a4abec79-20ee-4f8f-984c-c03c4961e63f · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-296-849/2012Proceso Nr. 1-52-1-00923-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S)        1.1.7.2.5.,1.2.4.5., 2.3.6.4.5, 2.3.6. NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 1 d. Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai NaruÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Å treimikytei, kaltinamojo gynėjui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajam V. U., specialistui L. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis V. S. 2011 m. balandžio 29 d. apie 16 val. Alytaus r., Krokialaukio sen., PoÅ¡nios k., laukuose, iÅ¡ asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, tyčia Å¡akėmis ketino suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam V.

U. į galvos sritį, nukentėjusiajam siekiant iÅ¡vengti sužalojimų ir užsidengiant galvÄ deÅ¡ine ranka, sudavė smÅ«gį į deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ , po to, ne mažiau keturis kartus, smÅ«giuodamas Å¡akių smaigaliais ir kotu, sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, ko pasekoje dėl muÅ¡tinių žaizdų deÅ¡inio momens srityje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio srityje, kairės plaÅ¡takos I pirÅ¡to srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio srityje, pavirÅ¡inio odos nubrozdinimo virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, smakro deÅ¡inėje, durtines žaizdas deÅ¡inio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam V.

U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio galvutės lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino, apklausiant kaltinamuoju atsisakė duoti parodymus, ir davė juos tik tuomet, kaip buvo apklausti visi proceso dalyviai. Parodė, kad nukentėjusysis pribėgo prie jo ir puolė jį muÅ¡ti su lomu, todėl gindamasis jis paėmė Å¡akes ir bandė nuginkluoti nukentėjusįjį.

SmÅ«gius Å¡akėmis sudavė norėdamas atsilyginti, kad jį sumušė. Dėl sužalojimų pas gydytojus nesikreipė. Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, tačiau jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, apklaustas teismo posėdyje specialistas, ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys. Nukentėjusysis V. U. parodė, kad eidamas per savo ganyklÄ pamatė kraunantį Å¡ienÄ kaltinamÄ jį, kuriam pasakė, kad Å¡is nevažinėtų po jo pievas.

Kaltinamasis pradėjo koliotis, užsimojo turėtomis šakėmis ir bandė suduoti smÅ«gį, nuo kurio jis bandė užsidengti deÅ¡ine ranka, todėl smÅ«gį gavo per rankÄ ir kartu pataikė į galvÄ . Nuo smÅ«gio parkrito ant žemės ir prarado sÄ monę, todėl nepamena, ar jam dar buvo suduota. Kai atėjo į pievas jo žmona, jis atgavo sÄ monę, iÅ¡ karto kreipėsi į ligoninę ir paskambino policijai.Liudytoja O. U. parodė, kad nesulaukus grįžtančio vyro, išėjo jo ieÅ¡koti.

Rado jį gulintį pievoje visÄ kruvinÄ - iÅ¡ galvos deÅ¡inės pusės bėgo kraujas, o deÅ¡inė ranka buvo pamėlynavusi ir sutinusi, sakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Ji pati tuo metu gerai matė per geležinkelį nueinantį su Å¡akėmis kaltinamÄ jį. VyrÄ parsivedė namo, kur jis papasakojo sumuÅ¡imo aplinkybes, kad pasakęs kaltinamajam, jog Å¡is nevaikščiotų po pievÄ , todėl Å¡is pasivijo ir sumušė, sakė, kad nesitikėjęs, kad taip jį bÅ«tų sumušę.

IÅ¡ 2011-05-16 V. U. skundo matyti, kad jis praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jam padaryto sužalojimo, pagal LR BK 138 str. 1 d. (t.1.,b.l. 7).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje G 290/11 (06) konstatuota, kad V. U. padaryti sužalojimai: muÅ¡tinės žaizdos, kraujosruvos, o dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio galvutės lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl Å¡io sužalojimo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (t.1., b.l. 8-9).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje G 73-290/11 (06) konstatuota, kad V.

U. padarytos muštinės žaizdos dešinio momens srityje, dešinės ausies kaušelio srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelio srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai viršutinės lūpos dešinėje, smakro dešinėje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Durtinės žaizdos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir šakių aštriosios dalys.

Daugiau tikimybės, kad sužalojimai V. U. padaryti smūgiavimo būdu. Durtinės žaizdos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje padaryta aštraus daikto poveikyje kuo galėjo būti ir šakių aštriosios dalys. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasekoje (t.1, b.l. 34-35). Apklaustas teismo posėdyje specialistas L. U. patvirtino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prie nurodytų aplinkybių, kad muštinės žaizdos padarytos kieto buko daikto poveikyje, o durtinės žaizdos galėjo būti padarytos šakėmis duriant, kad sužalojimas konstatuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulo lūžimo.2011-04-29 Alytaus apskrities VPK budėtojo V.

M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-04-29 apie 19.55 val. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi V. U., nurodydamas, kad 2011-04-29 apie 16 val. sumušė kaimynas. Konstatuota daugybiniai kūno sužalojimai, dešinės rankos 5-o delnakaulio lūžimas (t.1., b.l. 14).2011-05-06 V. U. protokolu-pareiškimu nurodo, kad konflikto metu jį sužalojo šakėmis kaimynas V. S. (t.1., b.l. 15 ).2011-06-16 apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos vieta, esanti Pošnios k. (t.1., b.l. 19-22 ).2011-09-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V.

S. tyrėjai pateikė Å¡akes (t.1., b.l. 23), kurios apžiÅ«rėtos ir apraÅ¡ytos Daiktų apžiÅ«ros protokole su fotonuotraukomis (t.1, b.l. 24-28).Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. S. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , tarp kaltinamojo ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. numatyto nusikaltimo požymius.Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad tik norėjo nuginkluoti V. U., kad šis nenukrito, o jis pats buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo.

Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, aiÅ¡kino, kad dėl nuolatinių konfliktų pykdamas ant V. U., Å¡akėmis puolė V. U. ir trenkė Å¡iam per galvÄ , dėl ko Å¡is nukrito, dėl tokio elgesio gailėjosi.Kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir liudytoja O. U.. Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, papildantys vienas kitÄ , atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

Liudytojos D. Z. parodymus teismai vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja. Nors ji posėdžio metu teigė, kad iÅ¡ karto po įvykio matė kaltinamÄ jį, kuris yra jos brolis, sudaužytÄ , ir Å¡is jam pasakojo, kad jį pirmas užpuolė ir sumušė V. U., nuo kurio jis gynėsi, tačiau ji negalėjo patvirtinti kad jos matytos žaizdos kaltinamojo galvoje kraujavo. Taip pat patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Byloje nėra daugiau jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti tiek kaltinamojo, tiek Å¡ios liudytojos nurodomas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų.

Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Z. yra kaltinamojo sesuo, todėl jos parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Laikytina įrodyta, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.Bausmės skyrimo klausimaiSkiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis į psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t.1., b.l. 113 ). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, Å¡iuo metu taip pat neserga(t.1., b.l. 149-151 ).Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas (t.1., b.l. 153 ), seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 159 ).

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkį, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val. (LR BK 48 str. 6d. 1 ir 3p.).Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Daiktinis įrodymas – Å¡akės, saugomos Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (t.1., b.l. 30) (BPK 94 str. 1 d. 4p.).Civilinis ieÅ¡kinysCivilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo V.

U. gydymÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 191,17 Lt. žalos atlyginimo(t.1., 38-40). Kaltinamasis su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieÅ¡kovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo visiÅ¡kai atlyginti žalÄ (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Civilinis ieÅ¡kovas V. U. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4000,00 Lt. neturtinės ir 30,39 Lt. turtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 48-49).

Kaltinamasis su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.Reikalaujamos turtinės žalos dydį sudaro nukentėjusiojo vartoti vaistai gydantis nuo nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų, todėl nukentėjusiojo naudai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 30,39 Lt. Nukentėjusysis pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir 4.000 litų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , didelį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata, bendravimas, sutriko miegas.Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovui nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 138 str. 1d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo, tačiau jo praÅ¡oma priteisti 4.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bei yra pilnai nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis V.

U. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , kad dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos lūžio jam sugipsavus rankÄ , jis 3 savaites patyrė nepatogumų buityje, tačiau laiko neįrodyta, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų jam bÅ«tų ženkliai pablogėjusi sveikata, ar bÅ«tų sukeltos kokios tai rimtos pasekmės. Byloje nėra ir duomenų, kad nukentėjusiojo patirti metu sužalojimai bÅ«tų turėję neigiamÄ Ä¯takÄ jo profesinei ar visuomeninei veiklai.Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę bÅ«senÄ Â yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti iÅ¡gyvenimai.

Rašytinių ar kitų įstatymu leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, kokiu būdu sumažėjo jo bendravimo galimybės, teismui nukentėjusysis taip pat nepateikė, todėl šios aptartos aplinkybės yra vienas iš pagrindų mažinti pareikšto ieškinio dydį.Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį – jis yra bedarbis, seniūno charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninio pobÅ«džio konfliktas, kurie tęsiasi jau ilgÄ laikÄ , kas ir sÄ lygojo Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ .BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalaujama 4.000 Lt. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2.000 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., n u s p r e n d ž i a: V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant jį per Å¡itÄ laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.V. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1d. 2 p. daiktinį įrodymÄ â€“ Å¡akes, saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ V. S. 191,17 Lt. (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 17 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Civilinio ieÅ¡kovo V. U. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ V. S. 30,39 Lt. (trisdeÅ¡imt litų ir 39 ct.) turtinės žalos ir 2.000 Lt. (du tÅ«kstančius litų 00ct.) neturtinės žalos atlyginimo V. U. naudai .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti V.

S., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė gali bÅ«ti pakeista į areÅ¡tÄ (BK 48 str. 10 d.). Teisėja                                                                              Diana Atajeva