2018-11-28 Nr. AB-21643-3-61-3-01144-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1056-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01144-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (It., b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 39–42), prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SS-217 „Dėl 2015-10-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-316 „Dėl B. S. darbingumo lygio“ vykdymo“ (toliau – ir 2016 m. sausio 20 d. sprendimas); 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-54 „Dėl 2015-10-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-316 „Dėl B. S. darbingumo lygio“ vykdymo“ (toliau – 2016 m. vasario 23 d. sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2015 m. liepos 22 d. parengto klausimyno duomenis ir dokumentų parodymus atitinkantį darbingumo lygio nustatymo XIII. 76.3.2. (45 proc.) kriterijų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagrindinis ginčo dalykas yra asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno (toliau – klausimynas) užpildymo teisingumas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. birželio 17 d. pralaukęs eilėje Tarnybos Klaipėdos teritoriniam skyriui 10 val. pateikė siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Dokumentus priimanti darbuotoja pareikalavo asmens tapatybės dokumento, atsisakydama pareiškėjo asmens tapatybę nustatyti pagal pareiškėjo pateiktą vairuotojo pažymėjimą bei neįgaliojo pažymėjimą su nuotraukomis. Be to, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad paso kopija Tarnybos Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo padaryta jau anksčiau, o pareiškėjui teks dėl paso grįžti į Kretingą. Pareiškėjui vėl (po pietų) atvykus iš Kretingos ir pateikus pasą, buvo liepta laukti prie kabineto Nr. 205, kol pakvies. Pareiškėjas paaiškino, kad pralaukęs prie kabineto daugiau nei 2 val. nors daugiau nebuvo nė vieno laukiančiojo, ėmė teirautis kitų skyriaus darbuotojų, ar išvis kas nors kada nors jį pakvies, tačiau buvo pasiūlyta laukti, o 16 val. neprisistačiusi darbuotoja pakvietė užeiti. Patalpoje darbuotoja paprašė pavaikščioti kulnais, pėdų pirštais, teiravosi apie nedarbo priežastis, pildė kažkokį dokumentą kompiuteryje ir atsispausdinusi daug lapų davė ant vieno jų pasirašyti, sakydama, kad taip reikia. Aiškintis, kodėl taip reikia pareiškėjas nurodė, kad nebeturėjo jėgų dėl per visą dieną tvyrojusios įtampos. Pareiškėjas nurodė, kad iš viso minėta procedūra užtruko keletą minučių. 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas paprašė pateikti parengtų dokumentų kopijas, o juos išanalizavęs suprato, kad pasirašė 2015 m. birželio 17 d. klausimyno paskutiniame lape. Pareiškėjo nuomone, vos kelių minučių trukmės procedūros metu pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimą imitavęs darbuotojas galėjo suspėti tik kompiuteryje esančioje kitam asmeniui parengtoje klausimyno formoje pakeisti asmens vardą ir pavardę į pareiškėjo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. pateikė prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. liepos 22 d. pakvietė pareiškėją ir dalyvaujant komisijai buvo atlikta pakartotinė darbingumo lygio nustatymo pusantros valandos trukmės procedūra. 2015 m. liepos 22 d. klausimyną buvo pasiūlyta užsipildyti pačiam pareiškėjui. Tarnybos darbuotoja tik įrašė klausimyne pareiškėjo vardą, pavardę ir pildymo datą. Pareiškėjas nurodo, kad užpildęs klausimyną, jį pateikė komisijai, o komisijai jį peržiūrėjus, dviejų atsakymų į klausimus žymintys langeliai komisijos pageidavimu ir pareiškėjo sutikimu buvo pakeisti į langelius, kurie įvardinti mažesniais balais (ties kiekvienu pataisymu pareiškėjas pasirašė). Pataisytą klausimyną, komisiją priėmė ir įsipareigojo per mėnesį priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėjas paaiškino, kad po to paaiškėjo, jog 2015 m. liepos 22 d. pildyto klausimyno duomenys nebuvo naudoti priimant sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o buvo panaudoti prieš daugiau nei 2 mėnesius (2015 m. birželio 17 d.) pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis parengto klausimyno duomenys.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo kreipėsi į Ginčų komisiją, tačiau ji pareiškėjo ginčijamame 2016 m. vasario 23 d. sprendime minėtu klausimu pasisakė tik tiek, kad 2015 m. liepos 22 d. klausimynas nebuvo naudotas dėl pareiškėjo pažymėtų balų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje 2015 m. liepos 22 d. pusantros valandos trukusioje procedūroje, kurios metu buvo rengiamas klausimynas, nebuvo suskaičiuota galutinė balų suma, pagal kurią nustatomas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui. Galutinę klausimyno balų sumą suskaičiavo ir ją į klausimyną įrašė Tarnybos darbuotojas, kai pareiškėjas procedūroje jau nebedalyvavo. Pareiškėjas apie koeficiento dydį sužinojo 2016 m. kovo 10 d., kai Tarnyba pareiškėjo prašymu pateikė jam 2015 m. liepos 22 d. klausimyno kopiją. Pareiškėjas pastebėjo, kad galutinė balų suma klausimyne buvo įrašyta ta pačia rašysena, kuria buvo įrašytas ir pareiškėjo vardas bei pavardė klausimyno pradžioje. Be to, kai pareiškėjas pagal komisijos pageidavimą pataisė klausimyne du langelius ir dėl taisymo pasirašė, jis netaisė galutinės balų sumos, nes ji nebuvo įrašyta.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su nustatytu 50 proc. baziniu darbingumu dėl stuburo osteochondrozės. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus III funkcinio nepakankamumo klasė atitinka 1 priedo lentelės 76.3.2 punktą, t. y. 45 proc. bazinį darbingumą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis prieštarauja elementariai logikai, nes pagal 2015 m. birželio 17 d. klausimyną buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo 28,8 proc. darbingas, tačiau taip pat nustatyta, kad neteko tik ketvirtadalio veiklos ir gebėjimo dalyvauti, t. y. kuo mažiau žmogus yra darbingas, tuo labiau jis geba dalyvauti veikloje.

7. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 2–4).

8. Tarnybos nuomone, pareiškėjas savo reikalavime turi aiškiai nurodyti konkrečius teisės akto straipsnius (jų dalis) ar punktus, kurie, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti ar netinkamai taikyti. Be to, pasak Tarnybos, skunde turi būti nurodyti aiškūs ir nuoseklūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto. Tarnyba pastebėjo, kad pareiškėjas apsiribojo tik administracinės procedūros sprendimo priėmimo aplinkybių išvardinimu, net nenurodydamas, ar galimas formalus procedūros pažeidimas yra esminis ir ar galėtų turėti įtakos sprendimui priimti.

9. Tarnyba paaiškino, kad klausimyno balų suma yra 19 ir prilyginama koeficientui 1. Pareiškėjas, pasak Tarnybos, nenurodė, kurios vertės atsakovo buvo netinkamai nustatytos, nepaaiškina, kurioje srityje jo veikla ir gebėjimas yra labiau sutrikę. Tarnybos nuomone, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tik pareiškėjas gali įrodyti, kad jo veikla ir gebėjimas dalyvauti yra labiau sutrikę nei pagal turimus medicininius duomenis nustatė Tarnyba. Tarnyba nurodė, kad net jei ir būtų įpareigota pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį, pagal šiuo metu turimus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (V t., b. l. 15–26).

11. Teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikia prielaidas, jog 2015 m. birželio 17 d. klausimynas buvo parengtas atmestinai. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad teismas negali vadovautis prielaidomis.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2015 m. liepos 22 d. klausimyną pareiškėjas pildė pats, todėl teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai vadovavosi objektyvesniu, nuo pareiškėjo valios nepriklausomai užpildytu 2015 m. birželio 17 d. klausimynu.

13. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kurias vertes Tarnyba 2015 m. birželio 17 d. klausimyne nustatė netinkamai, nepaaiškino, kurioje srityje jo veikla ir gebėjimas yra labiau sutrikę. Teismas sutiko su Tarnybos atsiliepimo argumentais, kad klausimynas pildomas ne pagal vertinamojo pageidavimus ar iš anksto parengtus atsakymus, bet stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

III. 14. Pareiškėjas B. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, taip pat panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 20 d. sprendimą bei įpareigoti Tarnybą nuo 2015 m. birželio 17 d. nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2015 m. liepos 22 d. užpildyto klausimyno duomenis ir medicininių dokumentų parodymus atitinkantį darbingumo lygio nustatymo XIII. 76.32.2. (45 proc.) kriterijų (V t., b. l. 29–32).

15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas pagal netinkamai parengto 2015 m. birželio 17 d. klausimyno duomenis, o kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – darbingumo lygį nustatyti pagal dokumentų parodymus atitinkantį darbingumo lygio nustatymo XIII. 76.3.2 (45 proc.) medicininį kriterijų – iš viso nebuvo teismo nagrinėtas.

16. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl 2015 m. birželio 17 d. klausimyno neteisėtumo ir nepagrįstumo ir pastebi, kad nei vieno šių argumentų Tarnyba neginčijo. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad klausimynas yra dviejų subjektų valios išraiškos dokumentas, o 2015 m. birželio 17 d. klausimynas buvo tik Tarnybos darbuotojo, o ne pareiškėjo valios išraiška. Pasak pareiškėjo, Tarnyba, kviesdama pareiškėją 2015 m. liepos 22 d. pakartotiniam klausimyno pildymui pripažino ankstesnį (2015 m. birželio 17 d.) klausimyną netinkamu. Be to, 2015 m. liepos 22 d. užsipildyti klausimyną pačiam pareiškėjui buvo pasiūlyta Tarnybos darbuotojų. Komisija priėmė pareiškėjo užpildytą klausimyną ir pareiškė, kad procedūra baigta, todėl, pasak pareiškėjo, suprantama, jog darbingumo lygio nustatymas būtų būtent pagal 2015 m. liepos 22 d. klausimyną.

17. Pareiškėjas pastebi, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pareiškėjo nurodytas 2015 m. birželio 17 d. klausimyno parengimo aplinkybes du kartus pavadino prielaidomis, nors Tarnyba nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teismo posėdžio metu šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo. Be to, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. sausio 6 d. pateiktą prašymą išreikalauti iš Tarnybos garso ir vaizdo įrodymus, nors Tarnyboje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Pareiškėjas pastebi, kad teismas 2015 m. birželio 17 d. klausimyną pripažino objektyvesniu, nors jis buvo parengtas pareiškėjo neapklausus.

18. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra likę ketvirtadalis darbingumo, tačiau pagal 2015 m. birželio 17 d. klausimyną veiklos ir gebėjimų yra išlikę trys ketvirtadaliai. Toks minėtų dviejų, vienas nuo kito priklausomų dydžių galutinis rezultatas, pasak pareiškėjo, būtų absurdas, nes jei žmogus būtų visiškai nedarbingas, jo veikla bei gebėjimai pagal tokią funkcinę priklausomybę, kuria vadovautasi vienasmeniškai pildant 2015 m. birželio 17 d. klausimyną, būtų maksimalūs, t. y. kaip ir visiškai sveiko žmogaus. Pagal 2015 m. liepos 22 d. klausimyną, kuriame išreikšta komisijos ir pareiškėjo valia, pareiškėjo veikla ir gebėjimai yra sumažėję 57 procentais (ne 71,2 proc., jei būtų tiesinė proporcija), esant nustatytam 28,8 proc. baziniam darbingumui.

19. Pareiškėjas taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl bazinio darbingumo procento (45, o ne 50 proc.) nustatymo dėl stuburo osteochondrozės. Papildomai pastebi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjui tik pradėjus šio reikalavimo išaiškinimą, teismas informavo, kad su šia skundo dalimi yra susipažinęs ir aiškinti nėra tikslinga, tačiau teismo sprendime ši skundo dalis nebuvo nagrinėta (sprendime apie tai nėra nė žodžio).

20. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (V t., b. l. 38–39).

21. Tarnyba paaiškina, kad klausimynas yra pildomas Tarnybos specialisto, apklausiant vertinamą asmenį. Garso įrašas šio vertinimo metu nedaromas. Tarnyba nurodo, kad kiekvienu atveju klausimynas yra pildomas individualiai atsižvelgiant į asmens paaiškinimus ir asmens sveikatos būklę. Už klausimyno pildymą yra atsakingas Tarnybos darbuotojas, o asmens parašas įrodo, kad asmuo yra susipažinęs su klausimyno turiniu. Asmuo teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais gali tiek skunde, tiek ir dalyvaudamas faktinius duomenis tikrinant vietoje, t. y. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo posėdyje.

22. Tarnyba paaiškina, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – Tvarkos aprašas), 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktas, kuris vertinamas 45 proc. bazinio darbingumo verte, pareiškėjui negali būti pritaikytas, nes jis naudojamas esant diagnozuotai stuburo osteochondrozės III rentgenologinei stadijai, o duomenų apie tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikimą Tarnyba neturi (pareiškėjui yra patvirtinta III funkcinio nepakankamumo klasė). Tarnyba pastebi, kad darbingumo lygio procentai šiuo atveju priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti minėtą Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2015 m. liepos 22 d. parengto klausimyno duomenis ir Tvarkos aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punkte nustatytą 45 proc. vertės kriterijų pagrįstumo.

24. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjo ginčijamu 2016 m. sausio 20 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 30 proc. darbingumo lygį, galiojantį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. (I t., b. l. 43–46). Pareiškėjas šį sprendimą ikiteismine tvarka skundė Ginčų komisijai, kuri 2016 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris pareiškėjo skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo darbingumo lygį nustatė neatsižvelgusi į 2015 m. liepos 22 d. klausimyno duomenis. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2015 m. birželio 17 d. klausimynas yra objektyvesnis, nei 2015 m. liepos 22 d. klausimynas. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl vieno iš pareiškėjo skundo reikalavimų, t. y. dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal dokumentų parodymus atitinkantį Tvarkos aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punkte nustatytą 45 proc. vertės kriterijų.

26. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – Kriterijų aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 18 d.), 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima įvertinusi du kriterijus, t. y. medicininį kriterijų bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su tuo, kaip Tarnyba 2016 m. sausio 20 d. sprendime įvertino tiek vieną, tiek ir kitą kriterijų. Didžioji dalis pareiškėjo argumentų yra susijusi su, pareiškėjo manymu, netinkamai įvertintu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijumi, todėl teisėjų kolegija pirmiausiai vertins su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

27. Pareiškėjo nuomone, vertinant asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų turėjo būti remiamasi ne 2015 m. birželio 17 d., o 2015 m. liepos 22 d. klausimyno duomenimis. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai vadovavosi 2015 m. birželio 17 d. klausimyno duomenimis, nes šio klausimyno duomenys yra objektyvesni, atsižvelgiant į tai, kad minėtą klausimyną užpildė Tarnybos darbuotojas (ne pareiškėjas).

28. Kriterijų aprašo 9 punkte (punkto numeris minėtame apraše nenurodytas) nustatyta, kad asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Šio klausimyno forma yra patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Iš minėtos formos matyti, kad į klausimus atsako vertinamas asmuo, o klausimyną pildo Tarnybos darbuotojas (vertintojas). Atitinkamai, minėtą klausimyną pasirašo abu – tiek ir klausimyną pildęs (vertinimą atlikęs) darbuotojas, tiek ir į klausimus atsakinėjęs (vertinamasis) asmuo.

29. Byloje esantis 2015 m. liepos 22 d. klausimynas nėra pasirašytas Tarnybos darbuotojo (II t., b. l. 93), tačiau šiuo atveju yra reikšminga pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minėtas klausimynas buvo pildomas Tarnyboje pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu dalyvaujant Tarnybos darbuotojams. Šių aplinkybių Tarnyba byloje neginčija. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys dokumentai – pareiškėjui adresuotas Tarnybos 2015 m. liepos 9 d. raštas, kuriuo pareiškėjas kviečiamas atvykti 2015 m. liepos 22 d. į pakartotinį vertinimą Tarnyboje. Tarnyba neginčija pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad būtent Tarnybos darbuotojai pasiūlė pareiškėjui pačiam užpildyti klausimyną, taip pat neginčija pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kad po klausimyno užpildymo pareiškėjas pataisė tam tikrus pažymėtus atsakymus, atsižvelgdamas į Tarnybos darbuotojų nuomonę. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pakartotinis pareiškėjo darbingumo vertinimas (klausimyno pildymas) 2015 m. liepos 22 d. Tarnyboje neįvyko, o pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimo rezultatai (užfiksuoti klausimyne) Tarnybos buvo pripažinti negaliojančiais.

30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad Tarnyba pagrįstai vadovavosi 2015 m. birželio 17 d. klausimynu, nes jis yra objektyvesnis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios teismo išvados nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, pasak pareiškėjo paaiškinimų, kurių Tarnyba neginčija, 2015 m. birželio 17 d. Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotoja neklausinėjo pareiškėjo klausimyne nurodytų klausimų, todėl pareiškėjas į juos atsakymų nepateikė. Tokios pozicijos pareiškėjas nuosekliai laikosi nuo pat 2015 m. birželio mėnesio pabaigos. Tai patvirtina byloje esantis pareiškėjo skundas Tarnybos direktoriui (II t., b. l. 96). Ant šio dokumento yra uždėta rezoliucija „pareikalauti darbuotojų paaiškinimų dėl nurodytos situacijos“. Pažymėtina, kad minėti paaiškinimai teismui nebuvo pateikti, o pirmosios instancijos teismas, jų nereikalavo. Ant pareiškėjo skundo taip pat yra viza „kviesti“. Kaip minėta, 2015 m. liepos 9 d. raštu pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti pakartotiniam vertinimui 2015 m. liepos 22 d. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar 2015 m. birželio 17 d. klausimynas buvo užpildytas, pareiškėjo paklausus klausimyne nurodytų klausimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio klausimyno objektyvumo yra nepagrįsta bylos duomenimis, be to, padaryta neįvertinus pareiškėjo nurodytų argumentų dėl šio klausimyno pildymo aplinkybių.

31. Tiek Tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kuriuos 2015 m. birželio 17 d. klausimyne pažymėtus atsakymus laiko klaidingais. Šiuos argumentus ir teismo sprendimo motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė, kad būtų vadovaujamasi 2015 m. liepos 22 d. klausimyno duomenimis, todėl buvo visiškai aišku, kad tie atsakymai, kurie 2015 m. birželio 17 d. klausimyne nesutampa su atsakymais 2015 m. liepos 22 d. klausimyne, pareiškėjo laikomi nustatytais netinkamai. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikia vadovautis nuo pareiškėjo valios nepriklausomai užpildytu 2015 m. birželio 17 d. klausimynu. Pažymėtina, kad klausimyno esmė yra vertinamajam asmeniui užduodami klausimai, į kuriuos asmuo turi pateikti atsakymus, todėl klausimynas negali būti užpildytas nepriklausomai nuo pareiškėjo valios.

32. Ginčų komisijos 2016 m. vasario 23 d. sprendime nurodyta, kad Tarnyba pagrįstai vadovavosi 2015 m. birželio 17 d. klausimyno duomenimis, nes pareiškėjo asmens byloje Nr. 27665 esantys duomenys patvirtina, jog Tarnybos specialistai nesutiko su pareiškėjo pažymėtais balais 2015 m. liepos 22 d. klausimyne (I t., b. l. 33). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Tarnybos argumentams, kad klausimynas turi būti pildomas ne pagal iš anksto parengtus atsakymus, o individualiai, atsižvelgiant į asmens paaiškinimus, stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

33. Pažymėtina, kad už klausimyno pildymą yra atsakingas Tarnybos darbuotojas, o tai reiškia, kad Tarnybos darbuotojas, klausimyne pažymi tam tikras vertes balais, ne išimtinai pagal vertinamo asmens pateiktus atsakymus, o kartu ir pats vertindamas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybes, bet į vertinamojo pateikus atsakymus atsižvelgti yra privaloma. Vertinamojo parašas minėtame klausimyne reiškia, kad asmuo yra susipažinęs su tuo, kaip buvo įvertintos jo veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybės, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad įvertintas asmuo su tokiu jo vertinimu besąlygiškai sutinka. Nesutikimo motyvus, nurodant konkrečias aplinkybes, dėl kurių vertinimo prieštaraujama, asmuo gali pateikti, nustatyta tvarka ginčydamas Tarnybos priimtą sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Tokiu atveju, įrodinėjimo našta tenka abiems šalims, t. y. nesutinkantis asmuo turi įrodyti savo poziciją, o Tarnyba turi įrodyti, kad ji tinkamai, objektyviai ir pagrįstai įvertino asmens ginčijamas veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybes.

34. Nagrinėjamu atveju kylant pagrįstoms abejonėms dėl 2015 m. birželio 17 d. klausimyne esančių duomenų objektyvumo (Tarnybai neginčijant pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad minėtas klausimynas buvo užpildytas pareiškėjo nepaklausus minėtame klausimyne nurodytų klausimų), konstatuotina, kad šiais duomenimis Tarnyba negalėjo vadovautis, priimdama ginčijamą 2016 m. sausio 20 d. sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis.

35. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl jo darbingumo lygio nustatymo, vadovaujantis 2015 m. liepos 22 d. klausimyno duomenimis, teisėjų kolegija pastebi, kad minėtas klausimynas buvo užpildytas, pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. Tarnybai nepagrįstai leidus pareiškėjui pačiam jį užsipildyti, po to Tarnybai nepagrįstai šio klausimyno nepasirašant, nors balų žymėjimas klausimyne buvo derinamas su pareiškėju (pareiškėjas, kaip minėta, dalį pažymėtų balų klausimyne ištaisė pagal Tarnybos darbuotojų pastabas – šios aplinkybės Tarnyba byloje taip pat neginčija). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d., darytina išvada, kad šiuo metu atliktas pakartotinis vertinimas atspindėtų dabartinę situaciją, o ne situaciją buvusią minėtu laikotarpiu, todėl tokio vertinimo atlikimas šiuo metu nebeturi prasmės. Nepaisant nustatytų 2015 m. liepos 22 d. klausimyno pildymo trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad juos, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą konkrečioje byloje nagrinėjamoje situacijoje, galima pripažinti neesminiais ir šiuo klausimynu galima vadovautis, priimant naują sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio, buvusio minėtu laikotarpiu.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentais, kad net jei ji ir būtų įpareigota pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį, pagal šiuo metu turimus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija primena, kad asmens darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant ne tik į medicininį kriterijų, bet ir į asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų. Pastarojo kriterijaus koeficientui pagal 2015 m. liepos 22 d. klausimyną esant mažesniam nei 1 (kuris buvo nustatytas 2015 m. birželio 17 d. klausimynu), akivaizdu, kad tokiu atveju keičiasi (mažėja) ir pareiškėjo darbingumo procentinis lygis, todėl Tarnybos argumentas, kad nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas yra nepagrįstas. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2015 m. liepos 22 d. parengto klausimyno duomenis yra tenkintinas.

37. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal dokumentų parodymus atitinkantį Tvarkos aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punkte nustatytą 45 proc. vertės kriterijų (stuburo osteochondrozės III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų). Tarnyba į šiuos pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime jokių atsikirtimų neteikė, o nesutikimą su šiais pareiškėjo argumentais Tarnyba išreiškė tik atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, pagrindinis ginčo dalykas šioje byloje buvo minėtas klausimynas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima dėl minėto pareiškėjo argumento pasisakyti apeliacinėje instancijoje.

38. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti 45 proc. vertės kriterijų šiuo atveju būtina nustatyti ligos III rentgenologinę stadiją. Pareiškėjui nustatyta III funkcinio nepakankamumo klasė, o ne III rentgenologinė stadija. Ginčų komisija teisingai pastebėjo, kad 2014 m. birželio 9 d. MRT tyrimo duomenys rodė smulkius osteofitus ir nedidelį sąnario plyšio susiaurėjimą (kai 76.3.2 punkte nurodyta III rentgenologinė stadija, kaip minėta, reiškia daug ir vidutinio dydžio osteofitų bei vidutinį sąnario plyšio susiaurėjimą bei pokremzlinę osteosklerozę). Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjui nustatyta stuburo osteochondrozės III funkcinio nepakankamumo klasė atitinka 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktą (45 proc. bazinį darbingumą), teisėjų kolegijos yra atmetami kaip nepagrįsti. Atitinkamai, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą pareiškėjo darbingumo lygį nustatyti pagal Tvarkos aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punkte nustatytą 45 proc. vertės kriterijų.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, panaikina pareiškėjo ginčijamus Tarnybos bei Ginčų komisijos sprendimus bei įpareigoja Tarnybą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. pagal 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjo pasirašyto klausimyno duomenis, kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo B. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SS-217 „Dėl 2015-10-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-316 „Dėl B. S. darbingumo lygio“ vykdymo“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-54 „Dėl 2015-10-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-316 „Dėl B. S. darbingumo lygio“ vykdymo“, kuriuo minėtas 2016 m. sausio 20 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo B. S. darbingumo lygio laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d., vadovaujantis pareiškėjo 2015 m. liepos 22 d. pasirašytu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė