaulių apygardos teismas: P. ir A. P. (B.) apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kopija

                                                                                   Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-116/2011

                                                                                   Teisminio

proceso Nr. 1-40-1-00464-2009-1

                                                                                  Â

  Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                    Â

    2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 28 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Raimundo Jurgaičio,  Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

nukentėjusiesiems

F. P., A. P. – B.,

gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

nuteistajai

G. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.) apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., nukentėjusiesiems F. P. ir A. P. priteista iš G. V. po 350,00 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš G. V. priteista F. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. P. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi  baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ ,

n u s t a t ė :

           G. V. nuteista už tai, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. apie 15.15 val., Šiaulių mieste, Tilžės-Statybininkų-Gardino

gatvių sankryžoje, blaivi vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 133, 134, 169 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų

būtinų atsargumo priemonių, sukėlė

pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama Tilžės gatve antra eismo juosta, kryptimi nuo Sondeckio gatvės link

Tilžės-Statybininkų-Gardino gatvių sankryžos, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio ir visiškai

nesustabdė vairuojamos transporto

priemonės, esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui nesustojo prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , pravažiavusi

sankryÅ¾Ä nepraleido per Å¡viesoforu reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui ėjusių pėsčiųjų F. P. ir

A. B. (P.) ir juos partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis F. P., kuriam padaryti sužalojimai: galvos

smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimas, ir dėl to jam

padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei sužalota pėsčioji A. B., kuriai padaryti sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne, ir dėl to jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, dešinio šeivikaulio lūžio ir dešinio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

           Apeliaciniu skundu nukentėjusieji F. P. ir A. P. (B.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡ G. V. priteisti F.

P. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir A. P. (B.) priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įpareigoti G.

V. per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ .

Nukentėjusieji skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismo iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Tačiau nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsta. Pažymi, jog įstatymuose yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad žala turi bÅ«ti atlyginta pilnai. Neturtinę žalÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., o Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 straipsnis kalba apie teisingÄ atlyginimÄ . Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis ir aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas į minėtus kriterijus neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į formuojamÄ teismų praktikÄ . Nukentėjusiųjų įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė jiems per maÅ¾Ä , neatitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, neturtinės žalos atlyginimÄ .Â

Teismo posėdyje nukentėjusieji prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (Bugytės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK

113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str.

1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių

sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio

pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, nepakankamai atsižvelgė į Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam F. P. autoįvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, kairės rankos ir deÅ¡inės kojos sumuÅ¡imas, dėl galvos smegenų sukrėtimo jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusysis nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. buvo gydomas VšĮ Å iaulių apskrities ligoninėje, pagerėjus bÅ«klei buvo iÅ¡leistas toliau gydytis pas Å¡eimos gydytojÄ , jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas (1t. 85, b. l.; 2 t.55 b. l.). Dėl padarytos jo atžvilgiu veikos, nukentėjusysis F. P. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ â€“ jis kurį laikÄ negalėjo eiti į darbÄ , iki Å¡iol nedrÄ siai jaučiasi eidamas gatve (2t. 77-78 b. l.).

Bylos duomenimis nukentėjusiajai A.

P. (B.) 2009 m. rugsėjo 5 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padarytas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžis, deÅ¡inio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kÅ«ne, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžio ir deÅ¡inio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusioji VšĮ Å iaulių apskrities ligoninės stacionare buvo gydoma nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ligoninės jai  buvo nustatytas gulimas režimas 2 mėnesiams, pradėti vaikščioti leista tik po 2 mėnesių (1t. 70 b. l.;  2t. 54 b. l.). Akivaizdu, kad dėl jos atžvilgiu padarytos veikos nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ , bendravimo

galimybių sumažėjimÄ : dėl patirtų sužalojimų A. P. (B.) nebegalėjo lenkyti paskaitų ir siekti iÅ¡silavinimo,

Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo

suteiktos akademinės atostogos (2t.56 b. l.), dėl potrauminio streso sutrikimo A. P. (B.) nuo 2010 m. kovo 23 d.

gydėsi psichiatro kabinete (2 t. 57 b. l.), kadangi jai nutrÅ«ko kojos raiščiai, ji nebegali taip kaip anksčiau bėgti, nes jaučia kojos skausmÄ , dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nebegali sunkiai kelti, pasilenkti, ilgiau sėdėti (2 t. 78 b. l.). Â

Išvardintos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino nukentėjusiųjų prašomus priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis pakeistina padidinant nukentėjusiesiems F. P. ir A.

P. (B.) priteistus neturtinės žalos atlyginimus.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., n u t a r i a:

           Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.

           Padidinti iÅ¡ nuteistosios G. V. nukentėjusiajam F. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5000 (penkių tÅ«kstančių) litų.

           Padidinti iš nuteistosios G. V. nukentėjusiajai A.

P. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 10 000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) litų.

           KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                             Vaclovas

Iždonas

Teisėjai                                                                                                Â

Raimundas Jurgaitis

                                                                                                                      Â

Zigmas Kavaliauskas