2023-04-05 Nr. AB-7438-3-61-3-01215-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-366-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01215-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.4; 13.7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl patikrinimo ataskaitos ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jupojos statybinės medžiagos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. S-40(7-16/2021) „Dėl UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ skundo“ (toliau – ir Komisijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1A-2 „Dėl UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ skundo“ (toliau – ir Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimas); 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2017 m. lapkričio 2 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 7SM32000 36 M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) dalį dėl priskaičiuotų 22 429 Eur galutinio antidempingo muito, 4 710 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemokos, ir dalį dėl 1 806 Eur delspinigių (694 Eur muito delspinigiai ir 1 112 Eur importo PVM delspinigiai).

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjui išduotą bendros formos Chang Hua apygardos pramonės asociacijos išduotą prekių kilmės pažymėjimą Nr. FJ15HC00820 (toliau – ir Prekių kilmės pažymėjimas), remiantis vien tik Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) raštu (ataskaita) Nr. OF/2015/1335, kuriuo buvo pateikti OLAF duomenys (toliau – ir OLAF ataskaita) neatlikus jokio savarankiško faktinių aplinkybių vertinimo, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą mokesčių administratoriui pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su juo susijusias sumas, neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos (2006 m. spalio 29 d. sprendimas Beemsterboer Coldstore Services BV prieš Inspecteur der Belastingdienst-Douanedistrict Arnhem, C-293/04, ECLI:EU:C:2006:162, 39 p.), suformuotos dėl 1992 m. spalio 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 220 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo, kaip ir Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2.2. Departamentas skundžiamą 2021 m. sausio 5 d. sprendimą priėmė, nesilaikydamas MAĮ 25 straipsnio 7, 17 dalių, 154 straipsnio 3 dalies ir 156 straipsnio reikalavimų.

2.3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 Dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (toliau – ir Reglamentas Nr. 1073/1999) 3 straipsnį, 9 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 2 dalį, vertinant OLAF ataskaitas, turi būti vertinama, kokiais duomenimis pagrįstos patikrinimo išvados ir ar jos patikimos, ar nustatytų faktų tikrumas neabejotinas, nes OLAF ataskaitos ir jų išvados bei rekomendacijos nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojami kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini.

2.4. Nors Klaipėdos TM, Departamento ir Komisijos sprendimai yra grindžiami OLAF ataskaita, ji neatitinka Departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 63.5 punkto reikalavimų („Nustatomojoje <...> Ataskaitos dalyje tikrintojas, vadovaudamasis mokesčių ir muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir asmens patikrinimo metu rastais faktiniais įrodymais, privalo aprašyti nustatytus teisės aktų pažeidimus. Rašydamas nustatomąją Ataskaitos dalį, tikrintojas turi <...> nustatytą pažeidimą pagrįsti konkrečiais įrodymais (buhalterinės apskaitos sąskaitų, registrų, sutarčių, sąskaitų faktūrų, kvitų ar kitų dokumentų kopijomis, lentelėmis ir pan.), kurie pridedami prie Ataskaitos (1-ojo ir 2-ojo egzempliorių) kaip priedai ir numeruojami. Prie aprašomo pažeidimo turi būti daroma nuoroda į atitinkamą tai patvirtinantį priedą (jei yra, nurodomas jo numeris). Patikrinimo ataskaitos priedo Nr. 2 lentelėje yra pateikta detalizuota pareiškėjo deklaruotų prekių kilmė pagal OLAF pateiktą informaciją apie Taivane įformintą iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir Kinija) deklaruotų prekių 2015 m. rugsėjo 3 d. importo muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir Taivane įformintą į Europos Sąjungą deklaruotų prekių 2015 m. rugsėjo 7 d. eksporto muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios deklaracijos nėra pridėtos prie Patikrinimo ataskaitos. OLAF ataskaita nėra parengta ir pateikta tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Kadangi skundžiami sprendimai nėra pagrįsti šiuose dokumentuose nurodytais pirminiais rašytiniais įrodymais, o OLAF ataskaitoje nurodyti faktai negali būti laikomi kaip nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini, todėl skundžiami sprendimai (jų dalys) negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

2.5. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 dalį, skolininku gali būti laikomas tik nesąžiningas asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, atitinkančių nesąžiningo elgesio kriterijus. Pareiškėjas iš Taivano įmonės „Chiqin Yong Industry Co“ į Bendrijos teritoriją įvežė prekes, kurias, vadovaujantis Prekių kilmės pažymėjimu, deklaravo, nurodydamas prekių kilmės valstybę Taivaną. Visuose pareiškėjui pateiktuose prekių dokumentuose nurodyta prekių kilmės valstybė – Taivanas. Prekių kilmės pažymėjimas, kuriame nurodyta prekių kilmės valstybė – Taivanas – nėra ginčijamas ar nuginčytas. Įsigyjant ir įvežant ginčo prekes, nebuvo suteikta ar žinoma kokia nors informacija, kad prekių kilmė kita, nei nurodyta Prekių kilmės pažymėjime. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nežinojo apie neteisingą prekių kilmę, neturėjo duomenų apie dokumentuose neteisingai nurodytus duomenis ir neturėjo galimybės tai sužinoti. Atliekant patikrinimą pareiškėjas bendradarbiavo su muitine. OLAF informaciją pateikė tik 2017 m., o prekės, kurių atžvilgiu priskaičiuotas muitas ir kiti mokesčiai, deklaruotos 2015 m. spalio 28 d. Taigi prekių deklaravimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma jokia informacija apie kitą prekių kilmę, nei nurodytą Prekių kilmės pažymėjime. Pareiškėjas, vykdydamas komercinę veiklą buvo ir yra sąžiningas, nepažeidė viešojo intereso.

2.6. OLAF atliekamų tyrimų informacija pareiškėjui negalėjo būti žinoma, kadangi ji skirta atitinkamoms institucijoms, o ne verslo subjektams. Pareiškėjas neturi objektyvių galimybių ir priemonių patikrinti įsigyjamų Prekių kilmės pažymėjimo tikrumo ir teisingumo. Tokiu atveju pareiškėjui negali būti kuriamos nelogiškos, praktiškai neįgyvendinamos pareigos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Pareiškėjas, įformindamas importo muitinės deklaraciją Nr. 15LTLR1000IM02C4F8 (2015 m. spalio 28 d.) (toliau – ir 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracija) išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai, deklaravo plieninius savisriegius (cinkuotus, fosfatuotus) tvirtinimo elementus (TARIC kodas 7318 14 99 98); deklaruota prekių kilmė – Taivanas; prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją atgabentos CIF Klaipėda pristatymo sąlygomis (INCOTERM 2010) jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), laivu (duomenys neskelbtini), reiso Nr. (duomenys neskelbtini); prekėms buvo taikytas 3,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas ir apskaičiuoti atitinkami importo mokesčiai.

3.2. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (19.3)3B-7663 „Dėl OLAF informacijos pagal pranešimą AM 2016/009“ perdavė teritorinėms muitinėms OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją apie Kinijos kilmės tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivano laisvosios prekybos zonas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio į Europos Sąjungos valstybes, siekiant išvengti antidempingo muito, taikytino Kinijos kilmės prekėms. Klaipėdos TM, įvertinusi OLAF ataskaitoje pateiktus duomenis ir atlikusi Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančių duomenų analizę, Patikrinimo ataskaitoje konstatavo, kad pareiškėjo pagal 2015 m. spalio 28 d. importo deklaraciją importuotų prekių (plieniniai savisriegiai (cinkuoti ir fosfatuoti) kilmė yra ne Taivano, o Kinijos, todėl joms taikytinas antidempingo muitas.

3.3. OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas, todėl mokesčių administratorius, spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, turi teisę remtis OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis. Vykdant mokesčių administravimą su protingumo kriterijumi būtų nesuderinamas reikalavimas mokesčių administratoriui, gavus atitinkamą OLAF ataskaitą, visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną šioje ataskaitoje ir (ar) kartu su ja pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tokia pareiga egzistuoja, kai aptariamoje atskaitoje pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ar teisingumo.

3.4. Nagrinėjamu atveju OLAF pateikė išsamius ir visapusiškus duomenimis apie į Taivaną iš Kinijos atgabentas Kinijos kilmės prekes, kurios ginčo atveju buvo eksportuotos ir atgabentos į Lietuvą. OLAF ataskaitoje jokių prieštaravimų, neatitikimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. OLAF ataskaitoje pateikti duomenys leidžia atsekti iš Kinijos Liaudies Respublikos į Taivaną importuotų ir vėliau į Lietuvą eksportuotų prekių judėjimą. Iš OLAF ataskaitos lentelėje pateiktų susistemintų duomenų matyti, kad iš Taivano eksportuotų ir pareiškėjo į Lietuvą importuotų prekių kiekis, pavadinimai pagal matmenis, laivo pavadinimas, jūrinio konteinerio numeris visiškai sutampa, jokių neatitikimų nenustatyta. Tai leido daryti išvadą, kad Kinijos kilmės prekių judėjimas ir jų importas į Lietuvą nekelia jokių abejonių. Ginčo prekių judėjimo atsekamumas leido konstatuoti, kad pareiškėjo importuotų prekių kilmė yra ne tokia, kuri nurodyta Prekių kilmės pažymėjime.

3.5. Pareiškėjo Klaipėdos TM pateiktas Prekių kilmės pažymėjimas negali pagrįsti prekių Taivano kilmės, kadangi šio dokumento pateikimas nėra numatytas importuojant nepreferencinės kilmės prekes nei teisės aktuose, nei tarptautiniuose susitarimuose. Pareiškėjo pateiktas Prekių kilmės pažymėjimas jokios teisinės reikšmės neturi ir prekių kilmė juo negali būti grindžiama, nes pareiškėjas importavo ne lengvatinę, o nepreferencinę kilmę turinčias prekes. Nustatytos formos kilmės sertifikatai teikiami tik importuojant lengvatinės kilmės prekes, esant tarptautiniams susitarimams ar reglamentams.

3.6. Departamentas kreipėsi į Taivano muitinės administraciją dėl papildomos informacijos apie ginčo prekių kilmę gavimo, tačiau prašoma informacija nebuvo pateikta. Nesant tarptautinių susitarimų su Taivanu, Departamentas apskritai neturėjo pareigos kreiptis į šios šalies kompetentingas institucijas, kadangi administracinis bendradarbiavimas vykdomas tik dėl preferencinę kilmę turinčių prekių.

3.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skolininku muitinei gali būti tik nesąžiningas asmuo. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktą, pareiškėjas, deklaruodamas importuojamų prekių Taivano kilmę, tapo atsakingas už pateiktos informacijos teisingumą ir pateiktų dokumentų tikrumą. Pareiškėjas pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 110 ir 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 111 sumokėjo UAB „Trade consultant“ už „tvirtinimo elementų paiešką Kinijos Liaudies Respublikoje ir transportavimo organizavimą“ bei „tvirtinimo elementų gamintojo patikrą Kinijos Liaudies Respublikoje; tvirtinimo elementų kokybės patikrą Kinijos Liaudies Respublikoje“, šias išlaidas įtraukė į 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracijoje deklaruotų ginčo prekių savikainą, nors prekių pardavėjas – Taivano įmonė „Chiqin Yong Industry Co., LTD“, remiantis internete prieinama informacija, nėra prekių gamintoja, o įmonė, užsiimanti prekių eksportu ir prekyba. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas, importuodamas ginčo prekes, turėjo galimybę įsitikinti, kokia yra tikroji ginčo prekių kilmė.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas, įformindamas 2015 m. spalio 28 d. importo deklaraciją, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai, deklaravo plieninius savisriegius (cinkuotus, fosfatuotus) tvirtinimo elementus (TARIC kodas 7318 14 99 98), deklaruodamas, jog prekių kilmė yra Taivanas. Prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją atgabentos į Klaipėdos jūrų uostą jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) laivu (duomenys neskelbtini), kurio reiso Nr. (duomenys neskelbtini), su Jūrų transporto važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Prekėms buvo taikytas 3,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas ir apskaičiuoti atitinkami importo mokesčiai.

6.2. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (19.3)3B-7663 „Dėl OLAF informacijos pagal pranešimą AM 2016/009“ perdavė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją, susijusią su pranešimu AM 2016/009, byla OF/2015/1332, kurioje buvo tiriamas tvirtinimo elementų iš geležies arba iš plieno galimas kilmės sukčiavimas, pergabenant Kinijos kilmės prekes per Taivaną, įtariant, kad importuojant tvirtinimo elementus Europos Sąjungoje, Kinijos kilmės tvirtinimo elementams galėjo būti nepagrįstai deklaruota Taivano kilmė, išvengiant antidempingo muitų. Departamentas šiame rašte nurodė, kad OLAF pabrėžė, jog Taivano muitinės Tyrimų departamentas pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivaną, iš kurių aišku, kad prekės visų pirma buvo atgabentos iš Kinijos į Taivano laisvosios prekybos zonas ir deklaruotos kaip Kinijos kilmės prekės, kurios Europos Sąjungoje apmokestinamos antidempingo muitais. Departamentas šiame rašte nurodė, kad, išanalizavus OLAF ataskaitos antrame priede pateiktus duomenis, nustatyta, kad trimis konteineriais, įskaitant konteinerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo atgabentos pareiškėjo ginčo prekės), gabenamų tvirtinimo elementų paskirties šalimi nurodoma Lietuva, o sulyginus muitinės deklaracijų duomenis su Taivano muitinės Tyrimo departamento pateiktais duomenimis nustatyta, kad prekes importavo ir pareiškėjas.

6.3. Klaipėdos TM atliko pareiškėjo teminį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su muitų teisės ir kitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

6.4. Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (11.4.S)11D-12251 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“ pranešė pareiškėjui apie galimą nepalankų sprendimą, prašydama pateikti nuomonę dėl nurodytų priežasčių, informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti pareiškėjui nepalankų sprendimą.

6.5. Pareiškėjas pateikė 2017 m. spalio 26 d. nuomonę „Dėl priežasčių, nurodytos informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti nepalankų teritorinės muitinės sprendimą“, jog nesutinka su Klaipėdos TM pateikta informacija apie pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, prašydamas atsižvelgti į pateiktus argumentus dėl jo sąžiningumo (žinojimo arba galėjimo žinoti apie kitokią prekių kilmę, nei ji nurodyta Prekių kilmės pažymėjime), taip pat spręsti dėl OLAF ataskaitos, kaip įrodymo, pakankamumo.

6.6. Klaipėdos TM surašė Patikrinimo ataskaitą, kurioje nusprendė: nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijos Nr. 15LTLR1000IM02C4F8 deklaruotoms prekėms – plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams, TARIC kodas 7318149998, Taivano kilmės, nustatyti Kinijos kilmę, taikyti 74,1 proc. galutinio antidempingo muito normą, apskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur import PVM nepriemoką (1 p.); klasifikuoti prekes, deklaruotas importo muitinės deklaracijomis 2015 m. rugsėjo 8 d. Nr. 15LTLU9000IM019DE8 (1 prekė) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 15LTLUB000IM0109A5 (2 prekė) TARIC kodu 6802230000, šioms prekėms taikyti nustatytą 1,7 proc. trečiųjų šalių muito normą, apskaičiuoti 162 Eur muito ir 34 Eur importo PVM nepriemoką (2 p.); apskaičiuoti 2 593 Eur importo PVM nepriemoką šios Patikrinimo ataskaitos 4 priede nurodytomis importo muitinės deklaracijomis deklaruotoms prekėms (3 p.); apskaičiuoti 699 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą muitą ir 1 641 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą importo PVM (4 p.); skirti 5 985 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą (5 p.); įregistruoti apskaičiuotą mokestinę prievolę: 162 Eur muito, 22 429 Eur antidempingo muito, 2 340 Eur delspinigių ir 5 985 Eur baudą, iš viso 30 916 Eur (6 p.); įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos importo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją padidinant 7 337 Eur (7 p.).

6.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo ataskaitos dalimi, kurioje pareiškėjui buvo apskaičiuota 22 429 Eur galutinio antidempingo muito, 4 710 Eur importo PVM, 694 Eur muito delspinigių ir 1 112 Eur importo PVM delspinigių, kreipėsi į Departamentą su 2017 m. lapkričio 23 d. skundu, prašydamas šias mokestines prievoles panaikinti.

6.8. Departamentas 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (20.4/06)3B-647 „Pagalbos prašymas pagal 2015-08-17 Prekybos palengvinimo sutarties 12 straipsnį“ kreipėsi į Taivano muitinės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, svarbią pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatymui.

6.9. Departamentas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1A-64 „Dėl UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ skundo“ pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus gautas atsakymas iš Taivano muitinės administracijos.

6.10. Pareiškėjas pateikė 2020 m. lapkričio 9 d. prašymą „Dėl skundo nagrinėjimo atnaujinimo/užbaigimo“, prašydamas atnaujinti ir užbaigti skundo nagrinėjimą.

6.11. Departamentas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitos dalis, kuriose nuspręsta nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracijoje deklaruotiems plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams (TARIC kodas 7318149998) Taivano kilmės, šioms prekėms nustatyti Kinijos kilmę ir apskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur importo PVM nepriemoką, apskaičiuoti 694 Eur muito delspinigių, 1 112 Eur importo PVM delspinigių ir skirti 5 428 Eur baudą.

6.12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ir minėtomis Patikrinimo ataskaitos dalimis, kreipėsi į Komisiją su skundu. Komisijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimu Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimas patvirtintas.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016), nenustatė tarp OLAF ataskaitoje pateiktos informacijos ir duomenų apie pareiškėjo importuotų prekių bei jų kilmę prieštaravimų ar kitų abejonių dėl jų pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad, priimant OLAF ataskaitą buvo remiamasi Taivano muitinės Tyrimų departamento pateiktais duomenimis apie tvirtinimo elementų pergabenimus per Taivaną, o Klaipėdos TM surinkti duomenys patvirtina iš Kinijos į Taivaną importuotų ir po to į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių judėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Komisijos bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog iš Kinijos į Taivano laisvosios prekybos zoną atgabentos Kinijos kilmės prekės, kurioms įforminta 2015 m. rugsėjo 3 d. importo deklaracija Nr. BA 04M7790447, šios prekės, jas perkrovus, buvo eksportuotos iš Taivano įforminus 2015 m. rugsėjo 7 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis OLAF pateiktais duomenimis, nustatė ir tai, kad šios prekės išgabentos į Europos Sąjungą laivu (duomenys neskelbtini), reiso Nr. (duomenys neskelbtini), jūriniame konteineryje (duomenys neskelbtini), jos buvo atplukdytos į Klaipėdos jūrų uostą su Jūrų transporto važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir deklaruotos 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracijoje. Teismas nustatė ir tai, kad OLAF ataskaitoje (Exel lentelėje) pateikti susisteminti duomenys, esantys rašto OCM(2017)12896-30/06/2017 (Nr. OF/2015/1335) priede Nr. 2, patvirtina, kad visiškai sutampa iš Taivano eksportuotų ir pareiškėjo į Lietuvą importuotų prekių kiekis, pavadinimai pagal matmenis, laivo pavadinimas, ir jūrinio konteinerio numeris.

8. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl OLAF ataskaitos įrodomosios reikšmės ir dėl to, kad nebuvo atliktas joks savarankiškas faktinių aplinkybių vertinimas. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos TM ir Departamentas neprivalėjo atskirai tikrinti ar, vykdydami atitinkamas mokesčių administravimo procedūras atliekamais atskirais veiksmais, rinkti papildomus duomenis, siekdami patvirtinti OLAF ataskaitoje pateikiamą informaciją. Teismo vertinimu, OLAF ataskaita yra pakankama ir objektyviai patvirtina ginčo teisinio santykio kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes.

9. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos TM vertino ir kitus ginčui reikšmingus rašytinius įrodymus, t. y. 2015 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 100, 2015 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 111.

10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Departamentas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (20.4/06)3B-647 „Pagalbos prašymas pagal 2015-08-17 Prekybos palengvinimo sutarties 12 straipsnį“ kreipėsi į Taivano muitinės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, svarbią pareiškėjos importuotų prekių kilmės nustatymui ir dėl to sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ši informacija bus pateikta (nors administracinis bendradarbiavimas vykdomas tik dėl preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų, o ginčo atveju pareiškėjos importuotos prekės prie tokių nepriskiriamos). Negavęs jokios informacijos, Departamentas patenkino pareiškėjo prašymą, atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir išsprendė jį iš esmės.

11. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Klaipėdos TM, Departamentas ir Komisija nepagrįstai nepripažino pareiškėjui išduoto Prekių kilmės pažymėjimo, kaip įrodymo, patvirtinančio ginčo prekių kilmę. Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis (23 str. 1 d., 2 d., 24 str.). Teismas, remdamasis Taivano muitinės Tyrimų departamento pateiktais duomenimis, kuriais remtasi OLAF ataskaitoje, nustatė, kad Taivano laisvojoje ekonominėje zonoje ginčo prekės buvo perkrautos, o su jomis nebuvo atlikta jokių perdirbimo ar apdorojimo veiksmų, dėl kurių jos įgytų Taivano kilmę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo importuoti tvirtinimo elementai neįgijo Taivano kilmės šalies Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnio prasme. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, pareiškėjo pateikto Prekių kilmės pažymėjimo, kurio ji net nebuvo pateikusi su 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracija, tikrinimas importo valstybėje neprivalomas. Todėl teismas, pažymėjęs, kad sertifikatai teikiami tik importuojant lengvatinės kilmės prekes, esant tarptautiniams susitarimams ar reglamentams, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas importavo ne lengvatinę, o nepreferencinę (nelengvatinės) kilmę turinčias prekes, padarė išvadą, kad Prekių kilmės pažymėjimas neturi teisinės reikšmės ir nepagrindžia ginčo prekių kilmės, nurodytos Prekių kilmės pažymėjime.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pareiškėjo sąžiningumo, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, deklaruodamas importuojamų prekių Taivano kilmę, tapo atsakingas už pateiktos informacijos teisingumą ir pateiktų dokumentų tikrumą.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 111 sumokėjo UAB „Trade consultant“ už paslaugas, kurios įvardintos kaip tvirtinimo elementų gamintojo paieška Kinijos Liaudies Respublikoje ir tvirtinimo elementų kokybės patikra Kinijos Liaudies Respublikoje, o pagal 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Trade Nr. 110 sumokėjo UAB „Trade consultant“ už tvirtinimo elementų paiešką Kinijos Liaudies Respublikoje ir transportavimo organizavimą bei tai, kad šias išlaidas įtraukė į 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracijoje deklaruotų prekių savikainą, nors prekių pardavėjas buvo Taivano įmonė „Chiqin Yong Industry Co., LTD“, tačiau pagal internete prieinamą informaciją UAB „Trade consultant“ nėra prekių gamintoja, o įmonė, užsiimanti prekių eksportu ir prekyba, padarė išvadą, kad pareiškėjas, importuodamas ginčo prekes, turėjo galimybę įsitikinti, kokia yra tikroji prekių kilmė, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekių pareiškėjas pats ieškojo būtent Kinijoje.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, importavęs ginčo prekes, prisiėmė su jomis susijusią riziką, įskaitant ir prievoles muitinei. Nustatęs, kad pareiškėjo importuotos ginčo prekės yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, teismas konstatavo, jog pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti su tuo susijusius apskaičiuotus mokesčius.

15. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos TM, Departamento ir Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsi, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, dėstydamas analogiškus argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Klaipėdos TM, Departamentas bei Komisija, nepagrįstai sprendimą grindė OLAF ataskaitos duomenimis. Kaip ir Klaipėdos TM, Departamentas ir Komisija, taip pat ir teismas neatliko jokio savarankiško faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas, remdamasis OLAF ataskaita, neatsižvelgė, kokiais duomenimis pagrįstos išvados ir ar jos patikimos, ar nustatytų faktų tikrumas neabejotinas. Teismui nepašalinus šio įrodymo vertinimo pažeidimo, padaryto priimant skundžiamus sprendimus (jų dalis), teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

17.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad OLAF ataskaita nėra parengta ir pateikta tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos.

17.3. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, dėstydamas analogiškus argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais teismas pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Departamento vertinimu, teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė kilusiam ginčui aktualius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą, Komisijos 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitos dalis palikti nepakeistus. Klaipėdos TM, kartodama nustatytas bylos aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko Departamento atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, atsikirtimus, teigia, kad kilusį ginčą išnagrinėjusios institucijos ir teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto galutinio antidempingo muito, importo PVM nepriemokos, muito ir PVM delspinigių, nustačius, jog pareiškėjo į Lietuvą (Europos Sąjungą) importuotų ginčo prekių kilmės šalis Kinijos Liaudies Respublika, o ne Taivanas.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracija deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai (4000) plieninius savisriegius (cinkuotus, fosfatuotus) tvirtinimo elementus (TARIC kodas 7318149998), nurodydamas, kad šių prekių kilmės šalis Taivanas. Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitoje, be kita ko, nusprendė nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracija deklaruotoms prekėms Taivano kilmę ir nustatė, kad pareiškėjas importavo Kinijos kilmės prekes. Dėl to Klaipėdos TM pareiškėjui pritaikė pareiškėjui 74,1 proc. galutinio antidempingo muito normą ir apskaičiavo galutinį antidempingo muitą, importo PVM nepriemoką ir kitas susijusias sumas. Pareiškėjui nesutikus su tokiu jo importuotų prekių kilmės nustatymu, jis kreipėsi į Departamentą su skundu. Departamentas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitos dalis, kuriose nuspręsta nepripažinti 2015 m. spalio 28 d. importo deklaracijoje deklaruotoms prekėms (t. y. plieniniams savisriegiams (cinkuotiems, fosfatuotiems) tvirtinimo elementams) Taivano kilmės, šioms prekėms nustatyti Kinijos kilmę ir apskaičiuoti 22 429 Eur galutinio antidempingo muito ir 4 710 Eur importo PVM nepriemoką, apskaičiuoti 694 Eur muito delspinigių, 1 112 Eur importo PVM delspinigių bei skirti 5 428 Eur baudą. Pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri priėmusi Komisijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimą Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimą patvirtino.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijama Patikrinimo ataskaitos dalis, Departamento 2021 m. sausio 5 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimas yra pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir atitinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas įsitikęs, kad mokesčių administratorius neįrodė apskaičiuotų antidempingo muito, importo PVM nepriemokos, muito ir PVM delspinigių pagrįstumo.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrinant pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamų sprendimų turinį, argumentus, kuriais savo procesinius dokumentus grindė proceso dalyviai, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymui ir sutinka su teismo sprendimo motyvais.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įrodė, kad pareiškėjo importuotų ginčo prekių kilmės valstybė yra Kinija, dėl ko pareiškėjo importuotoms prekėms pagrįstai pritaikytas ir apskaičiuotas galutinis antidempingo muitas, importo PVM nepriemoka ir kitos susijusius sumos. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, juos papildo.

28. Pirmiausia teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumo, pažymi, kad nors mokesčių administratorius privalo ir pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 str. 1 d.), tačiau taip pat mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių teisinių ir įrodymais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias galutinio antidempingo muito, importo PVM nepriemokos ir kitų susijusių sumų apskaičiavimą. Niekuo nepagrįstas pareiškėjo įsitikinimas, kad mokesčių administratorius nepagrindė jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, nesaisto nei mokesčių administratoriaus, nei teismo, nagrinėjančio mokestinį ginčą.

30. Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo apskaičiuojant mokesčius, primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, jog mokesčių administratorius, vertindamas, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo mokestines prievoles, privalo ištirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-427/2011; kt.). Šis protingumo kriterijus, inter alia (be kita ko), reiškia ir tai, kad mokesčių administratorius neprivalo imtis papildomų veiksmų ir (ar) rinkti papildomą informaciją, jei jo paties nustatytos faktinės aplinkybės ir turimi (surinkti) duomenys (informacija, įrodymai) yra pakankami pagrįsti jo priimamą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Įstatymas suteikia mokesčių administratoriui diskreciją pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus reikšmingų aplinkybių visetą (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-474/2010).

31. Nagrinėjamu atveju Departamentui buvo atsiųstas OLAF 2017 m. birželio 30 d. raštas OCM(2017)12896 (Nr. OF/2015/1332), kuriuo OLAF perdavė Departamentui, kaip kompetentingai institucijai pagal 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (su pakeitimais), perkrovimo duomenis iš Taivano institucijų dėl OLAF bylos OF/2015/1332, t. y. Taivano tyrimų departamento 2017 m. birželio 28 d. raštą ir „Excel“ failą su perkrovimo (LAF2016031) duomenimis. OLAF pateikė informaciją apie Kinijos kilmės tvirtinimo elementų pergabenimą per Taivaną į Europos Sąjungos valstybes nares, siekiant išvengti antidempingo muito, taikytino Kinijos kilmės prekėms. Iš OLAF persiųstų duomenų aišku, kad minėtos prekės laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio buvo iš Kinijos importuotos į Taivano laisvąsias zonas ir vėliau pateko į Europos Sąjungos valstybes nares bei, kad tokių prekių kilmės valstybė yra ne Taivanas, o Kinija.

32. Šią OLAF informaciją Departamentas 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (19.3)3B-7663 „Dėl OLAF informacijos pagal pranešimą AM 2016/009“ persiuntė teritorinėms muitinėms.

33. Gavusi šią informaciją, Klaipėdos TM atliko pareiškėjo teminį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, kurio metu, įvertinusi OLAF informaciją ir atlikusi Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančių duomenų analizę, nustatė, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracija deklaruotos prekės (plieniniai savisriegiai (cinkuoti, fosfatuoti) tvirtinimo elementai (TARIC kodas 7318149998) yra ne Taivano, bet Kinijos kilmės, dėl to pareiškėjui apskaičiavo galutinį antidempingo muitą, importo PVM nepriemoką ir kitas susijusias sumas.

34. Nustačius, kad pareiškėjui galutinis antidempingo muitas, importo PVM nepriemoka ir kitos susijusios sumos buvo apskaičiuotos, remiantis, be kita ko, OLAF perduotais duomenimis (informacija), aktualu pažymėti, kad LVAT praktikoje pripažinta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis OLAF pateiktais duomenimis, be kita ko, spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Vykdant mokesčių administravimą, nesuderinamas, be kita ko, su protingumo kriterijumi (MAĮ 8 str. 3 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) būtų reikalavimas mokesčių administratoriui gavus OLAF duomenis visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną OLAF pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tačiau tuo pačiu, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – 10 str.), išaiškinta, kad net ir gavus duomenis iš OLAF, mokesčių administratorius turi patikrinti, ar, pavyzdžiui, pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo, teisingumo (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016; 2017 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėj byloje Nr. A-352-556/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-694-575/2018).

35. Teisėjų kolegijai, papildomai įvertinusiai bylos medžiagą, nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl OLAF pateiktų duomenų pagrįstumo ir teisingumo. Priešingai, byloje nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad sulyginus pareiškėjo Taivane įformintos 2015 m. rugsėjo 3 d. importo muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Taivane įformintos 2015 m. rugsėjo 7 d. eksporto muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kuriuos pateikė OLAF, ir Lietuvoje įformintos 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijos duomenis aiškiai matyti pareiškėjo ginčo prekių judėjimas iš Kinijos į Taivaną ir vėliau į Lietuvą. Pareiškėjas niekaip nepaneigė, kad OLAF perduoti duomenys sutampa su Klaipėdos TM surinktais duomenimis apie pareiškėjo iš Kinijos į Taivaną ir vėliau į Lietuvą importuotas prekes, t. y. kad sutampa ginčo prekių kiekis, laivas (duomenys neskelbtini), kuriuo prekės buvo transportuojamos, jūrinis konteineris (duomenys neskelbtini), kuriame jos buvo pakrautos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tai, kad pareiškėjo importuotos ginčo prekės yra tos pačios prekės, kurias pareiškėjas iš Kinijos importavo į Taivaną ir vėliau į Lietuvą, ar keliančių pagrįstų abejonių dėl OLAF pateiktų duomenų teisingumo.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai ir nenustačiusi OLAF duomenų prieštaringumo, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vietos ir centrinis mokesčių administratoriai turėjo nesivadovauti OLAF perduotais duomenimis, o rinkti papildomus duomenis ir (ar) tiesioginius įrodymus, kuriais būtų patvirtinti OLAF perduoti duomenys, jų teisingumas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjo importuotos ginčo prekės yra ne Taivano, o Kinijos kilmės, dėl ko pareiškėjui apskaičiuotas galutinis antidempingo muitas, importo PVM nepriemoka ir kitos susijusios sumos, taip pat pagrindžia ir paties pareiškėjo 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijoje nurodytos 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija Trade Nr. 110 ir 2015 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija Trade Nr. 111, kurios patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo už paslaugas ieškant ir transportuojant būtent Kinijoje įsigytas prekes, t. y. tvirtinimo elementus. Šių įrodymų ir jų pagrindu vietos ir centrinio mokesčių administratorių, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pareiškėjas neginčijo viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

38. Teisėjų kolegija dėl analogiškų išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pareiškėjo sąžiningumo pažymi, kad muitai ir su jais susijusios sumos mokamos esant objektyviai egzistuojančioms aplinkybėms. Šiuo atveju galutinis antidempingo muitas pareiškėjui apskaičiuotas dėl to, kad pareiškėjo importuotų prekių tikroji kilmės valstybė yra ne pareiškėjo 2015 m. spalio 28 d. importo muitinės deklaracijoje deklaruotas Taivanas, o Kinija, o delspinigiai – dėl to, kad pareiškėjas naudojosi pinigais, kurie turėjo būti sumokėti į biudžetą. Šios objektyvios aplinkybės su pareiškėjo sąžiningumu nėra susijusios (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-694-575/2018).

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nepaneigia jame padarytų išvadų dėl ginčo esmės. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja likusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė