a4afc8fb-466c-4bbc-93cc-4133dbb1e427 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-7-1020/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam D. A. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo D.

A. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R.

P., iÅ¡ anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslÄ nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtÄ saugojimui turtÄ , apie 17.30 val. apgaule iÅ¡viliojo jÄ su mažamečiais vaikais – M. L. ir S. L. iÅ¡ namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, nuvedė jÄ Ä¯ šį garaÅ¾Ä , kur jau laukė R. P., ir ten D. A. pirmas sudavė alkÅ«ne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse.

R. P. ir D. A. reikalavo iÅ¡ L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu bÅ«du gavo iÅ¡ jos 2 000 JAV dolerių. Gavus Å¡iuos pinigus, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningÄ tikslÄ ir tyčiÄ , R. P. paduodamas D. A. neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kardÄ , liepė Å¡iam iÅ¡vežti mažamečius M. L., gimusį 1994 m. birželio 29 d., ir S. L., gimusiÄ 1991 m. kovo 3 d., kuo toliau į miÅ¡kÄ ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje.

Vykdant šį paliepimÄ , D. A. savo automobiliu iÅ¡vežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į miÅ¡kÄ , esantį už (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už aÅ¡tuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu bÅ«du sudarant pavojingÄ vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sÄ lygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D.

A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, turėdami vieningÄ tyčiÄ ir tikslÄ , suriÅ¡o ir laikė L. L. suriÅ¡tÄ tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmÄ . To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iÅ¡ anksto įsigytu ir paruoÅ¡tu 16 000 voltų galingumo elektroÅ¡oku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagÄ kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir deÅ¡inės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės deÅ¡inio virÅ¡utinio rago lūžimus, dėl ko L. L. suspaudus kaklÄ , nukentėjusioji nuo uždusimo mirė.

Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimÄ , automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavonÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , kur nuėmė nuo jos auksinius papuoÅ¡alus: keturis žiedus, kurių vertė 980 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 500 litų, laikrodį, kurio vertė 60 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavonÄ Ä¯ iÅ¡kastÄ duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smÅ«gių kastuvu į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, tuo padarydami trylika muÅ¡tinių žaizdų veide bei deÅ¡iniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų iÅ¡nirimu, ir lavonÄ užkasė.

Å iais paminėtais bendrais veiksmais, D. A. kartu su R. P. itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingÄ gyvybei padėtį mažamečiams Mantui ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

2. Be to, D. A. nuteistas už tai, kad 1998 m. balandžio 23 d. apie 20 val., vežamas vaikus į miÅ¡kÄ , paėmė R. P. priklausantį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kardÄ ir jį vežiojosi savo automobilyje iki 1998 m. balandžio 24 d., t.y. neturėdamas tam specialaus leidimo, neteisėtai neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ .

3. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2003 m. gegužės 1 d., t. y. įsigaliojus naujam ir Å¡iuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – BK), Kauno apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. nusikalstamas veikas perkvalifikavo: iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktÄ ; iÅ¡ 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į BK 144 straipsnį; iÅ¡ 1961 m. BK 235 straipsnio į BK 258 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė palikta galioti ta pati ‑ laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

4. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 7 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino Pataisos namų teikimÄ ir D. A. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimÄ . II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimÄ ir Pataisos namų teikimo netenkinti. 5.1.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Å¡io BK straipsnio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visuma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. A. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau vien tik Å¡i formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam D.

A. Å¡velninti paskirtos bausmės. Prokurorės nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ sudarančius veiksnius, nevisiÅ¡kai ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. A. pakeitus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. 5.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad atlikus vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam D.

A. nustatyta vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atmetus 5 statinius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, kurių nuteistasis sumažinti negalėtų, lieka 38 dinaminiai balai. Visgi, teismas neatsižvelgė į tai, kad vien pagal dinaminių balų skaičių, t. y. 38 balus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima viutinei. 5.3. Kita svarbi aplinkybė, į kuriÄ turi atsižvelgti teismas – nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu.

Teismas nuteistojo D. A. elgesį viso bausmės atikimo metu vertino kaip rodantį akivaizdžius teigiamus pokyčius. Prokurorė sutinka, kad nuteistasis eilę kartų buvo skatintas, tačiau nuteistasis ne visÄ laikÄ elgėsi tinkamai – jis 7 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Ne mažiau svarbu, kad 2016 m. sausio 5 d. D. A. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, be kitų priemonių, buvo numatyta ir pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų.

Per Å¡io plano vykdymo laikotarpį nuteistasis vėl padarė nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimÄ . 5.4. Prokurorės manymu, atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistajam D. A. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laikÄ , bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Todėl, nesant BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos, nebuvo pagrindo tenkinti Pataisos namų teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

6. Nuteistasis D. A. skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir jam nustatytÄ aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių metų. Nuteistasis nurodo, kad jam nustatytas aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas yra per griežtas. Teisme nagrinėjant Pataisos namų teikimÄ , jis buvo atlikęs 21 metus 7 mėnesius ir 8 dienas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal „OASys“ metodikÄ jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 43 balais ir yra artima žemai, be to, po ankstesnio jo vertinimo ji buvo dar labiau sumažinta, nes tokia rizika siekė 54 balus.

IÅ¡ jo asmens bylos medžiagoje pateiktų ir apygardos teismo pagrįstai teigiamai įvertintų jį charakterizuojančių duomenų, matyti, kad jo elgesys iÅ¡ esmės sistemingai keitėsi, iÅ¡ patenkinamo į gerÄ . Jis visÄ laikÄ stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su administracija buvo mandagus ir taktiÅ¡kas, su kitais nuteistasiais bendravo pagarbiai, vengė konfliktinių situacijų. Nuteistasis teigia, jog labai gailisi dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė, suprato savo kaltę.

Laisvės atėmimo vietoje jis dirba, dalyvauja įvairiose programose, įgijo specialybę. Jis yra daug kartų skatintas už stropų darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose. Nuolat bendrauja su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vedė antrÄ kartÄ . Neturi vykdomųjų raÅ¡tų, žalÄ atlygino. Nuteistojo manymu, visos Å¡ios ir apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra labai svarbios ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam turėtų bÅ«ti skirta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Atsiliepimu į prokurorės skundÄ nuteistasis D. A. praÅ¡o netenkinti prokurorės skundo. Nurodo, kad prokurorė pernelyg sureikÅ¡mino pagal OASys metodikÄ nustatytus pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus. Å i metodika taikoma ne nuo bausmės pradžios, o tik nuo 2017 m. Per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų. Nuteistojo teigimu, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų vertinama nuo bausmės atlikimo pradžios, Å¡ie balai bÅ«tų lygÅ«s nuliui, iÅ¡skyrus statinius 5 balus. Prokurorė skunde nepagrįstai nurodo, kad per 2016 m. sausio 5 d. jam sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį jis vėl padarė nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimÄ . Nuteistasis, remdamasis pridedama Pataisos namų 2019 m. gruodžio 23 d. pažyma apie jo pažeidimus ir paskatinimus teigia, kad nuo 2008 metų nebuvo baustas ir po to laiko visuomet buvo tik skatinamas.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti, o nuteistojo D. A. skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti, o nuteistojo skundÄ tenkinti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės skundas tenkinamas, o nuteistojo skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus, prokurorės ir nuteistojo skundų bei nuteistojo atsiliepimo į prokurorės skundÄ argumentus, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir pozicijas teismo posėdyje, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neiÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir netinkamai įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atspindinčius duomenis.

Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę ir bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus, taip pat paties nuteistojo D. A. teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai apie nagrinėjamam klausimui svarbius ir BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus aspektus, bent jau Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ bausmę terminuotu laisvės atėmimu. 10. 2019 m. kovo 21 d.

įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iÅ¡ esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ , įkalinimo, įskaitant įkalinimÄ iki gyvos galvos, vienu iÅ¡ tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės, jis turi bÅ«ti paleistas į laisvę.

Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , neribotÄ laikÄ , kai tai bÅ«tina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiÅ¡kia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei.

Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymÄ ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipÄ ).

13. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties iÅ¡pirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sÄ lygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Tai įstatymo įtvirtinta galimybė suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

14. Nuteistasis D. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvideÅ¡imt metų, t. y. jau nuo 1998 m. gegužės 2 d. Visgi vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

15. IÅ¡ teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir vairuotojo specialybę. Bausmės atlikimo metu D. A. pakartojo bendro lavinimo mokyklos 9 klasės lietuvių, vokiečių kalbų bei informatikos kursus. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis noro dirbti nepareiÅ¡kė. 2004 m. vasario 12 d. jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti tuometinio LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gamybos bare, tačiau po savaitės Å¡io pareiÅ¡kimo atsisakė (asmens bylos t. 2, b. l. 15–16); 2006 m. kovo 10 d. vėl iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti (asmens bylos t. 2, b. l. 74) ir, kai 2008 m. liepos mėn. jam buvo suteiktas darbas, nuo Å¡io pasiÅ«lymo atsisakė (asmens bylos t. 2, b. l. 152).

Tik nuo 2014 m. gruodžio 18 d. (VÄ® „MÅ«sų amatai“ charakteristikoje nurodyta kita data – 2014 m. gruodžio 31 d.) D. A. pradėjo dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“ staklininku. VĮ „MÅ«sų amatai“ charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis užsirekomendavo kaip kultÅ«ringas, stropus, pareigingas, savarankiÅ¡kas, gerai užduotis atliekantis darbuotojas (asmens bylos t. 3, b. l. 130). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryÅ¡ius, bÅ«damas pataisos namuose vedė, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo devyniolika kartų skatintas (teikime nurodoma, kad buvo skatintas dvideÅ¡imt penkis kartus) už pavyzdingÄ elgesį, gerÄ darbÄ ir/ar dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje.

Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

16. Aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog nuteistojo elgesys kalinimo įstaigoje nebuvo vien tik pozityvus. Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad didelę reikšmę nuteistojojo elgesio pokyčių vertinimui turi – jo elgesys bausmės atlikimo vietoje bei padaryti rėžimo pažeidimai. Teismas nurodė, kad „nors bausmės atlikimo laikotarpiu D. A. 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tačiau jis tik du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir šiuo metu jos nebegalioja.

Paskutinis jo drausmės pažeidimas, už kÄ jam buvo skirta drausminė nuobauda, fiksuotas 2002 m. gegužės 20 d., o įvertinus faktÄ , kad už jo padarymÄ asmeniui buvo skirta viena Å¡velnesnių drausminių nuobaudų – papeikimas, akivaizdu, kad pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus.“ 17. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų vertinimu, plačiau neanalizuojant jų pobÅ«džio ir turinio. IÅ¡ nuteistojo D. A. asmens bylos matyti, kad: 17.1. 2001 m. balandžio 2 d.

– patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai – užgalÄ stos vinys ir peilis, dėl ko nuteistajam pravestas auklėjamasis pokalbis (asmens bylos t. 1, b. l. 143–145); 17.2. 2001 m. lapkričio 28 d. – nuteistasis D. A., iÅ¡jungus kabelinę televizijÄ , triukÅ¡mavo kameroje, grasino pareigÅ«nams fiziniu susidorojimu (buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 1, b. l. 165–168)); 17.3. 2002 m. sausio 21 d.

– kalėjimo direktoriaus nutarimu D. A. paskirtas papeikimas už garsų muzikos klausimÄ si ir nereagavimÄ Ä¯ prižiÅ«rėtojo nurodymus, pastabas (asmens bylos t. 1, b. l. 173–178); 17.4. 2002 m. gegužės 16 d. – patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: mažas peiliukas, taip pat savadarbis peilis apie 15 cm ilgio (už tai taip pat pareikÅ¡tas papeikimas (asmens bylos t. 1, b. l. 187–192)); 17.5. 2004 m. lapkričio 2 d.

– patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: vėl rastas savadarbis peilis apie 15 cm ilgio ir savadarbis atsuktuvas (Å¡iuo atveju buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 2, b. l. 26–32)); 17.6. 2005 m. vasario 24 d. – netenkinus nuteistojo D. A. praÅ¡ymo perkelti jį į kitÄ kamerÄ , pokalbio su pareigÅ«nu metu, nuteistasis pastarajam nurodė, kad žino bÅ«dÄ kaip pasiekti savo tikslÄ â€“ vienas iÅ¡ bÅ«dų „duoti prižiÅ«rėtojui į galvÄ â€œ (dėl to nuteistajam pravestas auklėjamasis pokalbis (asmens bylos t. 2, b. l. 38–40); 17.7. 2013 m. balandžio 29 d.

– D. A., eidamas iÅ¡ ilgalaikio pasimatymo, turėjo su savimi į ilgalaikio pasimatymo metu galimų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktus daiktus (kempinę, Å¡luostę ir tualetinį popierių), (nuobauda neskirta, asmens bylos t. 2, b. l. 191–193).

18. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali bÅ«ti vertinami kaip menkaverčiai, neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s ar net formalÅ«s ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikÅ¡mės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios iÅ¡vados aukÅ¡tesnysis teismas daryti negali. IÅ¡ padarytų pažeidimų matyti, kad nuteistasis ne vienÄ kartÄ Ä¯spėtas turėjo su savimi įkalinimo įstaigoje laikyti draudžiamus ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galinčius sukelti daiktus. Tokių daiktų turėjimas, turint omenyje padaryto itin pavojingo smurtinio nusikaltimo pobÅ«dį atimamt žmogaus gyvybę, taip pat kalinimo įstaigoje iÅ¡reikÅ¡tus garsinimus pareigÅ«nams, rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ iÅ¡ esmės nekito.

19. Pažymėtina, kad ir Å¡iuo metu, nuteistojo požiÅ«ris į kalinimo įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoÅ¡irdus ir yra aiÅ¡kiai gynybiÅ¡kas bei tuo pačiu įžvelgiamas asmens siekis sumenkinti jų reikÅ¡mę. Nuteistasis, atsakydamas į jo ir prokurorės skundus nagrinėjančios teisėjų kolegijos klausimus apie įstaigoje padarytyus pažeidimus, prisiminė tik kelis mažiausiai pavojingus pažeidimus (aptartus 17.3 ir 17.7 pastraipose), o apklausiamas apie draudžiamų daiktų turėjimÄ prisiminė tik vienÄ peilį, kurį, pasak nuteistojo, turėjo buities reikmėms (atsipjauti duonai ir pan.). Kitų bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų nuteistasis neprisiminė arba jų padarymÄ neigė, nors iÅ¡ asmens bylos matyti, kad anksčiau juos pripažino, neginčijo ir davė paaiÅ¡kinimus (asmens bylos t. 2, b. l. 31–32, 40).

20. Nuteistasis skunde teigė, kad visose bylÄ nagrinėjusių teismų instancijose pripažino savo kaltę ir nurodė visas bylos aplinkybes, visgi iÅ¡ teismui pateiktos asmens bylos medžiagos ir teismų sprendimų bei jo paaiÅ¡kinimų teisėjų kolegijai akivaizdu, kad nuteistasis iki Å¡iol neigia esmines teismo nuosprendžiu nustatytas įvykdyto itin žiauraus nužudymo aplinkybes, jas linkęs aiÅ¡kinti menkindamas savo vaidmenį padarant nusikaltimÄ .

21. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo teiginius apie tik pozityvias jo elgesio permainas, pagal asmens bylos duomenis negali daryti iÅ¡vados, jog D. A. elgesys yra stabilus ir kinta iÅ¡imtinai tik pozityvia linkme. Nuteistojo asmens byloje esančiose charakteristikose jo elgesys vertinamas skirtingai. Antai 2001, 2009-2011 ir 2018 m. metinėse nuteistojo charakteristikose nurodoma, jog pataisos namų administracija nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai (asmens bylos t. 1, b. l. 156; t. 2, b. l. 162, 169, 173; t. 3, b. l. 91–92). 2002 m. metinėje D. A. charakteristikoje, nurodoma, jog nuteistojo resocializacijos dinamika neigiama (asmens bylos t. 1, b. l. 198), o 2003 – 2008, 2012 – 2017 ir 2019 m. charakteristikose nurodoma, jog pataisos namų administracija nuteistÄ jį charakterizuoja patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 14, 35, 78, 106, 140, 179, 200; t. 3, b. l. 18, 28, 44–45, 69–70, 124).

22. Nagrinėjamų skundų argumentų kontekste pabrėžtina, kad nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė ir vertinama 43 balais. Itin svarbu pastebėti, kad Å¡iuo atveju, nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma tik 5 balai, o kitÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 38 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, bÅ«damas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti.

Nuteistasis akcentuoja, kad per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų ir teigia, jog, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų vertinama nuo bausmės atlikimo pradžios, šie balai būtų lygūs nuliui, o visa jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tesiektų 5 balus ir būtų žema. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio sumažėjo nuo 54 iki 43, tačiau niekaip nesutinka su nuteistojo pozicija, jog ji būtų žema, jei būtų vertinama nuo pat bausmės atlikimo pradžios.

Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvideÅ¡imt bausmės atlikimo metų ji yra iÅ¡likusi vidutinė. Kita vertus, iÅ¡ asmenį charakterizuojančių duomenų akivaizdu, kad bÅ«tent laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžioje D. A. padarė daugiausia rėžimo pažeidimų – taigi ir tuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis buvo žymus. Visa tai reiÅ¡kia, kad toks ilgas bausmės atlikimo laikas D. A. nebuvo pakankamas Å¡iÄ rizikÄ sumažinti, nors tÄ padaryti jis galėjo.

Kaip jau minėta, net 38 dinaminio pobÅ«džio rizikos balai priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis ir konstatavo apygardos teismas, Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Teisėjų kolegija pastebi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

24. Ä®vertinęs visų iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimÄ dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo D. A. skundÄ atmesti, o Kauno apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundÄ tenkinti: Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimÄ dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmesti. Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas Rimšelis Algimantas Valantinas