2021-06-23 Nr. CB-6054-2-47-3-01764-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3472

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01764-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 12 d. pateiktu pareiškėjų T. L. ir G. L. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai T. L. ir G. L. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. L. ir G. L. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. R., R. Š., I. R., A. Š., V. B., peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pinigų, gautų pardavus namą, kilmę ir teisinę reikšmę, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti tuos pačius motyvus, todėl kasaciniame skunde pasiliekama prie apeliacinio skundo motyvų ir jie nebekartojami. Teisinė klaida apeliacinės instancijos teismo neištaisyta ir ji turi esminę reikšmę sprendžiant ginčą. Teismai nesilaikė pagrindinio kasacinio teismo praktikoje suformuoto principo, kad paskirstant vykdymo metu gautas lėšas turi būti užtikrinti visų kreditorių interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020 išaiškinta, kad vykdymo proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka; išieškojimas iš piniginių lėšų turi vykti taip, jog visi kreditorių reikalavimai būtų patenkinti taip, kaip tą numato įstatymas, t. y. per PLAIS sistemą, kuri savaime paskirsto išieškotas lėšas pagal išieškojimo eiles. Nagrinėjamu atveju nurodyta pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, pervesti tiesiogiai antstoliui V. D., kuris, nesilaikydamas CPK 754 straipsnyje numatytos išieškojimo eilės, paskirstė jas tik tiems išieškotojams, kurių naudai vykdė išieškojimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde išsamiai nenurodomi teisiniai argumentai, nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad atstovavimo sutartis sudaryta su advokate K. M., skundą per EPP kasaciniam teismui pateikė K. P., tačiau nepateikti advokatės pavardės pasikeitimą patvirtinantys dokumentai. Be to, kasaciniame skunde (įžanginėje dalyje) nenurodytas antstolis V. D., kurio veiksmai skundžiami; klaidingai nurodyta suinteresuoto asmens R. R. pavardė (nurodyta R. R.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas