2025-03-26 Nr. AB-5228-3-63-3-00037-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-344-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00037-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (5.1.23 Mr) A5-4813 „Dėl pranešimo apie bešeimininkį turtą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimą apie bešeimininkį turtą.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. G. skundą; nutarčiai įsiteisėjus, grąžino pareiškėjai 2025 m. sausio 17 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą, informuodama, jog hidrotechnikos statinys (užtvanka), esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra bešeimininkis, ir prašydama pradėti jo pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, nurodydamas, kad statinį įrengė tuo metu buvęs žemės sklypo savininkas savo reikmėms, minimas turtas nėra registruotas savivaldybės apskaitoje ir faktiškai jis nebuvo ir nėra naudojamas savivaldybės reikmėms. Pareiškėja nesutinka su Raštu, skunde teigia, kad, nors šis statinys ir yra pastatytas privačiame žemės sklype, tačiau nei pareiškėjos tėvas, nei pareiškėja niekada nebuvo šio statinio savininkais. Statinys buvo pastatytas nelegaliai, todėl statinys negali tapti nuosavybės teisės objektu.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57 straipsnio 1 dalies, 4.58 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 534 straipsnio nuostatas, taip pat atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2021, teismas konstatavo, kad kilęs ginčas iš esmės yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su civiliniais teisiniais santykiais, t. y. su statinio priklausymo konkretaus subjekto nuosavybei nustatymu ir su šia aplinkybe susijusia daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra.

Atsižvelgęs į tai, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostė civilinio pobūdžio santykiai, kurie yra reguliuojami daiktinės teisės normomis, ir šiuo atveju atsakovas veikė ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, teismas sprendė, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus CPK nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas Rašte nurodė, kad, nesutinkant su pateiktu atsakymu, pareiškėja turi teisę jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, pats atsakovas laiko, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Pareiškėja nurodo, kad, nors daikto, kaip bešeimininkio daikto, nuosavybės klausimas sprendžiamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau bešeimininkio daikto įtraukimas į apskaitą yra viešosios teisės reglamentuojamos administracinės procedūros, kurias valstybė ar savivaldybė įgyvendina ne kaip civilinių nuosavybės teisinių santykių subjektas, bet kaip institucija, atlikdama jai įstatymų pavestas funkcijas. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie bešeimininkį turtą, prašydama pradėti jo pripažinimo bešeimininkiu procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Nustačius, jog hidrotechnikos statinys nėra registruotas viešajame nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra žinoma kada ir kas tiksliai jį pastatė, atsakovui buvo pagrindas inicijuoti minėto statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, vadovaujantis Taisyklių 3.2 papunkčiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus CPK nustatyta tvarka, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, jeigu ginčo dėl nuosavybės nėra.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi byloje Nr. T-73/2021, nes teismingumo bylos Nr. T-73/2021 ir šios administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Nei 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje, nei kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nepateiktas išaiškinimas, kad asmuo, nesutikdamas su institucijos atsisakymu pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, tokį atsisakymą gali ir turi skųsti bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad, pateikdama skundą teismui, ji rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1143/2014, kurioje ginčas kilo dėl atsisakymo pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė bei dėl to nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (5.1.23 Mr) A5-4813 „Dėl pranešimo apie bešeimininkį turtą“, kuriuo, vadovaujantis Taisyklėmis, atsisakyta pradėti bešeimininkio turto procedūrą, ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimą apie bešeimininkį turtą.

Taisyklėse reglamentuojamas bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, valstybei priklausančių lobių ir radinių perdavimas, traukimas į apskaitą, įkainojimas, saugojimas, realizavimas ir atsiskaitymas už juos, grąžinimas, pripažinimas atliekomis ir pripažinto atliekomis turto nurašymas. Taisyklių 3.2 papunktis, be kita ko, nustato, kad <...> Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei <...>.

Iš pareiškėjos skunde dėstomų argumentų ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo (viešojo administravimo subjekto) atsakymu, kuriuo atsisakyta pradėti bešeimininkio turto procedūrą pagal pareiškėjos pranešimą. Iš skundo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja siekia nustatyti ginčo statinio nuosavybės, valdymo bei naudojimo teises, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kilęs ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, reikšdama reikalavimą panaikinti atsakovo Raštą, siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo (savivaldybės administracijos), kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, kiek tai susiję su daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso inicijavimu. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis