a4aaff13-e761-41c4-abea-0f4d4fef279b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1690-241/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01099-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rationalis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja BUAB „Rationalis“ bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti BUAB „Rationalis“ bankrotÄ tyčiniu.PareiÅ¡kėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. S. (toliau ir – suinteresuotas asmuo arba įmonės vadovas), iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , neperdavė administratorei įmonės turto, sÄ skaitų suvestinių registrų, finansinių ataskaitų už visÄ veiklos laikotarpį, kasos knygų, bankinių sÄ skaitų iÅ¡rašų bei kitų svarbių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl įmonės apskaita nėra objektyvi, negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, taip pat ar teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetÄ .Ä®monės vadovo veiksmai, t. y.

įmonės dokumentų neperdavimas, turto neiÅ¡saugojimas ar galimai jo iÅ¡vaistymas bei pasisavinimas rodo, kad įmonės bankrotÄ lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, todėl egzistuoja Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantys požymiai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pripažino BUAB „Rationalis“ bankrotÄ tyčiniu nustatęs Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose reglamentuotus tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančius požymius.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad nuo 2008 m. gegužės mėnesio atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nuo 2009 m. sausio 30 d.

įmonėje neliko darbuotojų. Kadangi įmonėje neliko darbuotojų ir ji nevykdė veiklos suinteresuotas asmuo iki savo darbo sutarties nutraukimo (2009 m. liepos 1 d.) turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Neįvykdęs Å¡ios pareigos įmonės vadovas didino UAB „Rationalis“ finansinius įsipareigojimus, dėl ko 2014 m. lapkričio 28 d. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui padavė kreditorius VSDFV Kauno skyrius. Å iuos suinteresuoto asmens veiksmus teismas vertino kaip siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas nustatė, kad bankroto administratorei neperduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo atsakovės vadovo žinioje.

Teismas, įvertinęs šių dokumentų neperdavimo priežastis (suinteresuotas asmuo nurodė, kad dokumentai buvo nuvežti į UAB „Jovilas“ nuomojamas patalpas ir perduoti šios bendrovės direktoriui V. B. pasaugoti, tačiau iš šių patalpų dingo), sprendė, kad dokumentų įmonės vadovas neišsaugojo, jeigu jų nepaslėpė, dėl didelio savo nerūpestingumo ir aplaidumo, nes dokumentus, susijusius su komercine paslaptimi, perdavė asmeniui, kuris nebuvo susijęs su įmonės veikla, neįsitikino, ar šis asmuo turi galimybę juos išsaugoti.

Teismas nurodė, kad įmonei nevykdant veiklos dokumentai turėjo bÅ«ti perduoti saugoti į archyvÄ . Kadangi įmonės vadovas bankroto administratorei sÄ moningai neperdavė dokumentų, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto požymį. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo M. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Rationalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje faktiniais duomenimis nenustatyta, kad apeliantas didino įmonės finansinius įsipareigojimus laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ingai, apeliantas dėjo visas pastangas, pavyzdžiui, sumažino personalo skaičių, kad bendrovei susidÅ«rus su finansinėmis problemomis, įsiskolinimų kreditoriams didėjimas bÅ«tų sustabdytas.Apeliantas neturėjo tikslo sÄ moningai privesti įmonę prie bankroto. Kadangi apeliantas investavo į įmonės įstatinio kapitalo didinimÄ asmenines lėšas, akivaizdu, jog buvo planuojama toliau vystyti įmonės veiklÄ .Ä®monės bankrotÄ lėmė ne tyčiniai apelianto veiksmai ar netinkamas įmonės valdymas, o visuotinė ekonominė krizė.

Be to, tam, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, bÅ«tina nustatyti sÄ moningus vadovo veiksmus, kuriais jis siekė sukelti įmonės nemokumÄ . Byloje nėra pagrindo konstatuoti nei sÄ moningo apelianto veikimo pažeidžiant kreditorių interesus, nei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir įmonės nemokumo.Vien tik įmonės dokumentų neperdavimo administratorei faktas neteikia pagrindo savaime pripažinti bankrotÄ buvus tyčinį.BÅ«tent dėl to, kad pablogėjus įmonės finansinei situacijai, apeliantas siekė nepatirti veiklos iÅ¡laidų (įskaitant patalpų nuomÄ ), bendrovės apskaitos dokumentus buvo nuspręsta saugoti trečiojo asmens, kuriuo apeliantas pasitikėjo, patalpose.

Byloje nenustatyta, kad apeliantas tyčia vengtų perduoti administratorei bendrovės dokumentus ar tyčia juos bÅ«tų paslėpęs ar praradęs. Be to, įmonė nebuvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl apeliantas neturėjo pagrindo perduoti bendrovės dokumentus archyvui.Teismas neatsižvelgė į BUAB „Rationalis“ buvusios buhalterės R. V. paaiÅ¡kinimus, kad BUAB „Rationalis“ apskaita buvo vedama tvarkingai.IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nėra aiÅ¡ku, kokiais bÅ«tent apelianto veiksmais pasireiÅ¡kė tyčinio bankroto požymis, numatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.Atsiliepime pareiÅ¡kėja praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ä®monės vadovas privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigÄ saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrÄ sias įmonės nemokumo priežastis, tačiau iki Å¡iol įmonės dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti ir nėra žinoma, ar jie buvo vedami.Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų reikalavimų nesilaikymas ir dėl to sÄ moningas vengimas perduoti administratorei įmonės dokumentus ir turtÄ reiÅ¡kia buvus aplaidų ir (arba) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Dėl to yra pakankamas pagrindas konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuotÄ tyčinio bankroto požymį.Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.

IÅ¡ Ä®BÄ® nurodytų aplinkybių, kurios laikomos turinčiomis tyčinio bankroto požymių, matyti, kad bankrotas gali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu ne tik tais atvejais, kai nustatomi veiksmai, kuriais sÄ moningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iÅ¡Å¡vaistyti įmonės turtÄ , bet ir akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organo pareigų, nustatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas UAB „Rationalis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), neperdavimu bankroto administratorei apskaitos dokumentų ir turto, kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ apribojimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės suteikimu kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau arba buvo nepradelsti.

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡iems nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., atsakovė jau 2006 m. gruodžio 31 d. veikė nuostolingai, buvo nemoki, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo atsakovės turimÄ turtÄ . Spręsdamas atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ teismas taip pat vadovavosi Å¡iais duomenimis ir iÅ¡ jų konstatavo atsakovės nemokumÄ . Taigi, jau 2006 m. gruodžio mėnesį buvo pagrindas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė jau nuo 2006 m. gruodžio mėnesio buvo nemoki, nors bankroto byla Vilniaus apygardos teismo nutartimi jai iÅ¡kelta tik 2015 m. sausio 22 d., Juridinių asmenų registrui paskutinį kartÄ teikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės turtui buvo taikomas areÅ¡tas, vykdant 24 565,89 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2008 m. liepos 22 d.

VSDFV Kauno skyriaus sprendimÄ Nr. 27523, tačiau skola nebuvo iÅ¡ieÅ¡koma nuo 2009 m. balandžio 6 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-17649-454/2008 kreditorei VÄ® Registrų centrui iÅ¡ atsakovės priteisti 5 996 Lt skolos, tačiau nuo 2008 m. gruodžio 19 d. skola nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota, priverstinai vykdant Kauno miesto apylinkės teismo įsakymÄ Nr. 2-16028-52 dėl 3 614,55 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorei UAB „Todus“, skolininkė 2008 m. spalio 13 d. sumokėjo iÅ¡ieÅ¡kotojai tik 96,40 Lt bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas;

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. iÅ¡duotas įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-9120-584/2008 pagal kreditorės UAB „New World Baltic“ pareiÅ¡kimÄ dėl 826,00 Lt skolos, 150,33 Lt delspinigių, 12,00 Eur žyminio mokesčio ir valstybės naudai dėl 4,60 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės, tačiau priverstinių vykdymo veiksmų pagrindu jis nebuvo įvykdytas nuo 2008 m. spalio 9 d. Å ių aplinkybių apeliantas atskirajame skunde neginčija. Apelianto teiginiai, kad jis tyčia nesiekė įmonę privesti prie bankroto, o stengėsi sumažinti įsipareigojimus sumažindamas personalo skaičių, atsisakydamas įmonės patalpų nuomos, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

PrieÅ¡ingai, faktas, kad apeliantas, bÅ«damas atsakovės vadovu, nutraukė sutartis su įmonės darbuotojais, atsisakė patalpų nuomos, kuriose atsakovė vykdė veiklÄ , patvirtina, jog nuo 2009 m. sausio 30 d. (kai buvo nutrauktos paskutinės darbo sutartys su įmonės darbuotojais) atsakovė faktiÅ¡kai veiklos nevykdė. Pažymėtina, kad atsakovės vadovas ir akcininkai nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2007 m., todėl byloje esantis ir teismo vertintas atsakovės balansas yra vienintelis įrodymas, kuriuo teismas vadovavosi spręsdamas dėl atsakovės nemokumo.

Apeliantas nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl bendrovės nemokumo ir jam kilusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes faktiÅ¡kai joje nebuvo darbuotojų ir ji veiklos nevykdė, o to nepadaręs didino įmonės finansinius įsipareigojimus, kol 2014 m. lapkričio 28 d. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui padavė VSDFV Kauno skyrius.

Taigi, teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir apelianto veiksmus kaip siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 – 2 punktai). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Atsakovės vadovo M. S. nurodytos priežastys, dėl kurių bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėtas turtas, vertintinos kritiÅ¡kai.

Apeliantas nurodė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus perdavė saugoti trečiajam asmeniui, nesusijusiam su atsakovės vykdyta veikla, tačiau Å¡iuo metu dokumentai yra dingę. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus duomenis, susijusius su dokumentų perdavimu, ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas nesilaikė maksimalaus rÅ«pestingumo standartų. Apelianto argumentai, kad dokumentai nebuvo perduoti saugoti į archyvÄ , nes jis pagrįstai tikėjosi atkurti įmonės veiklÄ , paneigiami kitų byloje esančių įrodymų, t. y. atsakovės nemokumo fakto buvusio nuo 2006 m. gruodžio mėnesio, 2009 m. atsakovės su darbuotojais nutrauktų darbo sutarčių, nuo Å¡io laiko faktinio veiklos nevykdymo.

Apelianto dėstomi argumentai dėl 2008 metais buvusios ekonominės finansinės krizės nepaneigia teismo konstatuotų faktų, kad UAB „Rationalis“ veikla buvo organizuojama netinkamai – įmonės vadovas nesirÅ«pino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų iÅ¡saugojimo ir/arba perdavimo, todėl yra pagrindas teigti, kad netinkamai, t. y. nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) reikalavimų, buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra iÅ¡saugoti, o tai reiÅ¡kia buvus aplaidų ir/arba netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Aplinkybę, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, patvirtina nepaneigtos byloje nustatytos aplinkybės, jog bankroto administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Apeliantas neįrodė, kad trūkstami dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti saugoti trečiajam asmeniui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, kuriam buvo perduoti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, V. B., nebuvo susijęs su BUAB „Jovilas“, kurios patalpose, pasak apelianto, buvo saugomi atsakovės dokumentai.

Å ių aplinkybių nepaneigia ir atsakovės buvusios buhalterės parodymai, kad tam tikru laikotarpiu UAB „Rationalis“ apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra iÅ¡saugoti (CPK 185 straipsnis). Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra iÅ¡likę ar jie nebuvo tvarkomi pagal BAÄ® nustatytus reikalavimus, tai reiÅ¡kia buvus ir aplaidų ir/ar netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės tyčinį bankrotÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuotu pagrindu. Apelianto teigimu, iÅ¡ skundžiamos nutarties nėra aiÅ¡ku, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuotas tyčinio bankroto požymis. Å ioje teisės normoje reglamentuota, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Ä®monės vadovas neperdavė bankroto administratorei automobilio Volvo 460, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡is automobilis buvo nenaudojamas nuo 2007 metų, kadangi atsakovė lizingo sutarties pagrindu naudojosi kitu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įstatinis kapitalas 2007 m. spalio 10 d. akcininkų sprendimu buvo padidintas nuo 10 000 Lt iki 45 000 Lt papildomais piniginiais bei nesant visų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. nesant galimybės patikrinti atsakovės sudarytus sandorius, tikėtina, kad Å¡ios lėšos, be kita ko, buvo panaudotos įvairiems sandoriams sudaryti, kurie galėjo nulemti atsakovės nemokumÄ bei jos galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ reglamentavimÄ .

Be to, neaiÅ¡ki atsakovei priklausančio automobilio Volvo 460 buvimo vieta ir/ar tikėtinas jo praradimas, apribojo atsakovės kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ . Dėl to, nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės lėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės vadovų veiksmai atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ Ä¯rodinėja taip pat tuo, jog teismas neanalizavo ir nepasisakė, kaip konkrečiai įmonė buvo privesta prie bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, analizavo visus byloje esančius įrodymus. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad įvertinęs bylos duomenis teismas pagrįstai nustatė netinkamÄ Ä¯monės vadovo pareigų vykdymÄ , galimÄ atsiskaitymų eilės su atsakovės kreditoriais nesilaikymÄ ir/ar skolininkės kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ apribojimÄ bei netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktai).

Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismui nustačius vienÄ iÅ¡ tyčinio bankroto požymių, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824-943/2015). Neatsižvelgiant į tai, kokiu Ä®BÄ® 20 straipsnyje nustatytu pagrindu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, vienintelė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė ir vienintelis skirtumas nuo netyčinio bankroto, yra privalomas sandorių patikrinimas per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 5 metai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1388-407/2016).

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino tyčinio bankroto požymius ir bylos faktines aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsakovės bankrotÄ pripažino tyčiniu, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėja                          Danutė Gasiūnienė