a4c32736-e410-4741-9678-9f550fa25b82 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2796-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. N. pateikė teismui skundÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–4). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2017-02-10 iki 2017-03-06 jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K buvo apribota pažeidžiant teisės aktus. Nurodo, kad dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo ir netinkamai įrengtų dušų buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Pažymi, kad kameroje nėra kur persirengti apatinius drabužius, persirenginėjant duÅ¡e ar tualete jis yra stebimas pareigÅ«nų. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , ne kartÄ teko kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 11–16). PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. reikalavimus.

Teisės aktuose nenustatyta, kad gyvenamosiose kamerose esantys tualetai turi bÅ«ti atskirti nuo likusio kameros ploto. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę.

Tuo tikslu kamerose įrengtos iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys su stebėjimo akutė ar langeliu. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. LukiÅ¡kių TI-K atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Teismas k o n s t a t u o j a:

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Reikalavimai atlyginti žalÄ pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. N. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinama teisė į privatumÄ naudojanti tualetu, persirenginėjant jis buvo stebimas pareigÅ«nų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinis mazgas LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Teismas atkreipia dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-104-822/2017). Todėl, teismo manymu, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumÄ , bet ir galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra tinkamai atitverti duÅ¡ai, juose nėra uždarų kabinų. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės nepažeidė.

Siekdamas užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro, plotis - 1,2 metro. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais LukiÅ¡kių TI-K duomenimis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato pareigos duÅ¡uose įrengti uždarų kabinų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u yra nepagrįsti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos bÅ«tų galima įvertinti praÅ¡oma 600 Eur suma.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali bÅ«ti laikomas pakankama satisfakcija pareiÅ¡kėjui. Taigi teismas pripažįsta, kad R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (sanitarinio mazgo atskyrimÄ ) buvo pažeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska