2024-12-18 Nr. AB-18634-3-61-3-03071-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2499-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03071-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Arimta“ ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 24S142854 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjui buvo išduotas iki 2024 m. balandžio 7 d. galiojęs leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024 m. sausio 24 d. prašymu Nr. 2401-LLGK-2638, tarpininkaujant darbdaviui UAB „Arimta“, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl 2022 m. balandžio 7 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sprendimas dėl pareiškėjo prašymo Nr. 2401-LLGK-2638 privalėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 25 d., t. y. dar galiojant anksčiau išduotam leidimui Nr.760094083. Nesulaukus jokio sprendimo, UAB „Arimta“ 2024 m. gegužės 23 d. užklausė Migracijos departamento dėl pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. prašymo nagrinėjimo eigos. Migracijos departamento Sprendimų projektų skyriaus patarėja 2024 m. birželio 4 d. dokumente Nr. 24SD12486 paaiškino, kad „siekiant nustatyti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, Ukrainos piliečio M. D. prašymo nagrinėjimas užsitęsė. Atsiprašo už nepatogumus“.

2.2. 2024 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, kopiją. Sprendime nurodyta, kad Belgijos Karalystė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028 m. liepos 10 d. ir Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes, neva, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ir patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

2.3. Iš skundžiamo Sprendimo turinio akivaizdu, kad Migracijos departamentas tinkamai nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl leidimo gyventi pareiškėjui aplinkybių nustatymo ir taip pažeidė UTPĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatą. Migracijos departamentas prie skundžiamo Sprendimo nepridėjo, neva, 2024 m. kovo 18 d. gautų duomenų apie pareiškėją, dėl kurio Belgijos Karalystė yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028 m. liepos 10 d. patikrinimo. Kad tokiais abejonių nekeliančiais duomenimis galėjo būti disponuojama, paneigiama Migracijos departamento 2024 m. birželio 4 d. rašto Nr. 24SD12486 turiniu, aiškinant dėl pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo per ilgą terminą. Migracijos departamentas iki šiol nėra atsakęs į esminius užduotus klausimus ir nėra pateikęs visos disponuojamos medžiagos, kuri surinkta pagal 2024 m. sausio 24 d. teiktą prašymą Nr. 2401-LLGK-2638. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie jo 2024 m. sausio 24 d. teikto prašymo nagrinėjimo sustabdymą, taip pažeidžiant UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

2.4. 2023 metų pradžioje pareiškėjas kartu su UAB „Arimta“ darbuotojų grupe, įskaitant A. N., buvo komandiruotas į Belgijos Karalystės ūkio subjektą metalo ir vamzdžių montavimo darbams. Darbui užsienyje dokumentus ruošė ir už jų tikrumą bei pagrįstumą buvo atsakinga UAB „Arimta“ administracija. Darbo užmokestį, įskaitytinai už 2023 m. kovo – rugpjūčio mėnesių laikotarpį pareiškėjui ir kitiems darbuotojams mokėjo UAB „Arimta“.

2.5. Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyrius 2023 m. birželio 22 d. dokumentais įsakė pareiškėjui nedelsiant išvykti iš Belgijos teritorijos, taip pat kitų šalių, kuriose Šengeno teisynas galioja visa apimtimi, teritorijų, nebent jis turėtų dokumentus, reikalingus vykti į minėtas šalis. Taip pat uždrausta 3 (tris) metus atvykti į Šengeno teritoriją, su išlyga jei nurodytas asmuo turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje.

2.6. Skiriasi nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Belgijos Karalystės teritoriją terminas: pagal pareiškėjui įteiktus dokumentus – 3 metai, tačiau Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodo 5 metų (t. y. iki 2028 m. liepos 10 d.) terminą. Šis prieštaravimas skundžiamame Sprendime nepaaiškintas.

2.7. Iš pareiškėjui sulaikymo metu Belgijoje įteiktų dokumentų turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti ir gyventi galioja tik Belgijos Karalystės teritorijoje. Svarbu ir tai, kad po 2023 m. birželio 21 d. incidento Belgijos Karalystės teritorijoje, darbdavio UAB „Arimta“ nurodymu pareiškėjas su kitais komandiruotėje buvusiais darbuotojais buvo nukreipti darbams į Danijos Karalystės, kuri taip pat yra Šengeno valstybė, teritoriją. Belgijos Karalystės dokumentų turinys bei faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas iš Belgijos išvyko į Daniją, patvirtina, jog Belgijos Karalystė neprieštarauja dėl leidimo jam laikinai gyventi disponavimo, išdavimo ar pakeitimo kitoje Šengeno, kurios narė yra ir Lietuvos Respublika, valstybėje.

2.8. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis ir jo užsienio pasas galioja iki 2028 m. gegužės 2 d., iš Ukrainos į Lietuvą jis išvyko 2022 m. sausio 12 d., t. y. likus tik 1 mėnesiui ir 10 dienų iki Rusijos masinės agresijos į Ukrainą pradžios. Leidimas gyventi jam išduotas 2022 m. balandžio 7 d. Po 2022 m. vasario 22 d. Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje veikia karo padėtis. Migracijos departamentas šių faktinių aplinkybių Sprendime nevertino, todėl nepagrįstai pasisakė, kad nėra pagrindo išduoti leidimo gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

2.9. Darbdavys UAB „Arimta“ komandiravo pareiškėją darbui į Belgijos teritorijoje esantį ūkio subjektą, disponavo galiojančiais Ukrainos piliečio užsienio pasu bei Telšiuose išduotu leidimu laikinai gyventi. Jeigu pareiškėjas ir neturėjo šių dokumentų prie savęs sulaikymo Belgijos Karalystės teritorijoje metu, toks pažeidimas yra mažareikšmis sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (pratęsimo).

2.10. Pareiškėjo skunde nurodytos tapačios faktinės aplinkybės, kurias pagal A. N. skundą administracinėje byloje Nr. el2-3260-1161/2024 jau yra išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija. Šis skundas teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. sprendimu buvo visiškai patenkintas ir procesinis sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau ir – LVAT) 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1337-624/2024 atmetus Migracijos departamento apeliacinį skundą. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pakartojo pirmos ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas esmines klaidas, kaip antai nesikonsultavimą su valstybe nare, įvedusią perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento 2018/1861 27 straipsnyje nustatytas taisykles; nenustatymą, dėl kokių priežasčių perspėjimas įvestas į Šengeno informacinę sistemą; nevertinimą 10-ies kalendorinių dienų termino, kada valstybės narės atsakymas nepateikiamas; nenustatymo ir nevertinimo aplinkybių, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

2.11. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime teigia nenustatęs, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes, neva, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ir patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Tai paneigiama Migracijos departamento Vilniuje 2024 m. gegužės 31 d. V. D. laikinos apsaugos pagrindu išduotu skaitmeniniu leidimu Nr. 65088361 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ir V. C., pasirinkusi D. pavardę, susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktinei pakeitus pavardę nurodytu pagrindu, kreipiantis į Migracijos departamentą buvo pateikti duomenys ir apie įregistruotą santuoką. Santuokos sudarymo įraše Nr. 255 įrašytas ir Lietuvos atsakingos institucijos pareiškėjui suteiktas asmens kodas. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad svarbi humanitarinė priežastis, dėl kurios jis privalo likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neišskiriant šeimos, yra sutuoktinės nėštumas. Tvirtina, kad šiais duomenimis Migracijos departamentas disponavo nuo 2024 m. birželio 7 d., todėl visiškai nepagrįstai skundžiamame Sprendime teigiama nenustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2024 m. kovo 18 d. Migracijos departamentas gavo informaciją dėl duomenų apie pareiškėją, dėl kurio Belgijos Karalystė yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028 m. liepos 10 d., patikrinimo.

3.2. Šengeno informacinės sistemos perspėjime nurodyta data 2028 m. liepos 10 d. yra Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl pareiškėjo grąžinimo pabaigos data (perspėjimas galioja 5 metus nuo paskelbimo). Kai pareiškėjas sprendimą dėl grąžinimo įvykdys ir išvyks iš Šengeno erdvės, Šengeno informacinės sistemos perspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo bus ištrintas ir bus paskelbtas kitas Šengeno informacinės sistemos perspėjimas – dėl draudimo atvykti, kuris galios 3 metus nuo pareiškėjo išvykimo iš Šengeno erdvės dienos.

3.3. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, ginčijamo Sprendimo proporcingumą.

3.4. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes prie Sprendimo nėra pridėti išrašai iš Šengeno informacinės sistemos apie pareiškėją, Migracijos departamentas tinkamai nesikonsultavo su Belgijos Karalyste ir, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, praleido UTPĮ numatytą sprendimo priėmimo terminą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos pareiškėjui kartu su Sprendimu teikti Šengeno informacinės sistemos išrašą, Sprendimo turinys ir bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas konsultavosi su Belgijos Karalyste. Taip pat pareiškėjas 2024 m. kovo 6 d. buvo informuotas, kad jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas yra sustabdytas UTPĮ 33 straipsnio 4dalies pagrindu.

3.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad konsultacijos su Belgijos kompetentingomis institucijomis buvo vykdomos, jos gavo Migracijos departamento kreipimąsi ir pateikė atsakymą, tačiau perspėjimo neatšaukė. Reglamentas (ES) 2018/1860 nenustato, kokį sprendimą dėl leidimo gyventi turi priimti valstybė narė, tai nustato nacionalinė teisė. Sprendime buvo vertinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos – įvertinta situacija Ukrainoje, taip pat aplinkybė, kad Ukrainoje galioja Ukrainos viduje perkeltų asmenų teisių ir laisvių įstatymas, numatantis gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugos garantijas, kitas socialines garantijas, humanitarinę paramą Ukrainos viduje persikėlusiems asmenims.

3.6. Administracinės bylos Nr. eA-1337-624/2024 ir šios bylos aplinkybės nėra analogiškos, kadangi minėtoje byloje apskųstame sprendime nebuvo vertinama situacija Ukrainoje, galimybė persikelti viduje ir kt.

3.7. Pareiškėjas savo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pareiškėjas nėra susituokęs. Taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės apie pareiškėjo santuoką neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.

3.8. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir UTPĮ 1301 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip asmuo, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai nepatvirtina, kad pareiškėjas minėtas UTPĮ nuostatas atitinka.

3.9. Pagal ginčijamame Sprendime išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negalėjo būti pakeistas, nustačius, kad dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. UTPĮ ir kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos vertinti įspėjimo įrašymo į Šengeno informacinę sistemą pagrįstumo. Paaiškėjus UPTĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias UTPĮ nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

3.10. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad Belgijos Karalystės kompetentingų institucijų sprendimą jis būtų apskundęs. Kadangi Šengeno informacinėje sistemoje yra įrašytas įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo ir nėra pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, mano, kad ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuotas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą gyventi.

3.11. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) pateiktame atsiliepime paaiškino, jog kadangi ginčas nesusijęs su VDI priimtais sprendimais, todėl VDI Vilniaus skyrius nereiškia atskiros nuomonės, t. y. palieka teismo nuožiūros sprendimui. Dėl medžiagos pateikimo – VDI Vilniaus skyriuje nėra atliekamas tyrimas dėl UAB „Arimta“ darbuotojo M. D. galimų darbo įstatymų pažeidimų, todėl nėra tyrimo medžiagos.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo Migracijos departamento 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 24S142854 bei įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo M. D. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

6. Teismas, aptaręs bylos faktines aplinkybe bei aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat akcentavo, kad

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas netinkamai konsultavosi su nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui pakeitimo, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertino, kad Lietuva tinkamai konsultavosi su Belgijos Karalyste, kuri į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl pareiškėjo apie jo atžvilgiu Belgijos Karalystės priimtą sprendimą dėl grąžinimo, lydimą priimto sprendimo dėl draudimo atvykti, gavo informaciją iš Belgijos Karalystės, dėl kokių priežasčių perspėjimas dėl pareiškėjo į Šengeno informacinę sistemą yra įvestas, Migracijos departamentas vertino informaciją apie perspėjimą, vertino ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi pareiškėjui dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

8. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Belgijos Karalystės perspėjimą dėl draudimo atvykti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateiktų Belgijos Karalystės priimtų Įsakymo išvykti iš šalies teritorijos ir Draudimo atvykti į šalį, tokia pareiškėjo teisė buvo nurodyta minėtuose Belgijos Karalystės dokumentuose, kurie pareiškėjui buvo įteikti, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

9. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendime konstatuota, jog Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra; konstatuota, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ukrainos piliete, kuri šiuo metu yra nėščia, jai, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jai suteikta laikinoji apsauga pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja.

10. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime išdėstyti motyvai, kiek tai susiję su pareiškėjo šeiminiais ryšiais Lietuvoje, nėra teisingi. Teismas pažymėjo, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą nepagrįstu teisingais motyvais dėl pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvoje, todėl teismas Sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad byloje pateikta 2024 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas pavedė advokatui A. J. atstovauti jam nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas taip pat nurodė, jog byloje yra 2024 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2503 patvirtinimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas (pareiškėjo vardu advokatas A. J.) per SEB banką sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikta advokato A. J. pareiškėjui išrašyta 2024 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 08-05, kurioje nurodyta, kad už pareiškėjo atstovavimą administracinės bylos Nr. eI2-11872-1114/2024 posėdžiuose pareiškėjo advokatui mokėtina suma yra 300 Eur; pridėtas 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad per SEB banką pareiškėjo sutuoktinė V. C. pervedė advokatui A. J. 300 Eur. Teismas vertino, kad kiti pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai (patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, mokėjimo nurodymai patvirtinimai) pateikti be rašto su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl nėra galimybės nustatyti, už ką konkrečiai buvo sumokėtos tokiuose dokumentuose nurodytos sumos.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad iš dviejų pareiškėjo reikalavimų patenkintas vienas reikalavimas (panaikinti Sprendimą), pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo 161,25 Eur (322,50 : 2 = 161,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyje, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisti pareiškėjui 1173,75 eurų bylinėjimosi išlaidų; 2) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyje, kurioje nurodyta, kad toks sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą, priimant sprendimą; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1 Pareiškėjo skundas teisme nagrinėjamas pagal UTPĮ nuostatas. Reglamentuota, kad tiek skundo padavimo pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinio skundo padavimo terminas yra 14 dienų, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos (UTPĮ 138 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 4 dalis). Todėl Regionų administracinis teismas nepagrįstai nurodė, kad jo priimto sprendimo apskundimo terminas aukštesnės instancijos teismui – 30 dienų.

14.2 . Regionų administracinis teismas nenagrinėjo ir nevertino elektroninės bylos faile esančio pareiškėjo atstovo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriam teismas suteikė Nr. DOK-38361, bei juo pateiktų priedų – mokėjimo dokumentų septiniuose lapuose, fiksuojant, kad <... už prašymo – skundo paruošimą, su šiuo procesinių dokumentu susijusios kitos medžiagos paruošimą ir pateikimą teismui M. D. sumokėjo advokatui A. J. 1800 eurų honorarą. Taip pat M. D. turėjo 225 eurų išlaidų už dokumentų olandų ir lenkų kalba išvertimą į lietuvių kalbą...>. 2024 m. rugpjūčio 28 d. dokumentu, kuris teisme įregistruotas Nr. DOK-38805 bei esančiu elektroninės bylos faile 2 / puslapiuose 1 – 4 pateiktas dar vienas mokėjimo dokumentas 300 eurų sumai dėl pareiškėjo atstovavimo teismo posėdžių metu bei teismo prašoma priteisti galutinę bylinėjimosi išlaidų sumą 2325 eurų. Kad prašoma priteisti tokias pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patvirtina ir advokato 2024 m. birželio 6 d. išrašyta sąskaita Nr. 06-04 - 500 eurų sumai, bei 2024 m. birželio 15 d. išrašyta sąskaita Nr. 06-06 1 300 eurų sumai.

14.3 . Vadovaujantis su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35, 39 straipsnių nuostatomis už apeliacinio skundo, kuris paduodamas tik elektroninių ryšių priemonėmis, padavimą sumokėtas 11,25 eurų žyminis mokestis. Už skundo padavimą pirmos instancijos teismui sumokėtas 22,5 eurų žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo prašoma priteisti iš atsakovo šias bylinėjimosi išlaidas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinė skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje nebuvo atliekamas tyrimas dėl UAB „Arimta“ galimai padarytų pažeidimų, susijusių su darbuotojo M. D. įdarbinimu ir darbu. Pažymi, kad toks tyrimas neatliekamas ir šiuo metu, tad VDI Vilniaus skyrius niekaip nesusijęs su tarp bylos šalių kilusiu ginču. Kadangi šios bylos dalykas nesusijęs su VDI priimtais sprendimais, pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl iš Migracijos departamento priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 24S142854, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įpareigojimo atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neteisingai įvertino pareiškėjo šeimyninę padėtį bei ryšius Lietuvoje, todėl Migracijos departamento priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkintas vienas iš dviejų pareiškėjo prašymų, priteisė pareiškėjui 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje pareiškėjo pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl nepagrįstai priteisė tik 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų.

19. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodė, jog šis sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog UTPĮ 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas skundus nagrinėja ABTĮ nustatyta tvarka, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad šis sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą, keistina nurodant, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti pareiškėjui 1 173,75 eurų bylinėjimosi išlaidų.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skundžiamu teismo sprendimu iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Migracijos departamento Sprendimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šiuo atveju sprendžiama, ar pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.

25. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo dokumentus, pagrindžiančius atstovavimo išlaidų dydį, bei atsižvelgdamas į tai, kad iš dviejų pareiškėjo reikalavimų patenkintas vienas reikalavimas (panaikinti Sprendimą), pareiškėjui priteisė iš atsakovo 161,25 Eur (322,50 : 2 = 161,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje pateiktus dokumentus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl netinkamai apskaičiavo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šie dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2024 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas pavedė advokatui A. J. atstovauti jam nagrinėjamoje administracinėje byloje; 2024 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2503 patvirtinimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas (pareiškėjo vardu advokatas A. J.) per SEB banką sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį; advokato A. J. pareiškėjui išrašyta 2024 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 08-05, kurioje nurodyta, kad už pareiškėjo atstovavimą administracinės bylos Nr. eI2-11872-1114/2024 posėdžiuose pareiškėjo advokatui mokėtina suma yra 300 Eur; pareiškėjo arba jo žmonos V. C. atlikti lėšų pervedimai advokatui A. J. - 2024 m. birželio 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (500 Eur), 2024 m. birželio 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (208 Eur), 2024 m. birželio 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (500 Eur), 2024 m. birželio 30 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (800 Eur), 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (300 Eur); advokato A. J. mokėjimai už atliktus dokumentų vertimus – 2024 m. birželio 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (207,02 Eur); 2024 m. birželio 13 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (17 Eur).

29. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dalis pareiškėjo pateiktų dokumentų (patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, mokėjimo nurodymai patvirtinimai) pateikti be rašto su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl nėra galimybės nustatyti, už ką konkrečiai buvo sumokėtos tokiuose dokumentuose nurodytos sumos. Pareiškėjo pateiktuose patvirtinimuose apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą nėra detalizuota, už kokias paslaugas atliekami šie mokėjimai, neįvardyta administracinė byla, su kuria susiję nurodyti mokėjimai ar kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti, už ką minėti lėšų pervedimai buvo atlikti advokatui A. J..

31. Pažymėtina, jog pareiškėjas sąskaitas – faktūras (2024 m. birželio 6 d. sąskaita – faktūra Nr. 06-04 500 Eur sumai bei 2024 m. birželio 15 d. sąskaita – faktūra 1 300 Eur sumai), kuriose detalizuota, kokias teisines paslaugas advokatas suteikė pareiškėjui, pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. ABTĮ 41 str. 1 d. nurodyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju minėtų sąskaitų – faktūrų nepateikus pirmosios instancijos teismui, teismas, neturėdamas visų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, pagrįstai pareiškėjui priteisė 161,25 Eur.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma priteisti 1 173,75 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atmestina.

33. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur. Kaip minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra tik ištaisomas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas apsirikimas, tačiau pareiškėjo materialiniai reikalavimai (priteisti didesnę bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą) nėra tenkinami, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 24S142854.

Netenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. D. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 161,25 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius