2024-09-25 Nr. AB-13749-3-61-3-01786-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2296-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104408 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: i) panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; ii) įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi; iii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iv) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; v) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo vertinti pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjui 2016 m. kovo 24 d. buvo suteiktas prieglobstis dėl jo politinės veiklos (duomenys neskelbtini), nes jis priklausė opoziciniam judėjimui (duomenys neskelbtini), kurio narius persekiojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. buvo informuotas apie pabėgėlio statuso panaikinimo procedūros iniciavimą, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 90 straipsnio 1 dalimi, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2 Pareiškėjas paaiškino, kad pabėgėlio statusas jam negali būti panaikintas, nes aplinkybės, dėl kurių jis buvo suteiktas, nepasikeitė, jis toliau kritikuoja (duomenys neskelbtini), o valdžios kritikai yra persekiojami. (Duomenys neskelbtini) žmogaus teisių padėtis yra blogėjanti, toliau vyksta represijos prieš asmenis, kurie priklauso opoziciniams judėjimams, partijoms ar kurie išsako nepritarimą (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) veiklos 2017 m., jis išliko (duomenys neskelbtini) kritiku, artimai bendrauja su (duomenys neskelbtini). Kartu su S. G. planavo steigti opozicinę (duomenys neskelbtini) organizaciją. Pareiškėjas, pasitraukęs iš partijos, vis tiek išlaikė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kritišką požiūrį, jo politiniai įsitikinimai nepasikeitė, o valdžią kritikuojantys (duomenys neskelbtini) piliečiai susiduria su kankinimais, prievarta, todėl jam grįžus į kilmės valstybę, jis susidurtų su kankinimais, prievarta, priverstiniu dingimu ir pan. Kylančias grėsmes liudija ir tarptautinių organizacijų bei (duomenys neskelbtini) aktyvistus vienijančių organizacijų vertinimas. Tiek atsakovui, tiek teismui pareiškėjas pateikė gerai žinomų ir patikimą reputaciją turinčių visuomeninių ir žmogaus teisių gynėjų organizacijų raštus, kuriuose konstatuojama, kad jam neabejotinai gresia persekiojimas, kankinimai ir prievarta, jei jis bus grąžintas į kilmės valstybę.

2.3 Pareiškėjas neturi sąsajų su (duomenys neskelbtini), taip pat niekaip neremia tokių žmonių ar organizacijų veiklos. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimų dėl tariamų jo sąsajų su (duomenys neskelbtini).

2.4 Migracijos departamentas neįvertino negrąžinimo principo taikymo pareiškėjo atveju. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 2 dalį pareiškėjas negali būti grąžintas į kilmės valstybę, nes jam gresia kankinimai, nežmoniškas elgesys. Pareiškėjui gresiantį pavojų grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju patvirtina tiek kilmės valstybės informacija, tiek įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų raštai, kurie atsakovo buvo netinkamai įvertinti bei nepagrįstai atmesti. Vertinant pareiškėjo išsiuntimą, neatsižvelgta į jo politinius įsitikinimus, galimybę plačiai tuos politinius įsitikinimus skleisti, tokiu būdu ignoruojant jam kylančias grėsmes.

2.5 Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytais teiginiais, kad remiantis 2024 m. balandžio 2 d. VSD raštu Nr. 19-283S (toliau – ir Raštas) pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra (duomenys neskelbtini).

2.6 Buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, nes jam nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis jis laikomas keliančiu grėsmę saugumui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs kokius nors klaidinančius duomenis Migracijos departamentui ar kokiai kitai institucijai. Pareiškėjui nebuvo leista paaiškinti situacijos su F. K., iki šiol pareiškėjas nežino, kas toks yra F. K. Atsakovas tinkamai neatliko šios informacijos vertinimo ir pareiškėjo tariamo ketinimo niekaip nepatvirtino objektyviais faktiniais duomenimis, tačiau atsakovas vien šio VSD Rašto teiginio pagrindu teigia, kad pareiškėjas yra linkęs klaidinti Lietuvos Respublikos institucijas.

2.7 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją apklausos metu, koncentravosi ne į esminius prieglobsčio teisės aspektus, tačiau į šalutinę informaciją, tuo pažeisdamas pareigą bendradarbiauti, nesilaikydamas prieglobsčio teisės standartų ir nesuteikdamas galimybės pareiškėjui paaiškinti tariamas sąsajas su (duomenys neskelbtini).

2.8 Atsakovas teigė, kad atliko savarankišką vertinimą, tačiau Sprendime šis vertinimas neatsispindi, vadovaujamasi išskirtinai VSD Raštu. Pareiškėjui nesuteikus galimybės paaiškinti tariamų faktinių aplinkybių, dėl kurių jis vertinamas kaip grėsmė saugumui, taip pat nebuvo sudarytos sąlygos į tinkamą gynybą, o Migracijos departamentas neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių negalėjo ir neatliko savarankiško vertinimo, kurį privalėjo atlikti remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija.

2.9 Atsakovo išvada nėra pagrįsta nei kilmės valstybės informacija, nei jokiais kitais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas nevertino to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) narys, vis dar turi politinius įsitikinimus, kad (duomenys neskelbtini).

2.10 Atsakovas surinko tik kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau nerinko informacijos apie tai, kas nutinka buvusiems šios politinės partijos nariams. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Jo persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų tebesitęsia, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jis bus persekiojamas dėl savo turimų politinių įsitikinimų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) persekioja nepriklausomai nuo to, ar asmuo priklauso politinei partijai, ar ne, todėl iš esmės nepakitus pareiškėjo situacijai, prieglobstis jam negali būti panaikintas. Be to, anot Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), asmenys, kurių ekstradicijos siekia (duomenys neskelbtini) motyvuodama savo prašymą nusikaltimais susijusiais su religija ar politiniais įsitikinimais susiduria su rimta rizika, kad jų atžvilgiu bus pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

4.1 Migracijos departamento 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 12PR-26 pareiškėjui suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės saugumui vertinimą ir konstatavo, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje VSD Rašto dalyje nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 10K-3988 pareiškėjas buvo informuotas apie jam pradėtą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pateikė raštišką paaiškinimą apie priežastis, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas. 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Migracijos departamentas įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis priėmė ginčijamą Sprendimą.

4.2 Pareiškėjo atžvilgiu yra taikytinas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindas, t. y. yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, tyrimo metu nustatyta, kad jo opozicinė veikla neturi tęstinumo požymio, šiuo metu jis nėra (duomenys neskelbtini) opozicijos dalyvis, nuo 2015 m. jis nedalyvavo judėjimo (duomenys neskelbtini) veikloje, kitose (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimuose taip pat nedalyvauja. Todėl, Migracijos departamentas darė išvadą, kad nuo to laiko, kai pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, jo padėtis (duomenys neskelbtini) pasikeitė, t. y. šiuo metu (duomenys neskelbtini) jis nebus persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų ir nustatyta, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nustatyti ryšiai tarp pareiškėjo ir Lietuvoje gyvenančių asmenų, nėra kliūtis jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta informacija ir papildomai iš VSD gauti duomenys patvirtina, kad nuo to laiko, kai jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, jo padėtis (duomenys neskelbtini) pasikeitė, todėl jo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) nebūtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

4.3 Pareiškėjo pateiktuose nevyriausybinių organizacijų laiškuose apibūdinamos (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos represijos prieš priešiškai nusiteikusius politinius aktyvistus. Dokumentuose nėra nurodoma, kokia konkrečiai dabartinė pareiškėjo veikla lemia tai, kad grėsmė jo gyvybei yra reali. (Duomenys neskelbtini) vadovo pasirašytame laiške patvirtinama, kad 2017 metais pareiškėjas pasitraukė iš politinės veiklos ir užsiėmė verslu, toliau rašte pateikiama tik bendrai žinoma informaciją apie pareiškėją. (Duomenys neskelbtini)pirmininko pasirašytame rašte yra pateikta tik abstrakti, bendro pobūdžio informaciją apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau ji nėra individualiai susijusi su pareiškėju. (Duomenys neskelbtini) vadovo pasirašytame laiške nurodoma, kad pareiškėją deportavus į (duomenys neskelbtini), jo laukia kankinimai ir mirtis, tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių, o tik remiamasi bendro pobūdžio informacija. (Duomenys neskelbtini) pirmininko pasirašytame laiške taip pat yra pateikiama tik abstrakti informacija apie kilmės valstybę, tačiau visuose pateiktuose nevyriausybinių organizacijų laiškuose nenurodoma, kokia konkrečiai dabartinė pareiškėjo veikla lemia tai, kad grėsmė jo gyvybei yra reali. Atsakovo nuomone, laiškuose dėl pareiškėjo pateikiama bendro pobūdžio informacija, todėl nevyriausybinių organizacijų nurodyti teiginiai apie grėsmes pareiškėjo laisvei ir saugumui vertinami kaip subjektyvi nuomonė ir pozicija, ir savaime nelaikytini patikimu įrodymu.

4.4 Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, buvo pasiruošęs klaidinti Lietuvos valstybines institucijas dėl kitų (duomenys neskelbtini) piliečių tariamos opozicinės veiklos (VSD surinkti duomenys). Pareiškėjui buvo suteikta galimybė žodžiu pateikti paaiškinimus, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas. Pareiškėjo apklausos metu pateikti paaiškinimai buvo grindžiami schemine istorija apie tai, kad jis yra lojalus Lietuvai, nepalaiko ryšių su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis, išskyrus artimus giminaičius, niekas iš jo pažįstamų nepalaiko (duomenys neskelbtini) organizacijų, tačiau bandant išsiaiškinti jo gyvenimo Lietuvoje detales pareiškėjas kalbėjo bendromis frazėmis, pasakojimui trūko konkrečių detalių ir tikslumo, o teikiami paaiškinimai buvo padriki, bendro pobūdžio bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas nei apklausos metu, nei su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jam negali būti panaikintas pabėgėlio statusas. Jis daugiau nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

4.5 Priešingai nei teigė pareiškėjas skunde, atsakovas išvadą apie jo keliamą grėsmę padarė ne tik iš apklausos metu gautų duomenų, bet ir gavęs VSD informaciją. Galimybė pateikti paaiškinimus buvo suteikta pareiškėjui apklausos metu, o be to, jis pasinaudojo teise į gynybą kreipdamasis su skundu į teismą.

4.6 Migracijos departamentas vadovavosi ne tik VSD Raštu, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą. Nustatytos aplinkybės: (duomenys neskelbtini).

4.7 Pareiškėjo politinė veikla ir įsitikinimai apsiriboja dalyvavimu keliuose mitinguose dėl (duomenys neskelbtini). Šie mitingai nebuvo nukreipti prieš pareiškėjo kilmės valstybę, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo skunde nurodoma ESTT praktika nėra aktuali nagrinėjamu atvejui, nes minimoje ESTT praktikoje (Y ir Z v. Vokietiją, Cardoza-Fonseca, Saadi v. Italiją) užsieniečių veikla buvo nukeipta būtent prieš kilmės valstybę. Pareiškėjas paskutinį kartą dalyvavo mitinge, nukreiptame prieš jo kilmės valstybę 2017 m. (duomenys neskelbtini).

4.8 Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, dėl kokių tiksliai priežasčių ar dėl kokios galimos veikos jis yra paieškomas. Paieška paskelbta (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų bazėje, pareiškėjo kilmės valstybės šalis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių (politinių ar kitų motyvų) jis gali būti paieškomas būtent (duomenys neskelbtini).

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSD Migracijos departamentui pateikė pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimą, o šis priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD Rašte pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Neįvertinus VSD Rašte aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai, ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo skunde nėra pateiktų argumentų, galinčių patvirtinti, jog VSD, teikdamas įvertinimą, būtų nukrypęs nuo nacionalinio saugumo koncepcijos ar būtų piktnaudžiavęs savo įgaliojimais (nacionalinio saugumo koncepciją panaudojęs be racionalaus pagrindo).

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo 3, 4 ir 5 punktus ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimus dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

8.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2016 m kovo 24 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-7) 12PR-26 suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje.

8.2. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės saugumui vertinimą ir 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 19-283S konstatavo, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje Rašto dalyje nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Gyvendamas Lietuvoje jis (duomenys neskelbtini).

8.3. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 10K-3988 pareiškėjas buvo informuotas apie jam pradėtą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pateikė raštiškus paaiškinimus apie priežastis, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas. 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa.

8.4. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjui nuspręsta panaikinti suteiktą pabėgėlio statusą, nes tyrimo metu nustatyta, kad gyvendamas Lietuvoje jis buvo pasiruošęs klaidinti Lietuvos valstybines institucijas dėl kitų (duomenys neskelbtini) piliečių tariamos opozicinės veiklos. Sprendime taip pat pažymėta, kad, tikėtina, jog pareiškėjas, kurio artimi giminaičiai (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) arba yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini), vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Migracijos departamento teigimu, visuose pareiškėjo pateiktuose nevyriausybinių organizacijų laiškuose apibūdinamos (duomenys neskelbtini) vykdomos represijos prieš priešiškai nusiteikusius politinius aktyvistus, tačiau dokumentuose nėra nurodoma, kokia konkrečiai dabartinė pareiškėjo veikla lemia tai, kad grėsmė jo gyvybei yra reali. Migracijos departamentas Sprendime įvertino, kad pareiškėjas opozicinė veikla neturi tęstinumo požymio. Šiuo metu jis nėra (duomenys neskelbtini) opozicijos dalyvis, nuo 2017 m. jis nedalyvavo judėjimo (duomenys neskelbtini) veikloje, kituose (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimuose taip pat nedalyvauja.

Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nuo to laiko, kai pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, jo padėtis (duomenys neskelbtini) pasikeitė, t. y. šiuo metu (duomenys neskelbtini) jis nebus persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų bei jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas Sprendime taip pat konstatavo, kad nuo to laiko kai pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas jo padėtis (duomenys neskelbtini) pasikeitė, todėl jo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) nebūtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenustatė. Sprendime pažymėta, kad šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais šeimos nariais, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone.

9. Teismo vertinimu, VSD Rašte pateikta informacija nėra spėjimai ir įtarimai, priešingai, ji yra paremta nustatytais faktais. VSD surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekstą, sutiktina, jog surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas nenustatė pagrindų abejoti VSD atliktu vertinimu. Pareiškėjo pateiktų kitų asmenų rašytinių liudijimų apie jo asmenybę negalima laikyti įrodymu, paneigiančiu VSD nustatytus faktus, nes minėtus raštus pasirašę asmenys objektyviai galėjo net ir nežinoti apie pareiškėjo neviešai atliekamus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Sprendimas yra pakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis. Iš ginčijamame Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas turėjo aiškiai suprasti, kokiu faktiniu pagrindu priimtas šis sprendimas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo remtasi vien tik įslaptinta, t. y. pareiškėjui nežinoma, informacija. Migracijos departamentas ne vien rėmėsi VSD raštu, bet atliko ir savo vertinimą: pareiškėjas buvo apklaustas dėl VSD Rašte nurodytų aplinkybių, tirta viešumoje esanti su tuo susijusi informacija. Teismo vertinimu, VSD pateiktos į bylą, t. y. pareiškėjui žinomos informacijos, pakanka konstatuoti, jog Migracijos departamentas teisingai sprendė, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, su kuria teismas susipažino, šią išvadą tik papildomai pagrindė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaip nors buvo pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis toliau tęsia opozicinę veiklą, teismas nurodė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, nes tokios veiklos įrodymų (pvz., publikacijų, YouTube kanalo nuorodų, socialinių tinklų pranešimų ar pan.) pareiškėjas teismui nepateikė. Į bylą pateikti įvairių organizacijų atstovų pasirašyti raštai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), neįvardija konkrečios pareiškėjo opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Migracijos departamentas, turėdamas Įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytą pareigą priimti sprendimus, išsamiai įvertinęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai neįgyvendino. Pirmiausia, pareiškėjo apklausos metu nebuvo užduoti patikslinantys klausimai, susiję su pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjas paminėjo apie „tvarkomą“ jo situaciją kilmės valstybėje, apie kuriamą naują organizaciją. Sprendime nėra visapusiškai įvertinta ir pareiškėjo kilmės valstybės informacija, nors pareiškėjo pateiktuose įvairių organizacijų raštuose kalbama apie blogą žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), nešališkų teismų nebuvimą, pareiškėjui kylančią grėsmę (kilmės valstybės informacija tirta tik (duomenys neskelbtini) aspektu). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes Sprendime nėra tinkamai, visapusiškai įvertinta kilmės valstybės informacija, aktuali vertinant pareiškėjo individualią situaciją.

11. Vertindamas Sprendimo dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas nurodė, kad, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Nuo 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento duomenimis, užsieniečio sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė K. R., gim. (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) turi išduotus leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė K. R. turi galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą. Sutuoktinė Lietuvos Respublikoje darbo santykių neturėjo ir šiuo metu neturi. Remiantis informacinėje sistemoje MIGRIS nurodytais duomenimis, nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) narys, nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas, o nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. jis yra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Remiantis atviros prieigos šaltiniais, (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2021 m. rugsėjo 15 d. Šioje įmonėje pareiškėjas užima vadovo pareigas. Taigi Sprendime tinkamai įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Tačiau Sprendime nėra pateikta kilmės valstybės informacijos, vienareikšmiškai įrodančios, kad nuo to laiko, kai jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas jo padėtis (duomenys neskelbtini) pasikeitė (nes kilmės valstybės informacija tirta tik (duomenys neskelbtini) aspektu). VSD neįslaptintoje informacijoje nurodyti pareiškėjo palaikomi kontaktai su (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi pakankamais konstatuoti, kad grėsmės kilmės valstybės pareiškėjui nebeliko. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Sprendimo dalį (3 punktą) dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Migracijos departamentą šį klausimą nagrinėti iš naujo.

12. Nagrinėdamas Sprendimo dalį dėl draudimo atvykti teismas nurodė, kad, atsižvelgus į motyvus, dėl kurių teismas nustatė pagrindą naikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybė, yra pagrindas panaikinti ir Sprendimo dalis (4 ir 5 punktai) dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui.

III. 13. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo 1 bei 2 dalis ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjui pradėtą prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą ir VSD išslaptinti ir pateikti teismui visą su pareiškėju susijusią medžiagą arba pateikti teismui išslaptintą bent jau pakankamai konkrečią ir išsamią informaciją, kaip to reikalauja ESTT ir EŽTT jurisprudencija.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1 Tiek prieglobsčio panaikinimo proceso, tiek teismo proceso metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, nes jam nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus dėl konkrečių ir pakankamai išsamių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis jis laikomas keliančiu grėsmę saugumui. Teismas, formaliai konstatuodamas, kad VSD surinkta informacija yra pakankama konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui neatitinka EŽTT ir ESTT jurisprudencijoje keliamų reikalavimų, nes: nei pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo suteikta pakankamai konkreti ir išsami informacija apie tai, dėl kokių aplinkybių jis laikomas grėsme valstybės saugumui, taip pat teismas nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų netinkamumo ir tinkamai neatliko VSD pateiktos informacijos vertinimo. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą bei rungtyniškumo principą. Pareiškėjas pažymi, kad nei jis, nei jo atstovas negalėjo susipažinti su įslaptinta bylos medžiaga. Teikta informacija nebuvo pakankamai konkreti ir išsami, kad užtikrintų teisę į teisingą teismą. Pareiškėjas nežino, nei su kokiais (duomenys neskelbtini) organizacijų nariais ar rėmėjais jis siejamas, nei dėl kokių savo veiksmų jis įvardijamas (duomenys neskelbtini), nei kada ir kokiomis faktinėmis aplinkybėm jis palaikė su (duomenys neskelbtini) tamprius ryšius. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad pareiškėjo teisė į teisingą teismą, rungtyniškumo principas bei teisė būti išklausytam būtų užtikrinti, nevertino VSD pareiškėjui pateiktos informacijos turinio EŽTT ir ESTT jurisprudencijos kontekste ir neužtikrino, kad pareiškėjui būtų pateikta pakankamai išsami ir konkreti informacija. Migracijos departamente vykusios apklausos metu pareiškėjo advokatas prašė pateikti konkrečias situacijas / aplinkybes, jei tokios yra, kurias pareiškėjas galėtų pakomentuoti, tačiau Migracijos departamento darbuotojas to nepadarė, taip pat, nenurodė, kokius santykius pareiškėjas turėtų pakomentuoti sprendžiant dėl jo sąsajų su (duomenys neskelbtini). Toks elgesys yra bendradarbiavimo su pareiškėju pareigos pažeidimas.

14.2 Teismas turėjo atlikti individualų konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią atsakomybę, taip pat sudarant galimybę pareiškėjui pateikti paneigiančius įrodymus. Teismas apsiribojo formaliu pritarimu VSD pateiktai informacijai ir nepateikė jokių motyvų ar argumentų apie tai, kokios individualios faktinės aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo individualią atsakomybę, lemia jo grėsmę valstybės saugumui. Negana to, teismas nepasisakė dėl tariamo pareiškėjo ketinimo pateikti klaidinančią informaciją.

14.3 Tiek teismas, tiek Migracijos departamentas privalėjo nustatyti, koks pareiškėjo asmeninis elgesys kelia realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir Lietuvos Respublikos vidiniam arba išoriniam saugumui. Atsakovas, vertindamas tariamai pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, Sprendime vertino pareiškėjo artimųjų (duomenys neskelbtini) gyvenimo (duomenys neskelbtini) faktą, tačiau nevertino pareiškėjo asmeninio elgesio. Nei teismo, nei Migracijos departamento sprendimuose nėra jokių duomenų apie tai, kad pats pareiškėjas turi sąsajų su (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1 Sprendžiant dėl pabėgėlio statuso panaikinimo pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vertinamos būtent tos aplinkybės, dėl kurių suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjui pabėgėlio statusas buvo suteiktas 2016 m. kaip (duomenys neskelbtini) nariui. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad jis nebėra (duomenys neskelbtini) narys. Šios aplinkybės pareiškėjas skunde neneigė. Kaip rodo net ir neįslaptintoje dalyje pateikta VSD informacija, pareiškėjas šiuo metu palaiko kontaktus su (duomenys neskelbtini) atstovais. Atitinkamai, pareiškėjo pabėgėlio statusas visiškai pagrįstai buvo panaikintas ne tik dėl grėsmės saugumui, bet ir dėl išnykusių aplinkybių, susijusių su dalyvavimu (duomenys neskelbtini) veikloje.

16.2 Teismas nurodė, kad Sprendime nėra nurodoma kilmės valstybės informacija, jog (duomenys neskelbtini) nebūtų persekiojami buvę opozicijos aktyvistai. Migracijos departamento vertinimu, tokia informacija pareiškėjo atveju ir neturėjo būti renkama, kadangi ji nėra aktuali pareiškėjo atveju. Visų pirma, vien tik bendra kilmės valstybės informacija pati savaime neleidžia daryti išvadų, ar konkrečiam užsieniečiui kyla reali persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. Visais atvejais turi būti atliekamas individualus tyrimas, kurio metu įvertinama ne tik bendra kilmės valstybės informacija, bet ir užsieniečio paaiškinimai, taip pat kiti surinkti duomenys apie užsienietį (tarp jų – ir VSD turima informacija). Antra, kilmės valstybės informacijos rinkimas nėra savitikslis – renkama tokia kilmės valstybės informacija, kuri aktuali individualiu atveju (nes iš esmės neįmanoma nagrinėjant kiekvieną prieglobsčio prašymą surinkti kilmės valstybės informacijos visais įmanomais aspektais). Trečia, kaip rodo VSD informacija, pareiškėjas palaiko kontaktus su (duomenys neskelbtini) atstovais. Tokiu būdu pareiškėjas ne tik nutraukė veiklą (duomenys neskelbtini), bet ir palaiko kontaktus su (duomenys neskelbtini) atstovais, kas iš esmės prieštarauja bet kokiems jo deklaruojamiems opoziciniams įsitikinimams. Esant tokiai situacijai (ir tokioms individualioms faktinėms aplinkybėms), nėra poreikio ir būtinybės rinkti bendro pobūdžio kilmės valstybės informaciją apie buvusių opozicijos narių persekiojimą, kadangi tokia informacija nėra aktuali pareiškėjo atveju.

16.3 Pagal papildomai surinktą kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini).

16.4 Sprendime buvo išsamiai įvertinti pareiškėjo profilis ir individuali situacija, t. y. kad jis jau nepriklauso (duomenys neskelbtini), o anksčiau buvo tik eilinis judėjimo narys, judėjimui priklausė trumpą laikotarpį, nuo 2017 m. jis nedalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, kitose (duomenys neskelbtini) judėjimuose taip pat nedalyvauja. Pareiškėjas iš esmės pasinaudojo judėjimu (duomenys neskelbtini) tik siekdamas legalizuotis Europoje, o (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. darė perversmą, jis nedalyvavo. Pareiškėjo nenoras grįžti į (duomenys neskelbtini) gali būti paaiškinamas tuo, kad Lietuvoje jis turi verslą ir stabilų uždarbį. Surinkta informacija bei VSD Raštas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) žiūrės į jį kaip ir į kitus asmenis, kurie kažkada formaliai priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau nustojo būti (duomenys neskelbtini) oponentais bet savanoriškai užmezgė ryšius su (duomenys neskelbtini).

16.5 Raštas, kuriuo pateikta informacija dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptintas. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas negali teikti detalesnių paaiškinimų, susijusių su šio rašto turiniu. Raštas yra įslaptintas tik iš dalies, o neįslaptinta informacija buvo aprašyta ginčijamame Sprendime, kuris priimtas įvertinus ne tik įslaptintą VSD informaciją, bet ir su pareiškėju susijusią aktualią kilmės valstybės informaciją, jo paaiškinimus. Pareiškėjas nei apklausos metu, nei su skundu nepateikė jokių svarių įrodymų ar įtikinamų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jam negali būti panaikintas pabėgėlio statusas.

16.6 Atsakovo vertinimu, teismas sprendime nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas. Netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visapusiškai ir atidžiai įvertinęs Migracijos departamento Sprendimą, identifikavo jo trūkumus bei tinkamai įvertino pareiškėjo situaciją. Migracijos departamentas neišsiaiškino visų pareiškėjo bylai aktualių aplinkybių, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, nevertino aplinkybių atsiradusių po to, kai pareiškėjas gavo prieglobstį (jo tolimesnė veikla bendraujant ir bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini), be to, neatsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, kuri aiškiai nurodo, kad pareiškėjas, kaip asmuo (duomenys neskelbtini) susidursiantis su politiškai motyvuotais kaltinimais, patirs Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančius teisėsaugos veiksmus (kankinimus).

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1 Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su į bylą pateiktu VSD Raštu, sudariusiu vieną iš pagrindų Sprendimui priimti. Teismas sprendime taip pat įvertino pagrindus išslaptinti šią informaciją, nurodė nustatytus bylai reikšmingus išslaptintus duomenis, taigi skyrė tinkamą dėmesį pareiškėjo teisės į teisminę gynybą užtikrinimui sprendimą grindžiančių duomenų slaptumo aspektu. Remdamasis, be kita ko, įslaptintais duomenimis teismas nepadarė proceso teisės pažeidimų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, sprendimą grįsdamas byloje nustatytų duomenų visuma, su kuria pareiškėjui buvo sudaryta teisės susipažinti ir dėl jų pasisakyti.

19.2 Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai ir selektyviai cituoja ESTT 2013 m. birželio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-300/11. Sprendimas buvo priimtas įvertinus ne tik įslaptintą VSD informaciją, bet ir su pareiškėju susijusią informaciją ir surinktą kilmės valstybės informaciją. Apklausos metu pareiškėjo buvo teirautasi, ar jis gali patvirtini ar paneigti gautą informaciją apie tai, kad jis galimai yra (duomenys neskelbtini) ir kad palaiko kontaktus su (duomenys neskelbtini). Priešingai nei pareiškėjas teigia apeliaciniame skunde, jam ir jo advokatui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl minėtų aspektų, o be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų paaiškinimų, kurie paneigtų VSD Raštą. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nesilaikė bendradarbiavimo principo, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti visus jo manymų svarbius paaiškinimus ir pasakojimus, jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai, apklausa buvo išsami, detali, apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo individualią situaciją veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų. Migracijos departamentas neturėjo įgaliojimo apklausti pareiškėjo dėl VSD pateikto Rašto, kadangi jis yra įslaptintas, o grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą atlieka VSD. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti ar kvestionuoti VSD surinktą informaciją ar veiklą.

19.3 Migracijos departamentas vertino surinktą kilmės valstybės informaciją, individualią informaciją su pareiškėju (pareiškėjo paaiškinimai, apklausos metu gautus duomenis, laiškus iš nevyriausybinių organizacijų, ryšius su Lietuvos Respubliką ir kt.). Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

20. VSD atsiliepime į apeliantų S. D. ir Migracijos departamento apeliacinius skundus prašo tenkinti Migracijos departamento apeliacinį skundą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. VSD nuomone, Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju įslaptinta informacija detalizuoja, sukonkretina ir papildo neįslaptintus duomenis, papildomai pagrindžia pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui buvo atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis pripažinta, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad neva buvo apribotos jo procesinės teisės, nukrypta nuo rungtyniškumo principo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta: 1) panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 2) įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi; 3) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo vertinti pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimą.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento Sprendimo 1 ir 2 punktų atmetė kaip nepagrįstą; likusią pareiškėjo skundo dalį tenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimo 3, 4 ir 5 punktus ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo klausimus nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, jam nebuvo atskleistos reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo administraciniame procese taisykles, nes tikrinamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ir įslaptinta informacija, su kuria nesusipažino nei pareiškėjas, nei jo atstovas.

25. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Nei pareiškėjas, nei atsakovas apeliaciniuose skunduose nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinių skundų argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

27. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

28. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3182-624/2019).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei posėdžio metu patikslintus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

30. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo poziciją, kad jam neturėtų būti panaikintas pabėgėlio, pripažintini nepakankamais įrodomąją galią turinčiais faktais. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia byloje esančių įrodymų apie pareiškėjo sąsajas su (duomenys neskelbtini).

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas absoliutus draudimas valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023). EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023).

32. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad Sprendime buvo atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis atsakovas pripažino, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų (t. y. kad pareiškėją, be kita ko, sieja grėsmę valstybės saugumui keliantys ryšiai su (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo posėdyje tiriant Sprendime paminėtus faktus, į bylą buvo pateikti išslaptinti, su pareiškėjo veikla Lietuvoje susiję, duomenys bei surinkti duomenys iš viešai prieinamų šaltinių. Taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su neįslaptintais duomenimis, kuriais grindžiamas ginčijamas Sprendimas.

33. Papildomai akcentuotina, kad įslaptinta informacija šioje administracinėje byloje įvertinta kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, todėl nenukrypta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiamas vien pareiškėjui nežinoma valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, pareiškėjas dalyvavo teismo procese ir turėjo galimybę užduoti klausimus atsakovo atstovams. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti rungimosi ir proceso šalių lygybės principai, pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

34. Pabėgėlio statuso panaikinimo pareiškėjui pagrindas yra aplinkybė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Vykdant pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą pareiškėjui buvo žinoma, dėl kokių priežasčių jis kelia grėsmę valstybės saugumui (neįslaptintoje VSD Rašto dalyje nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Gyvendamas Lietuvoje, jis (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Migracijos departamento Sprendimo 1 ir 2 punktų teisėtumu.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Migracijos departamento Sprendimo trūkumus. VSD neįslaptintoje informacijoje nurodyti pareiškėjo palaikomi kontaktai su (duomenys neskelbtini) laikytini pakankamais konstatuoti, kad grėsmės kilmės valstybėje pareiškėjui nebeliko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra nurodoma kilmės valstybės informacija, jog (duomenys neskelbtini) būtų persekiojami buvę opozicijos aktyvistai. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nedalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, be to palaiko kontaktus su (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentui nebuvo poreikio ir būtinybės rinkti bendro pobūdžio kilmės valstybės informaciją, kadangi tokia informacija nėra aktuali pareiškėjo atžvilgiu.

36. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimo dalį (Sprendimo 3, 4 ir 5 punktus) dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei įpareigojo Migracijos departamentą šį klausimą nagrinėti iš naujo.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo S. D. skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė