a4c669a0-e630-4e15-a475-d9f1fc81c7de · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-589/2014Teismo proceso Nr. 2-55-3-01068-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos:110.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. J. G. ir D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3475-392/2013 pagal ieÅ¡kovo AS UniCredit Bank ieÅ¡kinį atsakovams R.

J. G. ir D. G. dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baldų rojus“.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3475- 392/2013 ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 1 842 875,68 Lt skolÄ ir 11 214,50 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas byloje įsiteisėjo.              Atsakovai pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį atsakovų ir atsakovės D. G. Individualios įmonės turto realizavimÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2-3475- 392/2013, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . PraÅ¡ymÄ grindė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama atsakovės D. G. Individualios įmonės bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-1790-656/2014) ir Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3dalies nuostatomis, kurios numato, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Todėl turi bÅ«ti sustabdytas ir atsakovų bei atsakovės D. G. IÄ® turto realizavimas ar iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymo netenkino motyvuodamas tuo, kad Å¡ioje byloje nebuvo priimtas teismo sprendimas prieÅ¡ D. G. IndividualiÄ Ä¯monę, todėl Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, o atsakovų praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovų praÅ¡ymÄ tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas individualiai įmonei, tačiau iÅ¡ Å¡io turto yra iÅ¡ieÅ¡koma už įmonės prievoles (CK 2.50 str. 4 d.). D. G. Individualios įmonės kreditoriai bankroto byloje B2-712-656/2013 yra priėmę sprendimÄ minėtÄ butÄ parduoti iÅ¡ varžytinių.

Tokiu bÅ«du, į tÄ patį turtÄ yra nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Å¡ioje byloje priimtÄ sprendimÄ ir pagal kreditorių sprendimÄ D. G. Individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-712-656/2013. Ä®monių bankroto įstatymo (2001m. kovo 20 d. Nr. IX-216) 9 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio l d.) numato, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė minėtÄ teisės normÄ , kadangi nors Å¡ioje byloje priimtas sprendimas nėra tiesiogiai nukreiptas į D. G. Individualios įmonės turtÄ , tačiau Å¡iuo atveju atsakovės A. G. asmeninis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areÅ¡tuotas už juridinio asmens prievoles. Kreditorius AS UniCredit Bank yra tik trečios eilės kreditorius, todėl yra svarbu pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kad pastarasis neįgytų pirmumo teisių prieÅ¡ kitus D.

G. Individualios įmonės kreditorius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, nustačius, jog tuo pačiu turtu bus tenkinami vieno iÅ¡ atsakovo individualios įmonės kreditorių reikalavimai, atsakovo individualios įmonės bankroto byloje. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡Ä , 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013m. lapkričio 18d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3475- 392/2013 ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų, kaip BUAB „Baldų rojus“ laiduotojų solidariai priteisė 1 842 875,68 Lt skolÄ ir 11 214,50 Lt žyminį mokestį. Sprendimas byloje įsiteisėjo ir ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas 2-3475-392/2013. Atsakovai praÅ¡o sustabdyti priverstinį atsakovų turto realizavimÄ pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje, kadangi tÄ patį turtÄ D.

G. Individualios įmonės kreditoriai Å¡ios įmonės bankroto byloje Nr. B2-712-656/2013 priėmė sprendimÄ parduoti iÅ¡ varžytinių. Tokiu bÅ«du į tÄ patį turtÄ yra nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Å¡ioje byloje priimtÄ sprendimÄ ir pagal kreditorių sprendimÄ D. G. Individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-712-656/2013.Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovės D. G. Individualiai įmonei 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1790-2014).

Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens prievoles subjektas.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifikÄ , Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Tuo atveju, jeigu reikalavimų įmonės bankroto byloje negalėtų pareikÅ¡ti jos savininko asmeniniai kreditoriai, jų vėlesnės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ fizinio asmens taptų labai pasunkintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Ä®BÄ® pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

Remiantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas privalo praneÅ¡ti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose Å¡iai įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir perimti Å¡ių bylų nagrinėjimÄ ; praneÅ¡ti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratÅ«rai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikÅ¡ti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieÅ¡kiniai, ir perimti nagrinėti visus su Å¡iais ieÅ¡kiniais susijusius dokumentus; praneÅ¡ti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratÅ«rai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areÅ¡tuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto areÅ¡to dokumentus; praneÅ¡ti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ios įmonės ar dėl jos turto areÅ¡to.

             Taigi, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atsakovų kreditorių reikalavimai ir turto realizavimo klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami atsakovės D. G. Individualios įmonės bankroto byloje, todėl Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovų praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi Å¡ioje byloje iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-3475-392/2013 turėtų bÅ«ti perduotas į D. G. Individualios įmonės bankroto bylÄ Nr. B2-712-656/2013 (Ä®BÄ® 17 str.).             Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau Å¡i teisės taikymo klaida nelėmė neteisingo klausimo iÅ¡nagrinėjimo, todėl keičiama tik pirmosios instancijos teismo motyvų dalis, paliekant pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį, nepakeistÄ .

             Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė