2020-09-16 Nr. AB-17147-3-63-3-00590-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr. eA-1679-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00590-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1P-575 (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pateikė prašymą priteisti atlyginti išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. MD generalinio direktoriaus Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Įsakymas buvo priimtas dėl šių pareiškėjo esą padarytų tarnybinių pareigų pažeidimų: 1) pareiškėjas (Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) viršininkas) esą nekontroliavo jam pavaldžių pareigūnų S. J. ir A. J. atliekamo darbo bei jiems pavestų užduočių vykdymo; 2) nuo 2017 m. vasario 11 d., 19.30 val., iki 2017 m. vasario 12 d, 7.30 val., dirbusiam KTM MGP ekipažui KL02 neparengė tikslinių tikrinimų užduoties (toliau – ir TTU), kaip tai numatyta MD generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1B-609 patvirtintų Darbo su muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacine sistema taisyklių (toliau – ir Darbo su sistema taisyklės) 15.17, 18 punktuose ir tuo esą pažeidė minėtų taisyklių 11 punktą ta apimtimi, kad neparengė TTU kiekvienai pamainai.

1.2. Ginčijamame Įsakyme tarnybos pareigų pažeidimo laikas yra naktis, t. y. nuo (anksčiausiai) 1 val. 13 min. iki 6 val. 14 min. (vėliausiai). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo poilsio laiką ir nevykdė savo tiesioginių pareigų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neprivalėjo kontroliuoti pareigūnų veiksmų 2017 m. kovo 11 d., kai naktinės pamainos metu pareigūnė S. J. ir galbūt pareigūnas A. J. (nuo 2017 m. kovo 10 d., 19.30 val., iki 2017 m. kovo 11 d., 7.30 val.) neatliko savo pareigų, kaip to neprivalėjo daryti ir kitu Įsakyme nurodytu laiku. Apie galimus pareigų pažeidimus iki pat pateikiant pareiškėjui reikalavimą pasiaiškinti 2017 m. kovo 21 d. jis neturėjo patikimos informacijos. Be to, informacija, kuria dėl atlikto MD Imuniteto tarnybos patikrinimo, disponavo MD, nelaikytina patikima dėl toliau išdėstytų priežasčių.

1.3. Laikas naktį, kada pareigūnai A. J. ir S. J. esą nevykdė savo pareigų, yra grindžiamas programos (sistemos) „Akis“ (Muitinės mobiliųjų grupių ekipažų stebėjimo sistema) (toliau – ir Akis) parodymais. Tačiau Akis vadovautis nustatant galimus pažeidimus negali nei pareiškėjas, nei kiti MD pareigūnai pirmiausia dėl Akis techninio netobulumo ir parodymų klaidingumo. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėta programa netinkamai rodo tiek automobilių stovėjimo vietas, tiek laiką. Taip pat šios programos naudojimas MD nėra reglamentuojamas jokiais specialiais teisės aktais, todėl Akis atliekamam stebėjimui yra taikytini Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys stebėjimą kitomis aplinkybėmis. Tai patvirtina ir formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2333-525/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks duomenų rinkimas bei jų naudojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) (toliau – ir ADTAĮ) nuostatas, kurio (Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad jie gali būti renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. Tai reiškia, kad MD turi būti nustatyta tokių duomenų rinkimo tvarka, kurioje atsispindėtų duomenų rinkimo tikslai, su šia tvarka supažindinami pareigūnai. Tik kai tarp tokių tikslų būtų numatoma, kad duomenys renkami su tikslu stebėti pareigūnų darbą bei taikyti jiems tarnybinę atsakomybę, toks šių duomenų panaudojimo būdas taptų teisėtu. Kaip minėta, su Akis naudojimu jokie pareigūnai nebuvo supažindinti, nebuvo reglamentuoti pareigūnų stebėjimo tikslai, arba apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas. Todėl naudoti šių duomenų pareigūnų kontrolei nebuvo jokios teisės, o, atsižvelgiant į Akis parodymų neatitikimus faktinėmis aplinkybėms, nebuvo ir jokio pagrindo.

1.4. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad net ir teisingi Akis parodymai reiškia, jog pareigūnai nevykdo darbo. Į darbo laiką įskaitoma pertrauka pailsėti ir pavalgyti, taip pat pareigūnų pasirengimas užduočių vykdymui (atsiskaitymui), apsiginklavimui (nusiginklavimui). Į mobiliosios grupės (toliau – ir MG) ekipažo laiką įskaitomas apsiginklavimas, susipažinimas su teisės aktais, muitinio tikrinimo įrangos paruošimas darbui, materialinių vertybių priėmimas-perdavimas, kiti veiksmai, susiję su pasiruošimu darbui, nuvykimas į darbo plane numatytą darbo vietą, ginklo pridavimas, darbo rezultatų įforminimas (tarnybiniai pranešimai, ataskaitos, operatyvinės informacijos perdavimas ir kt.), grįžimas iš darbo plane numatytos darbo vietos ir kiti veiksmai, susiję su darbine veikla. Dėl šių priežasčių, nesivadovavęs Akis parodymais bei atsižvelgęs į tai, kad pareigūnai dirba gerai (per metus Klaipėdos MPG nustato nuo 2 500 iki 2 800 įvairių pažeidimų, o tai ženkliai viršija kitose šalies muitinės teritoriniuose padaliniuose esantį vidurkį), pareiškėjas negalėjo pažeisti MD generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 11 d.) (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.8.2 ir 22.9 papunkčių reikalavimų. Priešingas elgesys ir būtų sudaręs prielaidas šių nuostatų pažeidimui, kadangi reikštų, kad subjektas, taikantis tarnybinę atsakomybę, yra nekompetentingas, nes, remdamasis nepagrįstais leistinais įrodymais, taiko nuobaudas žemesnės grandies pareigūnams.

1.5. Kaip minėta, pareiškėjui tarnybinės nuobauda taip pat buvo paskirta dėl to, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 11 d., 19.30 val., iki 2017 m. vasario 12 d., 7.30 val., dirbusiam Klaipėdos TM MGP ekipažui KL02 neparengė TTU. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas niekada nerengė TTU. Šią pareigą vykdė ir vykdo KTM Ryšių valdymo centro budėtojai. Ši pareiga natūraliai jiems kyla, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, kadangi jie koordinuoja MG darbą, turi teisę planinio darbo užduotis keisti. Iš esmės jie gali valdyti MG, atsižvelgdami į naujai gautą informaciją, kitas aplinkybes. TTU rengiama kiekvienai pamainai ir ši procedūra turi būti baigta prieš pat prasidedant pamainai. Pamaina, dėl kurios budėjimo kilo tarnybinės atsakomybės klausimas (buvo reikalinga parengti TTU), prasidėjo 19.30 val., o pareiškėjas dirbo iki 14.45 val. Visiškai neaišku, kodėl Įsakyme yra cituojamas Darbo su sistema taisyklių 18 punktas, kadangi šis punktas nustato užduočių rengėjo atsakomybę (pareigą) ne už TTU parengimą, o už ranka surašyto TTU duomenų įkėlimo į Muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinę sistemą (toliau – ir MGIS).

1.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtinto Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 20 punktu, tikrintojas tarnybinį patikrinimą privalo atlikti ne ilgiau kaip per 20 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyręs pareigūnas gali pratęsti patikrinimo terminą dar iki 10 dienų. Šiuo atveju net ir vertinant, kad institucija pasinaudojo savo teise pratęsti terminą tarnybinio patikrinimo atlikimui, terminas pažeidė reikalavimus, kadangi MD generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1B-220 sudaryta komisija Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko S. K., posto vyriausiojo inspektoriaus A. J. ir posto vyresniosios inspektorės S. J. galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – ir Komisija) buvo sudaryta 2017 m. kovo 17 d., o Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1534 (toliau – ir Išvada) buvo parengta 2017 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus 32 dienoms nuo Komisijos sudarymo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, minėto termino nesilaikymas šioje byloje taip pat yra pagrindas naikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą kaip nepagrįstą.

1.7. Įsakyme nurodyti teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja muitinės pareigūnus atlikti muitinės pareigūno pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose. Nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, kadangi pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai atliko MD generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-291 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas ir laiku atliko pavedamas užduotis. Išvada (joje nurodytos aplinkybės) patvirtina, kad pareiškėjas buvo vertinamas išskirtinai teigiamai, per ilgalaikį darbo laikotarpį nebuvo nusižengęs tvarkai, ne kartą skatintas, jam reikštos padėkos, be to, pareiškėjas yra ypač ilgai (nuo pat įkūrimo) šioje tarnyboje dirbantis pareigūnas. Tačiau minėtos aplinkybės nebuvo vertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.

2. Atsakovas MD atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas neginčija, kad jo vadovaujamo MGP pareigūnai S. J. ir A. J. laikotarpiais, nurodytais Įsakyme, nebuvo kontroliuojami. MD neginčija, kad naktį – nuo 1 val. 13 min. iki 6 val. 14 min. – pareiškėjas nevykdė savo tiesioginių pareigų, nes jam tuo metu buvo laisvas nuo darbo laikas, tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Įsakyme pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo laikotarpis yra nurodomas ne valandomis, o dienomis nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d., t. y. šiomis dienomis savo darbo laiku pareiškėjas privalėjo kontroliuoti, kaip tų pamainų pareigūnai atliko jiems paskirtas užduotis. KTM viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2D-144 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto nuostatų (toliau – ir MGP nuostatai) 6 punktas numato, kad MGP darbą organizuoja ir kontroliuoja MGP viršininkas. MGP nuostatuose nėra nustatyta, kad posto viršininkas turi realiu laiku kontroliuoti MGP pareigūnus, todėl pareiškėjas galėjo pasirinkti kontrolės modelį, priderintą prie jo darbo laiko, bei pareigūnų kontrolės funkcijas atlikti tinkamai ir savo darbo laiku.

2.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad laikas naktį, kada pareigūnai A. J. ir S. J. esą nevykdė savo pareigų, yra grindžiamas vien tik Akis parodymais, tačiau nesutiktina su šiuo teiginiu ir atkreiptinas dėmesys, kad minėtų pareigūnų A. J. ir S. J. padaryti tarnybiniai nusižengimai konstatuoti įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą. Minėtiems pareigūnams A. J. ir S. J. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, konstatavus, kad pareigūnai nevykdė jiems priskirtų funkcijų. Pareigūnė S. J. pripažino padarytą tarnybinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, galima patvirtinti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, faktinis nusižengimų egzistavimo pagrindas buvo patvirtintas tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma.

2.3. Muitinės mobiliųjų grupių ekipažų stebėjimo sistemos naudojimas yra patvirtintas MD generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-418 „Dėl muitinės informacinių sistemų valdytojo ir tvarkytojų atstovų, išorinių informacinių sistemų koordinatorių ir atsakingų asmenų skyrimo taisyklių ir muitinės informacinių sistemų valdytojo ir tvarkytojo atstovų, išorinių informacinių sistemų koordinatorių ir atsakingų asmenų sąrašo patvirtinimo“. MGP nuostatų 49 punkte numatyta, kad MGP transporto priemonės turi būti aprūpintos specialia įranga, leidžiančia identifikuoti MGP ekipažo buvimo vietą ir judėjimą. Su minėtais nuostatais yra supažindinti KTM MGP pareigūnai pasirašytinai, pareigūnams yra žinoma, kad tarnybinių transporto priemonių judėjimas yra stebimas ir kontroliuojamas, to neneigia ir patys MGP pareigūnai, todėl teiginys, kad pareigūnai nežino, kad tarnybinės transporto priemonės judėjimas yra stebimas ir kontroliuojamas, yra nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas. MGP pareigūnų vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ypatumai lemia tai, kad muitinės paskirti atsakingi pareigūnai privalo žinoti, kur yra MGP ekipažas, turi vykdyti MGP ekipažų judėjimo stebėseną ir kontrolę, kad, esant tarnybiniam būtinumui, būtų sukuriamos TTU arčiausiai esančiam MGP ekipažui, siekiant kuo operatyviau reaguoti ir atlikti Muitinės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus tikslus, uždavinius ir funkcijas. Tarnybinių transporto priemonių judėjimo stebėjimas ir kontrolė yra atliekamas išimtinai tik dėl tarnybinio būtinumo ir tinkamo Muitinės įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siekiant įgyvendinti viešąjį interesą. MGP pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl yra pagrįstas viešasis interesas, kad muitinės ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.

2.4. Darbo su sistema taisyklių 2.4 papunktyje numatyta, kad užduočių skirstytojai yra teritorinių muitinių MGP viršininkai ir pavaduotojai, budėtojai, Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausieji inspektoriai ir pareigūnai, dirbantys Ryšių valdymo centre, o 11 punkte nustatyta, kad užduočių skirstytojai TTU rengia pagal teritorinių muitinių MGP galiojančius grafikus. TTU rengiama kiekvienai pamainai. TTU būsena „Rengiama“ pakeičiama į „Pateikta“ prieš prasidedant darbo pamainai. MGP nuostatų 6 punkte įtvirtinta, kad MGP darbą organizuoja ir kontroliuoja MGP viršininkas, todėl akivaizdu, kad posto viršininkas, būdamas atsakingas už tinkamą posto darbo organizavimą ir postui pavestų funkcijų vykdymą, turėjo pareigą užtikrinti, kad TTU būtų parengtos kiekvienai pamainai, įskaitant ir toms, kurios dirba ne pareiškėjo darbo metu. Posto viršininkas turi galimybę kiekvienai pamainai iš anksto parengti TTU su būsena „Rengiama“ savo darbo laiku, kuri, prasidėjus konkrečiam MGP ekipažo darbo laikui, būtų pateikiama pakeičiant jos būsena į „Pateikta“, net jei ekipažo darbo laikas prasideda ne posto viršininko darbo laiku. Skunde pateikiami įrodymai, kad pareiškėjas niekada nėra rengęs TTU, tik patvirtiną faktą, kad pareiškėjas, būdamas MGP viršininkas bei pagal užimamas pareigas turėdamas pareigą organizuoti ir planuoti posto darbą, aplaidžiai atliko savo funkcijas ir nevykdė teisės aktuose imperatyviai nustatytos pareigos užtikrinti, kad kiekvienai pamainai būtų parengta TTU.

2.5. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 29 punktas numato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas 2017 m. balandžio 18 d. parengtoje Išvadoje, o tarnybinė nuobauda MGP posto viršininkui buvo paskirta 2017 m. gegužės 3 d., t. y. po 15 kalendorinių dienų nepraleidus nustatyto 1 mėnesio termino.

2.6. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 20 punktas numato, kad tikrintojas tarnybinį patikrinimą privalo atlikti ne ilgiau kaip per 20 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyręs pareigūnas gali pratęsti patikrinimo terminą dar iki 10 dienų. Komisija dėl pareiškėjo veiksmų buvo sudaryta 2017 m. kovo 17 d. Tarnybinio patikrinimo terminas 2017 m. balandžio 6 d. buvo pratęstas 10 dienų. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas per 30 kalendorinių dienų (terminas iki 2017 m. balandžio 16 d. (sekmadienis), o 2017 m. balandžio 17 d. buvo Velykų antroji diena. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė tarnybinio patikrinimo atlikimo termino diena buvo ne darbo diena (sekmadienis), o po jos ėjo švenčių diena, tarnybinio patikrinimo išvados surašymo paskutinė termino diena, vadovaujantis terminų skaičiavimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, laikoma kita po ne darbo ar šventės dienos einanti darbo diena, t. y. 2017 m. balandžio 18 d.

2.7. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą – buvo atsižvelgta į visas privalomas atsižvelgti aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad minėtas pareigūnas per visą tarnybos laikotarpį muitinėje buvo charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, pareiškėjui skirta viena iš švelniausių tarnybinės nuobaudos rūšių, manytina, kad tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė MD direktoriaus Įsakymą, t. y. panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – papeikimą – ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo MD 37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl MD generalinio direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgus į Komisijos Išvadą.

5. Teismas nustatė, kad MD Imuniteto tarnybos 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 (MD generaliniam direktoriui) pateikta informacija dėl galbūt neteisėtų pareiškėjo veiksmų. MD generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1B-220 buvo sudaryta Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl minėtame 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 pateiktos informacijos. 2017 m. balandžio 6 d. buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas. Išvada dėl pareiškėjo veiksmų surašyta 2017 m. balandžio 18 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2017 m. gegužės 3 d. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo galbūt neteisėti veiksmai paaiškėjo 2017 m. kovo 15 d. (MD Imuniteto tarnybos 2017 m. kovo 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 6BE-439), pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą 2017 m. kovo 17 d., o Komisija Išvadą surašė (nustatė tarnybinį nusižengimą) 2017 m. balandžio 18 d. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. balandžio 6 d. buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas, tai tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. balandžio 16 d. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 16 d. buvo ne darbo diena (sekmadienis), o 2017 m. balandžio 17 d. – šventės diena (Velykų antroji diena), todėl po jos esanti kita darbo diena buvo 2017 m. balandžio 18 d. (Išvados surašymo diena). Tokiu atveju nebuvo pažeistas Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 20 punkte nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. Ginčijamas Įsakymas priimtas 2017 m. gegužės 3 d., todėl, be kita ko, nepažeisti Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimai. Taigi šios bylos atveju pradedant tarnybinį patikrinimą, atliekant tarnybinį patikrinimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą buvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos bei terminų.

6. Teismas nurodė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirtas papeikimas už tuos konkrečius veiksmus, kurie įvardyti Išvadoje bei Įsakyme, t. y. pareiškėjas: 1) privalėdamas ir galėdamas kontroliuoti MGP pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, privalėdamas užtikrinti MGP kompetencijai priskirtų užduočių ir funkcijų vykdymą, tinkamai ir laiku neatliko šių jam pavestų pareigų, nes nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d. nekontroliavo pavaldžių pareigūnų atliekamo darbo ir jiems pavestų užduočių vykdymo; 2) minėtu laikotarpiu neužtikrino MGP kompetencijai paskirtos funkcijos vykdymo (t. y. pareiškėjo vadovaujami pareigūnai naktinių pamainų metu, privalėdami vykdyti patruliavimą tarnybiniu automobiliu, nevykdė jiems paskirtų užduočių bei MGP kompetencijai priskirtos funkcijos, numatytos MGP nuostatų 4.8 papunktyje, o 2017 m. kovo 11 d., nuo 2.41 val. iki 4.38 val., ilsėjosi); 3)privalėdamas ir galėdamas planuoti ir organizuoti MGP pareigūnų darbą, vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas pagal savo Pareigybės aprašymą ir MGP nuostatus, šių pareigų tinkamai neatliko, nes nuo 2017 m. vasario 11 d, 19.30 val., iki 2017 m. vasario 12 d., 7:30 val., dirbusiam ekipažui neparengė TTU taip, kaip tai numato Darbo su sistema taisyklių 15, 17, 18 punktai ir taip pažeidė šių taisyklių 11 punktą ta apimtimi, kad neparengė TTU kiekvienai pamainai.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo KTM MGP viršininko pareigas (statutinis valstybės tarnautojas (muitinės pareigūnas). Pagal MGP nuostatų 6 punktą MGP darbą organizuoja ir kontroliuoja MGP viršininkas. MGP viršininkas, be kita ko, privalo užtikrinti MGP kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą (Pareigybės aprašymo 7.1 p.); planuoti, organizuoti ir kontroliuoti MGP pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą (Pareigybės aprašymo 7.2 p.); laikytis Etikos kodekso reikalavimų, užtikrinti Etikos kodekso ir tarnybinės drausmės reikalavimų laikymąsi MGP (Pareigybės aprašymo 7.3 p.); vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas pagal Pareigybės aprašymą ir MGP nuostatus (Pareigybės aprašymo 7.27 p.).

8. Teismas pažymėjo, kad MD Imuniteto tarnybos 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6BE-439 informuota apie tai, jog Imuniteto tarnybos pareigūnai 2017 m. kovo 11 d., nuo 2:41 val. iki 5:14 val., atliko KTM MGP inspektorių A. J. ir S. J. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Minėto tikrinimo metu nustatyta, kad A. J. ir S. J., 2017 m. kovo 11 d. atlikdami pareigas naktinės pamainos metu, galbūt miegojo muitinės tikrinimo vietoje „Geležinkelis” patalpose, kurios darbo laikas visomis savaitės dienomis nuo 8 val. iki 20 val. Nurodyta, kad dalį tikrinimo laiko patalpų apšvietimas buvo išjungtas. Taip pat nurodyta, kad tikrinimo laikotarpiu, vadovaujantis 2017 m. kovo mėn. planinėmis užduotimis, ekipažas, sudarytas iš A. J. ir S. J., tarnybos metu turėjo vykdyti patruliavimą kryptimi Klaipėda–Palanga; minėtam ekipažui nebuvo suformuotos TTU. Be kita ko, 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 pažymėta, kad anksčiau minėti pareigūnai 2017 m. vasario 4 d., nuo 1.42 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 7 d., nuo 2.06 val. iki 6.13 val., 2017 m. vasario 12 d., nuo 1.51 val. iki 6.12 val., 2017 m. vasario 20 d., nuo 1.47 val. iki 6.11 val., 2017 m. vasario 23 d., nuo 1.52 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 28 d., nuo 1.39 val. iki 6.13 val., 2017 m. kovo 3 d., nuo 1.31 val. iki 6.13 val., 2017 m. kovo 11 d., nuo 2.13 val. iki 5.38 val., nevykdydami jiems paskirtų užduočių, po kelias valandas per pamainą praleisdami muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis” teritorijoje, viršydami jiems darbo plane nustatytą 0,5 val. pietų ir poilsio laiko limitą, galbūt pažeidė teisės aktų nuostatas. Aptariamame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, neužtikrindamas, jog jam pavaldūs pareigūnai tikrindami atliktų paskirtas užduotis, neatlikdamas „GPS“ kontrolės ir nereaguodamas į akivaizdžius darbo drausmės pažeidimus, pažeidė teisės aktų nuostatas. S. J. ir A. J. už nurodytus nustatytus veiksmus paskirtos tarnybinės nuobaudos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. J. paskirtos nuobaudos neskundė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui MD dėl 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1P-790 paskirtos nuobaudos panaikinimo.

9. Teismo vertinimu, MGP nuostatų ir Pareigybės aprašymo analizė leidžia daryti išvadą, kad MGP viršininkas (pareiškėjas) turėjo pareigą kontroliuoti ir organizuoti MGP inspektorių A. J. ir S. J. darbą, skirti jiems užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė galimus ekipažų kontrolės būdus (pvz., įvairių suvestinių analizė, budėtojų informacijos analizė, pokalbiai su pareigūnais ir pan.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d. jis kokiu nors būdu kontroliavo KTM MGP inspektorių A. J. ir S. J. darbą ir jiems skirtų tarnybinių užduočių atlikimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 nurodytais laikotarpiais tinkamai ir laiku nevykdė jam MGP nuostatuose ir Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, nes nekontroliavo jam pavaldžių pareigūnų darbo ir paskirtų užduočių vykdymo.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad planines užduotis buvo parengęs, o TTU rengti nebuvo jo pareiga (t. y. šias užduotis rengia budėtojai) (pareiškėjas į bylą pateikė KTM MGP vyresniųjų inspektorių raštus „Dėl planinių užduočių” ir „Dėl tikslinių užduočių”, kuriuose nurodyta, kad TTU vasario, kovo mėn. formavo MGP viršininko pavaduotoja ar budintis pareigūnas; negavus nurodymų iš MGP viršininko ar pavaduotojo, formuodavo TTU pagal pamainos planinių užduočių kryptis) nurodė, kad, kaip minėta, pagal MGP nuostatus ir Pareigybės aprašymą pareiškėjas, ginčo laikotarpiu būdamas MGP viršininkas, be kita ko, buvo atsakingas už MGP pareigūnų darbo planavimą, organizavimą bei tarnybinių užduočių skyrimą posto pareigūnams.

Darbo su sistema taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad užduočių skirstytojai yra teritorinių muitinių Muitinės mobiliųjų postų viršininkai ir pavaduotojai, budėtojai, Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausieji inspektoriai ir pareigūnai, dirbantys Ryšių valdymo centre. Užduočių skirstytojai TTU rengia pagal teritorinių muitinių MGP galiojančius grafikus; TTU rengiama kiekvienai pamainai (Darbo su sistema taisyklių 11 p.). Iš ginčo šalių paaiškinimų nustatyta, kad yra ruošiamos dviejų rūšių užduotys: planinės ir TTU.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo parengęs planines užduotis, tačiau TTU ginčo laikotarpiu parengtos nebuvo. Teismas vertino, jog tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis niekada nerengė TTU, nereiškia, kad jis pagal teisės aktų nuostatas jų rengti neprivalėjo. Pareiškėjo pasiteisinimai, kad pagal Darbo su sistema taisykles TTU rengia budėtojai, negali būti vertinami kaip leidžiantys pareiškėjui nerengti TTU. Pareiškėjas neteikia įrodymų, kad buvo pavedęs TTU formuoti kitiems jam pavaldiems pareigūnams, ir kad tokios užduotys buvo suformuotos.

Pagal MGP nuostatus ir Pareigybės aprašymą būtent pareiškėjas buvo atsakingas už MGP pareigūnų darbo planavimą, organizavimą bei tarnybinių užduočių skyrimą posto pareigūnams. Tai, kad nebuvo parengtos TTU, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė minėtos pareigos. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku parengti TTU. Taigi pareiškėjas, turėdamas pareigą skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis, organizuoti jų darbą bei kontroliuoti pareigūnų darbą ir skirtų užduočių vykdymą, tinkamai neatliko minėtų pareigų, t. y. neįvykdė MGP nuostatuose bei Pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų.

Aptarti MGP nuostatai bei Pareigybės aprašymas patvirtina, kad minėtos pareiškėjo pareigos buvo suformuluotos gana aiškiai, konkrečiai bei imperatyviai. Taigi nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas netinkamai vykdė MGP nuostatuose bei Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kadangi inspektorių A. J. ir S. J. darbas nebuvo kontroliuotas bei jiems nebuvo suformuotos TTU. Byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas anksčiau aptartų pareigų neturėjo galimybės atlikti laiku ir tinkamai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nenustatyta.

Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pats pareiškėjas.

11. Teismas dėl pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu pateikto argumento, kad Išvados 10 puslapyje nurodyta, jog pareiškėjas TTU nesuformavo, kadangi MGIS sistema tuo metu tinkamai neveikė, atkreipė dėmesį į tai, jog Išvados 11 puslapyje nurodyti veiksmai, kuriuos pagal Darbo su sistema taisyklių 15–19 punktus turi atlikti užduočių skirstytojai neveikiant (netinkamai veikiant) MGIS sistemai. Pagal aptariamų taisyklių 17 punktą MGIS trikdžių atvejais TTU surašoma ranka ant patvirtintos TTU formos popierinio blanko. Jei TTU surašyta ranka, jį surašęs pareigūnas privalo įkelti duomenis naudodamas MGIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacinės sistemos trikdžių likvidavimo; MGP viršininkas atsako už TTU rezultatų duomenų įkėlimą naudojant MGIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo MGIS trikdžių likvidavimo (Darbo su sistema taisyklių 18–19 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nurodytų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad MGIS trikdžiai sukliudė pareiškėjui atlikti jam nustatytas pareigas.

12. Teismas pabrėžė, kad savo neveikimą pareiškėjas pateisina ir tuo, jog galimi pavaldžių pareigūnų neteisėti veiksmai buvo atlikti naktį (ne pareiškėjo darbo metu). Be to, laikas naktį, kada pareigūnai esą nevykdė savo pareigų, yra grindžiamas Akis parodymais. Pareiškėjas nurodo, kad naudoti šių duomenų pareigūnų kontrolei neturėjo jokios teisės, o, atsižvelgiant į Akis parodymų neatitikimus faktinėmis aplinkybėms, nebuvo ir jokio pagrindo. Teismas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-375(2.13-1.) nustatė, kad Inspekcija nusprendė, jog asmens duomenų tvarkymas Akis ir Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinkle (toliau – ir SMRRT) bei šių duomenų panaudojimas darbo kontrolės bei tarnybinių patikrinimų vykdymo tikslais pažeistų ADTAĮ 30 ir 31 straipsnių reikalavimus. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad KTM MGP vyresnioji inspektorė S. J. jai paskirtos tarnybinės nuobaudos neskundė. Dėl nurodytos priežasties teismas darė išvadą, kad KTM MGP vyresnioji inspektorė S. J. sutiko su tarnybinio nusižengimo padarymo laiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Išvadoje nurodytas laikas nėra tikslus. Taip pat pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog MGP pareigūnų kontrolei gali būti naudojami įvairūs būdai, pvz., nuvykstant į vietą, skambinant telefonu, įvairių pokalbių su pareigūnais pravedimu, analizuojant suvestines, budėtojų informaciją, gaunant tarnybinius patikrinimus, pranešimus, ir pan. Taigi konstatuotina, kad duomenys Akis sistemoje buvo tik vienas iš būdų kontroliuoti pavaldžius pareigūnus, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti, kokiu būdu šią kontrolę vykdys. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo taikomas, kuris nors jo nurodytas ar kitas ekipažo kontrolės būdas. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas pareigūnų, kurie dirbo naktinės pamainos metu, kontrolę turėjo galimybę atlikti savo darbo valandomis (pvz., paprašyti pateikti tarnybinius pranešimus, pravesti pokalbį su MGP pareigūnais, analizuoti budėtojų informaciją, įvairias suvestines ir pan.), todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis neturėjo galimybės kontroliuoti pareigūnų, kurie pareigas atliko ne pareiškėjo darbo metu, darbo.

13. Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo ir Išvados turinį, konstatavo, jog jie yra pakankamai motyvuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, Išvada parengta laikantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 21 punkto reikalavimų, t. y. Komisija išdėstė nustatytas aplinkybes ir pateikė teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą; konstatavo tarnybinį nusižengimą ir nurodė, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodė atitinkamą teisės akto straipsnį), jo padarymo laiką, aplinkybes, tyčios formą (aplaidumas), tarnybinio nusižengimo pasekmes ir pateikė pasiūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Vadovaujantis minėta Išvada, priimtas ginčijamas Įsakymas taip pat laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad išvada, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, yra teisinga. Todėl byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti jam laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų savalaikiai neįvykdė, taip pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog pareiškėjas neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti paskirtas papeikimas, ar ši paskirtoji tarnybinė nuobauda pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne – viena iš kitų, numatytų Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nuobaudų (pastaba). Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas muitinės sistemoje dirba nuo 1992 m. spalio 21 d., per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto trauktas tarnybinėn atsakomybėn, buvo ne kartą skatintas, 2004–2006, 2008–2009, 2011–2013 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, 31 kartą kėlė kvalifikaciją. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad pažeidimas buvo sisteminis, o pareiškėjas užėmė vadovaujančias pareigas, tačiau, nesant kitų argumentų, teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamos taikyti griežtesnę atsakomybę, nei teisės aktuose numatyta švelniausia. Taigi, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo kaltės formą, jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, pareiškėjo statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatavo, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (Statuto 34 str. 1 d. 2 p.) – keistina švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba (Statuto 34 str. 1 d. 1 p.), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), 5, 8.19, 9 punktais, nustatęs, kad 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėja R. K., teismo posėdžio trukmė buvo 29 min., o 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdžio, kuriame taip pat pareiškėją atstovavo minėta advokato padėjėja, trukmė buvo 87 min (1 val. 27 min.), prašomą priteisti 200 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose sumažino iki 74,86 Eur. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios paslaugos kaip susipažinimas su bylos medžiaga, medžiagos rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, konsultavimas ir pan. traktuotinos kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai, dėl to prašomi 300 Eur už advokato padėjėjos susipažinimą su medžiaga, įrodymų rinkimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui nepriteistini. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies (t. y. 50 proc.) proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti MD Įsakymą. Taip pat prašo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Išvados, kad muitinės pareigūnai galbūt nevykdė jiems paskirtų užduočių, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. MGP nuostatų 30 punkte, be kita ko, numatyta, kad MGP pareigūnams draudžiama stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas. Patruliai aiškino, kad naktį užėjus rūkui stabdyti ir tikrinti tapo pavojinga ir vyresnysis patrulis priėmė sprendimą grįžti į dislokacijos vietą papietauti, susipažinti su dokumentais, susitvarkyti automobilį. Šio patrulio rezultatai (pažeidimų nustatymas) buvo labai geri. „GPS“ neteisėtai surinkti duomenys nieko neįrodo, nes neaišku, ar patruliai poste atliko tikrinimą, ar dirbo kitus darbus. A. J. skundas dėl jam paskirtos nuobaudos iki šiol nagrinėjamas. Tai, kad S. J. neskundė jai paskirtos nuobaudos, jokiu būdu neįrodo MD Imuniteto tarnybos 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 ir Išvadoje kaip prielaidų suformuluotų faktinių aplinkybių.

16.2. Teismas nepakankamai atsižvelgė į pateiktus svarbius argumentus. Aplinkybės, kad pareigūnai esą nevykdė savo pareigų, yra grindžiamos Akis parodymais. Šia programa vadovautis nustatydamas galimus pažeidimus negali nei pareiškėjas, nei kiti MD pareigūnai dėl šios programos techninio netobulumo bei parodymų klaidingumo. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Akis netinkamai rodo tiek automobilių stovėjimo vietas, tiek laiką. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2333-525/2016). Teismui pateiktu Inspekcijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3R-375(2.13-1.) nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymas Akis ir SMRRT bei šių duomenų panaudojimas darbo kontrolės bei tarnybinių patikrinimų vykdymo tikslais pažeistų ADTAĮ 30 ir 31 straipsnių reikalavimus. Naudoti šių duomenų pareigūnų kontrolei niekas neturėjo jokios teisės, o, atsižvelgiant į Akis parodymų neatitikimus faktinėms aplinkybėms, neturėjo ir jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, ir pats teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar Akis atlikta metrologinė patikra. Be to, negalima vienareikšmiškai teigti, kad net ir teisingi Akis parodymai reiškia, jog pareigūnai nedirbo. Į patruliavimo laiką įskaičiuojamas susipažinimas su teisės aktais, muitinio tikrinimo įrangos paruošimas darbui, darbo rezultatų įforminimas ir kt. Nesivadovaujant Akis parodymais, bet atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai dirba labai gerai (per metus KTM MGP nustato nuo 2 500 iki 2 800 įvairių pažeidimų, o tai ženkliai viršija kitose šalies muitinės teritoriniuose padaliniuose esantį vidurkį), darytina išvada, kad pareiškėjas negalėjo pažeisti Etikos kodekso reikalavimų. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos šių nuostatų pažeidimui, kadangi tai reikštų subjekto, taikančio tarnybinę atsakomybę, nekompetenciją, taikant nepagrįstas leistinais įrodymais tarnybines nuobaudas žemesnės grandies pareigūnams (tokios nuobaudos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų pažeidimą). Tokiu būdu negalima daryti išvados, kad šiuo atveju yra kilusios kokios nors neigiamos pasekmės, dėl ko būtų galima drausminė atsakomybė.

16.3. Svarbu yra ir tai, kad visų nurodytų tarnybos pareigų pažeidimo laikas yra naktį – nuo (anksčiausiai) 1 val. 13 min. iki 6 val. 14 min. (vėliausiai). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas ilsėjosi ir nevykdė savo tiesioginių pareigų. Tuo metu pareiškėjas ne tik, kad negalėjo, bet ir neprivalėjo kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų veiksmų. Išvadoje taip pat pripažinta, kad 2017 m. kovo 11 d., apie 4–5 val., buvo ne pareiškėjo darbo laikas ir jis neturėjo prievolės kontroliuoti sau pavaldžių pareigūnų, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė dėl to, jog pareigūnė S. J. posto teritorijoje (MTV „Geležinkelis“) su savimi turėjo draudžiamą pinigų sumą.

Akivaizdu, kad ne savo darbo metu pareiškėjas jokiu būdu negalėjo kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų veiklos. Teismas sutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad pareiškėjas pareigūnų, kurie dirbo naktinės pamainos metu, kontrolę turėjo galimybę atlikti savo darbo valandomis (pvz., paprašyti pateikti tarnybinius pranešimus, pravesti pokalbį su MGP pareigūnais, analizuoti budėtojų informaciją, įvairias suvestines ir pan.), todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis neturėjo galimybės kontroliuoti pareigūnų, kurie pareigas atliko ne pareiškėjo darbo metu.

Tačiau šie teismo teiginiai yra deklaratyvūs. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas neatliko nurodytų veiksmų ir nekontroliavo pareigūnų darbo. Be to, teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d. kokiu nors būdu kontroliavo KTM MGP pareigūnų A. J. ir S. J. darbą ir jiems skirtų tarnybinių užduočių atlikimą. Tokiu būdu yra grubiai pažeidžiamas teismų praktikos išplėtotas principas, kad aplinkybes dėl pažeidimų turi įrodyti darbdavys.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo; teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą; ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą pažeidė šiuos principus ir nepagrįstai išplėtė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

Įsakymas priimtas remiantis Išvada, o Išvadoje nurodyta tik vienintelė kontrolės forma, kurios pareiškėjas nevykdė, t. y. naudojant Akis. Tariamos „kitos kontrolės formos“ išdėstytos tik teisminio ginčo metu. Teismas negalėjo atlikti naujo tyrimo, o tik patikrinti tarnybinio patikrinimo metu padarytų išvadų pagrįstumą.

16.4. Kitas svarbus aspektas nagrinėjant pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumą yra paminėtas konkretus pažeidimas – TTU nerengimas. Teismas nagrinėdamas šį klausimą taip pat padarė nepagrįstas išvadas. Vadovaujantis MGP nuostatų 53, 54 ir 56 punktais, užduotys yra planinės ir operatyviosios (TTU). Patruliai realiai turėtų dirbti ir dirba pagal planines užduotis ir tik pasikeitus operatyvinei padėčiai suformuojama TTU. Jei nėra TTU, turėtų galioti planinė užduotis, nes užduotys yra visiškai lygiareikšmės. Paprastai užduotis yra planinė, nes operatyvinė situacija ne taip dažnai ir keičiasi. Planinėje užduotyje nurodyta, kad į patruliavimo laiką įeina apsiginklavimas, dokumentų tvarkymas ir kiti su tarnyba susiję darbai. Taigi, nesant TTU, patruliai nėra atleidžiami nuo pareigų atlikimo, o privalo dirbti pagal visiškai aiškiai suformuotas planines užduotis, o jos, kaip neginčytinai nustatyta teismo, buvo parengtos. Iškyla svarbus klausimas, ar konstatuotas pažeidimas iš viso galėjo sukelti nustatytas pasekmes. Kitaip tariant, net jei teoriškai būtų pripažįstama, kad pareigūnai galėjo neatlikti tam tikru laiku savo pareigų, to jokiu būdu negalėjo lemti TTU neparengimas, nes jie vis tiek turi vykdyti nustatytas užduotis ir jų nevykdymas priklauso nuo jų sąžiningumo ir pareigingumo. Priešingai nei konstatuota teismo sprendimu, pareiškėjas vykdė pareigūnų darbo kontrolę, nuvykdamas į vietą, telefonu, pokalbių pravedimu, analizuodamas suvestines, budėtojų informaciją, gaudamas tarnybinius patikrinimus ir pan. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas tikrinti Akis neturėjo nei teisės, nei galimybės. Taigi nei Išvadoje, nei teismo sprendime visiškai nebuvo nagrinėta pareiškėjo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis Išvadoje nėra atskleista (nėra įrodyta).

16.5. Svarbu ir tai, kad pagal MGP Nuostatų 16 punktą MGP darbą patruliavimo metu organizuoja MGP ekipažo vyresnysis. Taigi būtent jis ir atsako už darbo drausmę ir užduočių vykdymą, todėl nesuprantamas šios atsakomybės perkėlimas pareiškėjui. Be to, teismo išvados, kad rengti TTU buvo tik pareiškėjo pareiga, neatitinka tikrovės. Vadovaujantis Darbo su sistema taisyklių nuostatomis, jas galėjo ruošti ir kiti pareigūnai. Esant būtinybei, jas buvo pavesta ruošti KTM budėtojams. Ši aplinkybė nebuvo paneigta nei tarnybinio patikrinimo, nei skundo nagrinėjimo teisme metu, bet į ją visiškai neatsižvelgta. Pateikiamas išrašas apie TTU rengimą 2017 m. kovo mėn. patvirtina, kad jos buvo ruošiamos ir jas ruošė nurodyti pareigūnai. Esant reikalui, TTU baigiama ruošti prieš pat prasidedant pamainai. Teismas neatsižvelgė, kad pamaina, dėl kurios ir prasidėtas tarnybinis patikrinimas, prasidėjo 19.30 val., o pareiškėjo darbo diena baigėsi 14.45 val. Visiškai nesuprantama, kodėl skiriant tarnybinę nuobaudą buvo konstatuotas Darbo su sistema taisyklių 18 punkto pažeidimas, kuris numato pareigą įkelti į informacinę sistemą (MGIS) ranka surašytas TTU.

16.6. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų jog pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip pareigūnai atlieka savo pareigas, laikosi jiems nustatytų pareigų. Vien ta aplinkybė, kad nustatytas vienas atvejis, kai pareiškėjui pavaldūs asmenys galbūt neatliko jiems pavestų pareigų, negali nulemti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą t. y. įrodyti, jog pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d. nekontroliavo pavaldžių pareigūnų atliekamo darbo ir jiems pavestų užduočių vykdymo. To niekaip negalima sieti, kaip padarė teismas, su TTU neparengimu. Be to, pagal susiformavusią praktiką tai nebuvo ir dėl darbo laiko negalėjo būti pareiškėjo pareiga. Pareigūnų padarytų pažeidimų atsiradimo faktą sieti vien tik su pareiškėjo nevykdyta kontrole, nėra pagrįsta. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pareiškėjui (apeliantui) kaltinimo ribos apibrėžtos Išvadoje bei Įsakyme iš esmės yra identiškos. Nurodoma, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2, 22.9 papunkčiai, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1B-609 patvirtintų Darbo su muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisyklių 11 punktas, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2D-144 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto nuostatų 6 punktas, MD generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-291 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3, 7.27 papunkčių reikalavimai.

18. Baigiamojo teisės akto 17 punkte įvardytų teisės aktų ir jų atitinkamų dalių pažeidimai sieti su S. K. neatliktais veiksmais, apibūdintais Įsakyme ir Išvadoje – neatlikta kontrolė sau pavaldžių pareigūnų bei jiems pavestų užduočių vykdymo, TTU neparengimas kiekvienai pamainai.

19. Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte (įsakymo redakcija, galiojusi inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo metu) nurodyta, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo, be kita ko, atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose.

20. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p).

21. Etikos kodekso 7.8.2 papunktis reikalauja, kad pareigūnas savo pareigas atliktu laiku ir kompetentingai, o 22.9 papunktyje nustatyta, jog vadovaujantis pareigūnas privalo būti reiklus pavaldiniams, visiems vienodai teisingas, savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį.

22. Nutarties 19–21 punktuose cituotos taisyklės yra bendro pobūdžio ir turi būti inkriminuojamos tik kartu su jas tikslinančiomis teisės normomis, kuriose jau konkrečiai bei aiškiai apibrėžiama, kaip turi elgtis pareigūnas bei už ką jis yra (buvo) atsakingas.

23. Gautoje patikrinti administracinėje byloje tvirtinama apie apelianto MD generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1B-609 patvirtintų Darbo su muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisyklių 11 punkto (užduočių skirstytojai TTU rengia pagal teritorinių muitinių Mobiliųjų grupių postų galiojančius grafikus. TTU rengiama kiekvienai pamainai) nesilaikymą.

24. Darbo su sistema taisyklių 2.4 punkte buvo nustatyta, jog užduočių skirstytojai yra teritorinių muitinių Muitinės mobiliųjų grupių postų viršininkai ir pavaduotojai, budėtojai, Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausieji inspektoriai ir pareigūnai, dirbantys Ryšių valdymo centre. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad TTU turi teisę bei pareigą rengti ne vienas subjektas. Jų yra išskiriama, kartu su mobiliosios grupės posto viršininku, net penki, t. y. kiekvienas iš Darbo su sistema taisyklių 2.4 punkte įvardytas subjektas turi teisę bei pareigą parengti TTU, kuri rengiama pagal teritorinių muitinių Mobiliųjų grupių postų galiojančius grafikus (Darbo su sistema taisyklių 11 p.).

25. Iš turimos bylos medžiagos nėra galimybės spręsti, kad 2017 m. vasario 11 d. – 2017 m. vasario 12 d. dirbusiam Klaipėdos TM MGP ekipažui KL02 TTU turėjo parengti, bet neparengė vienas iš užduočių skirstytojų, t. y. Klaipėdos TM MGP viršininkas S. K. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.), todėl ką tik paminėta aplinkybė, taip pat apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti šio baigiamojo teisės akto 16.5 punkte, kurie nebuvo paneigti nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo, suponuoja Įsakymo dalies (dėl TTU neparengimo, kaip vienos iš inkriminuotų veikų) panaikinimą.

26. MGP nuostatų 6 punkte buvo įtvirtinta MGP viršininko pareiga organizuoti ir kontroliuoti MGP darbą.

27. MD generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-291 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje buvo nustatyta, jog MGP viršininkas privalo užtikrinti Mobiliųjų grupių posto kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 7.2 papunktyje – MGP viršininkas privalo planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Mobiliųjų grupių posto pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą; 7.3 papunktyje – privalo laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, užtikrinti Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso ir tarnybinės drausmės reikalavimų laikymąsi Mobiliųjų grupių poste; 7.27 papunktyje – MGP viršininkas privalo vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas pagal šį pareigybės aprašymą ir Mobiliųjų grupių posto nuostatus.

28. Baigiamojo teisės akto 26 ir 27 punktuose nurodytų reikalavimų nepaisymas sietas su aplinkybe, kad S. K. nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2017 m. kovo 11 d. nekontroliavo sau pavaldžių pareigūnų atliekamo darbo bei jiems pavestų užduočių vykdymo, taip neužtikrindamas ir Klaipėdos TM MGP kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. iš esmės pareiškėjas buvo apkaltintas jam pavaldžių pareigūnų nekontroliavimu atitinkamomis Įsakyme nurodytomis dienomis bei valandomis.

29. Dėl šios inkriminuotos teisei priešingos veikos apeliantas savo argumentus išdėstė nutarties 16.1–16.3 punktuose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie pripažintini nepagrįstais. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo apkaltintas stoka kontrolės jam pavaldžių pareigūnų konkrečiu laikotarpiu, todėl įrodinėjimo dalykas šioje administracinės bylos dalyje, ar tokia kontrolė apskritai buvo, ir, jei taip, kokios kontrolės priemonės naudotos.

30. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, išdėstyta nutarties 9 punkte. Nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas atliko konkrečius kontrolės veiksmus. Galimas pavaldžių pareigūnų kaltės dėl jiems pavestų pareigų neatlikimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įsakyme minimų pareigūnų jiems pavestų pareigų neatlikimas būtų aktualus tik ta apimtimi, kiek tai susiję su teisinės atsakomybės sunkumu pareiškėjui, bet kadangi šis aspektas nagrinėjamu atveju nėra keliamas, dėl jo ir nebus pasisakoma. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, ar apeliantas atliko MGP pareigūnų kontrolės veiksmus Įsakyme nurodytais laikotarpiais. Kadangi tokių duomenų nėra, vadinasi, yra pakankamas pagrindas sutikti tiek su atsakovo pozicija, tiek su teismo padarytomis išvadomis aptariamoje dalyje.

31. Pareiškėjo tvirtinimas (paaiškinimai, kad jis vykdė pareigūnų darbo kontrolę, nuvykdamas į vietą, telefonu, pokalbių pravedimu, analizuodamas suvestines, budėtojų informaciją (žr. nutarties 16.4 p.) nepatvirtintas jokiais įrodymais, todėl pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas įrodė, kad Įsakyme įvardytais laikotarpiais pareiškėjui pavaldžių pareigūnų kontrolė nebuvo atliekama, todėl Įsakymas su atliktais pirmosios instancijos teismo padarytais pakeitimais dėl nuobaudos rūšies šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu paliktinas galioti.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju galutinis sprendimas iš esmės yra priimtas ne pareiškėjo (apelianto) naudai, todėl pastarojo asmens teisė į išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme paneigtina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjas S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius