a4b1b46a-e15b-4bbb-887d-869be30fed31 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.6.-5-540/2017 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09023-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2., 16.9.8., 21.9.10. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. sausio 11 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,vertėjai V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : 2016 m. spalio 9 d., 09.39 val., Kaune, Neries krantinėje, A. K. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 75 km/h (±3 km/h paklaida).

LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 22 km/h. Vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Å iais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.          Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiÅ¡kino, kad vairuodamas automobilį, nepastebėjo greitį ribojančio ženklo. Jo vairavimo stažas 20 metų ir jis turi Rusijos federacijoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

A. K. paaiÅ¡kino, kad jis turi įmones Lietuvoje bei Rusijoje, todėl per metus puse laiko gyvena Lietuvoje, puse laiko iÅ¡vyksta į RusijÄ . Kaune turi butÄ , kuriame su sutuoktine iki jos mirties kartu gyveno. Lietuvoje gyvena jo duktė.            Byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiÅ¡kinimu (b. l. 1-2), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 3), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 4), iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5-8), pažyma apie asmens finansinę bÅ«senÄ (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11-14).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne Europos SÄ jungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis Å¡ių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.          IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A.

K. 2015 m. balandžio 6 d. iÅ¡duotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. A. K. paaiÅ¡kino, kad jis turi įmones Lietuvoje bei Rusijoje, todėl per metus puse laiko gyvena Lietuvoje, puse laiko iÅ¡vyksta į RusijÄ . Kaune turi butÄ , kuriame su sutuoktine iki jos mirties kartu gyveno. Lietuvoje gyvena jo duktė. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. K. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusÄ , todėl jo įgytas Rusijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis, todėl konstatuojama, kad jis 2016 m. spalio 9d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti.Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A.

K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pat virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, važiavo 75 km/h greičiu (±3 km/h paklaida), taip virÅ¡ydama leistinÄ greitį 22 km/h. Å iais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.           Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Ä®statymas).

Ä®statymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

A. K. padaryta veika virÅ¡ijant leistinÄ greitį atitinka ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Ä®vertinus ATPK 124 straipsnio 3 dalies ir ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 416 straipsnio 3 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, todėl vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnio 8 dalies normomis A. K. veika dėl greičio virÅ¡ijimo neperkvalifikuotina ir skirtina ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda. Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra Å¡iais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areÅ¡tas ar nuÅ¡alinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.“A.

K. transporto priemonę vairavo, neturėdamas teisės jos vairuoti, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, iki 2017 m. sausio 1 d. Jo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje viena iÅ¡ administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areÅ¡tas. Po 2017 m. sausio 1d. įsigaliojusiame ANK atsakomybė už nurodytÄ veikÄ numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse Å¡ios nuobaudos rÅ«Å¡ies nelieka, laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra Å¡velnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ pasikeitusį teisinį reguliavimÄ Â A.

K. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iÅ¡ ATPK 128 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.          A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusižengimÄ bei administracinį teisės pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda administracinį nusižengimÄ padarė neblaivus asmuo (ATPK 36 str. 1 d. 8 p.).Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimo bei administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės bei daro iÅ¡vadÄ , jog A.

K. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ bei administracinį teisės pažeidimÄ , sankcijoje – baudos, nustatant jos dydį artimÄ sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iÅ¡ stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda Å¡iam asmeniui skiriama pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų.

Å iuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali bÅ«ti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytÄ administracinį nusižengimÄ (ANK 38 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, nutaria:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje, skirti 50 Eur (penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ ;- už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 350 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ ;

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudÄ paskirti 350 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062503913.

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                             Violeta Miceikienė