a4c2dc7e-b0c3-482a-a071-7c12876ef73a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-78-440/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00151-2013-9                                                        Procesinio sprendimo kategorija 11.7.4; 11.10;14.3.11;14.7; 15.3.1; 15.5; 114.4.; 121.14; 99.3.; 99.9; 114.4; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 6 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-360-941/2013 pagal ieÅ¡kovo E. D. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas aostogas, iÅ¡eitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. D. kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2012-08-24 įsakymu Nr. 2.5-171 jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; panaikinti 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5-391 jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ; pripažinti 2013-01-11 atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 237 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ neteisėtu bei nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ir priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ - 5228,58 Lt; priteisti lauko priedÄ už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius - 604,50 Lt; priteisti už 2012-08-14 negautÄ darbo užmokestį – 85,53 Lt; panaikinti 2012-12-13 įsakymÄ Nr. 2.5-232, kuriuo jis be raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, nesant objektyvių priežasčių, buvo pasiųstas į prastovas bei priteisti atlyginimo skirtumÄ už 2012-12-13 ir 2012-12-14 darbo dienas; priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumÄ â€“ 295,43 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovės dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ â€“ 31371,48 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nei vieno darbo drausmės pažeidimo dirbdamas pas atsakovę nepadarė, todėl jam drausminė atsakomybė negalėjo bÅ«ti taikoma. Drausminės nuobaudos, tame tarpe ir atleidimas iÅ¡ darbo, skirtos pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ ir taisykles, nesant tam faktinių pagrindų. Neteisėtai 2012-08-16 panaikinta komercijos direktoriaus pareigybė, sukuriant naujÄ tiekėjo pareigybę, kurios funkcijos iÅ¡ esmės tos pačios, kaip ir komercijos direktoriaus, bei gamybos skyriaus vadovo etatÄ .

Apie tai jis sužinojo 2012-12-13 grįžęs į darbÄ po ligos ir buvo pasiųstas be sutikimo į prastovas. Jo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas neteisingai, todėl turi bÅ«ti perskaičiuota kompensacija už atostogas. Dėl neteisėtų drausminių nuobaudų ir atleidimo iÅ¡ darbo patyrė pažeminimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio suma (2 t., b.l. 89-95).Atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad drausminės nuobaudos skirtos teisėtai ir pagrįstai. IeÅ¡kovas du kartus savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be pateisinamų priežasčių. Darbo metu didžiajÄ dalį darbo laiko skyrė ne darbui o narÅ¡ymui internetiniuose puslapiuose, kurie nesusiję su ieÅ¡kovo darbinėmis pareigomis. Nepakluso tiesioginio virÅ¡ininko nurodymams nueiti į sandėlį ir dalyvauti medžiagų iÅ¡krovime prižiÅ«rint, ar atvyko visas reikiamas kiekis medžiagų. Jam priskirtus darbus pavedė atlikti kitam asmeniui, o darbo rezultatÄ pristatė kaip savo.

Atsižvelgiant į ieškovo darbo drausmės pažeidimus ieškovui 2012-08-13 buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, bet ieškovas nesutiko. Įmonėje dėl darbų apimčių sumažėjimo išnyko gamybinė būtinybė turėti komercijos direktoriaus pareigybę, dėl ko ši pareigybė vienintelio akcininko sprendimu buvo panaikinta. Nuo 2012-08-16 ieškovas sirgo, grįžus po ligos 2012-12-13 jam buvo įteiktas įsakymas dėl darbo vietos panaikinimo ir teisėtai bei pagrįstai buvo paskelbta prastova.

IeÅ¡kovas sirgo nuo 2012-12-17 iki 2013-01-10. Jam 2013-01-11 atvykus į darbÄ buvo įteiktas įsakymas skirti drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nusprendė panaikinti atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2012-08-24 įsakymu Nr. 2.5-171 ieÅ¡kovui E. D. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; panaikinti atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5-391 ieÅ¡kovui E. D. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ; panaikinti atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2012-12-13 įsakymÄ Nr. 2.5-232 dėl pasiuntimo į prastovas ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. 247,69 Lt darbo užmokesčio skirtumÄ už 2012-12-13 ir 2012-12-14.

Panaikinti atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2013-01-11 įsakymu Nr. 2.5.-02 ieÅ¡kovui E. D. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo; pripažinti ieÅ¡kovo E. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2013-01-11 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013-09-12, įskaitant Å¡iÄ dienÄ , 21299,63 Lt vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ir po 125,81 Lt vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2013-09-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. 5200,00 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , neatskaičius mokesčių, ir 332,39 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumÄ , neatskaičius mokesčių. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad 2012-08-24 įsakymu Nr. 2.5-171 nuobauda – pastaba paskirta už tai, kad E. D. 2012-07-12 ir 2012-08-14 savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos neinformavęs tiesioginio vadovo, o savo raÅ¡tiÅ¡kame pasiaiÅ¡kinime nepateikė iÅ¡samių pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo pateisinančių įrodymų (1 t. b.l. 121).

Šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismas nustatė, kad 2012-07-12 įmonės administracija persikėlinėjo į naujas patalpas. E. D. 2012-07-12 darbe nebuvo ir persikraustant nedalyvavo. Tai patvirtino atsakovės atstovas direktorius A. B., teismo posėdyje apklausti liudytojai S. G., D. A. ir ieškovo iniciatyva pakviestas P. N. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaityta, kad E. D. 2012-07-12 dirbo 8 val., jam už 2012 m. liepos mėnesį priskaičiuotas visas darbo užmokestis (1 t., b.l. 107; 2 t., b.l. 127).

Atsakovės atstovas paaiškino, kad E. D. nebuvimas darbe darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatžymėtas, nes tikėjosi, kad tai daugiau nepasikartos. Teismas vertino, kad pasišalinimas 2012-07-12 iš darbo yra įrodytas. Tačiau dėl pasišalinimo iš darbo 2012-07-12 pareikalauta pasiaiškinti tik 2012-08-14 ir įsakymas surašytas 2012-08-24 data (1 t., b.l. 9, 121). Drausminė nuobauda paskirta nesilaikant LR DK 241 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų. Dėl ieškovo pasišalinimo iš darbo 2012-08-14 teismas vertino, kad ieškovas pripažino pasišalinęs iš darbo, nes buvo sutrikęs dėl įteikto siūlymo nutraukti sutartį abiejų šalių susitarimu.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jam buvo sutrikusi sveikata, apie tai jis informavo direktorių, jam sutinkant pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos ir kreipėsi į gydytojÄ . Atsakovės UAB „Techsis“ direktorius kategoriÅ¡kai neigė, kad buvo įspėtas apie pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo ir, kad davė sutikimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad 2012-08-14 dėl sutrikusios sveikatos bÅ«tų kreipęsis į gydytojus. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo pasiÅ¡alino be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo.

Todėl darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pagrįstai apskaityta, kad jis dirbo 2,5 valandų ir pagrįstai paskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui. Reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo už Å¡iÄ dienÄ priteisimo nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo 2012-08-14 nuo 10.30 klausimas iÅ¡keltas tik 2012-08-31 raÅ¡te, kuriuo buvo atsakyta į E. D. raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ (1 t., b.l. 13-14). RaÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡io darbo drausmės pažeidimo visiÅ¡kai nebuvo reikalaujama.

Å iame raÅ¡te ir 2012-09-20 raÅ¡te neužsimenama apie jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (2 t., b.l. 21). IeÅ¡kovas nurodė, kad apie Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ sužinojo tik 2013-04-04, kai įsakymo kopija buvo pateikta parengiamojo teismo posėdžio metu vykdant 2013-03-14 nutartį (1 t., b.l. 36-37, 121, 2 t., b.l. 1). Teismas vertino, kad apie Å¡ios drausminės nuobaudos paskyrimÄ ieÅ¡kovas iki 2013-04-04 parengiamojo teismo posėdžio nežinojo (1 t., b.l. 1-7). Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos už 2012-07-12 ir 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo paskyrimo suraÅ¡ytas atgaline data, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-04.

Nurodė, kad darbuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ darbo yra nesuderinamas su darbo drausme ir darbuotojo pareigomis, tačiau atgalinis drausminės nuobaudos paskyrimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, todėl nuobauda naikintina.Dėl 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5-391 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, teismas nustatė, kad nuobauda paskirta už tai, kad E. D. netinkamai vykdė savo pareigas, pavesdamas savo darbÄ atlikti kitam asmeniui be darbdavio sutikimo, į 2012-08-14 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti pateikė 2012-08-22 realybės neatitinkantį atsakymÄ (1 t., b.l. 20).

Nors įsakyme nenurodyta, iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų bei paaiÅ¡kinimų, taip pat byloje esančių Å¡alių susiraÅ¡inėjimo dokumentų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuobauda paskirta už ataskaitos dėl objekte „Inžinerinių tinklų rekonstrukcija Varniuose“ įgytų ir sunaudotų medžiagų, kuriÄ pagal žodinį pavedimÄ turėjo atlikti E. D., pavedimÄ atlikti ekonomistui G. S.. Teismas įvertinęs E. D. 2012-08-22 raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, kad jis analizę atliko pats asmeniÅ¡kai, o analizei atlikti reikalingų duomenų – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų paprašė ekonomisto (1 t., b.l. 11-12).

Ekonomisto G. S. 2012-08-27 tarnybinį praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimus, liudytojo P. N. paaiÅ¡kinimus, kad E. D. rengė ataskaitÄ dėl objekto Varniuose, ir jis matė ataskaitos juodraÅ¡tinius variantus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad E. D. buvo pateikęs ranka raÅ¡ytÄ analizę, kuri buvo grÄ Å¾inta jam patikslinti (2 t., b.l. 148), atsakovės atstovo pripažinimÄ , kad komercijos direktorius turėjo teisę praÅ¡yti buhalterės, o jos nesant ekonomisto, sÄ skaitų faktÅ«rų, be to, Å¡i teisė numatyta komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose (1 t., b.l. 23, nuostatų III dalis 2 p.), padarė iÅ¡vadÄ , kad pavedimas toje pačioje įmonėje dirbančiam ekonomistui pateikti analizei atlikti reikalingų duomenų suvestinę nelaikytinas savo pareigų pavedimu kitam asmeniui.

Tai, kad darbdavio netenkina atlikto darbo kokybė, nėra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.Dėl 2012-12-13 įsakymo Nr. 2.5-232 pasiuntimo į prastovas teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2012-08-16 iki 2012-12-12, t.y. 119 dienų, buvo nedarbingas dėl ligos. Ä® darbÄ grįžo 2012-12-13. TÄ dienÄ jam įteiktas įspėjimas, kad nuo 2012-08-16 panaikinta komercijos direktoriaus pareigybė ir nėra galimybės jam suteikti darbÄ , todėl skelbiamos prastovos (1 t., b.l. 19). Tos pačios dienos įsakymu jis pasiųstas į prastovas.

Teismas įvertinęs, kad UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tuose ieÅ¡kovui apie 2012-08-16 sprendimÄ dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo nieko nenurodoma ir tai akivaizdžiai rodo, kad sprendimas dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo suraÅ¡ytas atgaline data. Teismas vertino, kad 2012-08-16 sprendimas dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo motyvuojamas apyvartos sumažėjimu, tačiau tai patvirtinantys įrodymai į bylÄ nepateikti. Atsakovė neįrodė bÅ«tinybės panaikinti direktoriaus pareigybės. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad komercijos direktoriaus pareigybė panaikinta dirbtinai, siekiant atsikratyti nepageidaujamo darbuotojo.

Todėl prastovos paskelbtos nepagrįstai. Be to, E. D. 2012-12-13 darbe iÅ¡buvo visÄ dienÄ . Todėl reikalavimas priteisti 247,69 Lt darbo užmokesčio skirtumÄ už 2012-12-13 ir 2012-12-14 yra pagrįstas. Dėl lauko priedo, vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumo teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovÄ dirbus lauko sÄ lygomis. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbo lauko sÄ lygomis, todėl reikalavimas priteisti lauko priedÄ už Å¡iuos mėnesius netenkintas.

E. D. paskaičiuota 3190,29 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (1 t., b.l. 109; 2 t., b.l. 43, 44). Pripažinus pasiuntimÄ Ä¯ prastovas neteisėtu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui priteistinas 332,39 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumas.Dėl 2013-01-11 įsakymu Nr. 2.5.-02 paskirtos drausminės nuobaudos ir 2013-01-11 atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , teismas nustatė, kad nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo paskirta dėl to, kad E. D. 2012-08-09 ir 2012-08-10 darbo metu ir darbo valandomis internetiniuose puslapiuose ieÅ¡kojo informacijos asmeniniams poreikiams patenkinti bei nevykdė tiesioginių pareigų dalyvauti medžiagų iÅ¡davime (1 t., b.l. 116).

Teismas nustatė, kad stebėjimas vykdytas 2012-08-09 ir 2012-08-10 ir didelė darbo laiko dalis buvo skirta narÅ¡ymui internete su darbu nesusijusiais klausimais (1 t., b.l. 132-158; 2 t., b.l. 35a, 71-72). IeÅ¡kovas neneigė naršęs internete asmeniniais tikslais, bet nurodė, kad nebuvo įspėtas apie įdiegtÄ stebėjimo programÄ , bei nebuvo draudžiama narÅ¡yti internete asmeniniais tikslais bei klausytis radijo, be to jis nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys dėl ieÅ¡kovo elgesio darbo metu ir darbo valandomis internetiniuose puslapiuose ieÅ¡kant informacijos asmeniniams poreikiams patenkinti, pagrįsti.

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas neneigė atsisakęs dalyvauti priimant tiekėjo atvežtas medžiagas, motyvuodamas tuo, kad jis nėra sandėlininkas ar krovikas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad E. D. bÅ«tų buvę reikalaujama atlikti sandėlininko ar kroviko pareigas. Komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad komercijos direktorius, be kita ko, vadovauja medžiagų tiekimui, organizuoja sandėlio apskaitÄ , prižiÅ«ri, kad sutartys su tiekėjais bÅ«tų vykdomos tinkamai, kontroliuoja medžiagų tiekimÄ (1 t., b.l. 22-24, nuostatų II d. 1.1. p., 1.7. p., 2. p., 3.1. p.).

Todėl drausminės atsakomybės klausimas už atsisakymÄ dalyvauti priimant medžiagas – t.y. tiesioginių pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų nevykdymÄ , iÅ¡keltas pagrįstai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad už darbo laiko bei priemonių naudojimÄ asmeniniais tikslais ir už atsisakymÄ vykdyti savo tiesiogines pareigas gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė, laikantis nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Taip pat pažymėjo, kad 2013-01-11 įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nurodyti darbo drausmės pažeidimai padaryti anksčiau už tariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ 2012-08-02 pavedimÄ ekonomistui pateikti medžiagų suvestinę bei 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo, už kuriuos drausminės nuobaudos paskirtos anksčiau – 2012-08-24 ir 2012-12-13.

Be to, E. D. nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl narÅ¡ymo internete asmeniniais tikslais, nors Å¡is pažeidimas darbdaviui – UAB „Techsis“ direktoriui ir vieninteliam akcininkui tapo žinomas 2012-08-13, kai ieÅ¡kovas grįžo iÅ¡ atostogų (2 t., b.l. 71-72, 75), o E. D. Å¡iÄ dienÄ , 2,5 val. 2012-08-14 ir 2012-12-13 buvo darbe. Teismas įvertinęs byloje nustatytas drausminių nuobaudų skyrimo, pareigybės panaikinimo, pasiuntimo į prastovas bei kitas su tuo susijusias aplinkybes, taip pat UAB „Techsis“ direktoriaus parengiamajame posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus, kad jau 2012-08-14 E. D. buvo supasakota, jog jis bus atleistas už darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos drausminės nuobaudos dar nebuvo skirtos (2 t., b.l. 4), akivaizdžiai rodo, kad darbdavys ėmėsi visų priemonių, kad atleistų neproduktyvų ir nepageidaujamÄ darbuotojÄ , masiÅ¡kai suraÅ¡inėdamas dokumentus atgalinėmis datomis ir visiÅ¡kai nepaisydamas drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kas yra imperatyviai reikalaujama nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju LR DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ dalyje, kurioje patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės lauko priedÄ už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius sumoje 604,50 Lt. Priteisti iÅ¡ atsakovės už 2012-08-14 negautÄ darbo užmokestį - 85,53 Lt. Priteisti iÅ¡ atsakovės dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ sumoje 31371,48 Lt ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:         1.

IeÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje Nr. 540, 9 punkte nurodyta, kad atskiru direktoriaus įsakymu gali bÅ«ti mokami lauko priedai. Pagal darbo pobÅ«dį ieÅ¡kovui teko važinėti į vykdomus objektus, derinti medžiagų tiekimÄ su tiekėjais, dalyvauti susirinkimuose. VisÄ darbo laikotarpį lauko priedo mokėjimas buvo stabilus ir nekintamas kas mėnesį. 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį lauko priedo nebegavo, nors ne kartÄ dalyvavo bendruose vykdomų projektų susirinkimuose, turėjo kuro kortelę, naudojo tarnybinį automobilį, vykdė medžiagų užsakymus, derino su tiekėjais veiklÄ .

Nesant darbo pobÅ«džio pokyčio, lauko priedas už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, atliekant tas pačias pareigas, turėjo bÅ«ti mokamas. Teismo motyvai, jog jis neįrodė, kad 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį dirbo lauko sÄ lygomis, yra nepagrįsti.            2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis 2012-08-14 10.30 val., pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo. Jis pats asmeniÅ¡kai informavo direktorių apie paÅ¡lijusiÄ sveikatÄ ir iÅ¡vyko gydytis.

Teismo argumentai, kad pasišalino iš darbo nepranešęs direktoriui, pagrįsti tik paties direktoriaus liudijimu, kuris nėra įrodymu, jog jam nepranešė. Jokie liudininkai to nei paneigti, nei patvirtinti negali, nes tuo momentu, kai kalbėjo su A. B., jų kabinete nebuvo. Todėl jam priteistinas už 2012-08-14 neišmokėtas darbo užmokestis.

3. Nei vieno drausmės pažeidimo jis nepadarė. Tai, kad yra nepageidaujamas darbuotojas įmonėje suprato iš direktoriaus A. B. veiksmų. Jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo su vieno mėnesio išeitine kompensacija, todėl su pasiūlymu nesutiko. Jam dirbant toliau, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų jį atleisti ir atleidimui pagrįsti. Pradėjo jį kaltinti pasišalinus iš darbo vietos, neparuošus ataskaitos, kompiuterį naudojant asmeniniams tikslams, nevykdant sandėlininko pareigų.

Nesutinka su teismo argumentais, jog radijo klausymas kompiuteryje ar elektroninių žinių skaitymas pakenkė jo darbo kokybei. Įmonėje nei vienam darbuotojui nebuvo draudžiama klausyti radijo kaip fono dirbant darbus kompiuteriu. Savo darbo metu, kaip fono, klausėsi radijo, darydamas pertraukėles tarp įtempto darbo ir skaičiavimo, skaitė žinias. Teismas, konstatuodamas, kad jis naršė internete asmeniniais tikslais, kaip įrodymus vertino atsakovės pateiktus jo kompiuterio stebėjimo duomenis. Šie dokumentai, pateikti raštu ir kompiuterine laikmena, negali būti vertinami kaip įrodymai šioje byloje, kadangi iš jų negalima nustatyti, kokia šių stebėjimų data, trukmė ir koks kompiuteris buvo stebėtas.

Tam, kad pagrįsti, jog padarė darbo drausmės pažeidimÄ , bÅ«tina įrodyti, kad naudodamasis internetu, klausydamas kaip fono radijo, neatliko savo pareigų. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismo motyvai, jog naudojo internetÄ asmeniniais tikslais ir dėl to nevykdė savo pareigų, yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai motyvavęs, kad jis neatliko savo pareigų tinkamai, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovei be pagrindo skyrus jam drausmines nuobaudas ir neteisėtai atleidus iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

Pats atleidimo faktas LR DK 136 straipsnio 3 dalies l punkto, LR DK 237 straipsnio l dalies 3 punkto pagrindu, jam buvo didžiulis pažeminimas. Dėl to labai iÅ¡gyveno, patyrė psichologinių iÅ¡gyvenimų, negalėjo ramiai miegoti, negalėjo gauti iÅ¡mokų iÅ¡ VSDFV.4. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrė 1100,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas, priimdamas sprendimÄ , tenkino daugiau kaip pusę jo reikalavimų, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė. Teismas nurodė, kad nepriteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atsižvelgia į bylos aplinkybes, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, jo procesinį elgesį, lėmusį neigiamus finansinius padarinius atsakovei.

Su tokiais teismo argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad pati atsakovė savo elgesiu vilkino procesÄ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nepateikė jokių procesinių dokumentų. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pateikė 16 dokumentų, tame tarpe 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ Nr.2.5-171, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda -pastaba. Apie tai iÅ¡girdo pirmÄ kartÄ , dėl ko teko tikslinti ieÅ¡kinį. Antro parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė 13 dokumentų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos jam turėjo bÅ«ti priteistos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Techsis“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.Teisinis pagrindas lauko priedui iÅ¡mokėti yra atsakovės administracijos vadovo įsakymas. Nei liepos, nei rugpjūčio mėnesiais apeliantas nedirbo lauko sÄ lygomis, o apeliaciniame skunde nurodyti naudojimosi bendrovės transportu, kuro kortele faktai patvirtina ne darbo lauko sÄ lygomis faktÄ , bet kitas aplinkybes (bendrovės transporto panaudojimÄ darbinėms pareigoms vykdyti ir pan.). Todėl lauko priedas apeliantui nebuvo mokamas ne dėl subjektyvių priežasčių, o dėl pagrindo tokiai iÅ¡mokai nebuvimo.2.

Teismas teisingai konstatavo, kad apelianto pozicija dėl nebuvimo darbe priežasčių - sutrikimo gavus pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį (parengiamajame teismo posėdyje), vėliau - kreipimosi į gydytojÄ (teismo posėdyje) - yra nenuosekli. BÅ«tent įvertindamas Å¡iÄ aplinkybę bei atsižvelgdamas į raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių kreipimosi į gydytojus faktÄ , nepateikimÄ (nebuvimÄ ), teismas, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiui, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pilnÄ darbo dienÄ nedirbo.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas atsakydamas į atsakovės reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, 2012-09-03 atsakyme nurodė, jog rugpjūčio 14 d. nuo 11 val. buvo iÅ¡vykęs direktoriaus pavedimu, tačiau kokį pavedimÄ vykdė Å¡iame pasiaiÅ¡kinime nenurodė.3. Teismo nurodyti motyvai neginčytinai įrodo, jog apeliantas padarė darbo drausmės pažeidimus, netinkamai atliko darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ , todėl net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad neva drausminės nuobaudos paskirtos neteisėtai, ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimai, kad atsakovas atleisdamas jį iÅ¡ darbo neva susidorojo su juo nepagrįsti. SiÅ«lydama apeliantui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, atsakovės administracija siekė ne susidoroti su ieÅ¡kovu, o geranoriÅ¡kai, įvertinusi bendrÄ ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä bendrovėje, iÅ¡spręsti kilusį darbinį konfliktÄ dėl per trumpÄ laikÄ padarytų sistemingų darbo drausmės pažeidimų.4. Tik apelianto elgesys atsisakant teismo patarimo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba laiku, esminiai lėmė proceso užvilkinimÄ , nes nepriklausomai nuo dokumentų pateikimo buvo akivaizdu, jog pirminis ieÅ¡kinys yra su trÅ«kumais, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Techsis“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, ir ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, atsakovui priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos už 2012-07-12 ir 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo paskyrimo suraÅ¡ytas atgaline data, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-04. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas galimai ir nežinojo, kad jam yra paskirta drausmine nuobauda 2012-08-24 įsakymu, nereiÅ¡kia, kad įsakymas kaip, kad teigia teismas, buvo suraÅ¡ytas atgaline data. Teismo motyvas, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nenurodė apie 2012-08-24 įsakymo buvimÄ ir tai vertintina kaip viena iÅ¡ aplinkybių, patvirtinančių įsakymo atgaline data paraÅ¡ymo faktÄ , yra vertintinas kritiÅ¡kai.

PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai 2012-08-24 įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas galėjo bÅ«ti vertinamas tik per drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo prizmę, bet nedarant iÅ¡vados apie įsakymo suraÅ¡ymo datÄ , nes tokiai iÅ¡vadai daryti pagrindo nebuvo. Vienu iÅ¡ įsakymo neteisėtumo argumentų teismas nurodo nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimÄ , t.y. kad skiriant drausminę nuobaudÄ už 2012-08-14 padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2012-08-14 pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo, t.y. konstatavo ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ . Taigi nepareikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu niekaip neįtakojo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, todėl Å¡is pažeidimas negali turėti reikÅ¡mės pačio įsakymo teisėtumui. 2012-08-24 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ naikinti pagrindo nebuvo, net ir pripažinus, kad už 2012-07-12 padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , buvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas.2.

Naikindamas 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5-391 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ , teismas vertino, kad atlikto darbo kokybė nesudaro pagrindo drausminės atsakomybės taikymui. Sprendimo dalis dėl Å¡iuo įsakymu paskirtos nuobaudos panaikinimo yra neteisėta pirmiausia dėl to, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino Å¡aliÅ¡kai, t.y palankiai ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas prašė ne norimų duomenų, bet nurodė atlikti ieÅ¡kovui duotÄ užduotį - atlikti įgytų ir sunaudotų statybinių medžiagų analizę nurodytame statybos objekte.

IeÅ¡kovas iÅ¡ viso Å¡io pavedimo neatliko - bendrovės vadovui tik pateikė G. S. parengtus duomenis, t.y. dalinę, neiÅ¡samiÄ ir ne asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo suraÅ¡ytÄ ataskaitÄ . Atliekamo darbo kokybė vertintina kaip vienas iÅ¡ pagrindų drausminei atsakomybei taikyti. LR DK 234 straipsnis darbo drausmės pažeidimÄ apibÅ«dina kaip darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės. Taigi atlikto darbo netinkama kokybė taip pat vertintina kaip darbo drausmės pažeidimas, todėl net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo pateikęs juodraÅ¡tinį ataskaitos variantÄ , negalima pripažinti, jog pavedimas buvo atliktas tinkamai.

Dėl nurodytų argumentų, laikytina, kad 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5.-391 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.3. Teismas Å¡aliÅ¡kai, prieÅ¡taraujant byloje esantiems įrodymams daro iÅ¡vadÄ apie 2012-12-13 įsakymo Nr. 2.5-232 suraÅ¡ymÄ atgaline data. Tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to yra nepagrįsta. UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tų paskirtis buvo ne informuoti ieÅ¡kovÄ apie darbo vietos panaikinimÄ , bet kita - informuoti apie padarytus darbo drausmės pažeidimus, netinkamÄ darbinių pareigų atlikimÄ bei papraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti iÅ¡duotas darbo priemones.

Apelianto nuomone, bÅ«tent praÅ¡ymas grÄ Å¾inti darbo priemones nors ir nenurodant tikrosios priežasties, kaip tik ir patvirtina įvykusį juridinį faktÄ - komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimÄ . O tai, kad raÅ¡tuose buvo nurodoma, jog darbo priemonės bus reikalingos žmonėms, kurie atliks ieÅ¡kovo darbÄ nepaneigia pareigybės panaikinimo - panaikinus komercijos direktoriaus pareigybę, pagrindinį darbÄ perėmė pats bendrovės direktorius.

4. Kadangi ieÅ¡kovui po ligos grįžus į darbÄ komercijos direktoriaus pareigybė vienintelio akcininko 2012-08-16 sprendimu Nr. 2 buvo panaikinta, ieÅ¡kovo iki ligos dirbtÄ darbÄ atliko kiti asmenys, tai atsakovės administracija dėl objektyvių priežasčių negalėjo suteikti ieÅ¡kovui darbo. Todėl susidariusi situacija atitiko prastovos teisinę situacijÄ ir dėl to, 2012-12-13 įsakymas Nr. 2.5-232 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai, kad ieÅ¡kovo pareigybė panaikinta dirbtinai neturi esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti.

Antra vertus, darbuotojų skaičiaus, jo dirbamo darbo pobÅ«džio nustatymas yra iÅ¡imtinė bendrovės kompetencija. Todėl teismas iÅ¡ viso negalėjo spręsti ar atsakovo veiklai vykdyti bÅ«tina komercijos direktoriaus pareigybė, kokiu bÅ«du atsakovo darbuotojai pasiskirsto darbÄ ir t.t. Be to, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie naujų darbuotojų priėmimo fakto teisinę reikÅ¡mę. Atsakovo direktoriaus teiginiai, kad naujai priimtas darbuotojas neatlieka ieÅ¡kovo darbo nėra paneigti.5.

Naikindamas 2013-01-11 įsakymÄ Nr. 2.5-02 dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui -atleidimo iÅ¡ darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu paskyrimo, teismas motyvuoja prieÅ¡ tai skirtų drausminių nuobaudų panaikinimu, taip pat tuo, kad atsakovas nepareikalavo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu bei nepaisė kitų LR DK 136 straipsnio 3 dalyje numatytų taisyklių. Apeliantė su teismo motyvais nesutinka. Nurodo, kad vien sprendimo motyvas „masiÅ¡kai“ prieÅ¡tarauja sprendimo pagrįstumo imperatyvui.

Atsakovo 2013-01-11 įsakyme Nr. 2.5-02 ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu nurodytas LR DK 237 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuris savo ruoÅ¡tu daro nuorodÄ Ä¯ LR DK 136 straipsnio 3 dalį. Tačiau LR DK 136 straipsnio 3 dalis atleidimÄ iÅ¡ darbo numato 2 atskirais pagrindais. Atsakovė 2013-01-11 įsakymo Nr. 2.5-02 motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad ieÅ¡kovo padaryti veiksmai vertinami Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu („tokiais veiksmais Å¡iurkščiai nusižengė darbo pareigoms“), t.y. faktiÅ¡kai nurodo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ atleidimo pagrindÄ , tačiau Å¡iÄ teisinę situacijÄ kvalifikuoja pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (Å¡i teisės norma nurodoma įsakyme).

Taigi įsakyme yra akivaizdus prieÅ¡taravimas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintas, t.y. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas tikrasis atleidimo pagrindas. Teismas atleidimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrino tik LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kindamas ir netikrindamas ar atsakovas neturėjo pagrindo darbo drausmės pažeidimų (darbo metu narÅ¡ymas internetiniuose puslapiuose tenkinant asmeninius poreikius, nedalyvavimas medžiagų iÅ¡davime) vertinti Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Todėl vien dėl Å¡ios priežasties sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Kita vertus, teismo nurodytų motyvų negalima pripažinti pagrįstais vertinant ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad ieÅ¡kovo nebuvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, nedaro atleidimo neteisėtu ir nepagrįstu, t.y. pasiaiÅ¡kindamas raÅ¡tu ieÅ¡kovas nebÅ«tų paneigęs padaryto darbo pažeidimo. Ä®sakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo momentu ieÅ¡kovas turėjo galiojančias drausmines nuobaudas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

 Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovė teigia, kad byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2012-08-14 padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir paskiriant drausminę nuobaudÄ nebuvo pažeistos DK 241 straipsnio nuostatos, o net ir pripažinus, kad už 2012-07-12 padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ buvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nėra pagrindo naikinti 2012-08-24 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos. Su tokiais atsakovės argumentais ieÅ¡kovas nesutinka.

Atsakovė dėl 2012-07-12 pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos pareikalavo pasiaiÅ¡kinti praėjus daugiau kaip mėnesiui - 2012-08-14 raÅ¡tu Nr.l.9-267-1 (iÅ¡siųstas paÅ¡tu 2012-08-21), po to, kai jau buvo panaikinta ieÅ¡kovo pareigybė, o drausminę nuobaudÄ už tai paskyrė taip pat praėjus vieno mėnesio terminui - 2012-08-24. Be to, Å¡i nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi 2012-07-12 iÅ¡ darbo jis neišėjo, o 2012-08-14 iÅ¡ darbo išėjo, atsiprašęs tiesioginio virÅ¡ininko A. B., kai kabinete nebuvo kitų darbuotojų, todėl apie jo atsipraÅ¡ymÄ iÅ¡ darbo žinojo tik pats A.

B.. Apie įsakymÄ sužinojo tik parengiamojo posėdžio metu. NesÄ Å¾iningas atsakovės veiksmas -2012-08-24 įsakymo Nr.2.5-171 suraÅ¡ymas, primetė ieÅ¡kovui pareigÄ aiÅ¡kintis dėl to, ko iÅ¡ viso nebuvo.2.Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl 2012-12-13 įsakymo 2.5-391 paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo panaikinimo, tinkamai įvertino įrodymus ir įsakymÄ panaikino pagrįstai. Pažymėjo, kad drausminė nuobauda paskirta ne už pačiÄ ataskaitÄ , jos kokybę, bet už tai, kad „netinkamai vykdėte savo pareigas pavesdamas savo darbÄ atlikti kitam asmeniui be darbdavio sutikimo“.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nepavedė ekonomistui atlikti savo pareigų, o paprašė duomenų - sÄ skaitų - faktÅ«rų, kurių jam reikėjo ataskaitai paruoÅ¡ti. Be Å¡ių duomenų nebÅ«tų galėjęs įvykdyti direktoriaus nurodymo.3. Atsakovė, prieÅ¡ panaikindama jo etatÄ , įsteigė technikos direktoriaus etatÄ , o panaikinusi jo pareigybę, sukÅ«rė naujas: 2012-11-28 sukurtas naujas gamybos skyriaus vadovo etatas ir priimtas naujas darbuotojas, 2012-08-28 buvo priimtas į darbÄ projekto vadovas, o nuo 2012-12-03 geodezininko padėjėja, 2012 m. rugpjūčio mėn. pakeitus pareigybės pavadinimÄ , buvo sukurta nauja tiekėjo pareigybė (vamzdyno montuotojas), kurios funkcijos iÅ¡ esmės atitiko priskiriamas komercijos direktoriui.

Jam nebuvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta, nors dirbti bÅ«tų sutikęs. Apie komercijos direktoriaus pareigybės 2012-08-16 panaikinimÄ sužinojo tik 2012-12-13 grįžęs į darbÄ po ligos. Kadangi iki pensijos buvo likę mažiau nei 2 metai, apie pasikeitusias darbo sÄ lygas ir darbo sutarties nutraukimÄ Â turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta prieÅ¡ 4 mėnesius (LR DK 130 straipsnio 1 dalis). Be to, darbo sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais (LR DK 129 straipsnio 4 dalis).             4.

Atsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir teisminio nagrinėjimo metu, nesirėmė jokiais įrodymais ar argumentais dėl įsakymo formuluotės, darbo drausmės pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo, neįrodinėjo jokio kito drausmės pažeidimo. Radijo stočių, kaip fono, klausymasis ar kitos informacijos narÅ¡ymas intemetinėje erdvėje, jei tai netrukdo tiesioginiam darbui, nebuvo draudžiamas nei vienam įmonės darbuotojui, todėl tai negali bÅ«ti pagrindas drausminei atsakomybei kilti. Kad buvo stebėtas jo kompiuteris, buvo praneÅ¡ta 2012-08-14.

Tačiau oficialiai su atlikto stebėjimo duomenimis buvo supažindintas tik parengiamojo teismo posėdžio metu, t.y. po aÅ¡tuonių mėnesių ir dėl to jo niekada nebuvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. Teismui pateikti stebėjimo rezultatai nėra jo kompiuterio duomenys, nes nėra nustatytas nei laikas, nei data, nei kompiuteris. Nurodė, kad įmonėje ėjo komercijos direktoriaus, o ne sandėlininko pareigas. Ä® jo kompetencijÄ neįėjo darbas sandėlyje. Medžiagas į sandėlį pristatydavo tiekėjai pagal pateiktus užsakymus, jų kiekius ir atitikimÄ sÄ skaitoms turėjo sužiÅ«rėti sandėlininkas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Techsis“ nurodė, kad dėl ginčo svarbos, visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų visapusiÅ¡ko iÅ¡nagrinėjimo, bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis LR CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantė iÅ¡dėstė savo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Be to atsižvelgtina į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai nėra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ). Atsižvelgiant, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl drausminių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo, teisėtumo.Darbo drausmė užtikrinama įtikinėjimo, auklėjimo, skatinimo ir sankcijų (drausminių nuobaudų ir kitų poveikio priemonių) taikymo bÅ«dais (metodais). Viena iÅ¡ priemonių darbo drausmei užtikrinti yra drausminė atsakomybė. Darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė ir skiriama drausminė nuobauda. Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234, 236 straipsniai).

Drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne už bet kokį netinkamÄ ar nepageidautinÄ darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. Teisme tikrinant darbuotojui (ieÅ¡kovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus ir tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai panaikino E. D. paskirtas drausmines nuobaudas. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas E. D. pagal 2011-08-08 darbo sutartį buvo priimtas į darbÄ UAB „Techsis“ komercijos direktoriumi, nustatyta 5 darbo dienų savaitė, darbo dienos trukmė 8 val.

Sutartas darbo užmokestis 2200,00 Lt, nuo 2012-06-01 darbo užmokestis padidintas iki 2600,00 Lt (1 t., b.l. 8). E. D. 2012-08-14 buvo įteikti 2012-08-03 ir 2012-08-14 siÅ«lymai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu pagal LR DK 125 straipsnio 1 dalį (1 t., b.l. 17, 18; 2 t., b.l. 68, 69). 2012 m. rugpjūčio mėnesio tabelyje nurodoma, kad E. D. 2012-08-14 darbe buvo 2,5 valandos (1 t., b.l. 130). Nuo 2012-08-16 iki 2012-12-12 ir nuo 2012-12-17 iki 2013-01-10 buvo dėl ligos nedarbingas (1 t., b.l. 44, 124-131; 2 t., b.l. 41-42). 2012-08-14 raÅ¡tais, kurie buvo iÅ¡siųsti registruotu laiÅ¡ku ir adresatui įteikti 2012-08-22, buvo pareikalauta E. D. raÅ¡ytinių pasiaiÅ¡kinimų dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo 2012-07-12 nuo 11 val. ir dėl objekte „Inžinerinių tinklų rekonstrukcija Varniuose“ ataskaitos neparengimo, t.y. dalinio ir neiÅ¡samaus parengimo, kuriÄ atliko kitas asmuo be darbdavio sutikimo (1 t., b.l. 9, 10).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-07-12 įmonės administracijai persikeliant į naujas patalpas, E. D. darbe nebuvo ir persikraustant nedalyvavo. Tai patvirtino atsakovės atstovas direktorius A. B., liudytojai S. G., D. A., P. N.. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaityta, kad E. D. 2012-07-12 dirbo 8 val., jam už 2012 m. liepos mėnesį priskaičiuotas visas darbo užmokestis (1 t., b.l. 107; 2 t., b.l. 127). Atsakovės atstovas paaiškino, kad E. D. nebuvimas darbe darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatžymėtas, nes tikėjosi, kad tai daugiau nepasikartos.

Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad ieÅ¡kovo pasiÅ¡alinimas 2012-07-12 iÅ¡ darbo yra įrodytas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos už 2012-07-12 ir 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo paskyrimo suraÅ¡ytas atgaline data, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-04. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas galimai nežinojo, kad jam yra paskirta drausminė nuobauda bei tai, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nenurodė apie 2012-08-24 įsakymo buvimÄ , nepatvirtina įsakymo atgaline data paraÅ¡ymo fakto. 2012-08-24 įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas galėjo bÅ«ti vertinamas tik per drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo prizmę bet ne darant iÅ¡vados apie įsakymo suraÅ¡ymo datÄ , nes tokiai iÅ¡vadai daryti pagrindo nebuvo.

Taip pat apeliantė nesutinka, kad vienu iÅ¡ įsakymo neteisėtumo argumentų teismas nurodė nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2012-08-14 pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo, t.y. konstatavo ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ . Todėl apeliantės vertinimu, nepareikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu niekaip neįtakojo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, todėl Å¡is pažeidimas negali turėti reikÅ¡mės pačio įsakymo teisėtumui. 2012-08-24 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos naikinti pagrindo nebuvo, net ir pripažinus, kad už 2012-07-12 padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , buvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ su atsakovės argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovė dėl 2012-07-12 pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos pareikalavo pasiaiÅ¡kinti praėjus daugiau kaip mėnesiui - 2012-08-14 raÅ¡tu Nr.l.9-267-1 (iÅ¡siųstas paÅ¡tu 2012-08-21), po to, kai jau buvo panaikinta ieÅ¡kovo pareigybė, o drausminę nuobaudÄ už tai paskyrė taip pat praėjus vieno mėnesio terminui - 2012-08-24. Be to, Å¡i nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi 2012-07-12 iÅ¡ darbo jis neišėjo, o 2012-08-14 iÅ¡ darbo išėjo, atsiprašęs tiesioginio virÅ¡ininko A.

B.. Apie įsakymÄ sužinojo tik parengiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo 2012-07-12 pareikalauta pasiaiÅ¡kinti tik 2012-08-14, o įsakymas suraÅ¡ytas 2012-08-24 data. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, teismo padarytas iÅ¡vadas patvirtina byloje esantys duomenys (1 t., b.l. 9, 121). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2012-07-12 pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo, todėl ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis drausmės pažeidimo nepadarė, nepagrįstos.

LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo. LR DK 241 straipsnis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes į įstatymo nuostatas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda dėl 2012-07-12 pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos paskirta nesilaikant LR DK 241 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų.Dėl ieÅ¡kovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo 2012-08-14 pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovas pripažino pasiÅ¡alinęs iÅ¡ darbo, nes buvo sutrikęs dėl įteikto siÅ«lymo nutraukti sutartį abiejų Å¡alių susitarimu, kad jam buvo sutrikusi sveikata, apie tai jis informavo direktorių, ir jam sutinkant pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos ir kreipėsi į gydytojÄ .

Direktorius kategoriÅ¡kai neigė, kad buvo įspėtas apie pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo ir, kad davė sutikimÄ . Teismo vertinimu ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad 2012-08-14 dėl sutrikusios sveikatos bÅ«tų kreipęsis į gydytojus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pasiÅ¡alino be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo. Todėl darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pagrįstai apskaityta, kad jis dirbo 2,5 valandų ir pagrįstai paskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis, proporcingai dirbtam laikui.

Teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto - ieÅ¡kovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis 2012-08-14 10.30 val. pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be svarbių priežasčių ir be darbdavio sutikimo. Nors apeliantas nurodo, kad jis pats asmeniÅ¡kai informavo direktorių apie paÅ¡lijusiÄ sveikatÄ ir iÅ¡vyko gydytis ir, kad jokie liudytojai nei paneigti, nei patvirtinti to negali, tačiau ieÅ¡kovas savo argumentų neįrodė, t.y nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo paaiÅ¡kinimus dėl kreipimosi į darbdavį bei į gydymo įstaigÄ minėtÄ dienÄ , prieÅ¡ingai byloje esantys duomenys Å¡iuos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus paneigia.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ už Å¡iÄ dienÄ nepagrįstas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu apelianto praÅ¡ymas priteisti jam už 2012-08-14 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkintas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo vertino, kad savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo 2012-08-14 nuo 10.30 klausimas darbdavio iÅ¡keltas tik 2012-08-31 raÅ¡te, kuriuo buvo atsakyta į E. D. raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ (1 t., b.l. 13-14).

RaÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡io darbo drausmės pažeidimo iÅ¡ ieÅ¡kovo visiÅ¡kai nebuvo reikalaujama. Å iame raÅ¡te nurodoma apie pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo bet neužsimenama apie paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . 2012-09-20 raÅ¡te taip pat neužsimenama apie jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (2 t., b.l. 21). Bylos duomenimis ieÅ¡kovas nurodė, kad apie Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ sužinojo tik 2013-04-04, kai įsakymo kopija buvo pateikta parengiamojo teismo posėdžio metu vykdant 2013-03-14 nutartį (1 t., b.l. 36-37, 121, 2 t., b.l. 1).

Teismas vertino, kad apie Å¡ios drausminės nuobaudos paskyrimÄ ieÅ¡kovas iki 2013-04-04 parengiamojo teismo posėdžio nežinojo (1 t., b.l. 1-7). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus ir tai, kad pradiniu ieÅ¡kiniu Å¡i drausminė nuobauda nebuvo ginčijama, teismas turėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai pagrįsti ir patvirtina jo teiginį, kad apie Å¡ios drausminės nuobaudos paskyrimÄ ieÅ¡kovas iki 2013-04-04 parengiamojo teismo posėdžio nežinojo (1 t., b.l. 1-7).

Be to teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2013-02-28 rengtame ir 2013-03-01 teismui pateiktame atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį atsakovė apie Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ neužsiminė, prieÅ¡ingai, nurodė, kad už 2012-07-12 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo E. D. jokia nuobauda nebuvo paskirta, tikintis, kad tai daugiau nepasikartos. Tai patvirtina byloje esantys duomenys (1 t., b.l. 31). Tačiau faktiÅ¡kai 2012-08-24 įsakymu ieÅ¡kovui drausminė nuobauda paskirta už du – 2012-07-12 ir 2012-08-14 darbo drausmės pažeidimus-pasiÅ¡alinimus iÅ¡ darbo.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos už 2012-07-12 ir 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo paskyrimo suraÅ¡ytas atgaline data, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-04. Apeliantės nuomone, pažeisdamas įrodymų vertinimo principÄ , teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos suraÅ¡ytas atgaline data. Atsakovė grįsdama savo teiginius nurodė, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis įrodymais.

Ä®rodymai - civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir Å¡io kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padarytį iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Atsakovė skunde nurodė, kad ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas galimai nežinojo, kad jam yra paskirta drausminė nuobauda 2012-08-24 įsakymu, nereiÅ¡kia, kad įsakymas buvo suraÅ¡ytas atgaline data. Be to nurodė, kad civilinio proceso Å¡alies teisė yra rinktis kokius duomenis ir motyvus nurodyti jo raÅ¡omuose procesiniuose dokumentuose teismui. Todėl teismo motyvas, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nenurodė apie 2012-08-24 įsakymo buvimÄ ir tai vertintina kaip viena iÅ¡ aplinkybių, patvirtinančių įsakymo atgaline data paraÅ¡ymo faktÄ , yra vertintinas kritiÅ¡kai.

Vadovaujantis LR DK 35 straipsniu įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ darbdavys privalo vadovautis įstatymo nuostatomis dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos terminų ir kita, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau LR CPK ) nuostatomis.

LR CPK 42 straipsnis numato, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, pateikti įrodymus ir kita. LR CPK 142 straipsnis įpareigoja Å¡alis pateikti atsiliepimÄ atitinkantį įstatymo reikalavimus. LR CPK 7 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė privalėjo sÄ Å¾iningai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir siekdama, kad bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas bei byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , privalėjo pateikti teismui visus įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui. Be to pažymėtina, kad konkrečiu atveju pareiga įrodyti, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui yra paskirtos pagrįstai ir teisėtai, tenka atsakovei. Taip pat apeliantė nesutinka, kad vienu iÅ¡ įsakymo neteisėtumo argumentų teismas nurodė nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu.

Atsakovės vertinimu, nepareikalavimas pasiaiškinti raštu niekaip neįtakojo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, todėl šis pažeidimas negali turėti reikšmės pačio įsakymo teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes jau pasisakė dėl darbdavio pareigos vadovautis LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta bei kitomis įstatymo nuostatomis, todėl visiškai nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nepareikalavimas ieškovo pasiaiškinti raštu dėl 2012-08-14 pasišalinimo iš darbo niekaip neįtakojo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir todėl šis pažeidimas negali turėti reikšmės pačio įsakymo teisėtumui.

Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktikÄ ne kartÄ yra pasisakęs, kad teismas spręsdamas ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, turi tesę remtis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padarytį iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Visais atvejais teismas privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Konkrečiu atveju byloje teismas vertino, kad 2012-08-24 įsakymas dėl drausminės nuobaudos už 2012-07-12 ir 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo paskyrimo suraÅ¡ytas atgaline data, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-04. Kaip minėta bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013-02-28 rengtame ir 2013-03-01 teismui pateiktame atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį apie skirtÄ drausminę nuobaudÄ nieko neužsiminė, prieÅ¡ingai nurodė, kad už 2012-07-12 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo E. D. jokia nuobauda nebuvo paskirta, tikintis, kad tai daugiau nepasikartos (1 t., b.l. 31).

Dėl nustatytų byloje aplinkybių, ieÅ¡kovo sužinojimo apie paskirtÄ nuobaudÄ tik 2013-03-04, kitų aptartų aplinkybių, įvertinus tai, kad atsakovė pažeidė įstatymo nuostatas reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir terminus, be to nepateikė duomenų, kurie leistų padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2012-08-14 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas atgaline data.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2012-08-24 įsakymu Nr. 2.5-171 ieÅ¡kovui E. D. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo.Dėl 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5-391 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, teismas nustatė, kad nuobauda paskirta už tai, kad E. D. netinkamai vykdė savo pareigas, pavesdamas savo darbÄ atlikti kitam asmeniui be darbdavio sutikimo, į 2012-08-14 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti pateikė 2012-08-22 realybės neatitinkantį atsakymÄ (1 t., b.l. 20).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pavedimas toje pačioje įmonėje dirbančiam ekonomistui pateikti analizei atlikti reikalingų duomenų suvestinę nelaikytinas savo pareigų pavedimu kitam asmeniui. Tai, kad darbdavio netenkina atlikto darbo kokybė, nėra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino Å¡aliÅ¡kai, t.y palankiai ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas prašė ne norimų duomenų, bet nurodė atlikti ieÅ¡kovui duotÄ užduotį - atlikti įgytų ir sunaudotų statybinių medžiagų analizę nurodytame statybos objekte.

IeÅ¡kovas iÅ¡ viso Å¡io pavedimo neatliko - bendrovės vadovui tik pateikė G. S. parengtus duomenis, t.y. dalinę, neiÅ¡samiÄ ir ne asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo suraÅ¡ytÄ ataskaitÄ . Vadovaujantis LR DK 234 straipsniu atlikto darbo netinkama kokybė taip pat vertintina kaip darbo drausmės pažeidimas, todėl net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo pateikęs juodraÅ¡tinį ataskaitos variantÄ , negalima pripažinti, jog pavedimas buvo atliktas tinkamai. Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5.-391 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir įsakymÄ panaikino pagrįstai. Pažymėjo, kad drausminė nuobauda paskirta ne už pačiÄ ataskaitÄ , jos kokybę, bet už tai, kad „netinkamai vykdėte savo pareigas pavesdamas savo darbÄ atlikti kitam asmeniui be darbdavio sutikimo“. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nepavedė ekonomistui atlikti savo pareigų, o paprašė duomenų - sÄ skaitų - faktÅ«rų, kurių jam reikėjo ataskaitai paruoÅ¡ti.

Be Å¡ių duomenų nebÅ«tų galėjęs įvykdyti direktoriaus nurodymo.Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-08-14 raÅ¡tu E. D. pareikalautas pasiaiÅ¡kinti dėl objekte „Inžinerinių tinklų rekonstrukcija Varniuose“ įgytų ir sunaudotų medžiagų neparengimo, t.y. dalinio ir neiÅ¡samaus parengimo, kuriÄ atliko kitas asmuo be darbdavio sutikimo (b.l. 10). E. D. 2012-08-22 raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad analizę atliko pats asmeniÅ¡kai, analizei atlikti reikalingų duomenų – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų paprašė ekonomisto (1 t., b.l. 11-12).

Teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nebuvo prašoma pataisyti ataskaitos ( 1 t., 135 b.l.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ekonomistas G. S. 2012-08-27 tarnybiniu pranešimu (kurį, remiantis UAB „Techsis“ direktoriaus ir paties liudytoju apklausto G. S. paaiškinimais, surašė direktoriui liepus) dėl komercijos direktoriaus netinkamo elgesio informavo UAB „Techsis“ direktorių apie tai, kad 2012-08-01 E. D. pavedė jam surinkti duomenis ir pateikti suvestinę apie įmonės UAB „ViaCon tinklai“ patiektas medžiagas, nurodydamas, kad to jis daryti neprivalėjo, tačiau padarė ir siūlydamas taikyti komercijos direktoriui drausminę atsakomybę ( 1 t., b.l. 21).

IÅ¡ UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tų matyti, ekonomisto surinktų duomenų apie Varnių objekte gautus ir sunaudotus vamzdžius suvestinės, matyti, kad duomenys apie UAB „ViaCon tinklai“ patiektas medžiagas yra analizės „Inžinerinių tinklų rekonstrukcija Varniuose“ dalis (1 t., b.l. 13-14, 21-22; 2 t., b.l. 149). Liudytojas P. N., dirbęs UAB „Techsis“ projektų vadovu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, patvirtino, kad E. D. rengė ataskaitÄ dėl objekto Varniuose, jis matė ataskaitos juodraÅ¡tinius variantus, kuriuos derino.

Atsakovas pateikdamas į bylÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ytus iÅ¡reikalauti duomenis pripažino, kad E. D. buvo pateikęs ranka raÅ¡ytÄ analizę, kuri buvo grÄ Å¾inta jam patikslinti (2 t., b.l. 148). Atsakovės atstovas pripažino, kad komercijos direktorius turėjo teisę praÅ¡yti buhalterės, o jos nesant ekonomisto, sÄ skaitų faktÅ«rų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Å¡i teisė numatyta komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose (1 t., b.l. 23, nuostatų III dalis 2 p., b.l. 24).

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad bÅ«tent ekonomisto, o ne komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta pareiga rengti objektų analizes apskaičiuojant jų ekonomiÅ¡kumÄ bei pagrįstumÄ (1 t., b.l. 112, nuostatų 14 p.). Taip pat iÅ¡vada, kad pavedimas toje pačioje įmonėje dirbančiam ekonomistui pateikti analizei atlikti reikalingų duomenų suvestinę apie pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras tiekėjo į objektÄ pateiktas medžiagas, kurie laikomi didesnės apimties analizės dalimi, nelaikytinas savo pareigų pavedimu kitam asmeniui.

LR DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. Ä®statymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali bÅ«ti nustatyta ir už kitas pražangas. Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teismo padarytas iÅ¡vadas nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas, atsakovės teigimu iÅ¡ vienos pusės įgaliojimų, numatytų darbo sutartyje ir kituose bendrovės veiklÄ reglamentuojančiuose lokaliniuose aktuose virÅ¡ijimas, o iÅ¡ kitos gauto pavedimo (užduoties) nevykdymas.

Atsakovė į bylÄ pateikė duomenis apie ekonomisto paruoÅ¡tÄ analizę ( 1 lapas) (2 t. b.l. 148, 149). Atsakovės pareiga yra įrodyti, kad ieÅ¡kovui nuobauda yra paskirta pagrįstai, kad ji yra adekvati galimai padarytam drausmės pažeidimui. Atsakovės paaiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovui buvo duotas žodinis, vienkartinis pavedimas. Byloje nenustatyta aplinkybių dėl ieÅ¡kovo aplaidumo, sistemingo pareigų neatlikimo. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų kokie reikalavimai buvo kelti atsakovės minėtos analizės turiniui, formai, apimčiai, kokybei, kokiÄ reikÅ¡mę turėjo atsakovės pavedimas ieÅ¡kovui atlikti pavestÄ darbÄ tinkamai ir savalaikiai, kokiÄ Ä¯takÄ turėjo sklandžiam bei produktyviam įstaigos darbui.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė ataskaitÄ ne tokiÄ kokios reikėjo, joje nesimatė tai, kas turėjo matytis, neatskleidė iÅ¡keltų uždavinių ( 2 t. b.l. 137 ). Atsakovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių minėto pavedimo ieÅ¡kovui svarbÄ , reikÅ¡mę, ar ieÅ¡kovo veiksmai sukėlė kokias tai pasekmes, padarė nuostolių ir kita. Apeliacinės instancijos teismas įvertino konkrečias, objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, atsižvelgė į LR DK 234 straipsnio nuostatas ir vadovaudamasis teisingumo protingumo principais daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2012-12-13 įsakymu Nr. 2.5.-391 ieÅ¡kovui drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai.

Dėl 2012-12-13 įsakymo Nr. 2.5-232 pasiuntimo į prastovas teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2012-08-16 iki 2012-12-12 buvo nedarbingas dėl ligos. Ä® darbÄ grįžo 2012-12-13. Jam įteiktas įspėjimas, kad nuo 2012-08-16 panaikinta komercijos direktoriaus pareigybė ir nėra galimybės jam suteikti darbÄ , todėl skelbiamos prastovos (1 t., b.l. 19). Tos pačios dienos įsakymu jis pasiųstas į prastovas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tuose ieÅ¡kovui apie 2012-08-16 sprendimÄ dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo nieko nenurodoma, vertino, kad tai akivaizdžiai rodo, kad sprendimas dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo suraÅ¡ytas atgaline data.

Teismas vertino, kad 2012-08-16 sprendimas dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo motyvuojamas apyvartos sumažėjimu, tačiau tai patvirtinantys įrodymai į bylÄ nepateikti. Atsakovė neįrodė bÅ«tinybės panaikinti direktoriaus pareigybės. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad komercijos direktoriaus pareigybė panaikinta dirbtinai, siekiant atsikratyti nepageidaujamo darbuotojo. Todėl prastovos paskelbtos nepagrįstai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas Å¡aliÅ¡kai, prieÅ¡taraujant byloje esantiems įrodymams daro iÅ¡vadÄ apie 2012-12-13 įsakymo Nr. 2.5-232 suraÅ¡ymÄ atgaline data.

UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tų paskirtis buvo ne informuoti ieÅ¡kovÄ apie darbo vietos panaikinimÄ , bet kita - informuoti apie padarytus darbo drausmės pažeidimus, netinkamÄ darbinių pareigų atlikimÄ bei papraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti iÅ¡duotas darbo priemones. Apelianto nuomone, bÅ«tent praÅ¡ymas grÄ Å¾inti darbo priemones nors ir nenurodant tikrosios priežasties, kaip tik ir patvirtina įvykusį juridinį faktÄ - komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimÄ . O tai, kad raÅ¡tuose buvo nurodoma, jog darbo priemones bus reikalingos žmonėms, kurie atliks ieÅ¡kovo darbÄ nepaneigia pareigybės panaikinimo - panaikinus komercijos direktoriaus pareigybę, pagrindinį darbÄ perėmė pats bendrovės direktorius.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apie komercijos direktoriaus pareigybės 2012-08-16 panaikinimÄ sužinojo tik 2012-12-13 grįžęs į darbÄ po ligos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegijai su tokiais apeliantės argumentais, kad bÅ«tent praÅ¡ymas grÄ Å¾inti darbo priemones nors ir nenurodant tikrosios priežasties, kaip tik ir patvirtina įvykusį juridinį faktÄ - komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimÄ , sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų argumentų dėl kokių priežasčių neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kad ieÅ¡kovo darbo vieta panaikinta. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR DK 129 straipsnio nuostatomis darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato Å¡is Kodeksas ir kiti įstatymai. LR CPK 130 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius.

Darbuotojai, nurodyti LR DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimÄ iÅ¡ darbo turi bÅ«ti įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ keturis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė neįrodė bÅ«tinybės panaikinti direktoriaus pareigybę. Tai, kad dalį komercijos direktoriaus pareigų, kaip pats paaiÅ¡kino, perėmė pats direktorius, taip pat buvo sukurtos naujos gamybos skyriaus vadovo, kuriam perkeltos kai kurios komercijos direktoriaus pareigos, ir geodezininko padėjėjo pareigybės (1 t., b.l. 105, 106; 2 t., b.l. 36, 37, 39, 40; 2 t., 45-48, 76), priimti nauji žmonės į darbÄ , rodo, kad komercijos direktoriaus pareigybė panaikinta dirbtinai, siekiant atsikratyti nepageidaujamo darbuotojo.

Apeliantė nurodė, kad teismo motyvai, kad ieÅ¡kovo pareigybė panaikinta dirbtinai neturi esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti.Taip pat nurodė, kad darbuotojų skaičiaus, jo dirbamo darbo pobÅ«džio nustatymas yra iÅ¡imtinė bendrovės kompetencija. Todėl teismas iÅ¡ viso negalėjo spręsti ar atsakovo veiklai vykdyti bÅ«tina komercijos direktoriaus pareigybė, kokiu bÅ«du atsakovo darbuotojai pasiskirsto darbÄ ir t.t. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Atsakovė turi teisę spręsti dėl darbo pobÅ«džio nustatymo bei dėl darbuotojų skaičiaus, tačiau priimdama sprendimus dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo privalo vadovautis įstatymais ir nepažeisti darbuotojo teisių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, įvertinęs, kad UAB „Techsis“ 2012-08-31 ir 2012-09-20 raÅ¡tuose ieÅ¡kovui apie 2012-08-16 sprendimÄ dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo nieko nenurodoma, padarė iÅ¡vadÄ , kad sprendimas dėl komercijos direktoriaus pareigybės panaikinimo suraÅ¡ytas atgaline data.

Su tokiu vertinimu teisėjų kolegijai nesutikti nėra pagrindo nes atsakovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų teismo padarytas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į LR DK 122 straipsnio nuostatas dėl prastovos, konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad susidariusi situacija atitiko prastovos teisinę situacijÄ , kad 2012-12-13 įsakymas Nr. 2.5-232 yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprndimÄ panaikinti atsakovės UAB „Techsis“ direktoriaus 2012-12-13 įsakymÄ Nr. 2.5-232 dėl ieÅ¡kovo pasiuntimo į prastovas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. D. 2012-12-13 darbe iÅ¡buvo visÄ dienÄ . Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ už 2012-12-13 ir 2012-12-14 yra pagrįstas. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovui už Å¡ias dvi dienas priskaičiuotas darbo užmokestis yra 41,20 Lt ir pripažinęs pasiuntimÄ Ä¯ prastovas neteisėtu, pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė 247,69 Lt darbo užmokesčio skirtumÄ ( 1t. b.l. 107, 2 t. b.l. 41). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas Å¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovo naudai vertino įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai).

Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (LR CPK 66, 68 straipsniai).

Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagristai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonėms dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (LR CPK 65, 66, 71 straipsniai). Ä®statymas nenustato baigtinio tokiu aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagristos konkrečiais įrodymais.

Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagristumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė argumentų, įrodymų, kitų kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi.

Konstatuotina, kad apeliantės abejonės dėl bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje. IeÅ¡kovas skunde praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės lauko priedÄ už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius sumoje 604,50 Lt motyvuoja tuo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje Nr. 540, 9 punkte nurodyta, kad atskiru direktoriaus įsakymu gali bÅ«ti mokami lauko priedai. Teismo motyvai, jog jis neįrodė, kad 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį dirbo lauko sÄ lygomis, yra nepagrįsti.

Pagal darbo pobÅ«dį jam teko važinėti į vykdomus objektus, derinti medžiagų tiekimÄ su tiekėjais, dalyvauti susirinkimuose. VisÄ darbo laikotarpį lauko priedo mokėjimas buvo stabilus ir nekintamas kas mėnesį. 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį lauko priedo nebegavo, nors ne kartÄ dalyvavo bendruose vykdomų projektų susirinkimuose, turėjo kuro kortelę, naudojo tarnybinį automobilį, vykdė medžiagų užsakymus, derino su tiekėjais veiklÄ . Nesant darbo pobÅ«džio pokyčio, lauko priedas už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, atliekant tas pačias pareigas, turėjo bÅ«ti mokamas.

Atsakovė nesutikdama nurodė, kad teisinis pagrindas lauko priedui iÅ¡mokėti yra atsakovės administracijos vadovo įsakymas. Nei liepos, nei rugpjūčio mėnesiais apeliantas nedirbo lauko sÄ lygomis, o apeliaciniame skunde nurodyti naudojimosi bendrovės transportu, kuro kortele faktai patvirtina ne darbo lauko sÄ lygomis faktÄ , bet kitas aplinkybes (bendrovės transporto panaudojimÄ darbinėms pareigoms vykdyti ir pan.). Todėl lauko priedas apeliantui nebuvo mokamas ne dėl subjektyvių priežasčių, o dėl pagrindo tokiai iÅ¡mokai nebuvimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-08 nutarimu Nr. 116 patvirtintas Kompensuojamų iÅ¡mokų dydžio ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, kuriame numatyta, kad jis taikomas darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobÅ«džio ir dėl to susidaro padidėjusios iÅ¡laidos. Padidėjusios iÅ¡laidos gali bÅ«ti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobÅ«džio.

Sudarytoje darbo sutartyje Nr.540, 9 punkte nurodyta, kad atskiru direktoriaus įsakymu gali bÅ«ti mokami lauko priedai (1t. b.l. 8). IeÅ¡kovo argumentai, kad visÄ darbo laikotarpį lauko priedo mokėjimas buvo stabilus ir nekintamas kas mėnesį, nėra pagrindas ieÅ¡kovui mokėti lauko priedÄ . Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų pagrindas iÅ¡mokėti lauko priedÄ . UAB „Techsis“ buhalterė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad lauko priedai ieÅ¡kovui nebuvo skaičiuojami, nes jis liepos mėnesį niekur nevažiavo, rugpjūčio mėnesį sirgo ( 3t., b.l. 36).

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad lauko priedas apeliantui nebuvo mokamas ne dėl subjektyvių priežasčių, o dėl pagrindo tokiai iÅ¡mokai nebuvimo. Dėl lauko priedo, vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovÄ dirbus lauko sÄ lygomis, todėl sprendė, kad reikalavimas priteisti lauko priedÄ už Å¡iuos mėnesius netenkintas. Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.

IeÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡iuo klausimu netenkintinas.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2013-01-11 įsakymÄ Nr. 2.5-02 dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui -atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Vien sprendimo motyvas „masiÅ¡kai“ prieÅ¡tarauja sprendimo pagrįstumo imperatyvui. Atsakovės 2013-01-11 įsakyme Nr. 2.5-02 ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu nurodytas LR DK 237 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuris savo ruoÅ¡tu daro nuorodÄ Ä¯ DK 136 straipsnio 3 dalį.

Tačiau DK 136 straipsnio 3 dalis atleidimÄ iÅ¡ darbo numato 2 atskirais pagrindais. Atsakovė 2013-01-11 įsakymo Nr. 2.5-02 motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad ieÅ¡kovo padaryti veiksmai vertinami Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu („tokiais veiksmais Å¡iurkščiai nusižengė darbo pareigoms“), t.y. faktiÅ¡kai nurodo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ atleidimo pagrindÄ , tačiau Å¡iÄ teisinę situacijÄ kvalifikuoja pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (Å¡i teisės norma nurodoma įsakyme).

Taigi įsakyme yra akivaizdus prieÅ¡taravimas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintas, t.y. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas tikrasis atleidimo pagrindas. Teismas atleidimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrino tik DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kindamas ir netikrindamas ar atsakovas neturėjo pagrindo darbo drausmės pažeidimų (darbo metu narÅ¡ymas internetiniuose puslapiuose tenkinant asmeninius poreikius, nedalyvavimas medžiagų iÅ¡davime) vertinti Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Todėl vien dėl Å¡ios priežasties sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentais, nurodė, kad atsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir teisminio nagrinėjimo metu, nesirėmė jokiais įrodymais ar argumentais dėl įsakymo formuluotės, darbo drausmės pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo, neįrodinėjo jokio kito drausmės pažeidimo. Radijo stočių, kaip fono, klausymasis ar kitos informacijos narÅ¡ymas intemetinėje erdvėje, jei tai netrukdo tiesioginiam darbui, nebuvo draudžiamas nei vienam įmonės darbuotojui, todėl tai negali bÅ«ti pagrindas drausminei atsakomybei kilti.

Kad buvo stebėtas jo kompiuteris, jam buvo praneÅ¡ta 2012-08-14. Tačiau oficialiai su atlikto stebėjimo duomenimis buvo supažindintas tik parengiamojo teismo posėdžio metu, t.y. po aÅ¡tuonių mėnesių ir dėl to jo niekada nebuvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. Teismui pateikti stebėjimo rezultatai nėra jo kompiuterio duomenys, nes nėra nustatytas nei laikas, nei data, nei kompiuteris. Nurodė, kad įmonėje ėjo komercijos direktoriaus, o ne sandėlininko pareigas. Ä® jo kompetencijÄ neįėjo darbas sandėlyje.

Medžiagas į sandėlį pristatydavo tiekėjai pagal pateiktus užsakymus, jų kiekius ir atitikimÄ sÄ skaitoms turėjo sužiÅ«rėti sandėlininkas.Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-01-11 įsakymas Nr. 2.5-02 dėl nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo suraÅ¡ytas motyvuojant tuo, kad E. D. 2012-08-06 iki 2012-08-10 darbo metu ir darbo valandomis internetiniuose puslapiuose ieÅ¡kojo informacijos asmeniniams poreikiams patenkinti nors tuo metu buvo praÅ¡oma vykdyti savo tiesiogines pareigas ir dalyvauti medžiagų iÅ¡davime.

Tokiais veiksmais šiurkščiai nusižengė savo pareigoms. Todėl vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu skiriama drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas (1 t., b.l. 116). Bylos duomenimis darbdaviui kilus įtarimų, kad E. D. netinkamai atlieka darbines pareigas ir didelę darbo laiko dalį skiria asmeniniams reikalams, į E. D. darbo kompiuterį buvo instaliuota programinė įranga stebėti, kokiais tikslais naudojamas darbo kompiuteris, pagrindas 2012-08-06 įsakymas Nr. 2.4-36 (2 t., b.l. 70).

Stebėjimas vykdytas 2012-08-09 ir 2012-08-10. Byloje pateikti duomenys, kad didelė darbo laiko dalis buvo skirta narÅ¡ymui internete su darbu nesusijusiais klausimais. 2013-08-13 suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas dėl E. D. veiklos, padaryta iÅ¡vada, kad sumažėjus įmonės apyvartai ir iÅ¡ gautų tyrimo rezultatų komercijos direktoriaus pareigybė nereikalinga (1 t., b.l. 132-158; 2 t., b.l. 35a, 71-72). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovas neneigė naršęs internete asmeniniais tikslais, tačiau nurodė, kad nebuvo įspėtas apie įdiegtÄ stebėjimo programÄ , be to narÅ¡yti internete asmeniniais tikslais bei klausytis radijo nebuvo draudžiama, jis nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pareigas bei jų pobÅ«dį, iÅ¡silavinimÄ ir iÅ¡prusimÄ darbo teisės srityje, jo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Nustatė, kad ieÅ¡kovas darbo sutarties 12 punkte, savo paraÅ¡u patvirtino, kad su įmonėje galiojančia kolektyvine sutartimi yra susipažinęs, o darbo tvarkos taisyklės yra Å¡ios sutarties sudedamoji dalis (1 t., b.l. 8; 2 t., b.l. 54-65). Teismas atsižvelgdamas į pateiktus stebėjimo rezultatus, į liudytojų S. G. ir D.

A. paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovo elgesį darbe ir požiÅ«rį į darbÄ , vertino, kad ieÅ¡kovas naršė internete asmeniniais tikslais. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad internete narÅ¡yti nebuvo draudžiama, bet leidžiama tik pertraukų metu. IeÅ¡kovas per dvi dienas tiesioginiam darbui atlikti užtruko dvi valandas. ( 2 t. b.l. 137). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad stebėjimas vykdytas 2012-08-09 ir 2012-08-10. 2013-08-13 suraÅ¡ytas iÅ¡samus tarnybinis praneÅ¡imas dėl E. D. veiklos, bei pateikti praneÅ¡ime nurodyti duomenys (1 t., b.l. 132-158; 2 t., b.l. 35a, 71-72).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neneigė, kad darbo metu kaip fono, klausėsi radijo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad darydamas pertraukėles tarp įtempto darbo ir skaičiavimo, skaitė žinias. Tuo pačiu nurodė, kad pateikti duomenys raÅ¡tu ir kompiuterine laikmena, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai Å¡ioje byloje, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti, kokia Å¡ių stebėjimų data, trukmė ir koks kompiuteris buvo stebėtas. Be to, tam, kad pagrįsti, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimÄ , bÅ«tina įrodyti, kad naudodamasis internetu, neatliko savo pareigų.

Teisėjų kolejijos vertinimu iÅ¡ dalies sutiktina, kad pateikti duomenys nėra visiÅ¡kai iÅ¡samÅ«s, tačiau iÅ¡ esmės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas 2012-08-09 ir 2012-08-10 dienomis didesnę darbo laiko dalį naudojosi internetu savo asmeniniams poreikiams. IeÅ¡kovas nurodė, kad įmonėje ėjo komercijos direktoriaus, o ne sandėlininko pareigas, į jo kompetencijÄ neįėjo darbas sandėlyje. Medžiagas į sandėlį pristatydavo tiekėjai pagal pateiktus užsakymus, jų kiekius ir atitikimÄ sÄ skaitoms turėjo sužiÅ«rėti sandėlininkas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad E. D. bÅ«tų buvę reikalaujama atlikti sandėlininko ar kroviko pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad komercijos direktorius be kita ko vadovauja medžiagų tiekimui, organizuoja sandėlio apskaitÄ , prižiÅ«ri, kad sutarys su tiekėjais bÅ«tų vykdomos tinkamai, kontroliuoja medžiagų tiekimÄ (1 t., b.l. 22-24, nuostatų II d. 1.1. p., 1.7. p., 2. p., 3.1. p.).

Todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad drausminės atsakomybes klausimas už atsisakymÄ dalyvauti priimant medžiagas – t.y. tiesioginių pareiginiuose nuostatuose numatytų funkcijų nevykdymÄ , iÅ¡keltas pagrįstai. Teismas spręsdamas ar drausminė nuobauda paskirta pagrįstai vertino, kad 2013-01-11 įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nurodyti darbo drausmės pažeidimai yra padaryti anksčiau už tariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ (2012-08-02 pavedimÄ ekonomistui pateikti medžiagų suvestinę) bei 2012-08-14 pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ darbo, už kuriuos drausminės nuobaudos paskirtos anksčiau – 2012-08-24 ir 2012-12-13.

Be to E. D. nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl narÅ¡ymo internete asmeniniais tikslais, nors Å¡is pažeidimas darbdaviui – UAB „Techsis“ direktoriui ir vieninteliam akcininkui tapo žinomas 2012-08-13, kai jis grįžo iÅ¡ atostogų (2 t., b.l. 71-72, 75), o E. D. Å¡iÄ dienÄ ir 2,5 val. 2012-08-14 buvo darbe. Bylos duomenimis 2012-08-31, nei 2012-09-20 raÅ¡tuose dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nieko neužsimenama (1 t., b.l. 9, 10). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo, pareigybės panaikinimo, pasiuntimo į prastovas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės, taip pat UAB „Techsis“ direktoriaus parengiamajame posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai, kad jau 2012-08-14 E. D. buvo supasakota, jog jis bus atleistas už darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos drausminės nuobaudos dar nebuvo skirtos (2 t., b.l. 4), akivaizdžiai rodo, kad darbdavys ėmėsi visų priemonių, kad atleistų neproduktyvų ir nepageidaujamÄ darbuotojÄ , masiÅ¡kai suraÅ¡inėdamas dokumentus atgalinėmis datomis ir visiÅ¡kai nepaisydamas drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kas yra imperatyviai reikalaujama nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju LR DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.

Teismas vertino, kad nesilaikant imperatyvių drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo už drausmines nuobaudas taisyklių 2013-01-11 atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu pripažintinas neteisėtu. Darbo sutartis pripažintina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors sutiktina su atsakovės pastebėjimu dėl netinkamai teismo nurodyto vertinimo - „masiškai“ , tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje ištirtais ir įvertinais įrodymais.

Kaip minėta vadovaujantis LR DK 35 straipsniu įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nutraukti bÅ«tina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ (LR DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti.

Atleidimas iÅ¡ darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal LR DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Å i teisės norma turi bÅ«ti taikoma parenkant drausminę nuobaudÄ tiek už neÅ¡iurkÅ¡tų, tiek ir už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų nevykdymÄ ).

Kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar yra pakankamas pagrindas skirti konkrečiÄ nuobaudÄ , ar pažeidimo pobÅ«dis yra adekvatus taikomai už jį sankcijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

Å io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ be pasiaiÅ¡kinimo tik tada, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-245/2012).

Konkrečiu atveju iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų negalima pripažinti pagrįstais vertinant ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad tai, kad ieÅ¡kovo nebuvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, nedaro atleidimo neteisėtu ir nepagrįstu, t.y. pasiaiÅ¡kindamas raÅ¡tu ieÅ¡kovas nebÅ«tų paneigęs padaryto darbo pažeidimo.

Be to apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad įsakyme yra akivaizdus prieÅ¡taravimas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintas, t.y. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas tikrasis atleidimo pagrindas. Teismas atleidimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrino tik LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kindamas ir netikrindamas ar atsakovas neturėjo pagrindo darbo drausmės pažeidimų (darbo metu narÅ¡ymas internetiniuose puslapiuose tenkinant asmeninius poreikius, nedalyvavimas medžiagų iÅ¡davime) vertinti Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Todėl apeliantės manymu vien dėl Å¡ios priežasties sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato atleidimo pagrindÄ , kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato atleidimÄ iÅ¡ darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ skyrė vadovaudamasi LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Bylos duomenimis atsakovė nekėlė klausimo, kad drausminė nuobauda paskirta vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalyje numatytu kitu pagrindu pvz. 2 punktu, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Teisėjų kolegijai nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad įsakyme yra akivaizdus prieÅ¡taravimas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintas, t.y. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas tikrasis atleidimo pagrindas. Be to atsakovės pareiga yra tinkamai suformuluoti bei nurodyti atleidimo pagrindÄ .

Å iuos argumentus dėl galimų prieÅ¡taravimų atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Be to, nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo, LR DK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė jų nesilaikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar Å¡alys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ , privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobÅ«dį.

Nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, priklausomai nuo ginčo pobÅ«džio, teismas atlieka procesinius veiksmus, nustatytus LR CPK 179 straipsnio 1 dalyje arba 414 straipsnio 1 dalyje. Nors LR CPK 414 straipsnio 1 dalyje ir reglamentuota teismo teisė darbo bylose rinkti įrodymus, jei tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , tačiau tai neatleidžia proceso Å¡alių nuo argumentų nurodymo, ar įrodymų pateikimo, Å¡alių manymu turinčių reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui. Konkrečiu atveju nenustatyta, kad byloje buvo reikalingi papildomi įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, netikrino ir neįvertino, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai).

Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. IeÅ¡kovas E. D. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ dalyje, kurioje patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ sumoje 31371,48 Lt ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai motyvavęs, kad jis neatliko savo pareigų tinkamai, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovei be pagrindo skyrus jam drausmines nuobaudas ir neteisėtai atleidus iš darbo, ieškovas patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Pats atleidimo faktas LR DK 136 straipsnio 3 dalies l punkto LR DK 237 straipsnio l dalies 3 punkto, pagrindu jam buvo didžiulis pažeminimas. Dėl to labai išgyveno, patyrė psichologinių išgyvenimų, negalėjo ramiai miegoti, negalėjo gauti išmokų iš VSDFV. Ieškovas nurodė, kad suprato iš direktoriaus veiksmų, kad jis yra nepageidaujamas darbuotojas įmonėje.

Jam buvo pasiÅ«lyta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo su vieno mėnesio iÅ¡eitine kompensacija, todėl su pasiÅ«lymu nesutiko. Jam dirbant toliau, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų jį atleisti ir atleidimui pagrįsti. Pradėjo jį kaltinti pasiÅ¡alinus iÅ¡ darbo vietos, neparuoÅ¡us ataskaitos, kompiuterį naudojant asmeniniams tikslams, nevykdant sandėlininko pareigų. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad apeliantas padarė darbo drausmės pažeidimus, netinkamai atliko darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ , todėl net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad neva drausminės nuobaudos paskirtos neteisėtai, ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimai, kad atsakovas atleisdamas jį iÅ¡ darbo neva susidorojo su juo nepagrįsti. SiÅ«lydama apeliantui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, atsakovės administracija siekė ne susidoroti su ieÅ¡kovu, o geranoriÅ¡kai, įvertinusi bendrÄ ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä bendrovėje, iÅ¡spręsti kilusį darbinį konfliktÄ dėl per trumpÄ laikÄ padarytų sistemingų darbo drausmės pažeidimų. Teisėjų kolegijai atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimų, bylos duomenimis nustatyta, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo, jo atlikta užduotis darbdavio netenkino, ieÅ¡kovas praÅ¡omas dalyvauti medžiagų iÅ¡davime nepagrįstai atsisakė, savo darbo metu ir darbo valandomis internetiniuose puslapiuose ieÅ¡kojo informacijos asmeniniams poreikiams.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovė, prieÅ¡ panaikindama jo etatÄ , įsteigė naujÄ etatÄ , sukÅ«rė naujas pareigybes. Vamzdyno montuotojo funkcijos iÅ¡ esmės jo funkcijos, bet jam nebuvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta, nors dirbti bÅ«tų sutikęs. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie komercijos direktoriaus pareigybės 2012-08-16 panaikinimÄ sužinojo tik 2012-12-13 grįžęs į darbÄ po ligos. Iki pensijos jam buvo likę mažiau nei 2 metai, apie pasikeitusias darbo sÄ lygas ir darbo sutarties nutraukimÄ jam turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta prieÅ¡ 4 mėnesius.

Kaip jau ne kartÄ teismas minėjo, kad vadovaujantis LR DK 35 straipsniu įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, savo veiksmais nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Å iomis nuostatomis privalu vadovautis ne tik atsakovei bet ir ieÅ¡kovui. Taip pat minėta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, o bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė jų nesilaikė.

Kiekvienu konkrečiu atveju skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas minėtas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju spręstina dėl drausminės nuobaudos adekvatumo padarytas drausmės pažeidimui ir kt. Be to, atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ pagrindÄ suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas.

Konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovė drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo skyrė už drausmės pažeidimus, kurie padaryti anksčiau nei kiti, už kuriuos buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Be to atsakovės pozicija ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo nuosekli. Atsakovė vertino, kad ieÅ¡kovo pareigybė nebereikalinga ir naikintina, taip pat, kad ieÅ¡kovas daro drausmės pažeidimus ir yra netinkamas atsakovei darbuotojas. Teisėjų kolegijos vertinimu nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu darbdavys nusprendžia atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo jis privalo vadovautis įstatymais, teisės normomis, užtikrinti teisės aktais darbuotojui numatytas garantijas.

Konkrečiu atveju atsakovė priimdama sprendimÄ panaikinti komercijos direktoriaus pareigybę, privalėjo vadovautis LR DK 129 straipsnio, 130 straipsnio ir kitomis nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atsižvelgė į ieÅ¡kovo elgesį, kad jis be pateisinamų priežasčių pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo, darbo laikÄ naudojo ne darbui ir ne darbdavio interesais, nevykdė savo pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose. Vertino, kad tai nelaikytina sÄ Å¾iningu, nepriekaiÅ¡tingu ir su darbdavio interesais suderinamu darbu.

Teismas nurodė, kad drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus panaikintos dėl to, kad buvo paskirtos nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Tai kad nuobaudos panaikintos, nepaÅ¡alina darbo drausmės pažeidimo faktų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo trumpÄ laikÄ nuo 2011-08-08 iki 2013-01-11, t.y. metus ir 5 mėnesius, per šį laikotarpį beveik 5 mėnesius sirgo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien atsižvelgiant į ieÅ¡kovo įmonėje iÅ¡dirbtÄ laikÄ , praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, kas akivaizdžiai rodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir norÄ pasipelnyti buvusio darbdavio sÄ skaita.

Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. Taip pat svarstant neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ nepagrįstai atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas sirgo 144 dienas, darbdavys turėjo teisę jį atleisti pagal LR DK 133 straipsnio. 2 d. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieÅ¡kovo veiksmų, dėl jo pradinio ieÅ¡kinio 2013-02-04 tikslinimo, 2013-05-15, dėl jo pasirÅ«pinimo tinkama teisine pagalba. Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡ios aplinkybės iÅ¡ dalies įtakojo ilgesnį procesÄ , tačiau vertinti, kad ieÅ¡kovo elgesys sukėlė neigiamas finansines pasekmes atsakovei, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiama ir į tai, kad teismas Å¡ios kategorijos bylose yra aktyvus bei įvertintina ir tai, kad atsakovė nepateikė savalaikiai visų procesinių dokumentų turinčių reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nors jos pareiga įrodinėti, kad ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos buvo skirtos pagrįstai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtos visos iÅ¡mokos ir kita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atleidimo pripažinimas neteisėtu laikytinas tinkamu neturtinės žalos atlyginimu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymo nuostatų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (LR DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl LR DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. (Pvz. 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje NR. 3K-3-213/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra pagrįstas. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , įvertinus jo darbo patirtį, manoma, kad po atleidimo iÅ¡ darbo tokiu pagrindu sumažėjo asmens reputacija, ieÅ¡kovas patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, prarado pajamas, pragyvenimo Å¡altinį. IeÅ¡kovas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, bet ir atsižvelgiant į jo amžių, yra pagrindo manyti, kad pergyveno, jaudinosi dėl to, kad jam gali bÅ«ti apsunkinta galimybė įsidarbinti, užsitikrinti pragyvenimo Å¡altinį.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu 1000,00 Lt neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ sumoje 31371,48 Lt, nėra pagrįstas, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo elgesį, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimus, į kitas byloje iÅ¡tirtas ir įvertintas aplinkybes.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrė 1100,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , tenkino daugiau kaip pusę jo reikalavimų, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai vertino, kad jo procesinis elgesys lėmė neigiamus finansinius padarinius atsakovei. Pažymėjo, kad pati atsakovė savo elgesiu vilkino procesÄ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nepateikė jokių procesinių dokumentų. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pateikė 16 dokumentų, antro parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė 13 dokumentų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos jam turėjo bÅ«ti priteistos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad tik apelianto elgesys atsisakant teismo patarimo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba laiku, esminiai lėmė proceso užvilkinimÄ , nes nepriklausomai nuo dokumentų pateikimo buvo akivaizdu, jog pirminis ieÅ¡kinys yra su trÅ«kumais, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieÅ¡kovo procesinį elgesį, lėmusį neigiamus finansinius padarinius atsakovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui jo turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantys ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti ir trečiasis asmuo pareiÅ¡kė praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pateikė duomenis dėl patirtų iÅ¡laidų (2 t., b.l. 118, 119). Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, į teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, svarstytų klausimų sudėtingumÄ , paruoÅ¡tų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir laiko sÄ naudas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo patirto iÅ¡laidos yra pagrįstos.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo pagrindiniai reikalavimai buvo patenkinti, apeliacinis skundas Å¡iuo klausimu tenkintinas iÅ¡ dalies ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ieÅ¡kovui priteistini 800,00 Lt patirtų iÅ¡laidų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nors esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti tai ir neturi, nes apeliacinis skundas paduodamas siekiant pilno ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimo, tačiau nori atkreipti dėmesį į neteisingÄ kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimÄ .

Atsakovės skaičiavimu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 liepos mėnesio ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo 64 darbo dienas (atitinkamai 22, 21. 21). Todėl vidutinis darbo dienos uždarbis bÅ«tų 115,63 Lt (7400 Lt: 64), o skirtumas ne 332,39 Lt, bet 47,35 Lt. Taip pat teismas neteisingai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. MÅ«sų skaičiavimu ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priteista ne 21299,63 Lt, bet 20968,81 Lt neatskaičius mokesčių.Atsižvelgiant į byloje pateiktus atsakovės duomenis dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, dėl darbo užmokesčio apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas (1t. b.l. 109, 2 t. 107,108, 2t. b.l. 43), teisėjų kolegijos vertinimu kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuota teisingai.

Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.9 punktu, kas sudaro 125,81 Lt (2600 Lt x 3 mėn./ 62 d.d.). Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 įsakymu Nr. A1-581 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metais patvirtinimo“ 2.1.1. punktu nustatytas vidutinis darbo dienų per mėnesį, esant penkių darbo dienų savaitei, skaičius – 20,9 darbo dienos.

Teismas atsižvelgė, kad ieškovas nuo 2013-01-11, t.y. nuo atleidimo dienos, nedirbo ir jokių išmokų iš VSDFV negavo (2 t., b.l. 106; 3 t., b.l.

22) ir sprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įskaitant Å¡iÄ dienÄ , t.y. už 2013 m. sausio mėn. 14 d.d., 2013 m. vasario – rugpjūčio mėnesius ir 2013 m. rugsėjo mėn. 9 d.d. priteistinas 21299,63 Lt ((14 d.d. +(7 mėn. x 20,9 d.d.)+9d.d.) x 125,81 Lt) vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, ir po 125,81 Lt vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2013-09-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įstatymo nuostatas dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, tikslintina pirmosios instancijos teismo paskaičiuota suma 21299,63 Lt ir priteistina 21261,89 Lt ( 2013-01-12 - 2013-09-12, 169 k.d. *125,81 Lt =21261,89 Lt ( skirtumas 37,74 Lt)). Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantės UAB „ Techsis“ apeliacinis skundas atmestinas , apelianto E. D. apeliacinis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo tenkintinas iš dalies ir sprendimas keistinas (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Apeliantas ieÅ¡kovas E. D. teikdamas apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės UAB „Techsis“ apeliacinį skundÄ nurodė, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 400,00 Lt už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ ir 300,00 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

PraÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės.Teismas atsižvelgė į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų iÅ¡laidų ( 3t. b.l. 69,70, 88,89.), į ruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtį, turinį, klausimų sudėtingumÄ , įvertinus tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, į keltus reikalavimus apeliaciniame skunde ir daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistina 550,00 Lt patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovo E. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡iÄ sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. 1000,00 Lt ( tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos“,„priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. 800,00 Lt ( aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų“.Patikslinti sprendimo dalį dėl už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013-09-12, įskaitant Å¡iÄ dienÄ , nurodytÄ vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ir Å¡iÄ sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ ieÅ¡kovui E. D. už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013-09-12, įskaitant Å¡iÄ dienÄ , 21261,89 Lt vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių „ KitÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Techsis“ E. D. 550,00 Lt (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis)Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Kolegijos pirmininkė                                                                                Vilija Valantienė Teisėjai                                                                                                     Rasa Bartašienė                                                                                                                             Egidijus Mockevičius