Legislator Case Law & Legislation
a4bae5d6-3076-4726-84b3-061bba65521b AI generated

a4bae5d6-3076-4726-84b3-061bba65521b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a4bae5d6-3076-4726-84b3-061bba65521b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

Legislator headnote

AI generated

a4bae5d6-3076-4726-84b3-061bba65521b · Lietuvos apeliacinis teismas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodyta, kad su ieÅ¡kiniu nesutinkama ir praÅ¡oma atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nurodo, kad pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovai reiÅ¡kė skundus dėl per ilgo tyrimo ir nebuvo nustatyta, kad tyrimas vyksta per ilgai. Byloje turi bÅ«ti nustatytos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-459/2013

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.

                                                                                Â

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

P. ir G. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2666-640/2011 pagal ieÅ¡kovų L. P. ir G. S. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Teismo ekspertizės centro, LR Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo R. B..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 29846 Lt turtinės žalos atlyginimo, 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimÄ specialistų, taip pat eksperto veiksmais ieÅ¡kovams yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta valstybės. Å eÅ¡erius metus ieÅ¡kovai buvo priversti vykti į apklausas, dalyvauti teismo posėdžiuose, naudotis advokato pagalba. Tai sukėlė nuolatinius nepatogumus,

emocinius iÅ¡gyvenimus, L. P. įmonės „Neptana“ bei G. S. įmonės „Sorena“ reputacijos pablogėjimÄ . Nurodė, kad

pareigÅ«nų aplaidumas vykdant ikiteisminį tyrimÄ bei teisėjų pasikeitimas byloje sÄ lygojo nepagrįstai ilgÄ jo trukmę, ko pasėkoje atsirado turtinė ir neturtinė žala ieÅ¡kovams. Po Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo buvo nustatyta, kad pažeidimų pagal minėtus straipsnius padaryta apskritai nebuvo. Nurodė, kad dėl patirtos žalos yra atsakingi tiek ikiteisminį tyrimÄ vykdę FNTT pareigÅ«nai, tiek specialistai, teikę neteisėtas iÅ¡vadas, tiek ekspertas, atlikęs ekspertizę peržengdamas savo kompetencijos ribas. Per visÄ

bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovai patyrė sekančias iÅ¡laidas: 12300 Lt advokato A. K. paslaugoms atstovaujant ir ginant ieÅ¡kovus

ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje. Advokato H. O. paslaugų iÅ¡laidos sudaro 1500 Lt. G. S., įmonės „Sokrena“ savininko patirtos iÅ¡laidos sudaro 1235,8 Lt. Be to, bÅ«damas įmonės „Neptana“ direktorius ir nevykdamas į darbÄ , jis papildomai negavo 654,37 Lt pajamų. L. P., įmonės „Neptana“ savininkė, per šį

laikotarpį patyrė 13086,14 Lt nuostolių. Įmonės „Sokrena“ darbuotojų P. S., G. K., K. D.,

H. P., A. S., L. P. patirtos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovai privalėjo kompensuoti už jų dalyvavimÄ teismo posėdžiuose viso sudaro 1069,61 Lt. L. P. jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 100000 Lt, G. S. jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina taip pat 100000 Lt. Taip pat nurodo, kad teismo ekspertė

R. B. gali atlikti tik buhalterijos ir finansų ekspertizes, kadangi turi tik Å¡ios rūšies ekspertizių atlikimÄ leidžiantį kvalifikacijos pažymėjimÄ , todėl atlikti darbo ekonomikos ekspertizės Å¡i ekspertė neturėjo teisės. Taip pat atkreipė dėmesį, į tai kad atliekant ekspertizę ir vertinant įmonių „Neptana“ ir „Sokrena“ veiklos duomenis, ekspertė remiasi ne Å iaulių apskrities VMI patikrinimo aktais, ne pirminiais įmonių veiklos dokumentais, o LR FNTT specialistų R. Č. ir

A. Č. iÅ¡vadomis. Tai ne kartÄ yra akcentuojama pačiame ekspertizės akte.

Lietuvos teismo ekspertizės centras atsiliepime nurodė, kad atliko teismo pavedimu buhalterinę bei finansų ekspertizę, ekspertė netyrė ir neatliko darbo ekonomikos ekspertizės, o dėl neoficialiai mokėto darbo užmokesčio pasisakė tik tiek, kiek tai liečia apskaičiuotinų mokesčių klausimÄ . Ekspertė turėjo reikiamÄ kvalifikacijÄ ekspertizei atlikti, jokių jos darbo trÅ«kumų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Nurodė, kad bÅ«tent pačių ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymu buvo paskirta ekspertizė baudžiamojoje byloje, kad bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taringi įrodymai byloje. Tiek ekspertizė, tiek ekspertės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu kvalifikuojant ieÅ¡kovų veikas buvo jiems palankÅ«s.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodyta, kad su ieÅ¡kiniu nesutinkama ir praÅ¡oma atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nurodo, kad pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovai reiÅ¡kė skundus dėl per ilgo tyrimo ir nebuvo nustatyta, kad tyrimas vyksta per ilgai. Byloje turi bÅ«ti nustatytos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime nurodyta, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas ir praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, įgaliojo atstovauti valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, taip pat Teisingumo ministerijÄ - kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad baudžiamasis procesas byloje vyko nuo 2004-04-13 iki 2009-07-03, ir didžiÄ jÄ Å¡io laikotarpio dalį baudžiamoji byla buvo teismo žinioje, todėl už proceso operatyvumÄ yra atsakingas teismas, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, byloje dalyvaujantis specialistas ar teismo ekspertas. Nurodė, kad bylos medžiaga neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad baudžiamojo proceso trukmė, tiek viso proceso, tiek atskirų jo stadijų metu, buvo nepagrįstai ilga, kadangi byla yra sudėtinga ir nenustatytas nepagrįstas atitinkamų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų delsimas organizuojant jos procesÄ . Nurodė, kad prokurorui nėra pavesta vykdyti FNTT specialistų ir ekspertų veiklos kontrolės, taigi prokuratÅ«ra nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl specialistų ar ekspertų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepime praÅ¡oma ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodyta, kad ieÅ¡kovai nenurodo konkrečių įrodymų, patvirtinančių baudžiamojoje byloje atliktus neteisėtus veiksmus.

Tretysis asmuo Lietuvos Teismo ekspertizės centro vyresnioji ekspertė R. B. atsiliepime nurodė, kad ji yra įraÅ¡yta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todėl ji buvo kompetentinga atlikti teismo paskirtÄ ekspertizę visa apimtimi, ir kompetencijos ribų neperžengė.

      Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus

apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų L. P. ir G. S. lygiomis dalimis priteisė

3859,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ . Minėtame praneÅ¡ime yra nurodyta, kad buvo gauta ir patikrinta operatyvinė informacija dėl G. S. individualioje įmonėje „Sokrena” veiklos. IeÅ¡kovai ne kartÄ civilinėje byloje reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti operatyvinę informacijÄ , kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Å is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, nes prie civilinės bylos yra prijungta visa baudžiamoji byla, kurioje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, t.y. buvo gauta informacija ir pareigÅ«nas tarnybiniu praneÅ¡imu apie galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ pranešė virÅ¡ininkui. Todėl teismas sprendė, kad BPK 166 str. prasme tyrimas buvo pradėtas teisėtai – gavus praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Tyrimo pradžiai pakanka vien tik skundo ir nėra reikalaujama, kad bÅ«tų pateikti konkretÅ«s ir teisingi duomenys. Pačių faktų iÅ¡samus patikrinimas yra galimas tik pradėjus tyrimÄ . Å iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga pati operatyvinė medžiaga, nes pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo tarnybinis praneÅ¡imas, kurio turinys yra pakankamai aiÅ¡kus ir informatyvus, o dėl duomenų tikrumo, kaip jau minėta aukščiau, sprendžiama jau pradėjus tyrimÄ .

IeÅ¡kovų argumentus, kad tyrimas buvo nepagrįstai vilkinimas, teismas atmetė, nes iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog tyrimas buvo nuolat prižiÅ«rimas Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros, kuri 2004-12-29 grÄ Å¾ino bylÄ atlikti papildomus ir kitus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei nustatė terminÄ iki kurio baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti pateikta patikrinimui (prijungtos baudžiamosios bylos, b.l. 11, 1 tomas). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad tyrimas buvo atliekamas intensyviai, nevilkinant tyrimo. Pažymėtina, kad ir pačių ieÅ¡kovų veiksmai įtakojo tai, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atidėti (naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovei L. P. nebuvo įteiktas kelis kartus, nes ji pati neatvyko nustatytu laiku į skyrių, po to prašė atidėti apklausÄ dėl jos advokato užimtumo, baudžiamoji byla, b.l. 18, 1 tomas). Be to, buvo atliekami mokesčių administratoriaus patikrinimai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta pateikti specialisto iÅ¡vadÄ (baudžiamoji byla, b.l. 89-101, 2 tomas). Šį patikrinimÄ atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai. Nėra duomenų, kad minėti specialistai neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas 2005-06-03, kas įvertinus bylos sudėtingumÄ ir reikalingumÄ atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, yra pakankamai protingas terminas (baudžiamoji byla, b.l. 158-167, 7 tomas).

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , jog mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimÄ jokių pažeidimų nenustatė už tikrinamÄ laikotarpį ir pretenzijų nereiÅ¡kė. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad 2005-06-22 Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos b.l. 66, 4 tomas).

IeÅ¡kovai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepagrįstai surašė kaltinamÄ jį aktÄ pagal savo specialistų iÅ¡vadas dėl 2002-2003 metais nesumokėtų mokesčių, kai tuo tarpu mokesčių administratorius, atlikęs įmonių patikrinimÄ , jokių pretenzijų jiems neturėjo. Taip pat nurodė, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Å iaulių miesto agentÅ«ros patikrinimo akte jokių pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktai buvo suraÅ¡yti jau po ikiteisminio tyrimo atlikimo – 2005-09-20 (baudžiamoji byla, b.l. 158, 8 tomas). Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl L. P. įmonės „Neptana” bei G. S. įmonės „Sokrena” patikrinimo buvo suraÅ¡yti taip pat po ikiteisminio tyrimo atlikimo – 2005-05-27, 2005-11-07 (baudžiamoji byla , b.l. 108-114, 8 tomas). Be to, mokesčių administratorius įmonių veiklÄ tyrė tik mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo prasme, kai tuo tarpu ieÅ¡kovams buvo pareikÅ¡ti kaltinimai ir dėl dokumentų suklastojimo, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog mokesčių administratoriui atlikus patikrinimÄ ir nenustačius pažeidimų, tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutrauktas, negalima.

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovai buvo atstovaujami advokato, todėl teismas preziumavo, kad savo teises galėjo tinkamai ginti. IeÅ¡kovai buvo pateikę skundus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo ir Å iaulių miesto apylinkės teismas 2005-04-13 nutartimi buvo nurodęs tyrimÄ baigti per vienÄ mėnesį (baudžiamosios bylos b.l. 5, 6 tomas). Å ioje nutartyje konstatuota, kad vilkinimo faktų atliekant tyrimÄ nenustatyta, tačiau įvertinus tai, kad tyrimas negali tęstis neribotÄ laikÄ , teismas įpareigojo tyrimÄ užbaigti per vienÄ mėnesį. Å i teismo nutartis buvo įvykdyta ir ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2005-05-12 (baudžiamosios bylos b.l. 146, 7 tomas). Todėl vertinant pareikÅ¡tų ieÅ¡kovams kaltinimų sudėtingumÄ (apgaulingos apskaitos tvarkymas, dokumentų suklastojimas), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BPK nuostatas, nepažeidus teismo nustatyto termino užbaigti tyrimÄ , todėl teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų padaryti neteisėti veiksmai.

Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme byla buvo gauta 2005-06-13 (baudžiamoji byla b.l. 1, 8 tomas). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad posėdžiai vyko intensyviai, jų buvo 23. Posėdžiai buvo atidedami ir pačių ieškovų prašymu (baudžiamosios bylos b.l. 14, 8 tomas, b.l. 163, 10 tomas).

2006-03-16 patvarkymu bylos nagrinėjimas buvo perskirtas kitam teisėjui, nes bylÄ nagrinėjantis teisėjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų (baudžiamosios bylos b.l. 1, 9 tomas). Dėl pasikeitusios teismo sudėties, pagal BPK reikalavimus buvo iÅ¡ naujo apklausiami liudytojai byloje. Tačiau Å¡ios priežastys yra objektyvios ir jų negalima vertinti kaip nepagrįstai per ilgÄ bylos nagrinėjimÄ nulėmusių priežasčių.

Teismas taip pat nurodė, kad teisminis nagrinėjamas taip pat užsitęsė dėl byloje paskirtų dviejų ekspertizių. 2006-12-04 teismo nutartimi buvo paskirta teismo buhalterinė ekspertizė, kuriÄ prašė paskirti bÅ«tent ieÅ¡kovų atstovas (baudžiamosios bylos, b.l. 154-174, 9 tomas). Dėl ekspertizės sudėtingumo jos atlikimas užtruko, ekspertizei atlikti dar reikėjo papildomų duomenų (baudžiamosios bylos, b.l. 175, 9 tomas). 2008-03-07 byloje buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuriÄ prašė skirti prokuroras, tačiau ieÅ¡kovai tam pritarė (baudžiamosios bylos, b.l. 8-9, 11 tomas).

Teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo priimtas byloje 2009-03-09 (baudžiamosios bylos, b.l. 126-154, 11 tomas). Todėl įvertinus visÄ bylos nagrinėjimo eigÄ , nenustatyta, kad byla buvo nagrinėjama pernelyg ilgai. Taip pat nenustatyta, kad teisėja savo veiksmais bÅ«tų padariusi pažeidimus ar nepagrįstai vilkinusi bylos nagrinėjimÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2009-03-09 nuosprendyje teismas nurodė, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovai padarė jiems inkriminuojamÄ veikÄ ; taip pat negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad ieÅ¡kovai tyčia įrašė melagingus duomenis apie komandiruotpinigių mokėjimÄ bei surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Å iaulių miesto apylinkės teismas įvertinęs tai, kad byloje surinkti įrodymai yra prieÅ¡taringi, ekspertizės aktas sÄ lyginis ir nagrinėjant bylÄ prieÅ¡taravimų nepavyko paÅ¡alinti, visus neaiÅ¡kumus vertino ieÅ¡kovų, kaip kaltinamųjų, naudai ir juos iÅ¡teisino dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ . Svarbu tai, jog dėl kitų kaltinimų, t.y. dokumentų suklastojimo, baudžiamoji byla ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (b.l. 129-143, 1 tomas).

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovų argumentus, kad viso tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu jiems taikyta kardomoji priemonė itin juos varžė ir sukėlė didelių nepatogumų. IÅ¡ bylos matyti, kad ieÅ¡kovams buvo taikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kas yra ne griežčiausia priemonė.Â

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti, t.y. neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

     Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IeÅ¡kovai L. P. ir G. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ

- ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybiniai praneÅ¡imai, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas suraÅ¡yti ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant LR BPK 166 str. 1 d. 2 p., t.y. nesant pagrįstų duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

2. Kaltinamasis aktas surašytas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo palaikomas remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų išvadomis, tačiau

pažymėtina, kad tiek L. P. įmonėje „Neptana“, tiek G. S. įmonėje „Sokrena“ už tuos pačius laikotarpius buvo

atlikti mokestiniai patikrinimai, kuriuos atliko Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, kurie surašė patikrinimo aktus ir kuriuose nebuvo nustatyta jokių teisės pažeidimų ir juo labiau nusikalstamų veikų požymių.

3. Ekspertizės aktas dalyje, kurioje buvo nagrinėjami su darbo ekonomine ekspertize susiję klausimai, buvo suraÅ¡ytas neturint atitinkamos kvalifikacijos. Tokiu bÅ«du pažeistas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d., pagal kuriÄ ekspertas ekspertizę atlieka tik savo kompetencijos ribose. Tai patvirtina byloje esantis 2008-11-24 d. LR Teisingumo ministerijos raÅ¡tas ir pačios ekspertės duoti paaiÅ¡kinimai. Vilniaus apygardos teismas į Å¡ias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė.

4. Nekvalifikuotas ir netinkamas ikiteisminio tyrimo atlikimas neabejotinai sÄ lygojo ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę, tuo pačiu pailginant ir visÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimÄ , tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.

5. Pasižadėjimas neišvykti viso proceso metu faktiškai reiškė, kad 6 metus buvo apribotos ieškovų laisvo judėjimo galimybės, kas sukėlė nepatogumų ieškovams.

6. Vilniaus apygardos teismo sprendime nevertinti ir netirti įrodymai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktu, jos dydžiu. Tokiu bÅ«du pažeistas LR CPK 185 str. 1 d., pagal kuriÄ teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Â

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos teismo ekspertizės centras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ekspertė buvo kompetentinga atlikti teismo paskirtÄ ekspertizę visa apimtimi. Jokių ekspertės klaidų ar kitų ekspertizės aktų trÅ«kumų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo R. B. nurodo, kad pritaria atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams ir papildomų argumentų bei motyvų neturi.

Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, LR Teisingumo ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir mano, kad skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2011-12-09 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡ esmės teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad nenustatyta sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti, t.y. neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Å io apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovų L. P. ir G. S. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. S. individualios

įmonės „Sokrena“ veiklos, vykdytos 2002-2003 metais ir ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu kaip individualios įmonės „Neptana“

savininkės bei individualios įmonės ‚Sokrena“ vyr.finansininkės atžvilgiu buvo pradėtas 2004 m. balandžio 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Å iaulių apskrities skyriaus tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu.  Tyrimas buvo pradėtas dėl galimai apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse „Sokrena“ ir „Neptana“ 2002-2003 metais. IeÅ¡kovai buvo kaltinami pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d. , 203 str. 1 d. 2009 m. kovo 9 d. Å iaulių miesto apylinkės teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovų atžvilgiu ir iÅ¡teisino ieÅ¡kovus neįrodžius, jog jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 str., t.y. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat iÅ¡teisino ieÅ¡kovus pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nutraukė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Å iaulių apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi paliko galioti Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

CK 6.272 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo CPK178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jiems tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Apeliantai skunde nurodo, kad tarnybiniai praneÅ¡imai, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas suraÅ¡yti ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant LR BPK 166 str. 1 d. 2 p., t.y. nesant pagrįstų duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutikti negali. Pagal CK 6.272 straipsnį, taikytinÄ kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija, valstybės pareiga atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ atsiranda tik tuo atveju, jei

žala padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ) pareigÅ«nų veiksmais (procesiniais

teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese, ir esant kitoms dviem sÄ lygoms – žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis reiÅ¡kia asmens reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Teismas, galutinai vertindamas įrodymus, iÅ¡teisino ieÅ¡kovus ir taip, reabilituodamas juos, įvykdė teisingumÄ . Dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos

atlyginimÄ , jei nėra kitų tam bÅ«tinų įstatyme nustatytų sÄ lygų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant

pagrindui ir vadai, nustatytiems BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taigi buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusi BPK

166 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija numatė, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato

nusikalstamos veikos požymius ir suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ . BPK 171str. nustato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi

praneÅ¡imÄ ar pareiÅ¡kimÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir apie tai praneÅ¡a prokurorui, kas nagrinėjamos bylos atveju ir buvo padaryta. Todėl ieÅ¡kovų  teiginiai apie nekvalifikuotÄ ikiteisminį tyrimÄ yra

nepagrįsti ir prieštaraujantys baudžiamojo proceso normoms. BPK 171str.1d. imperatyviai nustato, kad tyrimas turi būti

pradedamas tuoj pat gavus praneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ . Be to, Å¡ie ieÅ¡kovų teiginiai negali bÅ«ti traktuojami kaip ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros

pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, prieÅ¡taraujantys BPK normoms. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ

darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, gavę duomenų apie valymo atliekų su naftos produktais įsigijimo fiksavimÄ Ä¯monės apskaitoje kaip mazuto įsigijimÄ ir tolesnę minėtų valymo atliekų, kaip mazuto, apyvartÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti, kad tokioje veikloje gali bÅ«ti LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas suraÅ¡ant atitinkamus tarnybinius praneÅ¡imus, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. reikalavimų nepažeidė.

Apeliantų teigimu kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo palaikomas remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų iÅ¡vadomis, tačiau atlikti mokestiniai patikrinimai, kuriuos atliko Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, kurie surašė patikrinimo aktus ir kuriuose nebuvo nustatyta jokių teisės pažeidimų ir juo labiau nusikalstamų veikų požymių. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais sutikti negali. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patikrinimo aktai buvo suraÅ¡yti jau po ikiteisminio tyrimo atlikimo, kaip ir mokesčių administratoriaus sprendimas dėl L. P. įmonės „Neptana” bei G. S. įmonės „Sokrena” patikrinimo.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius įmonių veiklÄ tyrė tik mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo prasme, kai tuo tarpu ieÅ¡kovams buvo pareikÅ¡ti kaltinimai ir dėl dokumentų suklastojimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad mokesčių administratoriui atlikus patikrinimÄ ir nenustačius pažeidimų, tyrimas ieÅ¡kovų atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutrauktas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ekspertizės aktas dalyje, kurioje buvo nagrinėjami su darbo ekonomine ekspertize susiję klausimai, buvo surašytas neturint atitinkamos kvalifikacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2007 m. birželio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktuose buvo sprendžiami buhalterinės ir finansų ekspertizės klausimai. Buhalterinei ekspertizei teismas suformulavo

4 klausimus, iÅ¡ kurių 1 ir 3 klausimai buvo dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo laikantis norminių aktų reikalavimų, o 2 ir 4 dėl įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nustatymo. Buhalterinė ekspertizė nustato, ar į buhalterinę apskaitÄ pagrįstai įtrauktos sumos, o finansų ekspertizė - ar pagrįstai apskaičiuoti mokesčiai. Ekspertė neoficialaus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo klausimu atliko buhalterinį tyrimÄ dėl buhalterinėje apskaitoje parodyto darbo užmokesčio pagrįstumo ir finansinį tyrimÄ dėl mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau ekspertė neatliko darbo ekonomikos ekspertizės. Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad teismo ekspertė R. B. yra įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertu sÄ raÅ¡Ä ir turi reikiama kvalifikacijÄ teismo buhalterinei ir teismo finansų ekspertizėms atlikti, todėl apeliantų argumentai, kad ekspertizės aktas buvo suraÅ¡ytas neturint atitinkamos kvalifikacijos, laikytinas nepagrįstu.

IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) vertina baudžiamojo proceso stadijas kaip visumÄ , o proceso trukmei reikÅ¡mingu pripažįsta laikotarpį nuo oficialios institucijos

praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki sprendimo procese priėmimo. EŽTT yra

pažymėjęs, kad bylos proceso ilgumo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje apibrėžtus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , asmens (įtariamojo) bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylÄ ir kt. bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , jos apimtį, bylos proceso eigÄ , atliktų procesinių veiksmų kiekį, konstatuoja, kad bylos ikiteisminis procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

6 straipsnio 1 dalies aspektu.

Atsakant į klausimÄ , ar byla buvo iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , reikia

vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais Konvencijos 6 straipsnio išaiškinimais. Pagal Europos Žmogaus Teisių

Teismo praktikÄ teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus: bylos sudėtingumÄ ir pareiÅ¡kėjo bei valdžios institucijų elgesį tiriant ir nagrinėjant bylÄ . EŽTT taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad baudžiamosios teisės srityje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas „įmanomai trumpiausias laikas“ pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pateikiami kaltinimai“; tai gali atsitikti anksčiau, negu byla patenka į jÄ nagrinėsiantį teismÄ . „Kaltinimas“ gali bÅ«ti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos praneÅ¡imas asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir pačių ieÅ¡kovų veiksmai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atidėti, t.y. naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovei L. P. nebuvo įteiktas kelis kartus, nes ji pati neatvyko nustatytu laiku į skyrių, po to prašė atidėti apklausÄ dėl jos advokato užimtumo. Be to, buvo atliekami mokesčių administratoriaus patikrinimai, ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta pateikti specialisto iÅ¡vadÄ , todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla yra pakankamai sudėtinga, buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų, o ikiteisminis tyrimas truko apie 1 metus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ikiteisminis tyrimas truko neprotingai ilgÄ laikÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų padaryti neteisėti veiksmai.

 Tuo tarpu Å iaulių miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2005 m. birželio 13 d., o nuosprendis buvo priimtas 2009 m. kovo 9 d. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos teisme procesas vyko gana intensyviai, tarp skiriamų teismo posėdžių nebuvo didelės pertraukos, o posėdžių viso buvo daugiau nei dvideÅ¡imt. Didžioji dalis teismo posėdžių bÅ«davo atidedama siekiant iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu teismas galėjo imtis veiksmų, kad liudytojai bÅ«tų kviečiami per trumpesnį laiko tarpÄ . Nors bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisėjas ir buvo paskirtos bei atliktos  buhalterinė ir raÅ¡ysenos ekspertizės, tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pateisinančios, kad teisminis nagrinėjimas truktų beveik keturis metus. NepakankamÄ teismo operatyvumÄ patvirtina ir tas faktas, kad po ilgai trukusio teisminio nagrinėjimo teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, buvo nutarta atnaujinti teisminį įrodymų tyrimÄ , nes nuosprendžio priėmimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ne visos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ir bÅ«tina papildomai apklausti kaltinamuosius bei ekspertę, kas sÄ lygojo dar ilgesnį bylos nagrinėjimÄ .

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad teismas nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei bylÄ iÅ¡nagrinėti operatyviai per kuo trumpesnį laiko tarpÄ ir priimti nuosprendį baudžiamojoje byloje, todėl valstybei kilo civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.272 str. 1 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Å ie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.).

Pagal vienÄ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė

padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra

iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimÄ , dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių

padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos

atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintų asmenų turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, jog patirtÄ turtinę žalÄ Ä¯vertina 29846 Lt, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei ieÅ¡kovų ir jų darbuotojų iÅ¡laidos už sugaiÅ¡tÄ laikÄ už dalyvavimÄ ikiteisminio ir teisminio tyrimo veiksmuose.  IeÅ¡kovai pateikė įrodymus, kad ieÅ¡kovas G. S. už pagalbÄ baudžiamojoje byloje advokatui yra sumokėjęs 6150 Lt (129 b.l., t. 2), o ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 7650 Lt (128-129 b.l., t. 2). Byloje ginčo, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra per didelės, nėra. Pažymėtina, jog turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti turtinės žalos pobÅ«dį, laiko, kad pagrįstos ir objektyviai bÅ«tinos yra iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje, todėl ieÅ¡kovų reikalavimų dalį dėl ieÅ¡kovų ir jų darbuotojų patirtų iÅ¡laidų dalyvaujant baudžiamajame procese netenkina. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovams jų patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje priteistinos iÅ¡ Lietuvos valstybės.

 IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad jiems yra padaryta 200000 Lt neturtinė žala, t.y. po 100000 Lt kiekvienam. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantų argumentu, jog patirti iÅ¡gyvenimai yra subjektyvÅ«s, kartu pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Kaip žinia, neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas – jį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į Å¡ios žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali pakeisti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu yra nurodyta, jog teismas privalo nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje truko ilgÄ laikÄ . Teismui konstatavus, kad teisminis nagrinėjimas truko ilgÄ laikÄ , nes procesas teisme nebuvo pakankamai operatyvus bei atsižvelgiant į byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, į ekonominę situacijÄ valstybėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1000 Lt neturtinės žalos kompensacija kiekvienam ieÅ¡kovui už ilgai trukusį baudžiamosios bylos teisminį procesÄ atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimams (CPK 185 str.).

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.

1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, L. P. 7650 Lt o G.

S. 6150 Lt turtinės žalos ir po 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Teisėjos                                                                                                    Alė Bukavinienė

                                                                                                                 Audronė Jarackaitė

     Â

                                                                                                                Marytė Mitkuvienė