2021-07-21 Nr. AB-14748-3-61-3-01777-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-07-21 Nr. AB-14748-3-61-3-01777-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija (toliau – ir VšĮ Baltijos maisto organizacija, pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, atsakovas) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“‘ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-456-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01777-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija (toliau – ir VšĮ Baltijos maisto organizacija, pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, atsakovas) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“‘ (toliau – ir Sprendimas).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2021 m. balandžio 29 d., atsakovui jį pateikus į bylą Nr. eI3-1941-463/2021 kaip 2020 m. spalio 12 d. rašto priedą, atsakovas patvirtino šio Sprendimo pareiškėjui nesiuntęs.
Teismas, įvertinęs ginčo santykiams aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, kad vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl grąžintinų lėšų anuliavimo, apie tai informuoja administruojančiąją instituciją, kuri registruoja grąžintinų lėšų anuliavimą. Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų anuliavimo, jeigu atsižvelgdama į gautą papildomą informaciją, susijusią su išmokėta parama, nustato, kad užregistruota grąžintinų lėšų suma turi būti mažesnė; vykdomoji institucija ir administruojančioji institucija grąžintinas lėšas anuliuoja pagal jų parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus). Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 3.1 punktą administruojančioji institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, sprendė, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas tarpiniu sprendimu, kuris nagrinėjamu atveju nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukels šio Sprendimo pagrindu administruojančiosios institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – Taisyklių 9 punkto pagrindu priimtas sprendimas dėl gražintinų lėšų sugrąžinimo, kuris, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, turi būti priimtas gavus skundžiamą Sprendimą ir atlikus grąžintinų lėšų įskaitymus.
Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas neturėjo būti siunčiamas pareiškėjui, o turėjo būti pateiktas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galutiniam sprendimui dėl grąžintinų lėšų priimti, kaip atsitiko ir šiuo atveju. Pats savaime skundžiamas Sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio, nors jame nurodyta grąžintinų lėšų suma, tačiau pareiškėjas nėra įpareigojamas šiuo Sprendimu grąžinti lėšų, jam nėra nurodytas terminas tai padaryti, nėra nurodytos lėšų negrąžinimo teisinės pasekmės, taigi Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jis nagrinėjamu atveju buvo skirtas ne pareiškėjui, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galutiniam sprendimui dėl grąžintinų lėšų priimti.
Teismas akcentavo, kad skundžiamame Sprendime nėra jokių privalomų nurodymų pareiškėjui, taip pat jam nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jo subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, todėl atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo skundą dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)- 002 priimti nagrinėti.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais ir mano, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio, ABTĮ 15 straipsnio, ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nusistovėjusios praktikos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Pareiškėjas nesutinka, kad Sprendimas yra tik konstatuojamojo pobūdžio, ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Taisyklių 3.12 punktą vykdomoji institucija yra VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, o pagal 3.1 punktą NMA yra administruojančioji institucija. Taisyklių 4 punkte yra aiškiai nurodyta, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Taip pat Taisyklių 4 punkte yra detaliai reglamentuoti reikalavimai sprendimo turiniui. Pagal kitas Taisyklių nuostatas administruojančioji institucija tik techniškai įgyvendina vykdomosios institucijos sprendimus tam tikrais Taisyklėse numatytais būdais. Ji jokių savarankiškų sprendimų pripažinti tam tikras lėšas grąžintinomis lėšomis nepriima, todėl būtent atsakovo Sprendimas nustato subjektines pareiškėjo teises ir pareigas, nes būtent šiuo Sprendimu yra nuspręsta netenkinti pareiškėjo pateikto prašymo dėl likučio išmokėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimu VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra nusprendė pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų: 1) visą Periodinėje finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 43 023,82 Eur; 2) galutinėje finansinėje ataskaitoje, VšĮ Baltijos maisto organizacija gavėjo 2018.03.01-2019.02.28 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas 18 reklaminių skydelių, kurie nebuvo transliuojami antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, sukūrimui – 4 462,1 Eur. Tokiu būdu Sprendimas tiesiogiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui – jis negalės gauti paramos už patirtas konkrečias išlaidas, t. y. patirs finansinius nuostolius.
Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė kito dokumento, kuris yra aktualus šioje byloje, t. y. Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse programų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541 „Dėl Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Informavimo taisyklės). Pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvauja Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiose valstybėse paprastojoje programoje (toliau – ir Programa), kurios administravimo tvarka reglamentuota būtent šiose Informavimo taisyklėse. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Informavimo taisyklių 3 punkto ir 46 punkto nuostatas būtent VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra nagrinėja pareiškėjų prašymus, atlieka Programos priemonių patikras vietoje ir panašius veiksmus, ir būtent ji priima visus esminius sprendimus, kurie sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, tą yra patvirtinusi ir NMA.
Pareiškėjas pabrėžia, kad VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra jau 2019 metais buvo priėmusi panašius sprendimus dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjo vykdytas programas, ir pareiškėjo skundai dėl tokių sprendimų buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos, kuri aiškiai patvirtina, jog Sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui, ir jis gali būti skundžiamas teismui, tokios praktikos laikosi ir teismai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą remiantis ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas kreipėsi dėl tarpinio sprendimo, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, panaikinimo, o tokie skundai nenagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad atsakovo sprendimas jam sukelia tiesiogines materialines teisines pasekmes, todėl gali būti ginčijamas teisme.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų (ABTĮ 17 str. 1 d. 4 p.)
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, kuriuo nustatė, kad pareiškėjui išmokėta suma (428 192,88 Eur) viršija apskaičiuotą galutinę dotacijos sumą (215 126,02 Eur), todėl mokėtinas likutis yra neigiamas ir sudaro 213 066,86 Eur, bei, vadovaudamasis Taisyklių 7.1.1 papunkčiu, priėmė sprendimą susigrąžinti likusią neigiamo likučio dalį – 13 066,86 Eur. Minėtame sprendime taip pat buvo nurodyti nustatyti pažeidimai, dėl kurių susidarė grąžintinų lėšų suma, teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas.
Pažymėtina, jog ginčo santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.), kurios nustato grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką. Šių Taisyklių 3.1 punktas nustato, kad administruojančioji institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o 3.12 punktas apibrėžia, kad vykdomoji institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ ir 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ paskirta institucija, atsakinga už sprendimo dėl paramos suteikimo ir (arba) grąžintinų lėšų nustatymo administruojant ES žemės ūkio fondų priemones (toliau – priemonės) priėmimą.
Taisyklių 3.10 punktas nustato, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad grąžintinų lėšų nustatymo diena – vykdomosios institucijos sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priėmimo diena.
Vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nedelsdama apie tai informuoja administruojančiąją instituciją. Administruojančioji institucija, gavusi vykdomosios institucijos sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nedelsdama Finansų ir apskaitos informacinėje sistemoje registruoja grąžintinas lėšas pagal priemonę, finansavimo šaltinį (ES žemės ūkio fondų arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) ir mokėjimo dokumentą (Taisyklių 6 p.). Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (Taisyklių 7.1.1 papunktis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019) yra pasisakęs, kad Taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad „<...> šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“ ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžinimo taisyklių 4.2 ir 4.3 p.). Todėl, kaip matyti ir iš nuoseklios administracinių teismų praktikos (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018 ir kt.), sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Nagrinėjamu atveju vykdomoji institucija – atsakovas – priėmė sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos, kuriame nurodė grąžintinų lėšų sumą, pažeidimus, dėl kurių susidarė grąžintinų lėšų suma, teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, šio sprendimo apskundimo tvarką ir kt., todėl sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad šis Sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui materialines teisines pasekmes, dėl kurio teisėtumo įvertinimo teisme gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, yra tik tarpinis sprendimas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis yra naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė