2022-11-30 Nr. AB-29578-3-63-3-00104-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-618-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00104-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinio paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.157E-SP13-12707) „Dėl materialinės paramos J. S.“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 21R2-12 (AG2-200/13-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė keturis skirtingus prašymus gauti socialinę paramą ir reikalaujamus duomenis, tačiau Sprendimu atsisakyta suteikti paramą. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas netinkamai motyvuotas, o atsisakymo suteikti paramą priežastis grindžiama neatitinkančiais tikrovės duomenimis, t. y. kad vidutinės gautos pajamos viršijo nustatytą 2,5 valstybės remiamų pajamų (312,50 Eur) dydį. Sprendimas nemotyvuotas ir neteisingas, paremtas klaidingais duomenimis.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Komisija skundą nagrinėjo formaliai, visapusiškai neištyrė skunde pateiktų aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą: atsakovas neatskleidė, kokiais įrodymais vadovavosi dėl vidutinių pajamų (352,36 Eur) gavimo; Komisijai iš esmės nebuvo pateiktas objektyvus atsiliepimas; Komisijos Sprendime nėra duomenų, kokius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) pateikė atsakovui, todėl oficialūs duomenys dėl realių pajamų gavimo liko neatskleisti; pareiškėjui dokumentai nebuvo įteikti, todėl išsamiai pasisakyti dėl tariamų duomenų neturi galimybės.

4. Pareiškėjo sveikatos būklė kritiškai bloga, todėl dalyvauti Komisijos paskirtame posėdyje negalėjo. Pareiškėjo vertinimu, Komisija vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia suinteresuotų asmenų informacija, kuri neatitiko realios tikrovės: įvairios biurokratinių valdiškų įstaigų pažymos tapo priemone nesąžiningiems tikslams pasiekti; Komisija vadovavosi klaidingais, galima teigti, suklastotais duomenimis, neišsiaiškino, kokios realios pareiškėjo pajamos turi būti vertinamos; Komisija skundą nagrinėjo šališkai.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad sutinka su Komisijos Sprendimu, kuris yra aiškus, motyvuotas. Komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas visų pirma nustatė, kad ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

9.1. pareiškėjas 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui prašymą materialinei paramai gauti. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisėtai nusavintas visas jo materialus turtas, daiktai, neteisėtai užvaldyti ir sunaikinti asmens dokumentai iki 2013 metų; nepagrįstai užkirsta teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kas užkerta galimybę ginti pažeistas teises ir interesus; dėl nepagrįstų persekiojimų yra sutrikusi sveikata, ribota galimybė dirbti.

9.2. Sprendimu atsisakyta skirti pareiškėjui materialinę paramą, nurodant, kad, atsižvelgiant į Sodros duomenų bazės išraše pateiktus duomenis, pareiškėjo vidutinės 2019 m. gruodžio – 2020 m. lapkričio mėnesių pajamos per mėnesį (352,36 Eur senatvės pensija) viršija Klaipėdos miesto savivaldybės Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-53 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 28.4 papunktyje nustatytą 2,5 valstybės remiamų pajamų (312,50 Eur) dydį šiai paramai gauti, todėl skirti materialinę paramą asmenims, gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis, nėra pagrindo.

9.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, tačiau Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. ir 8 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3.4, 28.4 p., Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNGĮ) 4 str. 1, 2 d., 14 str.), nurodė, kad Komisijos byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sodros 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis pareiškėjui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos vidutinis pajamų dydis sudaro 352,36 Eur (324,43 Eur + 354,23 Eur + 356,05 Eur + 354,30 Eur + 354,62 + 355,31 Eur + 354,35 Eur + 356,09 Eur + 354,41 Eur + 354,41 Eur + 354,41 Eur + 355,69 Eur). Be kita ko, teismas nurodė, kad Komisijos duomenys patvirtina, jog nurodytais duomenimis atsakovas vadovavosi priimdamas Sprendimą, t. y., atsakovas 2021 m. sausio 14 d. Komisijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamų vidutinis dydis nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. skaičiuotas remiantis per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą prieinamais Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis apie jam išmokėtas senatvės pensijos sumas, ir vadovaujantis PSPNGĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 8 ir 9 dalimis. Teismas pažymėjo, kad Komisijos Sprendime yra aiškiai pateikti skaičiavimai pagal Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis apie pareiškėjo nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį gaunamą senatvės pensiją. Nurodytų duomenų pareiškėjas neginčijo ir neteikė juos paneigiančių įrodymų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad Komisijos skaičiavimai atlikti teisingai. Taigi, Sodros duomenų bazės išrašo duomenys patvirtino aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui kas mėnesį priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamų vidutinis dydis yra 352,36 Eur.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad Komisija Sprendime įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš jam mokamos senatvės pensijos yra daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus, asmens prašymus išskaityti apmokėjimą už išlaikymą globos įstaigoje ir kt., todėl faktiškai pareiškėjui išmokamos senatvės pensijos išmokos yra mažesnės. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sutiko su pareiškėju, kad realiai jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje nustatytas dydis (312,50 Eur), t. y., atlikus anksčiau aptartas išskaitas, pareiškėjo faktiškai per mėnesį gaunamų pajamų vidurkis yra 246,65 Eur. Kita vertus, teismas sutiko su Komisijos Sprendimo išvadomis, jog ginčui aktualūs teisės aktai (PSPNGĮ, Tvarkos aprašas) nenumato, kad prieš apskaičiuojant asmens vidutines mėnesio pajamas iš jų turi būti išskaičiuojamos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus, asmens prašymus išskaityti apmokėjimą už išlaikymą globos įstaigoje ir pan.

12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, nusprendė, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo vidutinės mėnesio pajamos ir vidutinė pareiškėjo per mėnesį gaunamų pajamų suma yra 355,69 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamos viršijo Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje nustatytą dydį, kuris tuo metu buvo 312,50 Eur. Dėl nurodytos priežasties teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti teikti pareiškėjui materialinę paramą yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Taigi, teismas Komisijos Sprendimui iš esmės pritarė ir akcentavo, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos Sprendime. Teismas taip pat pažymėjo, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti Komisijos Sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos Sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, pagrįstas ir teisingas. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Komisijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str.).

14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos šališkumu ir subjektyvumu teismas nurodė, kad nušalinimas galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti tam tikrą sprendimą priėmusio subjekto nešališkumu ar suinteresuotumu, todėl visais atvejais abejonės dėl sprendimą priėmusio subjekto nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Teiginius dėl Komisijos šališkumo pareiškėjas iš esmės grindė abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų, o vien aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl Komisijos šališkumo ir subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikė, iš skundo turinio nėra aišku, kurie Komisijos nariai ir dėl kokių priežasčių laikytini šališkais, subjektyviais, kokie veiksmai pareiškėją diskriminavo. Teismas įvertino, kad byloje nėra surinkta aplinkybių, kurios duotų pagrįstą pagrindą išvadai, jog konkretūs sprendimus priėmę subjektai yra suinteresuoti arba kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas. Taigi, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos šališkumo ir subjektyvumo.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Komisijos Sprendimą.

16. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. sausio 25 d. pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Klaipėdos skyriui nagrinėjamoje byloje suteikti teisinę pagalbą, tačiau antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo. Pareiškėjas pabrėžia, kad: teismas nagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturi advokato; teisėja L. J. bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje; dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali dalyvauti teisėjos L. J. teismo posėdžiuose, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Taigi, byla išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

17. Pareiškėjo vertinimu, Komisija ir teismas neatskleidė bylos esmės, vadovavosi ne įrodymais, o subjektyviomis prielaidomis. Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjo vidutinės pajamos 2019 m. gruodžio – 2020 m. lapkričio mėnesiais sudarė per mėnesį 352,36 Eur, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas niekada tokių pajamų nėra gavęs. Taigi, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, vadovautasi subjektyvia nuomone.

18. Pareiškėjas neturi kompetencijos pateikti teisinių motyvų, yra diskriminuojamas dėl socialinės padėties, pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą tinkamai išnagrinėti bylą, t. y. objektyviai, visapusiškai ištirti, įvertinti visas bylos faktines aplinkybes ir sprendimą pagrįsti teisės normomis. Teismas priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

24. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. pranešimu (toliau – ir Pranešimas) informavo Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kad negalės atvykti į paskirtą teismo posėdį. Pareiškėjas Pranešime nurodė neatvykimo į paskirtą teismo posėdį priežastis, t. y. teisėja L. J. prieš pareiškėją turi išankstinį nusistatymą; pareiškėjas dėl priežasčių, susijusių su jo sveikata, negali būti su minėta teisėja vienoje patalpoje. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad Pranešime nebuvo suformuluotas reikalavimas atidėti bylos nagrinėjimą (79 str. 2 d.), pareiškėjas taip pat nepareiškė ir procesinio prašymo nušalinti teisėją (ABTĮ 44 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo Prašyme nurodytų neatvykimo į paskirtą teismo posėdį aplinkybių ir, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Pranešime nurodė, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyks, o atsakovas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 78 straipsnio 6 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 49).

25. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, nes jis neturi advokato, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes 2021 m. sausio 25 d. pateikė prašymą VGTPT Klaipėdos skyriui nagrinėjamoje byloje suteikti teisinę pagalbą, tačiau antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo, o teismas nagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas neturi advokato.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismo sprendime konstatuota, jog pareiškėjo vidutinės pajamos 2019 m. gruodžio – 2020 m. lapkričio mėnesiais sudarė per mėnesį 352,36 Eur, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas niekada tokių pajamų nėra gavęs.

27. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo sprendimo turinio matyti, kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, bei kaip juos įvertino. Teismas rėmėsi pakankama įrodymų visuma, leidžiančia daryti pagrįstas išvadas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Komisija Sprendime rėmėsi oficialiais Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis apie pareiškėjo nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį gaunamą senatvės pensiją. Remiantis Sodros duomenų bazės išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui kas mėnesį priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamų vidutinis dydis yra 352,36 Eur., t. y. didesnis nei numatytas Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje. Taip pat iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui, iš kas mėnesį gaunamos senatvės pensijos, yra atliekamos išskaitos, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodo, jog ginčui aktualūs teisės aktai (PSPNGĮ, Tvarkos aprašas) nenumato, kad prieš apskaičiuojant asmens vidutines mėnesio pajamas iš jų turi būti išskaičiuojamos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus, asmens prašymus išskaityti apmokėjimą už išlaikymą globos įstaigoje ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti teikti pareiškėjui materialinę paramą yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan