a4b6495e-e643-4d24-90fb-dead7e0b9cd8 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-306-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19221-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 3.1.18.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-499-780/2020 pagal ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė teismo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra G. P. ir dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkÄ .

2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. Didžiosios Britanijos (duomenys neskelbtini) teismas priėmė galutinę nutartį, kuria nustatė nepilnametės dukros G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu ir suteikė jam leidimÄ iÅ¡vežti dukrÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės. Teismas nusprendė bylos nagrinėjimÄ perkelti į Lietuvos RespublikÄ , taip pat iki teismo sprendimo Lietuvoje priėmimo nustatė laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovė galės bendrauti su vaiku dalyvaujant kitiems asmenims, dėl kurio tėvai susitars.

Nuo tada, kai atsakovas iÅ¡sivežė dukrÄ gyventi į LietuvÄ , jis sudarė kliÅ«tis jai bendrauti su dukra: nekėlė telefono ragelio, užblokavo ieÅ¡kovės telefono numerį savo ir dukros telefonuose. Atsakovas nevykdo (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. galutinės nutarties ir siekia sukliudyti dukros ir jos bendravimui, todėl 2019 m. pradžioje ieÅ¡kovė persikėlė gyventi į LietuvÄ , tam, kad galėtų bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime, rÅ«pintis ja. Ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir tarpininkaujant jam, dalyvaujant psichologui, Å¡iais metais pavyko pasimatyti su nepilnamete dukra 4 kartus.

Susitikimų metu ji pastebėjo, jog nepilnametė dukra, nors ir džiaugiasi matydama mamÄ , tačiau yra susikausčiusi, bijo atvirai kalbėti, todėl mano, kad po susitikimų atsakovas neigiamai kalba apie jÄ ir nepilnametei dukrai sunku bendrauti su mama. Be to, ieÅ¡kovės ir dukros susitikimai vyko dalyvaujant kitiems asmenims ir tai taip pat vaikÄ trikdė. Nenorėdama daugiau skaudinti ir traumuoti nepilnametės dukros įtemptais susitikimais, nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovė susitikimų su nepilnamete dukra neorganizavo ir nusprendė kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

3. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti tokiÄ pat laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , kokiÄ prašė nustatyti iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

4. Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones prašė atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi byloje Nr. SQ14C00081 nutarė, jog G. P. nuo 2014 m. spalio 14 d. gyvens su atsakovu; leido jam iÅ¡vežti dukrÄ G. P. gyventi į Lietuvos RespublikÄ ; nurodė, kad tol, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims galutinio sprendimo dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkos, atsakovė bendraus su vaiku prižiÅ«rima tėvo arba kito asmens, dėl kurio sutaria tėvai; uždraudė atsakovei be teismo nutarties iÅ¡vežti mergaitę iÅ¡ Anglijos ir Velso bei paimti vaikÄ iÅ¡ tėvo globos.

Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081 ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu klausimas yra iÅ¡spręstas galutinai. Dukra nuo 2014 m. spalio 15 d. faktiÅ¡kai gyvena su atsakovu, o ieÅ¡kovė keletÄ metų nebendravo su dukra, jos nelankė, nesirÅ«pino ne tik jos pragyvenimu, bet ir auklėjimu.

Atsakovė susitiko su G. P. 2014 m. gruodžio 19 d., po to nei karto jos neaplankė, tik keletÄ kartų kalbėjo telefonu, o 2019 metais susitiko kelis kartus, tačiau vėliau nieko nepaaiÅ¡kinusi nutraukė susitikimus. IeÅ¡kovei bÅ«davo ir yra sudaromos sÄ lygos matytis su dukra, bet ieÅ¡kovė principingai atsisako bendrauti su dukra jo akivaizdoje, kaip kad nustatė teismas. Dukra nenori su ieÅ¡kove susitikinėti, nenori kalbėtis telefonu. Kai reikėdavo vykti į susitikimus, dukra bÅ«davo nervinga nuo pat ryto, jai tai bÅ«davo sukrėtimas.

Ir dabar paklausta, ar nori susitikti su mama, atsako, kad nenori. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė bendrautų su G., tačiau ieÅ¡kovei labiau rÅ«pi asmeninių santykių aiÅ¡kinimasis, o ne vaiko interesai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Nustatė, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismas 2014 m. spalio 14 d. priėmė galutinį įsakymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuspręsdamas, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimÄ perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame įsakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryÅ¡ių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, ieÅ¡kovė gali bendrauti su vaiku dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio Å¡alys susitars.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081, kuriais, be kita ko, nustatyta ir laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kol Å¡io klausimo neiÅ¡spręs Lietuvos Respublikos teismas. Minėta nutartis įsiteisėjusi, yra vykdytina ir kasacine tvarka negali bÅ«ti peržiÅ«rėta, nes kasacinis teismas atsisakė priimti kasacinį skundÄ dėl Å¡ios nutarties.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka reikÅ¡tų iÅ¡ankstinį jos ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimÄ , nes ji praÅ¡o nustatyti tokiÄ pat laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kaip ir jos pageidaujama nuolatinė bendravimo tvarka. Pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymo turinį tai reikÅ¡tų maksimalios bendravimo tvarkos nustatymÄ iÅ¡ karto, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, nenustačius visų ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepatikrinus visų įrodymų.

Teismas sprendė, kad Å¡ioje proceso stadijoje maksimalus bendravimas prieÅ¡tarautų vaiko nuomonei bei jo interesams, nes G. P. tarnybos (toliau – VVTÄ®T) iÅ¡vadoje nurodoma, kad G. P. ir mamos ryÅ¡ys yra nurodo kad su mama susitikinėti nenori, neturi su ja apie kÄ kalbėti, pyksta, kad mama (duomenys neskelbtini) metus su ja nebendravo, nesidomėjo. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, todėl ieÅ¡kovė galėtų dviese susitikinėti su dukra pirmiausiai atkÅ«rus tarpusavio psichologinį ryšį, kad vaikas nejaustų įtampos susitikimų metu.

Akivaizdu, jog po ilgo vaiko ir motinos nebendravimo nuo 2014 m. spalio 14 d. mergaitė natÅ«raliai nenori ilgai bendrauti su motina, nes nejaukiai jaučiasi nežinodama apie kÄ kalbėti, pyksta, kad jai nebuvo rodomas dėmesys ir motina su ja nebendravo ilgÄ laikÄ . Be to, G. P. nurodė, kad bendraujant su mama telefonu, kai tėtis apie tai nežinojo, mama klausinėdavo apie tėtį ir tai mergaitei nepatiko, todėl ji pati paprašė tėčio, kad vėl užblokuotų mamos numerį. Vaikas nurodo, kad, jeigu tektų susitikti su mama, norėtų, kad susitikimuose dalyvautų ir tėtis, gal net psichologė.

IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikui bendraujant su motina, tačiau be tėvo ar kito asmens dalyvavimo, vaikas jaučiasi mažiau saugus, yra emociÅ¡kai labiau pažeidžiamas. G. P. nurodyta aplinkybė, kad ji pati paprašė tėčio užblokuoti mamos numerį telefone, leidžia daryti prielaidÄ , kad bendraudama su dukra be kitų asmenų dalyvavimo ieÅ¡kovė galimai netinkamai pasirenka bendravimo su vaiku temas ir objektÄ , ne visÄ dėmesį skiria savo ir dukters santykiams, tai patvirtina, kad Å¡iuo metu galiojanti sÄ lyga – bendrauti su dukra dalyvaujant vaiko tėvui ar kitiems asmenims – yra pagrįsta ir atitinka vaiko interesus.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo galutiniame įsakyme nustatyta, kad G. P. gyventi su motina buvo pavojinga (įsakymo 9 punktas), o galutiniame įsakyme – ryšių su vaiku palaikymo tvarkaraštyje nustatyta, kad G. P. gyvenant su motina grėsė pavojus, todėl V. T. bendrauti su vaiku gali dalyvaujant kitiems asmenis – tėvui ar kitam asmeniui, dėl kurio tėvai susitars (įsakymo – ryšių su vaiku palaikymo tvarkaraščio 6 punktas).

8. Teismas konstatavo, kad kol kas nei pats vaikas, nei iÅ¡vadÄ teikianti VVTAÄ®T, nei vaiko tėvas nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu jau gali bendrauti su dukra atsiribodama nuo savo asmeninių nesutarimų ir pykčio atsakovui, nekeldama dukrai streso ir įtampos. IeÅ¡kovės nurodoma faktinė situacija, kai (duomenys neskelbtini) teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrina jos bendravimo su nepilnamete dukra, susiklostė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pačios ieÅ¡kovės sprendimo nutraukti pradėtÄ bendravimÄ su dukra.

Kitų asmenų dalyvavimas bendraujant su dukra yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) bylų teismo nustatyta ieÅ¡kovės bendravimo su dukra sÄ lyga, todėl ieÅ¡kovė Å¡ios sÄ lygos negali traktuoti kaip trukdymo bendrauti su dukra ar kenkimo vaiko interesams. PrieÅ¡ingai, tai yra sÄ lyga, skirta vaiko interesams apsaugoti. Todėl vien tai, kad tokia sÄ lyga netenkina ieÅ¡kovės ir daro jos bendravimÄ su dukra sudėtingesnį nei ji norėtų, nėra pagrindas kardinaliai keisti bendravimo su vaiku tvarkÄ ir prioritetÄ teikti ieÅ¡kovės, o ne vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. 2014 m. spalio 14 d. galutiniu teismo sprendimu nustatyta laikina bendravimo tvarka, kad motina bendrauja su vaiku dalyvaujant tėvui ar kitam asmeniui, neužtikrina ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamete dukra, kadangi tėvas jau daug metų nebendradarbiavo su ieÅ¡kove dėl dukters bendravimo su motina.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog su vaiko tėvu jai nepavyksta susisiekti, kadangi tėvas nuolat blokuoja jos telefono numerį. Taigi, organizuoti susitikimus ji turi ne per tėvÄ , o per socialines tarnybas, tačiau per jas organizuojant susitikimus pasimatyti su vaiku pavyko tik 4 kartus per Å¡iuos metus, nors motina siekė dažnesnio bendravimo. IeÅ¡kovė pirmÄ kartÄ su dukra susitiko 2019 m. pradžioje, tėvui apie tai nežinant, kai tėvas atvežė dukrÄ eiliniam savaitgaliui pabÅ«ti su močiute.

Dukra buvo labai laiminga, norėjo bendrauti su mama susitikimo metu, tai patvirtina 2019 m. gruodžio 5 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas Nr. 4TSD-3351. Po Å¡io susitikimo tėvas sužinojo, kad vaikas matėsi su mama ir jo elgesys kardinaliai pasikeitė – tėvas nustojo vežti vaikÄ pas močiutę, ieÅ¡kovės mamÄ , todėl močiutė taip pat nebegali bendrauti su anÅ«ke. Tėvas neatsižvelgė į mergaitės nuomonę, kad ji buvo laiminga po susitikimo su mama, ir pats nusprendė, kad daugiau vaikas nebendraus su močiute ir ieÅ¡kove.

Tėvas savo veiksmais/neveikimu siekia atskirti motinÄ ir vaikÄ nuo tada, kai dukra gyvena su juo, vienas iÅ¡ tokių veiksmų — motinos skambučių blokavimas. Motina negalėjo bendrauti su dukra gyvendama užsienyje, kadangi tėvas nepaliko techninių galimybių tai padaryti. 9.2. Vaiko ryÅ¡ys su motina vis dar yra geras, pozityvus, nenutrÅ«kęs. Kaip matyti iÅ¡ vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto, tėvui sužinojus, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvoje ir siekia bendrauti su dukra, tėvas supyko ir tik po to vaiko jausmai motinai tapo neigiami.

Po to vykę susitikimai per tarnybas dukrai buvo sunkÅ«s, tai patvirtina vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, tai dukros elgesyje matė ir pati ieÅ¡kovė, nors psichologo iÅ¡vadoje teigiama, jog nepilnametė dukra pradėjo laisviau reikÅ¡ti emocijas. IeÅ¡kovė, pažinodama savo dukrÄ ir pasikliaudama savo nuojauta, numanė, kad dukrÄ susitikimai skaudina dėl tėvo vaidmens, tėvas formuoja neigiamÄ nuomonę apie motinÄ , susitikimus su ja, siekia paveikti jos norÄ bendrauti su motina. 9.3. Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir netinkamai nustatė, jog tinkamiausias ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku yra per socialines tarnybas, be nustatyto bendravimo laiko, kadangi vaikas buvo laimingas ne tada, kai reikėjo vykti į organizuotus susitikimus tarnybose, kurie vyko labai retai, dalyvaujant kitiems asmenims, o bÅ«tent vaikui vienam bendraujant su mama, be tėvo įtakos. 9.4.

Byloje nėra įrodymų, jog motinos bendravimas su vaiku daro žalÄ vaikui, todėl teismas privalėjo nustatyti laikinÄ bendravimo tvarka, kuri faktiÅ¡kai galėtų bÅ«ti vykdoma ir kurios turėtų laikytis tiek tėvas, tiek ir motina. 9.5. Teismui nustačius, jog maksimali bendravimo tvarka negali bÅ«ti nustatyta taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas privalėjo nustatyti bent minimaliÄ bendravimo tvarkÄ , atitinkančiÄ vaiko interesus, kadangi Å¡iuo metu nėra nustatyta vykdytinos tvarkos su nustatytomis dienomis, valandomis, kuriomis ieÅ¡kovė galėtu matytis su dukra.

Nors ieškovė gali susitikti su dukra per socialines tarnybas, tai pavyko padaryti 4 kartus šiais metais, tačiau toks motinos bendravimas negali būti laikomas bendravimo tvarka – bendravimas nereguliarus, labai retas, susitikimai vyksta ne vaikui malonioje, o tarnybos patalpoje, motina negali su vaiku užsiimti mėgstama vaikui veikla, tėvas neleidžia reguliariai bendrauti motinai su dukra, tarnybos derinasi prie tėvo užimtumo, o jis, tuo manipuliuodamas, retina susitikimus teigdamas, jog yra užimtas arba kad dukra nenori bendrauti, nors faktiškai tai yra ne jos nuomonė, o tėvo.

10. Atsakovas asmuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. byloje yra pateikta VVTAÄ®T iÅ¡vada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dukters nuomonė Å¡iuo klausimu. IÅ¡vadoje nurodoma, kad apeliantės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal Å¡iuo metu civilinėje byloje esančius duomenis prieÅ¡tarautų nepilnametės interesams, šį klausimÄ bÅ«tų galima svarstyti, tik psichologo pagalba atstačius dukters ir apeliantės tarpusavio ryšį.

IÅ¡vada grindžiama tuo, kad nepilnametės dukters G. P. ir apeliantės ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, vaikas Å¡iuo metu nenori bendrauti su apeliante, jaučia jai pyktį. Mergaitė su motina dviese nebendravę nuo 2014 metų, kai G. tebuvo (duomenys neskelbtini) metai. 2019 m. matėsi tik keletÄ kartų, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio bendravimas apeliantės iniciatyva vėl yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Mergaitė po paskutinių susitikimų jautė didelę įtampÄ , todėl Å¡ioje proceso stadijoje apeliantės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieÅ¡tarauja vaiko interesams. 10.2.

Tam, kad apeliantė galėtų betarpiÅ¡kai susitikinėti su dukra, visų pirma turėtų bÅ«ti atstatytas motinos ir vaiko tarpusavio psichologinis ryÅ¡ys, vaikas neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rekomenduotina Å¡alims su vaiku lankytis psichologo konsultacijose ir tik specialisto pagalba atstačius vaiko ir apeliantės ryšį bÅ«tų galima spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . 10.3. Å iuo metu galioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinis sprendimas byloje Nr. SQ14C00081, kuriame nustatyta, jog, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims galutinio sprendimo dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkos, ieÅ¡kovė gali tinkamomis sÄ lygomis ir su priežiÅ«ra bendrauti su vaiku, bendravimÄ prižiÅ«rint tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio sutaria tėvai.

Pažymėtina, kad apeliantei ir Å¡iuo metu nėra sudaromos kliÅ«tys bendrauti su G. P. atsakovo ar kitų asmenų akivaizdoje, tačiau jai to nereikia ir tuo ji nesinaudoja. 10.4. Apeliantė turi galimybę bendrauti su dukra, nustatytas bendravimo bÅ«das atitinka vaiko norÄ ir jo interesus, todėl nėra jokio pagrindo Å¡ioje proceso stadijoje keisti esamÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti intensyvesnį bendravimÄ . Net ir Å¡iuo metu galiojančiomis teisėmis apeliantė nesinaudoja, o ir praeityje naudojosi epizodiÅ¡kai, kas taip pat stipriai neigiamai veikė dukters emocinę bÅ«senÄ . 10.5.

Apeliantės praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka reikÅ¡tų iÅ¡ankstinį jos ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimÄ , maksimalios bendravimo tvarkos nustatymÄ iÅ¡ karto, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, nors jau Å¡iuo metu byloje surinkti įrodymai byloja apie potencialiai neigiamÄ apeliantės praÅ¡omos bendravimo tvarkos įtakÄ nepilnametei dukrai. 10.6. Apeliantė klaidina teismÄ , kad jai nėra leidžiama bendrauti su dukra. Kiek tik ji pageidavo, visais atvejais jai buvo tokios galimybės sudaromos ir tik jos pačios nepaaiÅ¡kinamu vienasmeniu sprendimu to buvo atsisakyta.

Atsakovas nedarė ir toliau neketina daryti kliūčių apeliantės bendravimui su dukra pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ tvarkÄ (dalyvaujant atsakovui ar trečiajam asmeniui), tokiai tvarkai pritaria ir VVTAÄ®T, ji Å¡iuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, tačiau ji nepatinka apeliantei, jos ambicijoms. Prioritetas tokioje situacijoje turėtų bÅ«ti skirtas vaiko interesams. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinos jos ir Å¡alių nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su tėvais.

14. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti jos pasiÅ«lytÄ laikinÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , sprendė, kad nėra pagrindo keisti galiojančiÄ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. galutiniu įsakymu nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ ir taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes pirmiausia turi bÅ«ti atkurtas nutrÅ«kęs vaiko ir motinos ryÅ¡ys, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pagalba iÅ¡ karto nustatoma maksimali bendravimo tvarka, kuri sukeltų vaikui įtampÄ ir emocinį diskomfortÄ .

Å iuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos pagalba kaip tik ir yra galimybė palaipsniui didinti ieÅ¡kovės ir dukters bendravimo intensyvumÄ , sudarant prielaidas atkurti ir stiprinti motinos ir vaiko ryšį, skatinant vaiko norÄ bendrauti su mama, kas sėkmingai kurį laikÄ jau buvo pradėta taikyti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis ir iÅ¡klausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įraÅ¡us, neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada.

16. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir netinkamai nustatė, jog tinkamiausias ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku yra per socialines tarnybas, be nustatyto bendravimo laiko.

17. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, netiria ar pareikÅ¡ti reikalavimai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nebÅ«tų kliūčių įvykdyti teismo sprendimÄ . Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino tik ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo galimybes, tačiau neiÅ¡sprendė Å¡alių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus ne taip, kaip tikėjosi ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kia, kad netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės ir vertinti įrodymai. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

18. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismas 2014 m. spalio 14 d. priėmė galutinį įsakymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo nusprendė, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimÄ perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame įsakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryÅ¡ių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, V.

T. gali bendrauti su vaiku, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio Å¡alys susitars. Å is teismas nustatė, kad G., gyvendama su savo motina, patyrė didelę žalÄ , ir gyventi su motina jai labai pavojinga (įsakymo 9 punktas), G. P. gyvenant su motina grėsė pavojus, todėl V. T. bendrauti su vaiku gali dalyvaujant kitiems asmenis – tėvui ar kitam asmeniui, dėl kurio tėvai susitars (Ä®sakymo – ryÅ¡ių su vaiku palaikymo tvarkaraščio 6 punktas). Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Aukščiausiasis teisingumo teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos teismams sutikus, perleido jiems jurisdikcijÄ spręsti dėl tėvų bendravimo su vaiku teisių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081. Kauno apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 11 d. priimtas Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisės departamento raštas, kuriuo persiųstas Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo prašymas dėl jurisdikcijos perėmimo, sprendžiant tėvų bendravimo su nepilnamete dukra G.

P. klausimÄ . JurisdikcijÄ teismas perėmė 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25943-752/2014, o 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi toje pačioje byloje pareiÅ¡kėjos V. T. praÅ¡ymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta laikina V. T. bendravimo su dukra G. P. tvarka iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-708-601/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikino, nes teismo nustatytu terminu V.

T. nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė.

19. Taigi, įsiteisėjusiu ir vykdytinu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuris galios iki Lietuvos teismas nenustatys kitokios bendravimo tvarkos, yra nustatyta laikina ieÅ¡kovės ir dukters bendravimo tvarka, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio Å¡alys susitars. Å i sÄ lyga buvo nustatyta įvertinus, kad G. P. gyvenant su motina grėsė pavojus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡iam teismui priėmus sprendimÄ , ieÅ¡kovė su dukra bendravo tik epizodiÅ¡kai, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d., po to iki 2019 m. vasario 16 d. nei karto jos neaplankė, bendravo tik telefonu, 2019 m. susitiko kelis kartus ir bendravimÄ su dukra nutraukė savo iniciatyva.

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad susitikimai su dukra dalyvaujant kitiems asmenims trikdė dukrÄ , todėl nenorėdama daugiau skaudinti ir traumuoti dukros įtemptais susitikimais, ji nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitikimų su dukra neorganizavo, tačiau 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad bendravimÄ nutraukė iÅ¡ darbo išėjus psichologei, kuri tarpininkavo jų bendravimui, taip pat ieÅ¡kovei nusprendus kreiptis į teismÄ dėl nuolatinės bendravimo tvarkos patvirtinimo.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad pati ieÅ¡kovė nesiekė tinkamai įgyvendinti savo teisės ir pareigos bendrauti su dukterimi pagal teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais laiko ieškovės argumentus, kad vykę susitikimai dalyvaujant psichologui dukrai buvo sunkūs. Iš byloje esančio Kauno rajono socialinių paslaugų centro šeimos gerovės skyriaus psichologės atsiliepimo apie V. T. ir jos dukters G. P. susitikimus matyti, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio įvyko keturi susitikimai ir ketvirtojo susitikimo metu mergaitė jau labiau reiškė emocijas, buvo labiau atsipalaidavusi, stengėsi kuo daugiau papasakoti, taip pat pažymėta, kad V.

T. į duodamas rekomendacijas atsižvelgė ir kitų susitikimų metu reikėdavo vis mažiau komentarų. Å ie duomenys patvirtina, kad bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui buvo naudingas tiek dukrai, tiek ir mamai, nes psichologė matė pažangÄ , o G. P. savijauta paskutinio susitikimo metu pradėjo gerėti. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomi argumentai, kad bendravimÄ su dukra ji nutraukė nenorėdama jos skaudinti ir traumuoti įtemptais susitikimais, neatitinka psichologės iÅ¡vadų.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl tokios situacijos, kai ieÅ¡kovė vėl nebendrauja su dukra, nėra atsakingas tik atsakovas. Atsakomybė tenka ir pačiai ieÅ¡kovei, kuri savo iniciatyva nutraukė bendravimÄ su vaiku. Tai, kad ieÅ¡kovės Å¡iuo metu netenkina nustatyta bendravimo sÄ lyga dėl kito asmens dalyvavimo, nereiÅ¡kia vaiko interesų pažeidimo ir skyrium gyvenančios motinos teisės ir pareigos bendrauti su vaiku neužtikrinimo.

21. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė apie nenutrÅ«kusį, gerÄ ir pozityvų jos ir dukters ryšį, VVAÄ®T iÅ¡vadoje nurodė, kad nepilnametės dukters G. P. ir mamos ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, vaikas Å¡iuo metu nenori bendrauti su mama, jaučia jai pyktį. Vaikas su mama dviese nebendravę nuo 2014 metų, kai G. tebuvo (duomenys neskelbtini) metai. Nuo 2019 m. matėsi tik keletÄ kartų, dalyvaujant paÅ¡aliniams asmenims (Å eimos gerovės skyriaus psichologei, atsakovui, močiutei). Nuo rugpjūčio mėnesio bendravimas vėl yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Mergaitė nenori susitikti su mama, pyksta, po paskutinių susitikimų jautė didelę įtampÄ , todėl Å¡ioje proceso stadijoje ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų dviese susitikinėti su dukra, visų pirma turėtų bÅ«ti atstatytas motinos ir vaiko tarpusavio psichologinis ryÅ¡ys, vaikas neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl rekomenduotina Å¡alims su vaiku lankytis psichologo konsultacijose, ir tik specialisto pagalba atstačius vaiko ir motinos ryšį, bÅ«tų galima pakartotinai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Pati G. P. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodė, kad „su mama susitikinėti visiÅ¡kai nenori, neturi su ja kÄ kalbėti, pyksta, kad mama penkerius metus su ja nebendravo, nesidomėjo.

BÅ«davo liÅ«dna, kad nepasveikina net su gimtadieniu. <...> Jeigu vis tik tektų susitikti su mama, norėtų, kad susitikimuose dalyvautų ir tėtis, gal net psichologė“. TokiÄ nuomonę mergaitė pareiÅ¡kė ir 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje, tiesiogiai iÅ¡klausant vaiko nuomonę, nurodžiusi, kad nenori su mama bendrauti daugiau, joms bendraujant vasarÄ ji jaudindavosi, neturėdavo apie kÄ kalbėti, keistai jausdavosi po susitikimų. Mergaitei niekada nesinori važiuoti susitikti su mama. Taip pat ji nurodė, kad dėl praeities įvykių, kuomet mama Å¡aukdavo ant jos, ji bijo likti su mama viena, mama kartais paÅ¡neka negražiai apie tėtį, mergaitė geriau jautėsi, kai bendraujant su mama kartu bÅ«davo ir tėtis.

Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu vaiko ir motinos psichologinis emocinis ryÅ¡ys dar nebuvo atkurtas taip, kad vaikas su mama galėtų betarpiÅ¡kai bendrauti. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog dukra apsidžiaugė pamačiusi mamÄ 2019 m. vasario 16 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad vėlesnė vaiko neigiama nuomonė yra įtakota tėvo – 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje mergaitė taip nurodė, kad tėtis leidžia jai bendrauti su mama.

Tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės ir dukters ryÅ¡ys nėra visiÅ¡kai atstatytas, patvirtino ir pati ieÅ¡kovė 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdyje, nurodžiusi, jog ji su vaiku nebendravo pakankamÄ ilgÄ laiko tarpÄ , todėl jų tarpusavio ryÅ¡io atstatymui sutinka su dukra bendrauti dalyvaujant psichologui.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nenoras naudotis turima galimybe bendrauti su dukra pagal galiojančiÄ tvarkÄ ir tuo pačiu palaipsniui atkurti bei stiprinti ryšį su dukra, kuris bus reikalingas norint intensyviau bendrauti, nėra pakankamas pagrindas iÅ¡ esmės keisti situacijÄ , kol byla neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko emocinę savijautÄ , sutrikdyti stabiliÄ ir saugiÄ jo gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena pastaruosius penkerius metus.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nustatė ieÅ¡kovės ir jos dukters bendravimo tvarkÄ , be kita ko nustatydamas ir pereinamÄ jį laikotarpį 23. Apeliantė neįrodė grėsmės, jog, nepritaikius jos pageidaujamų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti nepilnametės Å¡alių dukters interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji nekeistina.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė