a4aa0e45-6437-400a-8a39-b4a959dd0bdb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3402-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00187-2019-2 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. S., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo). Teismas nustatė : PareiÅ¡kėjas G. S. (toliau – ir G. S., ir pareiÅ¡kėjas) patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 4 148 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose, Kybartų sektoriuje, atlyginti už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki skundo padavimo dienos.

PareiÅ¡kėjas G. S. skunde nurodė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Kybartų sektoriuje gyvenamojo ploto norma tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose buvo nuolat pažeidinėjama. DidžiÄ jÄ dalį ploto užėmė baldai. Patalpose nebuvo ventiliacijos, trÅ«ko oro. Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. sveikatos ir emocinės bÅ«klės sutrikimus.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Ričardas Lilas prašė tenkinti skundÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, kurie nurodyti pareiÅ¡kėjo skunde. Prašė priteisti neturtinę žalÄ tokiÄ dydžio , kuri atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę ginčo laikotarpiu jam tekdavo nuo 3,02 kv. m bendrabučio tipo patalpose bei nuo 4,82 kv. m kamerų tipo patalpose.

Kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje buvo įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, taip pat buvo galima vėdinti per langus. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryÅ¡io. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 1.1 punktu bei Å¡iuo įsakymu patvirtintų Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 9 punktu, Kybartų pataisos namai nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuojami jungimo bÅ«du, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų, kuriems pereina visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos.

Po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga – Marijampolės pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki skundo padavimo dienos, skundas paduotas 2019 m. sausio 28 d. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki skundo padavimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kančias, depresijÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , tačiau skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė tik 2019 m. sausio 28 d. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. sausio 28 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. sausio 28 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas, atliekant bausmę kameroje Nr. 10, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, Taisyklių 111.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. bausmę atliko kameroje Nr. 125, kurios plotas 10,57 kv. m, joje bÅ«davo 1 arba 2 asmenys, vienam asmeniui tekdavo nuo 5,28 kv. m iki 10,57 kv. m ploto; nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į 2 bÅ«rį, 206 kambarį, kurio plotas 36,00 kv. m, jame bÅ«davo nuo 3 iki 7 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 5,14 kv. m iki 12 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. atliko nuobaudÄ kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,46 kv. m, joje bÅ«davo 2 arba 3 asmenys, vienam asmeniui tekdavo nuo 4,82 kv. m iki 7,23 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas į 2 bÅ«rį, 206 kambarį, kurio plotas 36,00 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,27 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas į 104 kambarį, kurio plotas 16,49 kv. m, jame buvo 3 asmenys, vienam asmeniui teko 5,49 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas į 102 kambarį, kurio plotas 17,23 kv. m, jame bÅ«davo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,44 kv. m iki 5,74 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo paskirtas į 220 kambarį, kurio plotas 36,24 kv. m, jame bÅ«davo nuo 6 iki 12 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,02 kv. m iki 6,04 kv. m ploto; nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas į 206 kambarį, kurio plotas 36 kv. m, jame bÅ«davo nuo 5 iki 11 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,27 kv. m iki 7,2 kv. m ploto; nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. atliko bausmę kameroje Nr. 7, kurios plotas 7,75 kv. m, joje buvo vienas; nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo paskirtas į 206 kambarį, kurio plotas 36 kv. m, jame bÅ«davo 10 arba 11 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,27 kv. m iki 3,6 kv. m ploto; nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. buvo paskirtas į 104 kambarį, kurio plotas 16,49 kv. m, jame buvo 3 asmenys, vienam asmeniui teko 5,49 kv. m ploto; nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 25 d. atliko nuobaudÄ kameroje Nr. 6, kurios plotas 10,66 kv. m, joje bÅ«davo 1 arba 2 asmenys, vienam asmeniui tekdavo nuo 5,33 kv. m iki 10,66 kv. m ploto.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. (iÅ¡Â viso 2 paras trÅ«ko 0,08 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog kamerose buvo netinkama ventiliacija, trÅ«ko oro. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje buvo įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, taip pat patalpas buvo galima vėdinti per langus, kas atitinka Higienos normų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ .

Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl oro trÅ«kumo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas 2 paras (trÅ«ko 0,08 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), byloje nėra duomenų, kad Kybartų PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti, ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (2 paras neužtikrinta minimali ploto norma), pažeidimo trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 4 148 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2441-438/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (neužtikrinta minimali ploto norma), nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas 2019-11-20 gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymÄ â€ž Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, kurioje nurodoma, kad yra gautas 2019-11-18 advokato Ričardo Lilo praÅ¡ymas apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant valstybės garantuojam antrinę teisinę pagalbÄ G.

S. pagal 2019-01-04 sprendimÄ Nr. 2.1-( NTP-2)-18-T-6147-174. Pažymoje nurodoma, kad advokato užmokestis sudaro 321,10 Eur, paÅ¡to iÅ¡laidos 2,78 Eur, advokato kelionės iÅ¡laidos 46,56 Eur, iÅ¡ viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 370,44 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakove yra Lietuvos valstybė, kuri ir turėjo iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ G. S., todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.

S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Marijampolės pataisos namuose (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 28 d. ( dvi paras ) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė